b4e665fc-6fe1-4c2d-b7d9-64f15e7ec03e · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas A                                                                                    Nuorašas                                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-238-843/2017                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00132-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.18.10; 1.2.29.1.1; 2.4.7 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                    2017 m. gegužės 8 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Jurgitos Mačionytės, sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorui Valdui Uždanavičiui,nuteistajam M.

K.,nuteistojo gynėjui advokatui Anatolijui Novikovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Andriaus Matulionio ir nuteistojo M. K. bei jo gynėjo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:M. K., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Baudžiamoji byla M. K. atžvilgiu Å¡ioje dalyje nutraukta.M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 400 MGL, tai yra 15 064 EUR, dydžio bauda.M. K. iÅ¡teisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje.IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija, n u s t a t ė : M. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius už tai, kad jis nežymiai sutrikdė sutuoktinės J.

K. sveikatÄ . Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: M. K. 2014 m. rugsėjo 9 d., apie 16.30 val., bute, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,51 prom. girtumas, asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis pagriebęs savo žmonai J. K. už plaukų, jos galvÄ Ä¯ grindis ir sienas trankė nenustatytÄ kiekį kartų, bet ne mažiau kaip du kartus, taip padarydamas jai kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke ir odos nubrozdinimÄ nosies deÅ¡inėje srityje, vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu.

M. K. nuteistas už tai, kad paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „Intermarkas“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis:  M. K. laikotarpiu nuo 2000-12-08 iki 2012-11-05, bÅ«damas UAB „Intermarkas“ (toliau - bendrovė), įmonės kodas 1251844865, registruotos adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už Å¡ios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , žinodamas, kad bendrovė toliau realiai jokios veiklos nevykdys, tyrimo metu nenustatytu bÅ«du, tyčia paslėpė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus bei buhalterinės apskaitos registrus: banko registrus bei jų iÅ¡raÅ¡us, pirkėjų skolų, atskaitingų asmenų ir skolų tiekėjams apskaitos registrus už laikotarpį nuo 2002 m. iki 2012 m.; nematerialiojo ir materialiojo turto apskaitos, atsargų, gautinų sumų, finansinių skolų (biudžetui, bankui, darbo užmokesčio, mokesčių ir kt.), sÄ naudų (parduotų prekių ir atliktų darbų savikainos, veiklos, bendrųjų ir administracinių) apskaitos registrus, pirkėjų skolų ir suteiktų paslaugų junginių (už metus) apskaitos registrus už 2002-2011 m.

Tuo M. K. pažeidė Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymÄ Nr. 13 „dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuris numato, kad „uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų Å¡iuos dokumentus: apskaitos dokumentus, suraÅ¡omus Å«kinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų praneÅ¡imus ir pavedimus bankams, <...>, sÄ skaitas faktÅ«ras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, paÅ¡alpų, <...>, atostogų kompensacijų priskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščius; <...>; kasos knygas, <...>; sÄ skaitų, įgaliojimų, kasos orderių, mokestinių pavedimų, deponentų registracijos žurnalus;

čekių knygeles, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus; inventorizacijos dokumentus ir kt. Prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus - saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo; <...>; apskaitos registrus: didžiÄ sias knygas, žurnalus - orderius, analitinės apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas“; 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , numatantį, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ, 2 dalies reikalavimÄ , numatantį, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ ir 4 dalies reikalavimÄ â€žJei pasikeičia Å«kio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius praneÅ¡imus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas Å«kio subjekto vadovas“; 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimÄ , numatantį, kad „ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalies reikalavimÄ â€žapskaitos registruose Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine arba kita tvarka“; 2000 m. liepos 13 d.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 straipsnio 3 dalį „Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“, nes UAB „Intermarkas“ nepateikė VĮ Registrų centrui metinių finansinių ataskaitų už 2011 metus. Nesant UAB „Intermarkas“ apskaitos dokumentų ir buhalterinės apskaitos suvestinių registrų, patvirtinančių ūkines operacijas ir ūkinius įvykius bei finansinės atskaitomybės už 2011 metus, negalima iš dalies nustatyti UAB „Intermarkas“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, M.

K. iÅ¡teisino pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ , o bÅ«tent: neįrodžius, kad jis, bÅ«damas UAB „Intermarkas“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, siekdamas fiktyviai perleisti UAB „Intermarkas“ neva D. D., žinodamas, kad D. D. iÅ¡ jo faktiÅ¡kai neįsigyja ir neįsigis UAB „Intermarkas“ akcijų, neperima ir neperims Bendrovės buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, suprasdamas, kad D. D. UAB „Intermarkas“ nevadovaus, ir žinodamas, kad UAB „Intermarkas“ toliau realiai jokios veiklos nevykdys, imitavo UAB „Intermarkas“ visų akcijų pardavimÄ , dokumentų perdavimÄ ir įsipareigojimų perleidimÄ D.

D.. 2012 m. sausio mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, kompiuterinės technikos pagalba pagamindamas netikrus dokumentus: 2012 m. sausio 17 d. UAB „Intermarkas“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir 2012 m. sausio 17 d. dokumentų priėmimo perdavimo aktÄ , kuriuose pasiraÅ¡ydamas savo paraÅ¡u patvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad neva D. D. už 10 000 Lt pardavė 100 proc. UAB „Intermarkas“ akcijų bei perdavė įmonės dokumentus ir antspaudÄ .

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendį:1) nuosprendžio dalį, kuria M. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamoji byla M.

K. atžvilgiu Å¡ioje dalyje nutraukta, panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį – pripažinti M. K. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimÄ 1 metams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto bei neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros ar globos ir rÅ«pybos įstaigose;2) nuosprendžio dalį, kuria M. K. iÅ¡teisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį – pripažinti M.

K. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 250 MGL (9 415 EUR) dydžio baudÄ ;3) vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ dalies sudėti ir skirti M. K. galutinę bausmę - laisvės apribojimÄ 1 metams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto bei neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros ar globos ir rÅ«pybos įstaigose ir 600 MGL (22 596 EUR) baudÄ .Apeliaciniame skunde prokuroras dėl nepagrįsto baudžiamosios bylos nutraukimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius teigia, kad nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai, jog yra pagrindo manyti, kad M.

K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, M. K. kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ esmės prisipažino tik surinktų įrodymų verčiamas tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir pamatęs, jog jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paneigti bylos medžiaga, t. y. nukentėjusiosios J. K., liudytojos B.

K., buvusios nusikaltimo vietoje, parodymais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kita bylos medžiaga. Todėl toks M. K. prisipažinimas, prokuroro teigimu, negali bÅ«ti laikytinas kaip nuoÅ¡irdus ir savanoriÅ¡kas, o tik gautas dėl byloje surinktų įrodymų, kas neleidžia taikyti BK 38 straipsnio nuostatų, t. y. nėra minėto straipsnio 1 dalies 1 punkto sÄ lygos.Prokuroro teigimu, vertinant, ar taip pat yra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto nurodytas pagrindas, reikalinga ypač įdėmiai įvertinti nuteistojo M.

K. asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ ir po nusikalstamos veikos padarymo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad, nors M. K. praeityje ir nėra teistas, tačiau tuo pačiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, t.y. už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymÄ . Ir nors nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra kitokio pobÅ«džio, ne smurtinė, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ji padaryta tyčia, gerai apgalvota, siekiant iÅ¡vengti labai didelės – daugiau nei 1 200 000 Lt mokestinės prievolės valstybės biudžetui.Vertinant M.

K. asmenybę bei polinkį elgtis nusikalstamai, atkreiptinas dėmesys į nukentėjusiosios J. K. parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, kur ji parodė, kad 2014-09-09 M. K. įvykdytas nusikaltimas jos atžvilgiu nebuvo atsitiktinis, kadangi M. K. smurtÄ jos atžvilgiu naudojo jau ne pirmÄ kartÄ . Atkreipia dėmesį ir į nuteistojo polinkį vartoti alkoholinius gėrimus. Alkoholio įtakojamas M. K. ima elgtis neadekvačiai ir agresyviai – J. K. atžvilgiu vartoja psichologinį smurtÄ , kabinėjasi, įžeidinėja jÄ .

Å ias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios J. K. parodymai, duoti bylÄ nagrinėjančiam teismui. Å iÄ savo neigiamÄ savybę žino ir pats M. K., tačiau jokių iÅ¡vadų nedaro. Be to, kaip matyti iÅ¡ J. K. teismui duotų parodymų, M. K., net ir praėjus nemažam laiko tarpui po 2014-09-09 įvykdyto nusikaltimo, iÅ¡vadų nepadarė ir toliau vartoja alkoholinius gėrimus, dėl ko Å¡eimoje ima elgtis agresyviai. Å ios aplinkybės rodo, kad jis nelinkęs keisti savo gyvenimo bÅ«do, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.Taip pat, prokuroro teigimu, teismas M.

K. nepagrįstai iÅ¡teisino pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, todėl Å¡ioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Teigia, jog teismas, nuosprendyje iÅ¡teisindamas M. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, dokumento suklastojimÄ sieja iÅ¡ esmės su pačio dokumento teksto surinkimo kompiuteryje faktu, o bÅ«tent, kad tekstas galėjo bÅ«ti surinktas ne M. K., o konkrečiai M. K. įvardinto neva bendrovės „Intermarakas“ pirkėjo „S.“.

Tačiau toks nusikalstamos veikos kvalifikavimas, prokuroro manymu, nėra teisingas, kadangi pats tikrovės neatitinkančių duomenų tekstų surinkimas kompiuteryje ir įraÅ¡ymas USB jungtyje nėra laikomas dokumento klastojimu, kol jis nėra materelizuojamas, t.y. tekstas nėra atspausdinamas ant popieriaus lapo ir pasiraÅ¡omas. Tuo tarpu aktyvius veiksmus sutikrinant teksto turinį, atspausdinant kompiuterinės technikos pagalba, atliko bÅ«tent M. K., o jau po to ir inicijavo Å¡io teksto pasiraÅ¡ymÄ . Nuo Å¡io teksto atspausdinimo popieriaus lape momento bei savo paraÅ¡ais patvirtinant tekste iÅ¡dėstytos informacijos tikrumÄ ir laikoma, kad dokumentas buvo suklastotas.

Skunde prokuroras nesutinka su teismo išvada, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad būtent M. K. suklastojo aukščiau minėtus dokumentus. Aptariamų dokumentų klastojimas yra glaudžiai susijęs su M. K. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl UAB „Intermarkas“ buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo.Nurodo, kad M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo parodymus keitė atsižvelgiant į byloje jau nustatytas aplinkybes. 2013-06-19 apklaustas specialiuoju liudytoju M.

K. nurodė, kad realiai bendrovę pirko D. D., pakankamai iÅ¡samiai paaiÅ¡kino bendrovės akcijų pirkimam dokumentų perdavimo aplinkybes, t. y. kad D. D. reikėjo statybos bendrovės su atestatu, D. D. buvo rodomi visi reikÅ¡mingi dokumentai, o įmonės atestato originalÄ D. D. pasiėmė su savimi. Tuo tarpu apklaustas vėliau įtariamuoju Å¡iuos parodymus pakeitė aiÅ¡kindamas, kad įmonę pirko jau ne D. D., bet Å¡io vardu asmuo, pasivadinęs S.. Tuo tarpu kaip vėliau nustatyta D. D. jokių dokumentų nežiÅ«rėjo, o tik pasiraÅ¡inėjo, kur jam buvo liepiama ir kt.Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M.

K. parodė, kad buvo pasiraÅ¡yti du 2012-01-17 UAB „Intermarkas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties egzemplioriai. Vienas liko pas jį, o antrÄ jį pasiėmė S., nors pasirašė D. D.. Prokuroro teigimu, Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ esmės patvirtina ir liudytoja J. K., kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad akcijų pirkimo-pardavimo procese nedalyvavo, o pasirašė ant tuščio sutarties blanko. Apklausta teismo posėdyje nurodė, kad pasirašė ant balto popieriaus lapo, buvo gal du sutarties egzemplioriai.

Tuo tarpu 2013-06-19 atlikus kratÄ M. K. gyvenamojoje vietoje pas jį ir buvo rasti minėti abu egzemplioriai, kas patvirtina, kad realiai jokios bendrovės „Intermarkas“ akcijos D. D. parduotos nebuvo, o sutartis buvo pasiraÅ¡oma tik imituojant bendrovės akcijų pardavimo faktÄ . Ir nors teisminio bylos nagrinėjimo metu M. K. Å¡iuos savo parodymus pakeitė nurodydamas, kad minėtų sutarčių buvo pasiraÅ¡yta daugiau, tačiau tokie jo parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi jie prieÅ¡tarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktai medžiagai ir duoti jau M.

K. susipažinus su surinkta baudžiamosios bylos medžiaga. Be to, prokuroras pažymėjo, kad minėtos kratos metu buvo rasti bei paimti ir kiti dokumentai, kurių pas M. K. neturėtų bÅ«ti, t. y. UAB „Intermarkas“ akcininko D. D. pasiraÅ¡yti: 2012-01-17 vienintelio 100 proc. akcijų savininko sprendimas, 2012-01-18 akcininkų sÄ raÅ¡as. Nors, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, jis su D. D. iki 2013-12-25 daugiau susitikęs nebuvo. Tuo tarpu aukščiau paminėti dokumentai akcininkų yra priimami jau po akcijų įsigijimo, kÄ liudija net vieno iÅ¡ dokumentų data, t. y. 2012-01-18 akcininkų sÄ raÅ¡as, kuris buvo suraÅ¡ytas sekančiÄ dienÄ po akcijų pirkimo ir dokumentų perdavimo.Prokuroro manymu, liudytojo D.

D. parodymai nėra patikimi. Byloje jis buvo apklaustas tris kartus: du ikiteisminio tyrimo ir vienÄ teisminio bylos nagrinėjimo metu. Visų apklausų metu D. D. davė visiÅ¡kai skirtingus parodymus, todėl jie laikytini nepatikimais. Teisme apklaustas D. D. pakeitė abu kartus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas naujas aplinkybes. Å ie D. D. parodymai, prokuroro teigimu, panaÅ¡Å«s, į M. K. parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu.Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad D.

D. pasirinktas kaip bendrovės pirkėjas, kuris tuo metu piktnaudžiavo alkoholiniai gėrimais, vedė asocialų gyvenimo bÅ«dÄ ir pagal savo asmenines savybes, finansinę padėtį bei iÅ¡silavinimÄ bendrovės pirkti negalėjo ir apie juridinių asmenų valdymÄ neturėjo jokio supratimo, o buvo pasirinktas tik kaip fiktyvus pirkėjas, kad M. K. galėtų atsikratyti daugiau nei 1 200 000 Lt mokestinę prievole valstybės biudžetui turinčia bendrove, kuriÄ tuo metu aktyviai tikrino VMI darbuotojai.

PirmÄ kartÄ apklaustas D. D. parodė, kad apie bendrovės pirkimus nieko nežino, o tik yra pasirašęs kažkokius dokumentus. 2013-06-19 specialiuoju liudytoju buvo apklaustas ir M. K., kuris pateikė savo versijÄ . Vėliau byloje M. K. pateikė 2013-12-25 D. D. pasiraÅ¡ytÄ raÅ¡tÄ , kuriame D. D. jau nurodo kitokias aplinkybes, sutampančias su 2013-06-19 M. K. apklausa, panaÅ¡ios net formuluotės. Dėl Å¡io raÅ¡to atsiradimo aplinkybių teisme apklaustas M. K. paaiÅ¡kino, kad jis Kauno mieste buvo atsitiktinai susitikęs su D.

D., ir „aš jį prispaudžiau pasirašyti < ...>, paprašiau pasirašyti, kad gavo dokumentus“. Kaip matyti iš vėlesnių D. D. apklausų, jo parodymai pradeda keistis, panašėja į M. K. duodamus parodymus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jau vienas kitam nebeprieštarauja. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad D. D. parodymai gali būti įtakoti M. K..Prokuroro vertinimu, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti nuteistasis M. K. ir liudytojas D. D. mini, kad tikrasis UAB „Intermarkas“ pirkėjas buvo „S.“, tačiau tokie jų parodymai vertintini kritiškai, kaip nepatvirtinti jokia bylos medžiaga.

Pažymi ir tai, kad, kaip yra nurodęs ir teismas nuosprendyje, konstatuodamas, kad padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, pats teismas kritiÅ¡kai vertina M. K. teiginius apie neva tikrÄ jį įmonės pirkėjÄ S., apie kurį nei pats M. K., nei D. D., iÅ¡skyrus vardÄ , daugiau jokių duomenų nežino.Mano, jog visos Å¡ios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad UAB „Intermarkas“ akcijos realiai parduotos ir perduotos nebuvo, o tik paslėpus Å¡ios bendrovės dokumentus, buvo tyčia suklastoti bendrovės pirkimo-pardavimo ir dokumentų perdavimo dokumentai, siekiant nuslėpti padarytÄ kitÄ veikÄ .Daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ aukščiau nurodyto seka, jog M.

K. suvokė, kad pagamino netikrÄ dokumentÄ , kuriame yra užfiksuota melaginga, tikrovės neatitinkanti informacija apie UAB „Intermarkas“ akcijų pirkimÄ -pardavimÄ , bendrovės dokumentų ir antspaudo perdavimÄ D. D., kurį vėliau bus galima naudoti teisinėje apyvartoje. Taip pat akivaizdu, kad jis veikė tyčia, nes žinojo, kad jis D. D. jokių UAB „Intermarkas“ akcijų neparduoda, bendrovės dokumentų ir antspaudo neperduos, o dokumentuose jis melagingai pasiraÅ¡o tik siekdamas tokiu bÅ«du nuslėpti padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t.y.

UAB „Intermarkas“ buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ . Nuteistojo M. K. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. ir jo gynėjas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria M. K. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir jį iÅ¡teisinti nenustačius M. K. veiksmuose nusikaltimo sudėties.Apeliantų teigimu, nuosprendis Å¡io dalyje priimtas netinkamai nustačius faktines aplinkybes. Pažymi, jog nuosprendyje neteisingai atkartoti teiginiai iÅ¡ kaltinamojo akto, jog jis UAB „Intermarkas“ direktoriumi buvo iki 2012-11-05 ir nepateikė VÄ® „Registrų centras“ metinių finansinių ataskaitų už 2011 metus.

Nesant UAB „Intermarkas“ apskaitos dokumentų ir buhalterinės apskaitos suvestinių registrų, patvirtinančių ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, bei finansinės atskaitomybės už 2011 metus, negalima iš dalies nustatyti UAB „Intermarkas“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.Teigia, kad teismas netinkamai išaiškino teisės normas, reguliuojančias M. K. kaip buvusio direktoriaus pareigas, susijusias su finansinių atskaitomybių dokumentų pateikimu.Nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio dalyje, kurioje M.

K. buvo kaltinamas dėl dokumentų klastojimo, aiškiai nurodyta ir patvirtinta, kad visas jam priklausančias bendrovės akcijas jis pardavė 2012-01-17. Po sutarties pasirašymo nauju direktoriumi buvo įregistruotas kitas asmuo, kuriam buvo perduoti visi bendrovės dokumentai. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2011 metus pagal galiojančias teisės normas turi būti pateikti iki 2012-05-01, todėl, apeliantų manymu, M. K. negalėjo būti inkriminuojamas šis nusikalstamas epizodas, nes tai turėjo atlikti kitas asmuo – D.

D., kuris teisme davė išsamius parodymus, kad visus dokumentus gavo, buvo sudėti į polietileninius maišus, kuriuos išsivežė su S..Be to, apeliantų manymu, M. K. tikrai negalėjo žinoti, kad bendrovė toliau veiklos nevykdys, nes ji turėjo reikalingus statybai atestatus, kas statybų versle yra labai vertinama.Nurodo, kad operatyvaus UAB „Intermarkas“ patikrinimo metu 2011-10-27 buvo surašyta priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma. Tikrino laikotarpį nuo 2006-02-01 iki 2010-12-31.

Buvo paskaičiuota suma, kuriÄ â€žIntermarkas“ buvo skolingas biudžetui. Buvo pateikta daug dokumentų, kuriuos atvežė M. K. su buhaltere. Taigi, tas faktas, kad buvo pateikti dokumentai, liudija tik tai, kad jie įmonėje buvo ir kad jų niekas neslėpė, o perdavė naujam akcininkui po sutarties sudarymo, yra akivaizdus ir, apeliantų manymu, labiau tikėtina nei netikėtina. Apeliantai nurodo, kad, jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, jog UAB „Intermarkas“ akcininkui 2012-03-06 buvo suraÅ¡ytas Mokesčių administratoriaus nurodymas, kuriame nurodyta pateikti UAB „Intermarkas“ pirminius apskaitos dokumentus (sutartis, pirkimo ir pardavimo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kasos dokumentus, kasos knygÄ , atsiskaitomųjų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us) ir jų suvestinius registrus už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2012-02-29, o UAB „Intermarkas“ akcininkas D.

D. duoto nurodymo neįvykdė, dokumentų nepateikė, su mokesčių administratoriumi nesusisiekė, kodėl už Å¡ios pareigos nevykdymÄ nuteistas M. K.. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nubaudė asmenį faktiÅ¡kai už tai, kad pastarasis pardavė akcijas ir perdavė naujam pirkėjui visus dokumentus, ir tai vertino kaip siekimÄ paslėpti įmonės dokumentus. Pažymi, kad, kol sandoris nėra pripažintas apsimestiniu, niekiniu ar negaliojančiu, o to byloje neprašė net bankroto administratorius, nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio, tol sandoris yra galiojantis ir teisėtas, todėl M.

K. negalėjo bÅ«ti pripažintas kaltu dėl teisėtai sudaryto sandorio. Tokios veikos kriminalizavimas pažeistų žmogaus teises laisva valia sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus ir pan.Tokia teismo iÅ¡vada, apeliantų manymu, padaryta remiantis prielaidomis o asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Pažymi, kad kaltinamajame akte nuteistojo kaltė dėl BK 300 straipsnyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo buvo grindžiama tais pačiais argumentais, jog suklastojo dokumentus ir tuo pačiu paslėpė įmonės buhalterinius dokumentus. Tačiau teismas nustatė, kad dokumentų M. K. neklastojo, todėl akivaizdu, kad ir negalėjo padaryti ir nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje.Todėl, apeliantų manymu, esant tokiems akivaizdiems nuosprendžio prieÅ¡taravimams ir netikslumams, Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Teismo posėdyje prokuroras praÅ¡o jo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o jų apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroro skundÄ atmesti.

Prokuroro skundas tenkintinas, nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais.

Nagrinėdamas bylÄ , Å¡is teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ : ar teismo iÅ¡vadas patvirtina iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, nagrinėjamo skundo kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta iÅ¡skirtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Dėl M. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį Kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentais, kad M. K. nepagrįstai iÅ¡teisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Pagal teismų praktikÄ raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, laikomas dokumentu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-251/2013 ir kt.).Å ioje BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali (neapima padarinių atsiradimo), o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vienÄ iÅ¡ BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje iÅ¡vardytų pavojingų veikų.

BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarkÄ , dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumÄ , informacijos dokumente patikimumÄ ir taip užtikrina normaliÄ , teisingÄ dokumentų apyvartÄ . Apie žalÄ Å¡iai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumÄ , turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarkÄ , ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė.

Taigi ne bet kokie duomenų iÅ¡kraipymai daro veikÄ pavojingÄ ir nusikalstamÄ . Jeigu dokumente įraÅ¡yti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011).  Pažymėtina, kad Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismas, selektyviai iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus, padarė neteisingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas, kas lėmė netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ .

Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad pagal byloje surinktus įrodymus sandoris dėl UAB „Intermarkas“ akcijų pirkimo-pardavimo buvo fiktyvus – realiai D. D. M. K. pinigų už akcijas nemokėjo ir įmonės valdymo ir dokumentų (įskaitant buhalterinius) neperėmė. Inscenizuojant fiktyvų sandorį – UAB „Intermarkas“ akcijų pirkimÄ -pardavimÄ asocialiam asmeniui D. D., – kurio metu buvo pasiraÅ¡yti suklastoti dokumentai ir įregistruotas fiktyvus įmonės vadovo pasikeitimas, buvo siekiama nuslėpti įmonės buhalterinius dokumentus (dalies buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų tyrimo metu nepavyko rasti).

Taigi, dokumentų klastojimas, pasireiškęs tiek fiktyvios UAB „Intermarkas“ akcijų 2012-01-17 pirkimo-pardavimo sutarties su D. D. pasirašymu, tiek fiktyvaus 2012-01-17 dokumentų priėmimo-perdavimo akto pasirašymu, kuriuo D. D., neva, buvo perduoti UAB „Intermarkas“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir antspaudas, M. K. padarytas veikiant tiesiogine tyčia ir yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu.Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas M.

K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai rėmėsi prieÅ¡taringais M. K. ir D. D. parodymais, kurie ne tik nuolat keitėsi priklausomai nuo naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, bet taip pat prieÅ¡tarauja tarpusavyje, juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.Kad D. D., bÅ«damas asocialiu asmeniu, neturėjo finansinės galimybės įsigyti UAB „Intermarkas“, taip pat pagal savo iÅ¡silavinimÄ neturėjo gebėjimų valdyti įmonę ir plėtoti statybos verslÄ , patvirtina vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai.

      D. D. argumentus, kad pinigus jis sumokėjo iÅ¡ paveldėto tėvo turto, paneigia pirmosios instancijos teismo posėdyje BK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinti liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad D. D., gim. 1974 m., yra jo brolis. Jie gyvena kartu viename name (duomenys neskelbtini), Kaune. Brolis nėra baigęs net 9 klasių, gyvena asocialų gyvenimo bÅ«dÄ , kasdien vartoja alkoholį, nes turi priklausomybę. Jei neiÅ¡geria, iÅ¡tinka epilepsijos priepuoliai iki Å¡iol pastoviai girtuokliauja, nesigydo. 2011 m. pavasarį, tiksliai mėnesio jis nepamena, brolis grįžo namo ir iki Å¡iol niekur iÅ¡vykęs nebuvo, gyvenamosios vietos nekeitė.

Brolis, kiek jam yra žinoma, iš namų niekur nevažiuoja. Pajamų neturi, tačiau kasdien girtauja, yra pavalgęs. D. D. jam nesisako iš kur gauna pinigų, nors jis yra klausęs apie tai. Netiki, kad D. galėjo važiuoti į Vilnių. Nežino, kada brolis iš viso yra buvęs Vilniuje. Nuo 2012-01-01 iki 2012-01-31 brolis tikrai niekur nebuvo išvykęs iš namų. Jis gerai pamena tuos metus, nes pats tada dirbo kitoje firmoje, kasdien grįždavo namo ir D. rasdavo. D. D. neužsiima jokia veikla. Nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 D.

D. tikrai niekur oficialiai nedirbo, dirbdavo atsitiktinius darbus pas žmones, padėdavo Å«kio darbuose ir už tai gaudavo po kelis litus, kuriuos pragerdavo. Minėtu laiku jokios individualios ar Å«kinės-komercinės veiklos brolis nevykdė ir apie įmonių valdymÄ neturi jokio supratimo. Brolis neturi jokio turto. Tėvai mirdami namÄ paliko jam, brolį priėmė gyventi tik iÅ¡ gailesčio, nes jam nėra kur iÅ¡eiti. Apie bendrovę „Intermarkas“ ir M. K. jis nieko nežino ir pirmÄ kartÄ girdi.

Mano, kad jo broliu D. buvo pasinaudota. Po tėvo mirties yra girdėjęs, jog iÅ¡ D. buvo paimti dokumentai, jis buvo girdomas alkoholiu, kad pasiraÅ¡ytų ant kažkokių UAB steigimo popierių (t. 1, b. l. 122).Taip pat Kauno VPK pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, iÅ¡ kurių matyti, kad buvo surinkta informacija iÅ¡ kaimynų apie D. D., kurie jį apibÅ«dino kaip asmenį, gyvenantį asocialiai. Kaimynai mano, kad D. D. niekur nedirba, nes gyvena skurdžiai, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, valkatauja. 2014 m. vasarÄ susilaužė stuburÄ , todėl Å¡iuo metu yra invalidas ir sėdi vežimėlyje.

Juo rÅ«pinasi kažkokia moteris, kuri retkarčiais užeina, dažniau užeina jo buvę sugėrovai, kurie su juo vartoja alkoholinius gėrimus. Apylinkės inspektoriui D. D. yra žinomas, nes ne kartÄ iÅ¡ įvairių miestų buvo gaunami atskiri pavedimai jį apklausti ar įteikti Å¡aukimus (t. 1, b. l. 69, 133). D. D. parodymų prieÅ¡taringumÄ ir nepatikimumÄ patvirtina jo besikeičiančių parodymų analizė. 2013-04-03 apklaustas specialiuoju liudytoju D. D. parodė, kad jam bendrovė „Intermarkas“ nėra girdėta, kad yra Å¡ios bendrovės direktorius jis nežino.

Jis apie Å¡iÄ bendrovę nieko nežino, jokių jos dokumentų neturi. Jis dviejų metų laikotarpyje nėra buvęs Vilniuje, Juridinių asmenų registre, Sodroje, banke taip pat nėra buvęs. Ar jis yra kažkokios įmonės akcininkas, jis nežino. Praėjusiais metais jis buvo pametęs savo asmens tapatybės kortelę, bet niekam jos nebuvo nei davęs, nei pardavęs. Maždaug prieÅ¡ metus ar pusantrų, kažkokie asmenys Kauno mieste jam sumokėjo kažkiek pinigų, kiek tiksliai neatsimena ir už tai jam davė pasiraÅ¡yti kažkokius dokumentus, kokius, jis neatsimena.

Daugiau jis jų nematė. Jam buvo duoti kažkokie dokumentai, kokie jis nežino, po to juos sunaikino, netyčia apipylė statybine rÅ«gÅ¡timi, bedirbant statybose. Dokumentus davė asmuo, vardu Gedas, daugiau su kuriuo nebendrauja, bei seniai nematė. Daugiau nieko negali pasakyti, nes nieko nežino ir neatsimena (t. 1, b.l. 58).2015-02-24 papildomai apklaustas D. D. parodė, kad prieÅ¡ 2-3 metus, vyras apie 40-50 metų amžiaus pasiÅ«lė jam pirkti Bendrovę. Kada įsigijo Bendrovę, nepamena. Neatsimena, už kokiÄ sumÄ pirko akcijas.

Mokėta buvo grynais pinigais, kokiomis kupiÅ«romis, nepamena. Lėšas turėjo iÅ¡ tėvų palikimo. Kiek įsigijo akcijų, nepamena. Jokių dokumentų jis neturi ir neturėjo. Jokios sutarties jis neturi. Nepamena, kada jis buvo bendrovės direktoriumi. Nepamena, kas jį paskyrė į direktoriaus pareigas. Nepamena, kada ir kokiÄ sutartį pasirašė. Jokio sutarties originalo jis neturi ir neturėjo. Ä® Vilnių važiavo gal prieÅ¡ porÄ metų, tikslios datos nepamena, į Vilnių važiavo automobiliu, kuriuo, nepamena.

Vyko su vyriÅ¡kiu, kurio vardas S.. Daugiau apie šį vyrÄ nieko nežino. Niekam nieko jis nepranešė apie pasikeitusį akcininkÄ (direktorių). Jam buvo perduotas antspaudas ir akcijos bei krÅ«va dokumentų, kuriuos paėmė S.. Jis jų neturi. Minėti dokumentai su antspaudu buvo perduoti Vilniuje, konkrečios vietos nežino. Dokumentus ir antspaudÄ perdavė vyras, iÅ¡ kurio pirko Bendrovę. Viskas buvo sudėta į segtuvÄ . Kokia buvo Bendrovės finansinė padėtis prieÅ¡ ir po, jis nesidomėjo, nes jam nebuvo įdomu.

Kiek jam žinoma, Bendrovė užsiėmė statybų veikla. Planavo užsiimti ta pačia veikla, statybomis, statyti namus, tipo nežino. Kiek dirbo darbuotojų, jis nežino. Kas buvo buhalterė, jis nežino. Niekada nėra vykdęs jokios veiklos iki Bendrovės įsigijimo ir nieko apie tai nežino. Asmens vardu ir pavarde M. K. nežino. Su niekuo nuo to laiko jis nebendrauja. Jo iÅ¡silavinimas – nebaigtas vidurinis (gal 8 klasės). Jokių žinių apie įmonių valdymÄ jis neturi. Mokėsi 3-oje statybos profesinėje mokykloje, Kaune, PetraÅ¡iÅ«nuose.

Jokių dokumentų neturi ir nežino, kur yra, nes nebaigė. Jau metai laiko t.y. 2014-05-01 jam nustatytas 80 % nedarbingumas, sėdi invalido vežimėlyje, pažeistas stuburas, nevaikÅ¡to. Veda asocialų gyvenimo bÅ«dÄ . Vartoja alkoholį, narkotikų nevartoja. Nesigydo, nes nemato nuo ko gydytis. Gyvena antisanitarinėmis sÄ lygomis. Nuolatinė gyv. vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini). Nuo 2012-01-01 jo gyvenamoji vieta nekito, nebent iÅ¡važiuodavo į svečius, trumpam. Metai laiko guli lovoje, yra invalidas, niekur neiÅ¡eina ir neiÅ¡važiuoja.

Ä® Vilnių buvo iÅ¡važiavęs tik vienÄ kartÄ , prieÅ¡ 2-3 metus, kai pirko Bendrovę, tikslios datos nepamena. Daugiau Vilniuje nėra buvęs. Nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 dirbdavo pagalbiniu darbininku privačiose statybose ir už tai pragyveno. 2014-04-30 dirbant privačiai įvyko trauma, buvo operuotas ir po operacijos buvo iÅ¡vežtas į reabilitacijos centrÄ Palangoje. 2014 m. rugpjūčio pabaigoje buvo parvežtas namo, po reabilitacijos. Jokių užsieniečių jis nepažįsta, nėra buvęs užsienio valstybėse (t. 1, b. l. 66-68).Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas D.

D. parodė, kad su S. susitiko aludėje. Jis (S.) jam (D. D.) pasiÅ«lė biznį, kadangi jis negali pats pasiraÅ¡inėti, tai reikia nuvažiuoti į Vilnių, nupirkti firmÄ , pasiraÅ¡yti, sudėti paraÅ¡us. Sakė, kad bus didelė suma, kai iÅ¡ kitų firmų atgaus pinigus, net iki 10 000 litų. Tačiau jokių pinigų negavo, liko apgautas. M. K. buvo susitikęs Vilniuje, kai pasiraÅ¡inėjo dokumentus. Ä® Vilnių su S. važiavo. Nepamena firmos pavadinimo, adreso. Pats nerašė dokumentų, tik pasiraÅ¡inėdavo.

Biure buvo vienas asmuo – M. K.. Jis (D. D.) tik dokumentus pasirašė, pasiėmė krepÅ¡ius ir viskas. Ten buvo 5 ar 6 maiÅ¡iukai popierių, neskaičiavo, kiek parašų reikėjo. S. mokėjo pinigus, 15 000 ar 20 000 litų sumokėjo. S. ir K. kreipėsi vienas į kitÄ Â â€žtu“. Ar jie pažinojo vienas kitÄ seniau, pasakyti negali. K. jo neklausė, kam bendrovę perka. Pirko ne jis (D. D.), o S.. Pasirašė pats gera valia, niekas jo nevertė pasiraÅ¡inėti. Jo iÅ¡silavinimas – nebaigtas vidurinis, yra dirbęs statybose, staklininku, darbininku.

Moka skaityti, raÅ¡yti. Statybose dirbdamas visÄ laikÄ turėjo problemų su alkoholiu, bÅ«davo, kad stipriai užgėręs, namo nepareidavo. Nedirbo jokių darbų įmonėje, kurios direktoriumi tapo. S. keletÄ metų iki sutarčių pasiraÅ¡ymo pažinojo, iki to atvejo abu dažnai matydavosi, po to jis dingo. Dokumentus S. pasiėmė ir nuo to laiko dingo be žinios. J. S. nebÅ«tų siÅ«lęs pinigų, nebÅ«tų pasiraÅ¡inėjęs. S. turėjo pinigų ir juos padavė K.. Nepamena, ar turėjo savo asmeninius dokumentus, kai į Registrų centrÄ Ä—jo (t. 7, b.l. 90-92).IÅ¡ D.

D. parodymų matyti, kad jie nuolat keičiasi: tai jis neprisimena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, iÅ¡ pradžių teigia, jog jokių dokumentų, tame tarpe sutarties originalo, niekada neturėjęs ir apie jo egzistavimÄ nieko nežino, po to teigia, kad visi dokumentai buvo susegti į vienÄ segtuvÄ , po to vėl keičia savo parodymus nurodydamas, kad popieriai buvo sukrauti į 5-6 maiÅ¡iukus ir visus dokumentus pasiėmė S. ir jau prisimena net kiek parašų padėjo ir kokia suma buvo sumokėta, net kad S. ir K. kreipėsi vienas į kitÄ â€žtu“.

Kolegijos vertinimu, tokie prieÅ¡taringi D. D. parodymai negali bÅ«ti laikomi patikimais, juo labiau žinant tai, kad D. D. kaip liudytojas apklaustas vadovaujantis BPK 82 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai yra jam galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas įtarimas dėl bendrininkavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje.Kolegija taip pat prieÅ¡taringais ir nepatikimais laiko nuteistojo M. K. parodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė M. K. iÅ¡teisinimÄ pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, viena vertus, pripažindamas M.

K. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, teisingai ir pagrįstai paneigė M. K. ir D. D. parodymus apie, neva, tikrojo UAB „Intermarkas“ akcijų pirkėjo – S. – egzistavimÄ , konstatuodamas, jog akivaizdu, kad kaltinamojo pasirinktas bÅ«das atsiriboti nuo UAB „Intermarkas“ jÄ parduodant asocialų gyvenimo bÅ«dÄ vedančiam asmeniui, prisidengiant tarpininkavimu niekaip teisėsaugos institucijoms neįvardijamam asmeniui, vardu S., buvo ne kas kita, o aiÅ¡kus, sÄ moningas, kryptingas siekis nuslėpti įmonės veiklÄ , įsipareigojimus atspindinčius buhalterinės apskaitos dokumentus.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas M. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, remdamasis tik prieÅ¡taringais M. K. ir D. D. parodymais, apie asmens, vardu S., egzistavimÄ ir jo vaidmenį pasiraÅ¡ant UAB „Intermarkas“ pirkimo-pardavimo sutartį, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamojo pozicija, kad įmonės pirkimo – pardavimo sutartį ir dokumentų priėmimo – perdavimo aktÄ jam surašė tikrasis įmonės „Intermarkas“ pirkėjas S., kurio nei pavardės, nei detalesnių duomenų nurodyti negali, bÅ«tent jis ir pateikė M.

K. parengtus dokumentus elektroniniu formatu USB jungtyje, kuriuos jis (M. K.) atsispausdino, padavė atitinkamoje grafoje pasiraÅ¡yti sutuoktinei J. K. ir atsivežė į susitikimÄ dėl įmonės pirkimo – pardavimo, liko nepaneigta. Pirmosios instancijos teismas, taip pat klaidingai pasirėmęs tik M. K., tiek D. D. parodymais, kad bÅ«tent S. pozicionavo kaip tikrasis įmonės „Intermarkas“ pirkėjas, padarė, vėlgi, nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ta aplinkybė, kad kaltinamojo sutuoktinė J.

K. ties grafa apie sutikimÄ parduoti akcijas pasirašė ant tuščio blanko, kÄ patvirtino pati liudytoja apklausta J. K., savaime neįrodo, kad bÅ«tent M. K. buvo tas asmuo, kuris pagamino netikrus dokumentus ir nepaneigia aplinkybės, kad M. K. atsispausdino jam pateiktus kito asmens pagamintus minėtus dokumentus, o tas faktas, jog kratos metu M. K. gyvenamojoje vietoje buvo rasti ir paimti du originalÅ«s egzemplioriai 2012-01-17 UAB „Intermarkas“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis bei 2012-01-17 Dokumentų priėmimo – perdavimo aktas taip pat neįrodo Å¡ių dokumentų klastojimo fakto.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, atsietai nuo bendro konteksto ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių, dėl ko padarė klaidingas, neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių iÅ¡vadas. Nagrinėjamų skundų kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad M. K. ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme negalėjo nurodyti UAB „Intermarkas“ akcijų pirkėjo S. pavardės, nors ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekdamas sustiprinti savo gynybinę versijÄ , visuomet pabrėždavo, kad S. yra įtakingas pareigas užimantis žmogus, galintis padėti atgauti pinigus.

Tai M. K. teigė, kad S. jam nėra artimas ir jo pavardė jam nėra aktuali, tai nurodė, kad S. pasitikėjo, nes šį pažinojo nuo vaikystės, taip pat gyvendamas Toronte, Kanadoje (kur gyveno 1989 iki 1994 m.), bendravo su S., kadangi šis taip pat tuo metu gyveno Kanadoje. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad M. K. parodymai nenustatyto asmens S. ir D. D. atžvilgiu keitėsi priklausomai nuo naujai paaiškėjusių faktinių bylos aplinkybių.2013-06-19 apklaustas specialiuoju liudytoju M. K. parodė, kad laikotarpyje nuo 2000-12-27 iki 2012-02-06 jis buvo vieninteliu šimtaprocentiniu UAB „Intermarkas“ akcininku ir direktoriumi.

Jis buvo nusivylęs, kad įmonė turi daug klientų, kurie yra skolingi už atliktus darbus. Jis nesitikėjo, kad skolininkai grÄ Å¾ins pinigus, todėl nusprendė parduoti įmonę. Jo pažįstamas S., kurio pavardės neatsimena, sužinojus visÄ situacijÄ , jam pasiÅ«lė padėti. S. žinojo asmenį, bÅ«tent D. D., kuriam reikėjo atestuotos statybų bendrovės ir Å¡is norėjo įsigyti tokiÄ bendrovę. Jam buvo sakyta, kad D. D. turėjo užsakymÄ Lenkijoje, kurio vertė buvo 10 mln. litų.

UžsakymÄ D. D. planavo atlikti per pusę metų. D. D. negÄ sdino skolos tiekėjams, mokesčių inspekcijai, pastarasis planavo susitarti dėl skolų iÅ¡mokėjimo atidėjimo. D. D. taip pat turėjo pažįstamų ir žinojo, kaip susigrÄ Å¾inti skolÄ iÅ¡ Italijos piliečio, be to jam žadėjo sėkmės atveju sumokėti apie 50 000 Lt už atgautÄ skolÄ . Kur D. D. planavo įkurti ofisÄ , jis nežino. Vėliau jis bendravo tik su S., o su D. D. nebebendravo. Ar Bendrovė toliau tęsė veiklÄ , jis nežino.

Anksčiau jis D. D. nepažinojo. D. D. jokių kontaktų neturi, nes sugedus jo telefonui, šį taisant visi turimi telefonų numeriai iÅ¡sitrynė (t. 5, b.l. 2-4).Apklaustas 2014-02-28 įtariamuoju M. K. parodė, kad, iÅ¡ pradžių S. sakė, kad įmonę pirks savo vardu, tačiau atėjus pirkimo laikui, S. į ofisÄ atvyko kartu su D. D.. Jam nebuvo svarbu, kodėl tas S. perka įmonę D. D. vardu. S. kažkÄ paaiÅ¡kino, kad savo vardu pirkti negali, nes turi problemų su antstoliais. 2 egzemplioriais buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios vienÄ egzempliorių pasiėmė pats S., nors sutartyje pasirašė D.

D.. Pinigai buvo sumokėti grynais, po 200 Lt kupiÅ«romis, 10 000 Lt suma. Pinigus padavė S.. Jo žiniomis, S. paskutiniu metu gyveno Londone, turi labai daug ryÅ¡ių, pažįsta daug aukÅ¡tas pareigas užimančių pareigÅ«nų, politikų ir t.t., todėl jis S. pasitikėjo, nes jį pažinojo nuo vaikystės, taip pat gyvendamas Toronte, Kanadoje (kur gyveno 1989 iki 1994 m.), bendravo su S., kadangi Å¡is taip pat tuo metu gyveno Kanadoje. Per ilgÄ pažinties laikotarpį jis S. labai pasitikėjo.BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme M.

K. sutiko duoti parodymus tik po visų liudytojų apklausos ir parodė, kad jis nieko nesufabrikavo ir nieko nesuklastojo. S. su D. D. atvyko į ofisÄ . S. nebuvo labai artimas žmogus. Žinoti jo pavardę, jam buvo neaktualu, nors pasirodė keista, kad jis įformino dokumentus D. D. vardu. Matėsi, kad tai – asocialus žmogus, nors apie žmogų pirmas įspÅ«dis gali bÅ«ti ir klaidingas, tada jam D. D. pasirodė iÅ¡silavinęs žmogus, ne visai degradavęs, mÄ stantis, atsakantis į klausimus. Jį (M.

K.) tenkino S. paaiÅ¡kinimas, kad turi skolų užsienyje ir negali turėti akcijų, minėjo antstolius ar kažkÄ , kad negalėjo registruoti savo vardu. S. suruošė dokumentus, kurie buvo įraÅ¡yti į USB atmintinę. USB atmintinėje buvo tuÅ¡ti blankai, sutartis buvo 2 lapų, kurioje atsispindi vardas ir pavardė, kai spausdino, nepažiÅ«rėjo, S. ar D.. PačiÄ sutartį paruošė ir perdavė S., o jis atsispausdino jÄ namie. Buvo pildomi 2 ar 3 sutarties egzemplioriai, kiek paprašė, tai tiek kopijų ir padarė.

Akcijų pirkimus pardavimus jis pats neregistravo, net nežinojo, kad reikia registruoti. Taip pat atspausdino 3 ar 4 dokumentų priėmimo-perdavimo akto egzempliorius. Šiuos dokumentus paėmė pirkėjai. Juos turėjo ir S., ir D., o kas nusinešė, neatsimena. Mano, kad kratos metu buvo rastos kopijos, o ne originalai.Po įmonės pardavimo praėjus 2 metams buvo atsitiktinai susitikęs su D. D. Kaune, prispaudė jį pasirašyti, kad gavo dokumentus.Šie nuteistojo argumentai neatitinka faktinių aplinkybių, juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

IÅ¡ prieÅ¡taringų M. K. parodymų matyti, kad jis visÄ atsakomybę dėl dokumentų klastojimo siekia perkelti realiai neegzistuojančiam pirkėjui vardu „S.“, tačiau Å¡io asmens realus egzistavimas be nuteistojo M. K. ir D. D. prieÅ¡taringų parodymų, nepatvirtintas jokiais kitais įrodymais.  Pats M. K. apklaustas 2014-02-28 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „Intermarkas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2 egzemplioriais, vienÄ egzempliorių pasiėmė pats S., nors sutartyje pasirašė D.

D..Iš Kratos protokolo matyti, kad M. K. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, 2013-06-19 buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasti ir paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi UAB „Intermarkas“ dokumentai – du originalūs egzemplioriai 2012-01-17 UAB „Intermarkas“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties bei 2012-01-17 Dokumentų priėmimo – perdavimo akto, kur 2012-01-17 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties dviejuose egzemplioriuose, pirmų lapų apatinėse dalyse, kairiosiose pusėse, bei antrų lapų skiltyse „Pardavėjas:

M. K.“, 2012-01-17 dokumentų priėmimo-perdavimo akto dviejuose egzemplioriuose, pirmų lapų apatinėse dalyse, kairiosiose pusėse, ir antrų lapų eilutėse „AÅ¡, M. K., dokumentus perdaviau“ M. K. vardu pasirašė M. K.. (5 t., 65-66, 67-68).2013-08-14 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. K. parodė, kad bendrovėje „Intermarakas“ ji dirbo visÄ Ä¯monės veikimo laikotarpį, buvo architektė. Ji pasirašė įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje 2012-01-17, abiejose egzemplioriuose, kadangi yra vyro bendraturtė, dėl Å¡ios priežasties buvo reikalingas jos paraÅ¡as.

Vyras sutartį pateikė namuose. Ji sutartyje pasirašė, o pačiame akcijų pirkimo - pardavimo procese, nedalyvavo. Ji pasirašė ant tuščio sutarties blanko, joje šalys pasirašiusios dar nebuvo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje J. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, jog ant dviejų tuščių lapų yra pasirašytinai patvirtinusi, kad neprieštarauja dėl UAB „Intermarkas“ akcijų pardavimo.Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. D. parodė, kad jokių dokumentų ir jokio sutarties originalo jis neturi ir niekada neturėjo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje D. D. parodė, kad pats nerašė dokumentų, tik pasiraÅ¡inėdavo. Biure buvo vienas asmuo – M. K.. Jis (D. D.) tik dokumentus pasirašė, pasiėmė krepÅ¡ius ir viskas. Ten buvo 5 ar 6 maiÅ¡iukai popierių, neskaičiavo, kiek parašų reikėjo. Dokumentus S. pasiėmė ir nuo to laiko dingo be žinios. M. K. buvo susitikęs Vilniuje, kai pasiraÅ¡inėjo dokumentus.Å ių įrodymų visetas paneigia M. K. gynybinę versijÄ ir patvirtina UAB „Intermarkas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties fiktyvumÄ .Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir tos aplinkybės, kad UAB „Intermarkas“ akcijų pardavimas iÅ¡ esmės sutapo su VMÄ® patikrinimo metu daugiau nei milijoninės nepriemokos nustatymu ir iÅ¡kart po fiktyvaus sandorio analogiÅ¡ka veikla užsiimančios įmonės UAB „ML Statyba“ įsteigimu.Nagrinėjamų skundų kontekste kolegija sutinka su prokuroro argumentais, kad tikrovės neatitinkančių duomenų tekstų surinkimas kompiuteryje ir įraÅ¡ymas USB jungtyje nėra laikomas dokumento klastojimu, kol tekstas nėra atspausdinamas ant popieriaus lapo ir pasiraÅ¡omas ar kitokiu bÅ«du materializuojamas ir Å¡io dokumento pagrindu sukuriamos teisės ir pareigos, kaip teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas.

Å iuo konkrečiu atveju aktyvius veiksmus sutikrinant teksto turinį, atspausdinant kompiuterinės technikos pagalba, atliko bÅ«tent   M. K., o jau po to ir inicijavo Å¡io teksto pasiraÅ¡ymÄ . Nuo Å¡io teksto atspausdinimo popieriaus lape momento bei savo paraÅ¡ais patvirtinant tekste iÅ¡dėstytos informacijos tikrumÄ ir laikoma, kad dokumentas buvo suklastotas. Kad Å¡iuos veiksmus atliko bÅ«tent M. K. neneigia ir pats nuteistasis. Teisiamojo posėdžio metu M. K. patvirtino, kad S. suruošė dokumentus, kurie buvo įraÅ¡yti į USB atmintinę, o jis juos namuose atspausdino ir nuvežė į ofisÄ , kur jie buvo pasiraÅ¡yti.Kolegijos vertinimu, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡ tirti ir įvertinti įrodymai neginčijami patvirtina faktinę bylos aplinkybę, kad M.

K., bÅ«damas UAB „Intermarkas“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, siekdamas fiktyviai perleisti UAB „Intermarkas“ neva D. D., žinodamas, kad D. D. iÅ¡ jo faktiÅ¡kai neįsigyja ir neįsigis UAB „Intermarkas“ akcijų, neperima ir neperims Bendrovės buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, suprasdamas, kad D. D. UAB „Intermarkas“ nevadovaus, ir žinodamas, kad UAB „Intermarkas“ toliau realiai jokios veiklos nevykdys, veikdamas tiesiogine tyčia, imitavo UAB „Intermarkas“ visų akcijų pardavimÄ , dokumentų perdavimÄ ir įsipareigojimų perleidimÄ D.

D.. 2012 m. sausio mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, kompiuterinės technikos pagalba pagamindamas netikrus dokumentus: 2012 m. sausio 17 d. UAB „Intermarkas“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir 2012 m. sausio 17 d. dokumentų priėmimo perdavimo aktÄ , kuriuose pasiraÅ¡ydamas savo paraÅ¡u patvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad neva D. D. už 10 000 Lt pardavė 100 proc. UAB „Intermarkas“ akcijų bei perdavė įmonės dokumentus ir antspaudÄ .

Tai yra tokie M. K. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamo veikos sudėties požymius, todėl Å¡i Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalis dėl M. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra keistina. Bausmė parinktina vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis ir įvertinus nustatytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Dėl BK 38 straipsnio taikymo M. K. atžvilgiu Kolegijos vertinimu, M. K. nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.Taigi tam, kad bÅ«tų taikomas Å¡is straipsnis, yra bÅ«tinos visos keturios BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos. Nagrinėjamų skundų kontekste pažymėtina, jog gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad: pirma, BK 38 straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padarymÄ vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumÄ ir galimybę vertinti, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų; antra, tais atvejais, kai norima pabrėžti prieÅ¡ingÄ nuostatÄ , įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo kelių nusikalstamų veikų padarymo galimybę (BK 75 straipsnis); trečia, kai norima pabrėžti ne ankstesnio nusikaltimo padarymo, bet teistumo nebuvimo faktÄ , įstatymų leidėjas naudoja sÄ vokÄ pirmÄ kartÄ teisiamas asmuo (BK 55 straipsnis).Kadangi nagrinėjamu atveju M.

K. yra pripažintas kaltu net dėl trijų atskirų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jis neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų bÅ«tinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų, todėl taikyti jo atžvilgiu Å¡io straipsnio nuostatas, nėra įstatyminio pagrindo ir Å¡ioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Dėl nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų Kolegijos vertinimu, M.

K. veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Kadangi BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, tai baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia Å¡iame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Ä®statyme Å¡ie padariniai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų, kad asmuo bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktikÄ bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus.

Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda Å¡iame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-124-648/2015,2K-334-677/2015).Pagal Lietuvos respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ , t. y. už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos iÅ¡saugojimÄ .

Nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų praktikÄ , esant tam tikroms sÄ lygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitÄ tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimÄ jam.

Todėl, jei įmonės vadovas sÄ moningai nepateikia apskaitÄ tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas Å¡io nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176/2015). Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra tada, kai Å¡io įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitÄ pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to nebus galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).

Pažymėtina, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, kad realiai įmonės vadovas nepasikeitė, todėl dėl kilusių padarinių (specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad negalima nustatyti UAB „Intermarkas“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2002 iki 2011 metų,) atsakingas tikrasis įmonės vadovas M.

K.. Tokie M. K. veiksmai buvo tinkamai teisiÅ¡kai įvertinti kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.Tuo pačiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. K. bausmės rūšį ir dydį, neįvertino tos aplinkybės, kad M. K. savo noru iÅ¡ dalies atlygino nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ ir su kreditoriais sudarė taikos sutartį (t. 4, b. l. 157-159), todėl Å¡iÄ aplinkybę kolegija pripažįsta kaip M. K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir bausmės dydis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį mažintinas.   Kolegijai nustačius, kad M.

K. kaip įmonės direktorius ir akcininkas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas bÅ«damas atsakingas už priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumÄ , nustatymÄ , už buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ , pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, numatydamas savo neteisėtų veiksmų pasekmes ir jų siekdamas, t. y. kad nebÅ«tų galima nustatyti UAB „Intermarkas“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2002 iki 2011 metų nusikalstamu bÅ«du atliko UAB „Intermarkas“ visų akcijų pardavimÄ bei vadovo pakeitimÄ â€“ pasirašė suklastotus dokumentus (2012 m. sausio 17 d.

UAB „Intermarkas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir UAB ,,Intermarkas“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktÄ ), kuriuose melagingai įtvirtinti žinomai netikri duomenys apie tai, kad D. D. iÅ¡ M. K. už 10 000 Lt įsigyja 100 paprastų vardinių UAB „Intermarkas“ akcijų, perima Å¡ios bendrovės buhalterinius dokumentus bei valdymÄ , ir Å¡iuos dokumentus bei duomenis, kad neva pasikeitė UAB ,,Intermarkas“ akcininkas bei vadovas, įregistravo VÄ® Registrų centro Juridinių asmenų registro skyriuje, taip sudaręs tariamai teisėtÄ UAB ,,Intermarkas“ akcijų bei įsipareigojimų perleidimo D.

D. įvaizdį. Tai yra M. K., siekdamas paslėpti įmonės buhalterinius dokumentus, neteisėtais veiksmais (pasiraÅ¡ydamas ir įregistruodamas atitinkamus suklastotus dokumentus), sudarė įspÅ«dį, jog pasikeitė įmonės vadovas ir akcininkas, nors iÅ¡ tiesų D. D. įmonės akcijų iÅ¡ M. K. neįgijo, jam pinigų nesumokėjo ir įmonės nevaldė (t. y. neįgijo įgaliojimų veikti kaip direktorius ir tokių funkcijų nevykdė). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ tokiais atvejais nusikalstama veika yra kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies sutaptį (kasacinė nutartis Nr. 2K-312-222/2015).

Šiame kontekste pažymėtina, jog apeliacinio skundo argumentai, kad kaltinamajame akte nuteistojo kaltė dėl BK 300 straipsnyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo buvo grindžiama tais pačiais argumentais, praranda savo prasmę ir dėl jų kolegija nepasisakys. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-11 nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu pilna apimtimi, todėl yra keistinas – nuosprendžio dalis, kurioje M.

K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamoji byla M. K. atžvilgiu Å¡ioje dalyje nutraukta, naikintina, M. K. pripažintinas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirtinas laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto bei neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros ar globos ir rÅ«pybos įstaigose;

2) nuosprendžio dalis, kuria M. K. iÅ¡teisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, naikintina ir jo atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis – M. K. pripažintinas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtina 150 MGL (5 649 EUR) dydžio bauda;

3) nuosprendžio dalis, kuria M. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 400 MGL (15 064 EUR) dydžio bauda, naikintina ir už minėtÄ veikÄ jam paskirtina 300 MGL (11 298 EUR) dydžio bauda;

4) vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir M. K. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros ar globos ir rūpybos įstaigose ir 400 MGL (15 064 EUR) dydžio bauda;

5) kita dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-11 nuosprendžio dalis paliktina nepakeista. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ė: Nuteistojo M. K. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti:1) panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje M.

K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamoji byla M. K. atžvilgiu Å¡ioje dalyje nutraukta; M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto bei neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros ar globos ir rÅ«pybos įstaigose;2) panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje M.

K. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, ir jo atžvilgiu priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį – M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 150 MGL (5 649 EUR) dydžio bauda;3) panaikinti nuosprendžio dalį, kur M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį paskirta 400 MGL (15 064 EUR) dydžio bauda ir paskirti jam 300 MGL (11 298 EUR) dydžio baudÄ .

4) vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti M. K. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 1 metams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto bei neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros ar globos ir rÅ«pybos įstaigose ir 400 MGL (15 064 EUR) dydžio baudÄ ;5) kitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-11 nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

             Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                                 AuÅ¡ra Bielskė Audrius Cininas Jurgita Mačionytė             NuoraÅ¡as tikras:             Teisėja AuÅ¡ra Bielskė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               Â