b4e97527-bfdf-4a96-a641-eee5e95d5eae · Prienų rajono apylinkės teismas

Administracinė byla Nr. A2.6.-468-939/2014Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00363-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos 39.2;45.4.4.;45.4.5; 52.3. (S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2014 m. liepos 14 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K., iÅ¡nagrinėjo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, pensininko, neįgalaus asmens, administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir n u s t a t ė :

J. K. 2014 m. gegužės 8 d. 13 val. 35 min. BirÅ¡tono sav., vairuodamas automobilį „Hyundai Galloper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio, nesilaikė kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimų, nedavė kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios kitos transporto priemonės „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančios K. V., ir jÄ kliudė. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasitraukė.

Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Tokiais savo veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 158, 231 punkto reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.J. K. teismo posėdyje kaltu neprisipažino, nurodė, kad jis nejautė susidÅ«rimo ir paaiÅ¡kino, kad važiuodamas iÅ¡ BirÅ¡tono automobiliu Hundai, suko Vilniaus kryptimi, prieÅ¡ jį pravažiavo dideliu greičiu maÅ¡ina, jis neturėjo tuo metu bÅ«ti įvažiavęs į pagrindinį keliÄ , buvo sustojęs prieÅ¡ „Stop“ ženklÄ .

Pravažiavęs sankryÅ¾Ä , sustojo nusiÅ¡lapinti, nes turi sveikatos problemų. Sustojo ne dėl to, kad bÅ«tų koks nors susidÅ«rimas. Po kelių dienų pas jį į namus buvo atvykę pareigÅ«nai, klausė, ar jis buvo BirÅ¡tone, ar dalyvavo eismo įvykyje. Jis tada nesuprato policininkų klausimų. PareigÅ«nai apžiÅ«rėjo automobilį, bet jam nesakė, kad jo automobilis apgadintas. Jis yra neįgalus asmuo, PraÅ¡o jį iÅ¡teisinti, o jeigu jau teismas nuspręstų, jį pripažinti kaltu, praÅ¡o bausmę Å¡velninti.

Jam vairavimas yra bÅ«tinybė. Jam važiuoti yra lengviau negu vaikščioti. Jis gyvena su žmona, jai 80 metų. Jis važinėja automobiliu, žmonÄ nuveža į parduotuvę, jis pats judu tik su vaikÅ¡tyne. Teisę vairuoti transporto priemonę turi apie 50 metų. Per tÄ laikÄ neturėjo avarijų. Jis gauna apie 900 Lt dydžio pensijÄ . Liudytojas K. V. paaiÅ¡kino, kad važiuojant pagrindiniu keliu Vilnius- Prienai- Marijampolė į Prienus 80 km/h greičiu, iÅ¡ sankryžos iÅ¡važinėjo džipas, kuris lyg pristabdė.

Jis matė, kad minėto automobilio vairuotojas nežiÅ«ri į jo pusę, o žiÅ«ri į Prienų pusę. Automobilio greitis buvo nedidelis iÅ¡važiavo į pagrindinį keliÄ , o jo vairuotojas stebėjo keliÄ nuo Prienų pusės, o į jo pusę nežiÅ«rėjo. Jis pats važiuodamas, darė manevrÄ Ä¯ kairę, kad iÅ¡vengtų avarijos, tačiau pravažiuojant pajuto kontaktÄ , smÅ«gį į galinę pusę. Po smÅ«gio jis negalėjo staigiai stabdyti, stabdė pamažu, nuo sankryžos nuvažiavęs apie 30 metrų, sustojo kelkraÅ¡tyje deÅ¡inėje pusėje.

Sustojęs jis tikėjosi, kad sustos ir kitas eismo dalyvis. Jis matė, kad ir kitas automobilis sustojo užsukęs link Vilniaus ir sustojo. Tarp jų buvo apie 120 metrų. Buvo intensyvus eismas, jo automobilio detales mėtėsi ant važiuojamosios kelio dalies. Jis tikėjosi, kad kaltininkas prie jo prieis. Po įvykio buvo labai sutrikęs, apžiÅ«rėjo savo maÅ¡inÄ , matė, kad sustojusio automobilio vairuotojas iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio. Pastebėjo, kad su juo įvykyje dalyvavęs vairuotojas su automobiliu pasiÅ¡alino.

Tada jis susirinko savo automobilio detales, važiavo atbuline eiga, iki sankryžos ir nuvažiavo į BirÅ¡tono policijÄ . Eismo įvykio metu buvo iÅ¡muÅ¡tas automobilio deÅ¡inys žibintas ir apgadintas sparnas. SmÅ«gis buvo toks, kad kaltininkas jį turėjo jausti, nes kontaktas buvo. Norint visiÅ¡kai iÅ¡vengti autoįvykio, jam bÅ«tų reikėję iÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingÄ kelio pusę. Kaltininko automobilio numerių nematė, nesitikėjo, kad kaltininkas nuvažiuos. Liudytojas R. B. paaiÅ¡kino, kad į policijos komisariatÄ atvyko pilietis, kuris pranešė apie eismo įvykį ir nurodė, kad jis važiavo nuo Vilniaus ir jo vairuojamÄ automobilį kliudė pilkos spalvos visureigis.

Jis papasakojo, kad bandė iÅ¡vengti įvykio, po įvykio sustojo, sustojo ir kitas asmuo, bet vėliau nuvažiavo. Kadangi sankryža filmuojama, peržiÅ«rėjo įraÅ¡Ä ir matė eismo įvykį. PareigÅ«nė, suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , R. Å . paaiÅ¡kino, kad buvo nustatytas automobilis, sukėlęs eismo įvykį. Nuvyko į K. namus, paklausė K., ar jis buvo BirÅ¡tone, jis pasakė, kad buvo. Tuomet ji paklausė, ar jis galėjo dalyvauti eismo įvykyje, jis susijaudino ir pasakė, kad galėjo dalyvauti.

ApžiÅ«rėjus automobilį apgadinimai matėsi priekinėje dalyje, deÅ¡inėje pusėje ir keleivio pusėje. Kitų apgadinimų nebuvo. Ji pasakė, kad yra apgadinimai pažeidėjui, o Å¡is atsakė, kad nejautė susidÅ«rimo. Be liudytojų K. V., R. B., pareigÅ«nės, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , R. Å . parodymų, J. K. kaltę įrodo ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.2014 m. gegužės 15 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodytų duomenų teisingumÄ J.

K. patvirtino savo paraÅ¡u, patvirtina, jog 2014 m. gegužės 8 d. J. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 d dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. (b. l. 1).IÅ¡ 2014 m. gegužės 8 d. Eismo įvykio schemoje užfiksuotų duomenų matyti, kad pagrindinio kelio Vilnius –Prienai - Mariampolė 91.250 km yra sankryža su Å¡alutiniu keliu į BirÅ¡tonÄ . Minėtoje Å¡alutinio kelio iÅ¡ BirÅ¡tono sankryžoje su pagrindiniu keliu Vilnius –Prienai - Marijampolė yra kelio ženklas Nr. 204 „Stop“.

Menama automobilių „Hyundai Galloper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidÅ«rimo vieta yra sankryžoje, kelio Vilnius –Prienai – Marijampolė deÅ¡inėje eismo juostoje (žiÅ«rint Prienų kryptimi), 250 m. nuo kelio ženklo Nr. 624 „Kilometrų ženklas“ (47/91). ( b. l. 3)K. V. 2014 m. gegužės 8 d. raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime nurodė, jog kelyje Vilnius – Prienai – Marijampolė, iÅ¡važiavime iÅ¡ BirÅ¡tono, sankryžoje su pagrindiniu keliu, nesustodamas į sankryÅ¾Ä su pagrindiniu keliu iÅ¡važiavo sidabrinės spalvos džipas.

Bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su džipu, jis pravažiavo kairiau, tačiau džipas kliudė jo automobilio galinį sparnÄ . Džipo vairuotojas iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo, sustojo už 100 m, iÅ¡lipęs pažiÅ«rėjo į savo automobilį, ir nuvažiavo.(b. l. 4). IÅ¡ prie bylos pridėtose nuotraukose užfiksuoto automobilio „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) matyti, kad yra apgadintas automobilio keleivio pusės galinis sparnas, iÅ¡muÅ¡tas žibintas. (b. l. 5)IÅ¡ prie bylos pridėtose nuotraukose užfiksuoto automobilio „Hyundai Galloper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) matyti, kad yra apgadintas automobilio priekinis bamperis (tiek vairuotojo, tiek centrinėje, tiek keleivio pusėse). (b. l. 12)           J.

K. pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (praÅ¡ymÄ ) nurodė, kad policijos pareigÅ«nai nepagrįstai surašė jam administracinės teisės pažeidimo protokolÄ , nes nesugadino jokio svetimo turto. Protokolas suraÅ¡ytas remiantis neryÅ¡kiu vaizdo įraÅ¡u, kuriame nesimato jokio kontakto, jokio stabdymo, jokio maÅ¡inų krypties pasikeitimo. IÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio jokio paÅ¡alinio garso (brėžimo, smÅ«gio ar stuktelėjimo) negirdėjo, taip pat nepajuto ir jokio smÅ«gio ar judesio.

Sustojęs dėl to, kad pajuto kažkokį kontaktÄ su kitu automobiliu, jis nebuvo. Policijos pareigÅ«nams pripažino, kad yra kaltas dėl įvykio dėl to, kad jie jį įtikino. Jei teismas ir pripažintų, kad jis yra kaltas dėl turto apgadinimo minėto eismo įvykio metu, jis praÅ¡o nutraukti bylos teisenÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nesant jo veiksmuose Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėties. Jis visuomet pasirenka saugų greitį, todėl nukentėjusysis galėjo jį pasivyti ir informuoti apie įvykusį kontaktÄ , tačiau to nedarė.

Jis, vairuodamas visureigį, kurio svoris 2.7 tonos, bÅ«damas 80 metų, 130 kg svorio, jokio automobilių kontakto nepajuto, nepajuto jokio smÅ«gio, maÅ¡inos sujudėjimo, važiavo lėtai, nesuvokdamas, kad kliudė kitÄ transporto priemonę, todėl jei ir bÅ«tų nustatyta, kad jis susijęs su minėtu eismo įvykiu, tai reiÅ¡kia, kad jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos sÄ Å¾iningai klysdamas, o ne sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės ir pareigos atlyginti žalÄ . Jo paties automobilis yra senas (15 metų senumo), jame pilna apgadinimų, įlenkimų.

Jis negali sutikti, kad esantys apgadinimai ant priekinio bamperio yra sÄ lygoti bÅ«tent tariamo eismo įvykio. Kada atsirado ant jo automobilio priekinio bamperio esantys apgadinimai, ar jie buvo iki Å¡io pažeidimo, jis nepamena. Policijos pareigÅ«nai neatliko jo automobilio techninės apžiÅ«ros, nesurašė jo techninės apžiÅ«ros akto. Nebuvo atliktas abiejų automobilių sugretinimas, nebuvo matuojamas pažeidimų aukÅ¡tis. Tik panaÅ¡iame aukÅ¡tyje esantys abiejų automobilių apgadinimai nepatvirtina tarp Å¡ių transporto priemonių buvusio kontakto.

Jei bÅ«tų pastebėjęs, kad kliudė kitÄ transporto priemonę, jis bÅ«tų iÅ¡kvietęs policijÄ ar surašęs eismo įvykio deklaracijÄ . Paties eismo įvykio nepastebėjo, neturėjo tyčios pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio. Tiesiog nieko negirdėjo, nepajuto, nepastebėjo. Jei vis dėlto teismas manytų, kad nėra pagrindo jį iÅ¡teisinti, praÅ¡o teismo vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, jo atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, paskirti jam Å¡velnesnę nuobaudÄ â€“skirti mažesnę baudÄ ir neatimant teisės vairuoti transporto priemonę.

Jam yra 80 metų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Dėl jam nustatytų ligų jis turi vengti fizinio krÅ«vio, taip pat jam diagnozuotas vėžys. Dėl neįgalumo jam yra nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo iÅ¡laidų kompensacijos poreikis. Jis juda mažais atstumais ir tik pasiremdamas lazdele arba su vaikÅ¡tyne. Ant savo transporto priemonės turi užklijuotÄ specialųjį ženklÄ â€žNeįgalusis“.

Jo žmona taip pat turi įvairių ligų. Žmona automobilio nevairuoja, todėl jÄ taip pat veža į gydymo įstaigas. Jo ir žmonos pajamos nėra didelės. Daug pinigų abu su žmona iÅ¡leidžia gydytojams ir vaistams. Jeigu teismas vis dėlto skirtų jam piniginę baudÄ , praÅ¡o paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į baudos dydį.(b. l. 22 – 57)BirÅ¡tono miesto vaizdo stebėjimo kamerų 2014 m. gegužės 8 d. vaizdo įraÅ¡ai, esantys kompaktinėje laikmenoje, patvirtina nukentėjusiojo K.

V. parodymus. ( b. l. 21)ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos darytina iÅ¡vada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Birštono miesto vaizdo stebėjimo kamerų 2014 m. gegužės 8 d. vaizdo įrašai, esantys kompaktinėje laikmenoje, liudytojo K. V. parodymai, eismo įvykio schema bei apgadinto automobilio „Citroen Jumper“, nuotraukos patvirtina nukentėjusiojo K. V. parodymus, kad 2014 m. gegužės 8 d.

BirÅ¡tono sav., nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio automobilis nesilaikė kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimų, nedavė kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios kitos transporto priemonės „Citroen Jumper“, priklausančios K. V., ir jÄ kliudė. Minėti įrodymai patvirtina, kad eismo įvykis buvo, ir įvyko dėl to, kad iÅ¡ Å¡alutinio kelio, pažeisdamas KET 158 punkto reikalavimu, iÅ¡sukdamas automobilis nesilaikė kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimų, nedavė kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios kitos transporto priemonės „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jÄ kliudė, kas nulėmė automobilio „Citroen Jumper“, apgadinimus.

Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis „Citroen Jumper“, po įvykio automobilį vairuodamas atbuline eiga grįžo, iš jo išlipęs vairuotojas nuo kelio surinko detales.Šio įvykio liudytojo – K. V. parodymai, Birštono miesto vaizdo stebėjimo kamerų 2014 m. gegužės 8 d. vaizdo įrašai yra esminiai tiesioginiai įrodymai, kuriuos visiškai patvirtina kiti bylos duomenys – liudytojo R. B. parodymai, eismo įvykio schemoje užfiksuoti duomenys bei nuotraukų palyginimai, kuriose užfiksuotas apgadintas automobilis „Citroen Jumper“ ir apgadintas automobilis „Hyundai Galloper“, kad būtent J.

K., pažeisdamas KET 158 punkto reikalavimus, sukėlė minėtÄ eismo įvykį, tai yra, jis yra su minėtu eismo įvykiu susijęs. Liudytoja R. Å . parodė, kad J. K. pripažino, kad galėjo dalyvauti eismo įvykyje, tačiau teigė, kad nejautė susidÅ«rimo. Nuotraukose matyti, kad automobilio „Citroen Jumper“,yra apgadintas automobilio keleivio pusės galinis sparnas, iÅ¡muÅ¡tas žibintas (b.l. 5). IÅ¡ nuotraukose užfiksuoto automobilio „Hyundai Galloper“, matyti, kad yra apgadintas automobilio priekinis bamperis (tiek priekinėje, tiek keleivio pusėse) (b. l. 12-13; 30-32).

Sugretinus abiejų automobilių apgadinimų nuotraukas, atsižvelgiant į apgadinimų lokalizacijÄ ir iÅ¡sidėstymo aukÅ¡tį, automobilių judėjimo kryptis, eismo įvykio vietÄ sankryžoje (eismo įvykio vieta yra kelio juostoje, kuria Prienų kryptimi judėjo automobilis „Citroen Jumper“, atsižvelgiant į liudytojo K. V. parodymus, bei vaizdo įraÅ¡o duomenis, darytina iÅ¡vada, kad automobilis, iÅ¡sukęs iÅ¡ Å¡alutinio kelio, nedideliu greičiu pradėdamas daryti posÅ«kį Vilniaus kryptimi, kirsdamas eismo juostÄ , kuria Prienų kryptimi važiavo automobilis „Citroen Jumper“, priekiniu bamperiu (tiek vairuotojo puse, tiek vėliau sukdamas, ir keleivio puse, kliudė automobilio „Hyundai Galloper“, kuris, bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo darė nedidelį manevrÄ savo eismo juostoje į kairę, kairį galinį sparnÄ , jį įbrėždamas ir taip apgadindamas, tai yra, darytina iÅ¡vada, kad minėti J.

K. automobilio apgadinimai atsirado susidÅ«rus su K. V. automobiliu, o K. V. minėti automobilio apgadinimai atsirado susidÅ«rus su J. K. automobiliu minėto eismo įvykio metu. J. K. ginčija pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos, kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes jis nepajuto, kad atsitrenkė į kitÄ automobilį, todėl ir nuvažiavo. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta adminitracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių esimo taisykles.

Ä®rodinėjant šį adminitacinį pažeidimÄ bÅ«tina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo su Å¡iuo įvykiu susijęs, bei kas jis iÅ¡ įvykioi vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (LVAT nutartis administracinėje byloje N63-2972/2010, N62-5002/2010. Å iuo atveju, įvertinus automobilio „Citroen Jumper“, keleivio pusės galinio sparno esantį aiÅ¡kų ir ryÅ¡kų skardos įbrėžimÄ bei tai, kad ir J. K. automobilio priekinis bamperis buvo įlenktas ir apgadintas bei tai, kad automobilis „Hyundai Galloper“, važiavo į priekį, priekine dalimi kliudė automobilį „Citroen Jumper“, darytina iÅ¡vada, kad tarp Å¡ių minėtų automobilių buvo kontaktas, kurio pasekoje, o apgadinti automobiliai smÅ«gio metu.

Liudytojas K. V. nurodė, kad automobilių kontakto metu buvo smÅ«gis, kurį jis jautė. IÅ¡ įrodymų visumos pagrįstai darytina iÅ¡vada, kad J. K. jautė automobilių kontaktÄ ir dėl to suprato, kad kliudė kitÄ transporto priemonę ir jÄ apgadino. Tai patvirtina ne tik K. V. paaÅ¡kinimai dėl kurių teismui nekyla abejonių, bet ir paties J. K. veiksmai, t.y. po susidÅ«rimo netoli įvykio vietos sustojo, buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio. Tokio pobÅ«džio artimo kontakto J. K. objektyviai negalėjo ne tik nepajausti bet ir nepamatyti, nes asnuo vairuojantis trasporto priemonę, kaip padidinto pavojaus Å¡altinį turi bÅ«ti atidus ir negali nepastebėti pagrindiniu keliu pro jį pravažiuojančio automobilio.

Esant Å¡iomis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, kad J. K. iÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, tyčia pasiÅ¡alino pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl baustinas ir pagal ATPK 130 str. 1 d. PasiÅ¡alinimo motyvai neturi įtakos kaltininko atsakomybei (2013-11-05 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr.AT-29-2013).Nors J. K. neigia jo veiksmuose buvus tyčiÄ pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, teismo nuomone, jis iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė sÄ moningai ir tyčia, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti liudytojų K.

V., R. Å ., R. B. parodymais ar įžvelgti jų suinteresuotumÄ melagingai apkaltinti J. K..Visos Å¡ios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad J. K., žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, sÄ moningai ir tyčia, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Remiantis iÅ¡dėstytu, teismas konstatuoja, kad J. K. veikoje yra visi 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai.Taigi, teisminio nagrinėjimo metu byloje iÅ¡nagrinėtų ir kompleksiÅ¡kai įvertintų įrodymų visetas leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent J.

K. nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio, nesilaikė kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimų, nedavė kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios kitos transporto priemonės „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančios K. V., ir jÄ kliudė. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasitraukė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais J.

K. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi, pažeisdamas KET reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, kuris nulėmė svetimo turto sugadinimÄ , po ko, sÄ moningai, pažeisdamas KET reikalavimus, pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs.Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas teismo nustatytas aplinkybes.

J. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis yra neįgalus asmuo (jam nustatytas 35 procentų darbingumas) (ATPK 31 str. 1 d.10 p.). J. K. neteistas, galiojančių administracinių teisės pažeidimų neturi. Pažeidėjas neįgalus asmuo (darbingumas 35 proc.), serga sunkiomis ligomis, niekur nedirba, pragyvena iÅ¡ nedidelės pensijos, kitų pajamų Å¡altinių neturi.Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat - kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis).Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumÄ . Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. TokiÄ galimybę numato ATPK 301 straipsnis, kuriame numatyta iÅ¡imtis iÅ¡ bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų.

Å i iÅ¡imtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebÅ«tų teisinga.IÅ¡nagrinėjęs administracinėje byloje nustatytų duomenų visumÄ , teismas pažymi, kad J. K. padarytas eismo įvykis buvo nesukėlė sunkių pasekmių, nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai, nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti pagalbos žmonėms, o tai lemia ir pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos pavojingumÄ .

Dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo, pats eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnį teismo paskirta nuobauda - minimali 3000 Lt bauda kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams (minimalus terminas) – galėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-8-2013).Esant ankščiau nurodytoms ir aptartoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, charakterizuojančius duomenimis, turtinę padėtį, sveikatos būklę bei į tai, jog eismo įvykio metu nekilo sunkių pasekmių, padaryti tik nežymūs kitos transporto priemonės sužalojimai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, J.

K. atžvilgiu taikytinos ATPK 301 straipsnio nuostatos, paskiriant jam mažesnes nuobaudas nei straipsnio (ATPK 130 straipsnio 1 dalis) numatytos minimalios. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. J. K. yra pensininkas ir neįgalus asmuo, jo gaunama pensija yra apie 900 litų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d., paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 10 mėnesių laikotarpiui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 302, 286, 287, 313 str. 3 d. n u t a r i a :

J. K. pripažinti kaltu, padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį 100 (vieno Å¡imto) litų bauda,- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį 1000 ( vienÄ tÅ«kstantį litų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, Å¡ias nuobaudas subendrinti ir J. K. paskirti galutinę subendrintÄ nuobaudÄ â€“1000 ( vienÄ tÅ«kstantį litų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpiui.J. K. paskirtos 1000 litų baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti lygiomis dalimis 10 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant pažeidėjÄ mokėti po 100 (vienÄ Å¡imtÄ litų) litų kas mėnesį, nustatant mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismÄ arba tiesiogiai. Teisėja                                                                                      Laima Lubauskienė Papildoma informacija. Bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo nuoraÅ¡o įteikimo pažeidėjui dienos, o nutarimÄ apskundus–ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Bauda sumokama banke užpildžius mokėjimo pavedimÄ (Kauno apskrities VMI, įmonės kodas 188729019, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini)). Mokėjimo pavedimo Å¡aknelė pristatoma protokolÄ suraÅ¡iusiam organui – Alytaus apskrities VPK BirÅ¡tono rajono policijos komisariatui. Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytÄ terminÄ , bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudÄ vykdymas. Jei baudÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡kos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudÄ , bet ir atlyginti vykdymo iÅ¡laidas, kurios gali bÅ«ti didesnės už baudÄ .