b4eaf951-e0d6-4db0-9eb7-4d41ed34b9f9 · Vilniaus apygardos teismas

CivCiv. b. Nr. 2A-2196-262/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29591-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 11.6.1; 11.9.5; 14.4; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 15 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Å vedienės, Vytauto Zeliankos, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Å .

S. ieÅ¡kinį atsakovams SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ ir VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, n u s t a t ė : I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė: pripažinti neteisėtu atsakovo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ 2013-08-05 įsakymÄ Nr. 617 „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo Administracijos departamento specialisto Å . S.“, pripažinti, kad darbo santykiai nutraukti teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti iÅ¡ atsakovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2013-08-06 iki 2014-08-20, bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad tarp jo 2012-08-17 ir SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 913, pagal kuriÄ jis buvo priimtas į VieÅ¡ojo transporto departamentÄ , Ekspedicijos ir tyrimų skyrių, taksi poskyrį, taksi poskyrio vadovo pareigas.

Sutarties terminas buvo numatytas iki 2014-08-20. Su darbdaviu buvo sutarta, jog bus mokamas 6578,95 Lt darbo užmokestis. 2013-06-04 gavo įspėjimÄ , jog po dviejų mėnesių bus atleistas iÅ¡ pareigų pagal DK 129 str. dėl įmonės struktÅ«rinių padalinių pertvarkymo. 2013-08-06 buvo atleistas iÅ¡ užimamų pareigų remiantis 2013-08-05 direktoriaus įsakymu Nr. 617. Å is įsakymas prieÅ¡tarauja DK 129 str. 5 d. nuostatai, kuri iÅ¡ esmės draudžia nutraukti terminuotÄ sutartį, jei nėra galimybės darbuotojo perkelti dirbti į kitÄ vietÄ .

Å i norma aiÅ¡kinama kartu su DK 138 str. nuostatomis, nes realiai buvo vykdomas verslo perdavimas iÅ¡ atsakovo įmonės SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ į kitÄ savivaldybės kontroliuojamÄ Ä¯monę „Vilnius veža“, todėl atsakovas, norėdamas nutraukti darbo teisinius santykius, privalėjo atsiskaityti iki sutarties termino pasibaigimo, t.y. iki 2014-08-20. Verslas - taksi paslaugos buvo perkeltos iÅ¡ SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ į VÅ¡Ä® „Vilnius veža“. IeÅ¡kovui pavaldiems darbuotojams buvo siÅ«loma atsisakyti iÅ¡eitinių iÅ¡mokų ir jie bus perkelti į VÅ¡Ä® „Vilnius veža“.

Tie, kurie sutiko buvo perkelti (priimti kitÄ dienÄ po atleidimo), o prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ buvo pradėta drausminių nuobaudų skyrimo procedÅ«ra, kuri, ieÅ¡kovo teigimu, buvo nevisiÅ¡kai pagrįsta ir teisėta, nes atsakovas turėjo iÅ¡ankstinę nuostatÄ atleisti iÅ¡ darbo, nemokant jokių kompensacijų.Atsakovas SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti.Nurodė, kad 2013-05-17 įmonės valdybos posėdžio protokolu ir 2013-05-20 įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 90 buvo patvirtinta nauja VieÅ¡ojo transporto departamento struktÅ«ra, pagal kuriÄ panaikintas VieÅ¡ojo transporto departamento Eksploatacijos ir tyrimų skyriaus Taksi poskyris (etatai). 2013-06-12 atsakovas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui užimti Administracijos departamento vadybininko pareigas, kurios atitiko ieÅ¡kovo kvalifikacijÄ ir gebėjimus, tačiau ieÅ¡kovas su Å¡iuo pateiktu pasiÅ«lymu nesutiko. 2013-06-26 ieÅ¡kovui buvo įteiktas siÅ«lymas užimti Administracijos departamento specialisto pareigas prastovos laikotarpiui, tačiau ne ilgiau negu iki įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ termino pabaigos.

Darbuotojui sutikus su siÅ«lymu, buvo pasiraÅ¡ytas 2013-06-27 susitarimas ir darbuotojas perkeltas į Administracijos departamento specialisto pareigas. 2013-08-05 įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 617 ieÅ¡kovas nuo 2013-08-08 buvo atleistas iÅ¡ darbo remiantis DK 129 str. 1 d. Taksi dispečerinės veikla buvo nutraukta, o ne perduota VÅ¡Ä® „Vilnius veža“. Jeigu atsakovo darbuotojai nuėjo dirbti į VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ jie, pasak atsakovo, buvo laisvi darbo rinkos dalyviai ir tai buvo jų teisė rinktis, kur ieÅ¡kotis darbo ir kurioje įmonėje pasirinkti jų naujÄ darbo vietÄ .

Jeigu teismas pripažintų, jog tarp SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ ir VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ įvyko verslo perdavimas, svarbu atkreipti dėmesį, kad DK 138 str. nuostata yra skirta įgyvendinti 2001-03-12 Tarybos direktyvÄ 2001/23/EB, kurios 4 str. 1 d. numatyta, kad įmonės, verslo arba įmonės ar verslo dalies perdavimas pats savaime nėra pagrindas, kuriuo remdamasis perdavėjas arba perėmėjas gali atleisti iÅ¡ darbo, tačiau Å¡i nuostata netrukdo atleisti dėl ekonominių, technologinių arba organizacinių priežasčių, susijusių su darbo jėgos pasikeitimais.

IeÅ¡kovo darbo funkcijos negali bÅ«ti pripažintos verslo perdavimo objektu. VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ neperėmė jokių atsakovo teisių ir pareigų, neperėmė nei materialaus, nei nematerialaus turto, taip pat vykdo kitokias darbo funkcijas, atlikdamas dispečerinės veiklÄ negu SÄ® „Susisiekimo paslaugos“. Atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta vieno mėnesio dydžio kompensacija remiantis DK 140 str. Atsakovas ieÅ¡kovÄ atleido dėl ypatingo atvejo darbe, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2013-08-06 iki 2014-08-20 nepagrįstas ir prieÅ¡tarauja DK 35 str. 1 d.

Atsakovas VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ taksi dispečerinės neįkÅ«rė ir verslo iÅ¡ SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ neperėmė, o tik praplėtė savo vykdomos veiklos spektrÄ ir įdarbino daugiau darbuotojų. Joks turtas ar teisės bei pareigos iÅ¡ SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ perimtos nebuvo. SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojos turėjo teisę pačios rinktis darbo vietÄ , buvo laisvos darbo rinkos dalyvės, todėl to fakto, kad jos įsidarbino VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ negalima laikyti verslo perkėlimu.

VšĮ „Vilnius veža“ įsteigta taksi dispečerinė teikia kiek kitokias funkcijas nei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ dispečerinė. VšĮ „Vilnius veža“ neperėmė jokių SĮ „Susisiekimo paslaugos“ teisių ir pareigų, neperėmė nei materialaus, nei nematerialaus turto. Šiuo atveju neegzistuoja įmonės veiklos pobūdžio ir perimtos veiklos tapatumo išlaikymas. Kadangi abiejų įmonių veiklos pobūdis skirtingas, dėl to nėra pagrindo konstatuoti veiklos perdavimo ir jos tapatumo.

Dalies darbuotojų įdarbinimas VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ nereiÅ¡kia, kad SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ perdavė VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ savo kaip darbdavio darbo prievoles pagal įstatymus. Todėl nėra pagrindo taikyti DK 138 str. VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ nėra ir nebuvo galimybės esamomis darbo sutarties sÄ lygomis įdarbinti ieÅ¡kovÄ . VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ direktoriaus atlyginimas yra perpus mažesnis nei ieÅ¡kovas uždirbdavo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“, eidamas Taksi poskyrio vadovo pareigas.

VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ nėra net panaÅ¡ios alternatyvios pozicijos, į kurias bÅ«tų perkeltas ieÅ¡kovas, o be to jo įdarbinimas analogiÅ¡komis kaip SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ darbo sutartyje numatytomis sÄ lygomis reikÅ¡tų VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ didžiulę finansinę naÅ¡tÄ . IeÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ vykdant struktÅ«rinius pertvarkymus ir naikinant taksi poskyrį, kuriam ir vadovavo ieÅ¡kovas, todėl egzistavo ypatingos aplinkybės ir susiklosčiusiÄ situacijÄ atsakovas vertina kaip ypatingÄ atvejį DK 129 str. 5 d. prasme.

Dėl atliktų struktÅ«rinių pertvarkymų darbuotojas toliau negalėjo atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų. Neatleidus darbuotojo, bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeisti darbdavio interesai, kadangi darbdaviui dėl pas jį įvykusių pasikeitimų yra visiÅ¡kai nereikalingas atitinkamo darbuotojo darbo funkcijų vykdymas. IeÅ¡kovas buvo įspėtas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, su įspėjimu supažindintas, buvo siÅ«lomas kitas darbas, todėl nesant sutikimo atsakovas SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ negalėjo perkelti jo į kitÄ darbÄ ir todėl ieÅ¡kovas buvo atleistas.

Ieškovas buvo atleistas teisėtai, su juo tinkamai atsiskaityta, dėl to negali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas ir dėl darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2013-08-06 iki 2014-08-20. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: panaikintas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013-08-05 įsakymas Nr. 617 „Dėl atleidimo iš darbo Administracijos departamento specialisto Š. S.“, kuriuo darbo sutartis yra nutraukta nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. pagal DK 129 str.; pripažinta kad ieškovo Š.

S. darbo santykiai pagal 2012 m. rugpjūčio 17 d. darbo sutartį Nr. 913, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ nuo 2013 m. birželio 25 d. tęsėsi VÅ¡Ä® „Vilnius veža“, remiantis DK 138 straipsnio 2 dalimi; laikyta, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d. darbo sutartis Nr. 913, sudaryta tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ yra nutraukta teismo sprendimu, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 300 str.); ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ priteista 12 865,62 Lt iÅ¡eitinės iÅ¡mokos (suma nurodyta neatskaičius mokėtinų mokesčių), 49 246,40 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2014 m. kovo 26 d., o nuo 2014 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteista po 307,79 Lt vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio už kiekvienÄ darbo dienÄ , laikant jog yra penkių darbo dienų savaitė (sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių), nurodyta, kad ieÅ¡kovui įsidarbinus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, gaunamas darbo užmokestis turi bÅ«ti iÅ¡skaitytas iÅ¡ priteistos sumos pagal DK 300 str. 4 d. nuostatas; iÅ¡ priteistų sumų iÅ¡skaityta ieÅ¡kovui atsakovo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ iÅ¡mokėta 6430,14 Lt dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (suma nurodyta neatskaičius mokėtinų mokesčių); ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® „Vilnius veža“, ir atsakovo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ lygiomis dalimis priteista 2347 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; kita ieÅ¡kinio dalis atmesta; sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos (6432,81 Lt neatskaičius mokėtinų mokesčių) priteisimo darbuotojui leista vykdyti skubiai; iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® „Vilnius veža“, ir atsakovo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ lygiomis dalimis Lietuvos valstybei priteista 2007 Lt žyminio mokesčio ir 40,06 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ .Teismas nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kovo argumentais, jog verslo ar jo dalies perleidimo faktas negali bÅ«ti laikomos ne tik teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį, bet ir „svarbia priežastimi“ ar „ypatingu atveju“, numatytu DK 129 str.

Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus ir atsakovų SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ bei VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ atstovų paaiÅ¡kinimus, teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo atleidimas yra tiesiogiai susijęs su verslo dalies perleidimu iÅ¡ SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ į VÅ¡Ä® „Vilnius veža“. Verslo perleidimÄ , kurio metu SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ perdavė VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ verslÄ , identifikuojamÄ kaip „taksi dispečerinės paslaugų teikimas“ patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Atsakovai nurodo, kad jie nebuvo sudarę susitarimo dėl verslo ar jo dalies perleidimo.

Tačiau toks susitarimas ar kitas teisinis dokumentas teismų praktikoje niekada nepripažįstamas bÅ«tinu tokio pobÅ«džio bylose nustatant verslo perleidimÄ . Nustačius verslo perleidimo požymius, teismas atmeta atsakovų argumentus, kad SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ kaip savarankiÅ¡kas Å«kio subjektas įvykdė struktÅ«rinius pertvarkymus, dėl ko sumažėjo darbuotojų skaičius ir kad tai buvo reali priežastis atleisti ieÅ¡kovÄ . IÅ¡ VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ valdybos 2013 m. birželio 25 d. posėdžio protokolo Nr. 6 matyti, kad valdyba nusprendė įsteigti direktoriaus pavaduotojo etatÄ , kuris bÅ«tų atsakingas už taksi veiklos vykdymÄ , vadybininkų, vairuotojų ir dispečerių darbo kontrolę (t. 1 b.l. 57).

Taigi, VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ valdyba sprendė dėl tokių pat pareigų ir darbo funkcijų įsteigimo, kurias SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ ėjo ieÅ¡kovas. Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad ieÅ¡kovo darbo funkcijos nebuvo verslo perleidimo objektu, ir todėl jam negalima bÅ«tų taikyti DK 138 str. Nustačius, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu yra nutraukta pažeidžiant DK 138 str., darbo sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu. Teismas nevertino, ar darbdavys laikėsi kitų darbo sutarties nutraukimo procedÅ«rų, pavyzdžiui – ar tinkamai vykdė pareigÄ siÅ«lyti kitÄ darbÄ , nes nustatytos aplinkybės yra pakankamos darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu.

IeÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir dėl to, kad struktÅ«riniai pertvarkymai, nurodyti 2013-06-04 įspėjime (t. 1, b.l. 7), dėl kurių mažėtų darbuotojų skaičius, realiai nebuvo įvykdyti. Konstatavus įvykusį verslo perleidimÄ , t.y. tai, jog taksi dispečerinės paslaugų teikimas buvo perduotas VÅ¡Ä® „Vilnius veža“, taip pat yra pagrindas pripažinti, jog ieÅ¡kovo darbo santykiai savaime, t.y. pagal įstatymÄ , persikėlė tai įmonei, kuri perėmė ir verslÄ .

Taigi, atsakovas SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ net neturėjo teisėto pagrindo spręsti dėl darbo sutarties nutraukimo su ieÅ¡kovu. Taksi dispečerinės paslaugų teikimas atsakovui VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ buvo perduotas nuo 2013 m. birželio 25 d., todėl laikytina, kad nuo to momento VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ perėmė ir darbdavio įsipareigojimus ieÅ¡kovui. Kadangi sprendimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo priėmė verslo perdavėjas - atsakovas SÄ® „Susisiekimo paslaugos“, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu tenkinamas atsakovo SÄ® ‚Susisiekimo paslaugos“ atžvilgiu ir SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ 2013-08-05 įsakymas Nr. 617 „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo Administracijos departamento specialisto Å .

S.“ panaikinamas. IeÅ¡kovas nepageidauja toliau tęsti darbo santykių, todėl darbo sutarties nutraukimÄ pripažinus neteisėtu, jam priteisiama DK 140 str. numatyta iÅ¡eitinė iÅ¡moka, vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , o darbo sutartis laikoma nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Å ias teisines pasekmes teismas taikė atsakovo VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ atžvilgiu, kadangi pagal įstatymÄ bÅ«tent Å¡is subjektas, kaip verslo perėmėjas, nuo 2013 m. birželio 25 d. yra atsakingas už darbo santykių tęstinumÄ su Å .

S.. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovas VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti.Nurodė, kad teismas netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Teisingumo Teismo praktikÄ Å¡iuo klausimu. Teismas neiÅ¡analizavo ir nenustatė visų nagrinėjamam Å¡alių ginčui tinkamai iÅ¡spręsti bÅ«tinų aplinkybių.

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp atsakovų įvyko verslo ar jo dalies perkėlimas, todėl netinkamai taikė DK 138 str. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tiek SÄ® „Susisiekimo paslaugos“, tiek VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ vykdyta veikla buvo tapati. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja įmonės veiklos pobÅ«džio ir perimtos veiklos tapatumo iÅ¡laikymas, kas yra bÅ«tina sÄ lyga verslo perdavimo konstatavimui. SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ vykdyta veikla gerokai skyrėsi nuo VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ vykdomos veiklos.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ taksi dispečerinė teikė paslaugas visiems prie įmonės dispečerinės prisijungusiems vežėjams, o VŠĮ „Vilnius veža“ dispečerinė įkurta savo reikmėms, siekiant tenkinti būtent įstaigos interesus ir dispečerės užsakymus perduoda tik savo įstaigos vairuotojams. Kadangi abiejų įmonių veiklos pobūdis skirtingas, todėl nėra pagrindo konstatuoti veiklos perdavimo ir jos tapatumo. Teismo sprendime išdėstyta pozicija, jog tokie atsakovų argumentai dėl veiklos skirtingumo yra neesminiai, yra neteisinga ir padaryta neįsigilinus į visas bylos aplinkybes.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ perėmė materialius ir nematerialius iÅ¡teklius. SÄ® „Susisiekimo Paslaugos“ neperdavė VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ jokių iÅ¡teklių. VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ pati įsigijo kompiuterius, reikiamÄ taksi dispečerinės techninę ir programinę įrangÄ , taip pat reikalingas interneto, telefono linijas. Teismas įrodymus apie darbuotojų, sutarčių ir turto perdavimÄ aiÅ¡kino atskirai, izoliuotai vienus nuo kitų, o ne jų visumÄ nagrinėjamos bylos aplinkybių ir DK 138 straipsnio bei Direktyvos 2001/23/EB kontekste Å ioje situacijoje nėra pagrindo taikyti DK 138 str., kadangi neegzistuoja teismų praktikoje nurodytų kriterijų visuma ir verslo ar jo dalies perdavimas Å¡iuo atveju nebuvo vykdomas.

Verslo perkėlimo atveju nors ir keičiasi darbdavys, darbuotojai privalo likti įdarbinti tokiomis pačiomis sÄ lygomis. Å iuo atveju tai padaryti nėra įmanoma. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas galėjo bÅ«ti paskirtas į direktoriaus pavaduotojo pareigas. Toks paskyrimas prieÅ¡tarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, nes VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ yra savivaldybės įmonė, todėl asmuo į direktoriaus pavaduotojo pareigas gali bÅ«ti paskirtas tik konkurso bÅ«du (LR Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 301 „Dėl konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iÅ¡ valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose bei vieÅ¡osiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, sÄ raÅ¡o nustatymo ir konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sÄ raÅ¡Ä , organizavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 1 p.).

IeÅ¡kovo nebÅ«tų buvę įmanoma perkelti į VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ ir dėl darbo užmokesčio skirtumo, nes Å¡ioje įmonėje darbuotojų atlyginimai yra gerokai mažesni, įskaitant ir tas pareigas į kurias bÅ«tų perkeltas ieÅ¡kovas. Remiantis LR valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu, savivaldybės įmonė gali bÅ«ti pertvarkoma į valstybės įmonę, biudžetinę įstaigÄ , akcinę bendrovę, uždarÄ jÄ akcinę bendrovę. Tai reiÅ¡kia, jog jokiam kitam juridiniam asmeniui teisės ir pareigos bei turtas negali bÅ«ti perduotas.

VieÅ¡oji įstaiga negali perimti savivaldybės įmonės teisių, pareigų ir turto. Atsižvelgiant į tai, teisės aktai nenumatė tokio statuso juridiniams asmenims vykdyti verslo perdavimus, teisių ir pareigų ar turto perdavimus, reorganizavimus ir pan. Nagrinėjamu atveju nebuvo nei teisinio perdavimo, nei sujungimo atvejo, o buvo vykdomi vidiniai SÄ® „Susisiekime paslaugos“ struktÅ«riniai pertvarkymai. Teismas sprendime konstatavęs verslo perdavimÄ , neanalizavo ir nenagrinėjo ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ teisėtumo DK 129 str. 5 d. atžvilgiu.

Siekiant visapusiÅ¡kai įvertinti visas bylos aplinkybes, tokia analizė turėjo bÅ«ti atliekama. Nagrinėjamu atveju sprendžiant ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar konkretus atvejis pripažintinas ypatingu, kai darbuotojo atleidimui realiai egzistuoja tokios svarbios priežastys, dėl kurių, neatleidus darbuotojo, bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeisti darbdavio interesai. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika bei įvertinus vykdomų struktÅ«rinių pertvarkymų aplinkybes bei bÅ«tinumÄ , laikytina, kad Å¡ioje byloje egzistavo ypatingos aplinkybės ir susiklosčiusi situacija vertintina kaip ypatingas atvejis DK 129 str. 5 d. prasme.

Dėl atliktų struktÅ«rinių pertvarkymų ieÅ¡kovas toliau negalėjo atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų. Neatleidus darbuotojo, bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeisti atsakovo interesai, kadangi atsakovui dėl pas jį įvykusių pasikeitimų yra visiÅ¡kai nereikalingas ieÅ¡kovo darbo funkcijų vykdymas. Atsakovas siÅ«lė ieÅ¡kovui kitÄ darbÄ , tačiau jis atsisakė, todėl, nesant ieÅ¡kovo sutikimo, atsakovas negalėjo perkelti jo į kitÄ darbo vietÄ (DK 129 str. 5 d.). Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo teisės aktų numatyta tvarka ir visos atleidimo procedÅ«ros buvo atliktos tinkamai.

Buvo svarbios priežastys ir ypatingas atvejis nutraukti terminuotÄ darbo sutartį. IeÅ¡kovas buvo įspėtas ir su juo tinkamai atsiskaityta, taigi ieÅ¡kovas buvo teisėtai atleistas iÅ¡ darbo ir nėra pagrindo Å¡ioje situacijoje konstatuoti Ä®sakymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo prieÅ¡taravimo DK 129 str. 5 d. IeÅ¡kovas pagal terminuotÄ darbo sutartį dirbo labai trumpÄ laikotarpį (mažiau nei metus), darbdavio ir darbuotojo nesiejo ilgalaikiai darbo teisiniai santykiai, ginčo nagrinėjimas teisme užsitęsė dėl abiejų Å¡alių procesinių veiksmų, priteistina kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sudarytų labai didelę sumÄ (apie 100 000 Lt).

Taigi, yra pagrindas sumažinti ieÅ¡kovui priteistinÄ vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dydį. IeÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma už visÄ terminuotos darbo sutarties laikotarpį nebÅ«tų suderinama su darbo teisės principais, įtvirtintais Darbo kodekse, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, sukeltų atsakovui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių bÅ«tų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai ir paneigtas darbo teisinių santykių Å¡alių sÄ Å¾iningumas, todėl turi bÅ«ti mažinama.Atsakovas SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti.

Nurodė, kad teismas nepagrįstai ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažino neteisėtu. IeÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas laikantis visų reikalavimų, įtvirtintų DK 129, 130, 140 str. IeÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta vieno mėnesio iÅ¡eitinė kompensacija. Atsakovas sutinka su VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ argumentais, jog nebuvo įvykdytas verslo perkėlimas. Be to, ieÅ¡kovo nebÅ«tų buvę įmanoma įdarbinti VÅ¡Ä® „Vilnius veža“, nes Å¡ioje įmonėje darbo užmokestis yra gerokai mažesnis nei SÄ® „Susisiekimo Paslaugos“.

IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ apelianto 1452 Lt advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ . Nurodė, kad atsakovo motyvai tiek dėl DK 138 str., tiek dėl DK 129 str. 5 d. yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes byloje nustatytos aplinkybės patvirtina visai kÄ kitÄ , o įrodymų vertinimo taisyklių teismas nepažeidė, todėl apelianto nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti teismo sprendimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ daliesCPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.). Kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ Vilniaus apygardos teisme 2014 m. rugsėjo 10 d. apeliacine tvarka buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka Å¡iai bylai civilinė byla Nr. 2A-2212-467/2014. T.y. minėtoje byloje atsakovais buvo tie patys asmenys kaip ir Å¡ioje byloje, joje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, verslo perleidimo ir kt.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra nurodyta, kad užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę (be kitų svarbių veiksnių) turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose.

Dėl iÅ¡vardintų priežasčių teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ , remiasi precedentu, suformuotu c.b. Nr. 2A-2212-467/2014.Apeliantas teigia, jog teismas iÅ¡samiai neiÅ¡analizavo verslo perdavimui bÅ«dingų kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais argumentais nesutinka, nes teismas teisingai taikė teismų praktikÄ , susijusiÄ su verslo perdavimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad: nors Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikoje nėra suformuluota įmonės ar verslo perdavimo apibrėžimas, tačiau kita vertus iÅ¡ gausios Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikos, taikant Direktyvas 2001/23/EB ir 177/87/EEB, galima iÅ¡skirti pagrindinius kriterijus, kuriais remdamasis Teisingumo Teismas konkrečiais atvejais konstatuoja, kad įvyko įmonės ar verslo perdavimas, patenkantis į Direktyvos taikymo sritį.

Visų pirma akcentuotina tai, kad Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas kaip lemiamÄ veiksnį nurodo įmonės veiklos pobÅ«dį ir perimtos veiklos tapatumo iÅ¡laikymÄ , kuris konkrečiai matyti iÅ¡ fakto, kad naujasis darbdavys iÅ¡ tikrųjų tęsia ar atnaujina įmonės valdymÄ , vykdydamas tokiÄ pačiÄ arba analogiÅ¡kÄ ekonominę veiklÄ , t.y. lemiamas veiksnys yra faktas, kad naujasis darbdavys tęsia ar atnaujina Å«kio subjekto valdymÄ , iÅ¡saugodamas jo tapatumÄ . Antra, perdavimo faktÄ Ä¯rodančiu kriterijumi įvardijamas perduodamo objekto pripažinimas stabiliu ekonominiu vienetu, t.y. perdavimu nebus laikomi tokie atvejai, kai sudaromi vienkartiniai susitarimai dėl specifinių, konkrečių darbų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2012).Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-497 pavedė SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ teikti taksi dispečerinės paslaugas vežėjams. SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus 2013 m. gegužės 20 d.

įsakymu Nr. 90, atsižvelgiant į įmonės valdybos 2013 m. gegužės 17 d. protokolÄ , patvirtinta nauja SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ VieÅ¡ojo transporto departamento struktÅ«ra, kurioje neliko nei Eksploatacijos ir tyrimų skyriaus, nei operatoriaus pareigų. Atsakovai 2013 m. birželio 20 d. sudarė panaudos sutartį, pagal kuriÄ SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ suteikė teisę VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ naudotis 12,33 kv.m dydžio administracinių patalpų dalimi (kabinetu) Vilniuje, Žolyno g. 15; panaudos terminas nuo 2013 m. birželio 25 d. iki 2013 m. liepos 1 d.

Trumpojo telefono numerio paslaugos teikimo sutartį SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ nutraukė 2013 m. birželio 10 d. susitarimu nuo 2013 m. birželio 25 d. Tuo tarpu analogiÅ¡kÄ sutartį VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ sudarė 2013 m. birželio 24 d. Taigi, nagrinėjamu atveju VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ pradėjo naudoti ne tik tÄ patį trumpÄ jį telefono numerį 1450, kurį naudojo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“, bet ir sudarė panaudos sutartį dėl SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ administracinių patalpų.Apeliantas nurodė, jog esminis VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ ir SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ veiklos skirtumas buvo tai, kad SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ taksi dispečerinė teikė paslaugas visiems prie įmonės dispečerinės prisijungusiems vežėjams, t.y. pagal individualios veiklos liudijimus dirbantiems fiziniams asmenims, o taip pat ir juridiniams asmenims, tuo tarpu VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ dispečerinė įkurta savo reikmėms, siekiant tenkinti bÅ«tent įstaigos interesus ir dispečerės užsakymus perduoda tik savo įstaigos vairuotojams.

Tačiau toks skirtumas negali bÅ«ti pripažintas esminiu. Pati dispečerinės veikla, t.y. kliento skambučio priėmimas ir jo nukreipimas vykdyti taksi vairuotojui yra analogiÅ¡ka, nors ir teikiama santykinai kitiems asmenims. Todėl darytina iÅ¡vada, jog VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ iÅ¡ esmės tęsė SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ veiklÄ , o Å¡is veiklos perdavimas nebuvo vienkartinis susitarimas dėl specifinių, konkrečių darbų atlikimoEsant Å¡ioms aplinkybėms laikytina, jog įvyko atsakovo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ verslo perkėlimas atsakovui VÅ¡Ä® „Vilnius veža“.

Todėl atsakovas VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ turėjo tęsti darbo santykius su ieÅ¡kovu iki darbo sutarties termino pabaigos tokiomis pačiomis sÄ lygomis kokios buvo pas SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ . Dėl Å¡ios priežasties atmetami apelianto argumentai, kad jis neturėjo nei teisės aktuose numatytų, nei finansinių galimybių tęsti su ieÅ¡kovu darbo santykių lygiavertėse pareigose kaip ir buvusios jo pareigos SÄ® „Susisiekimo paslaugos“.Nustačius, kad SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ perdavė verslÄ VÅ¡Ä® „Vilnius veža“, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad SÄ® „Susisiekimo paslaugos“, nors ir realiai įvykdė struktÅ«rinius pertvarkymus, tačiau atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnį, pažeidė DK 138 straipsnyje ir Å¡iuo straipsniu įgyvendinamoje Europos SÄ jungos Tarybos 2001 m. kovo 12 d. direktyvoje 2001/23/EB įtvirtintas ieÅ¡kovo teises į darbo santykių tęstinumÄ .

Dėl iÅ¡vardintų priežasčių atmetami apeliacinio skundo argumentai, susiję su verslo neperleidimu, ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybėmis, taip pat negalimumu tęsti su ieÅ¡kovu darbo santykius panaÅ¡iomis sÄ lygomis, kokios buvo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo skundo argumentais, kad ieÅ¡kovas pagal terminuotÄ darbo sutartį dirbo labai trumpÄ laikotarpį (mažiau nei metus), darbdavio ir darbuotojo nesiejo ilgalaikiai darbo teisiniai santykiai priteistina kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sudarytų labai didelę sumÄ .

IeÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma už visÄ terminuotos darbo sutarties laikotarpį nebÅ«tų suderinama su proporcingumo, teisingumo principais, sukeltų atsakovui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių bÅ«tų pažeisti kitų darbuotojų interesai ir paneigtas darbo teisinių santykių Å¡alių sÄ Å¾iningumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra nurodyta, kad: tuo atveju, kai byloje keliamas klausimas dėl <...> iÅ¡mokos dydžio atitikties jos tikslams, esmei ir bendriesiems teisingumo, sÄ Å¾iningumo, proporcingumo principams, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi svarstyti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia Å¡io instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatyto kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių bÅ«tų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių iÅ¡mokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių Å¡alių sÄ Å¾iningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012.).

Be to, kaip minėta Vilniaus apygardos teismo c.b. Nr. 2A-2212-467/2014 yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka Å¡iai bylai. Minėtoje byloje pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistinÄ sumÄ sumažino per pusę, o apeliacinės instancijos teismas sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Taigi, Å¡iuo atveju yra precedentas dėl reikalaujamos priteisti sumos sumažinimo.Dėl iÅ¡vardintų priežasčių laikytina, kad yra pagrindas per pusę sumažinti ieÅ¡kovui priteistÄ vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dydį, t.y. priteistÄ 49 246,40 Lt sumÄ sumažinti iki 24 623,20 Lt.Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad ieÅ¡kovui įsidarbinus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, gaunamÄ darbo užmokestį iÅ¡skaityti iÅ¡ priteistos sumos pagal DK 300 str. 4 d. nuostatas.

BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų VSDFV duomenų buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovas 2014 m. liepos 24 d. įsidarbino Palangos kredito unijoje. Kadangi, ieÅ¡kovas iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo pradėjo gauti darbo užmokestį, todėl į minėtÄ aplinkybę turi bÅ«ti atsižvelgta vykdant sprendimÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovui priteistinų sumų atitinkamai turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas jo dabar gaunamas darbo užmokestis.Pakeitus skundžiamÄ sprendimÄ , turi bÅ«ti perskaičiuotos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme bei paskaičiuotos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ suma buvo sumažinta per pusę, sprendžia, jog iÅ¡ atsakovų priteistinos atstovavimo (advokato pagalbos) iÅ¡laidos taip pat turi bÅ«ti sumažintinos per pusę – iki 1173,50 Lt.Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies, todėl proporcingai paskirstomos ir priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Byloje nėra įrodymų apie apelianto patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, o ieÅ¡kovas pateikė įrodymus apie 1452 Lt patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Taigi Å¡i suma taip pat mažinama per pusę ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ priteisiama 726 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98, 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimÄ pakeisti: priteisti ieÅ¡kovui Å . S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ (į.k. 302765265) 24 623,20 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2014 m. kovo 26 d.; priteisti ieÅ¡kovui Å .

S. iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ ir atsakovo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ lygiomis dalimis 1173,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui Å . S. iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® „Vilnius veža“ 726 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                     Ona Gasiulytė                                                                  Neringa Å vedienė                                                                  Vytautas Zelianka