b4e5d720-4392-4534-be21-6af9389ca38f · Vilniaus apygardos teismas

Byla Nr                                                                                         Byla Nr. 1S-215-1020/2017Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.4.3.; 2.3.2.1.3.2.; 2.14.4.                                      (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas RimÅ¡elis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokurorės Ilonos Žukaitės (toliau – prokurorė) 2017 m. gegužės 17 d. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties, perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

G. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, prokurorui, nustatytiems kaltinamojo akto trÅ«kumams per 1 (vienÄ ) mėnesį paÅ¡alinti,  n u s t a t ė:I. Nagrinėjamo klausimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teisme su kaltinamuoju aktu gauta baudžiamoji byla, kurioje R. G. kaltinamas BK140 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu.R.

G. kaltinamas tuo, kad 2017 m. liepos 7 d., apie 21-22 val., bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiÅ¡kė tuo, kad konflikto metu, savo žmonai S.G., sudavė ranka vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , taip sukėlė jai fizinį skausmÄ , tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui. Å iais veiksmais R. G. kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.Be to R. G. kaltinamas tuo, kad, jis, 2015 m. birželio 10 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, paties sukelto eismo įvykio metu, panaudodami fizinį smurtÄ - nenustatytam asmeniui sudavus kumščiu nukentėjusiajam K.A. smÅ«gį į deÅ¡inę veido pusę, po ko nukentėjusysis pargriuvo ant kairio Å¡ono, o vėliau kai nukentėjusysis atsistojo, jam - R.

G. sudavus kumščiu nukentėjusiajam į apatinį žandikaulį, atimdami automobilio Ford Focus valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius, apkaltindami nukentėjusįjį dėl eismo įvykio, grasindami panaudoti fizinį smurtÄ , liepdami nukentėjusiajam pasiraÅ¡yti kaip kaltininkui užpildytoje autoįvykio deklaracijoje, bei pasiraÅ¡yti paprastÄ jį neprotestuotinÄ jį vekselį, privertė nukentėjusįjį K.A. savo naudai perduoti turtinę teisę į 500 eurų. Å iais veiksmais R. G. kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 2 dalyje.Taip pat R.

G. kaltinamas tuo, kad jis, 2015 m. birželio 10 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį S.G., sukėlęs eismo įvykį, t. y. nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusio automobilio Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo K.A., apkaltinęs jį dėl autoįvykio, A.G. užpildžius eismo įvykio deklaracijÄ , įraÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis - autoįvykio kaltininku nurodžius K.A., pagamino netikrÄ dokumentÄ - autoįvykio deklaracijÄ , kuriÄ panaudojo 2015-06-11 pateikdamas UAB DK „PZU Lietuva“, Eigulių g. 21, Vilniuje, ir taip apgaule, savo sutuoktinės S.G. naudai, įgijo svetimÄ , UAB DK „PZU Lietuva“ priklausantį turtÄ - 307,41 Eur, kurie buvo pervesti kaip draudiminė iÅ¡moka į S.G. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke.

Å iais veiksmais R. G. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 30 straipsnio 1 dalyje.2017 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismas, susipažinęs su baudžiamÄ ja byla priėmė nutartį, kuria nusprendė perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorei nustatytiems kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas pabrėžė, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog R. G. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė 2017 m. liepos 7 d., nors baudžiamoji byla į teismÄ perduota 2017 m. balandžio 7 d., t. y. galimai iki veikos, kuria R.

G. kaltinamas, padarymo, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus keliamus kaltinamojo akto turiniui. Teismas taip pat pažymėjo, kad apraÅ¡ant BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kuris inkriminuojamas R. G., iÅ¡ kaltinamojo akto neaiÅ¡ku kas iÅ¡ nukentėjusiojo atėmė automobilio raktelius, kas grasino jo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtÄ , kas liepė nukentėjusiam pasiraÅ¡yti užpildytoje autoįvykio deklaracijoje, t. y. neindividualizuoti asmenų nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdyti nusikalstami veiksmai, o taip pat iÅ¡ kaltinimo turinio teismui nesuprantama, kieno naudai – nukentėjusiojo ar R.

G., K.A. buvo priverstas perduoti turtinę teisę – Å¡ios aplinkybės teismui neleidžia spręsti dėl kiekvieno asmens galimai dalyvavusio nusikaltimo padaryme vaidmens ir Å¡ie pažeidimai yra esminiai, trukdantys teismui nagrinėti bylÄ teisme. IÅ¡ kaltinamojo akto turinio, teismui taip pat neaiÅ¡ku, kodėl R. G. inkriminuotas netikro dokumento pagaminimas, jei kaltiname nurodyta, kad duomenis dėl autoįvykio supildė A.G., nenurodant kokius savo ruoÅ¡tu dokumento gaminimo veiksmus atliko R. G. Remdamasis visu tuo, kas minėta, teismas konstatavo, jog esminiai kaltinamojo akto trÅ«kumai suvaržo R.

G. teisę į gynybÄ , nes dėl Å¡ių trÅ«kumų pažeidžiama jo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas – kas tuo pačiu lemia BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimÄ ir tai trukdo nagrinėti bylÄ . Anot teismo, priėmus tokio turinio kaltinamÄ jį aktÄ teismas pats privalėtų formuoti kaltinimÄ arba nurodyti prokurorui, kas turėtų bÅ«ti kaltinime, o taip pat teismas neiÅ¡vengiamai nagrinėdamas bylÄ turės aiÅ¡kintis naujas aplinkybes ir jų pagrindu tikslinti (galimai net plėsti) kaltinimÄ R.

G., kas pažeistų jo, kaip kaltinamojo, teises. Dėl Å¡ių priežasčių, prokuroro padarytos klaidos turi bÅ«ti taisomos paties prokuroro, neperkeliant baudžiamojo persekiojimo pareigos teismui. II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui ir atsiliepimo į skundÄ argumentai 2017 m. gegužės 17 d. skundu prokurorė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį ir perduoti bylÄ nagrinėti tame pačiame teisme. Prokurorės įsitikinimu bei remiantis BPK 219 ir 234 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo akto trÅ«kumai turi bÅ«ti esminiai.

Dėl R. G. inkriminuoto BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, akivaizdu, jog buvo padaryta techninė klaida, vietoj 2014 m., nurodant 2017 m., ir tokio pobÅ«džio klaidÄ pateikdamas praÅ¡ymÄ patikslinti kaltinimÄ teisme, prokuroras gali iÅ¡taisyti ir ji nelaikytina esmine. Dėl BK 181 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, neindividualizuojant nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo K.A. atžvilgiu, prokurorė nurodė, jog remiantis ikiteisminio tyrimo situacija (veikusių asmenų skaičiaus ir kt.) nustatyti, kas kokius veiksmus atliko nėra galimybės, o bet kuriuo atveju baudžiamajai atsakomybei pagal minėtÄ normÄ kilti kiekvieno iÅ¡ bendrai veikusių asmenų veiksmai, žodžiai nėra bÅ«tini, nes Å¡ios veikos kvalifikuojantis požymis yra fizinio smurto panaudojimas, kas ir buvo inkriminuota.

Taip pat prokurorės įsitikinimu, dėl to kieno naudai nukentėjusysis buvo priverstas perduoti turtinę teisę, teismas tiesiog paÅ¡iepia prokurorės raÅ¡ymo stilių, nes iÅ¡ kaltinimo visgi yra aiÅ¡ku, kad kaltinamojo R. G., o ne kito asmens naudai Å¡i teisė buvo perduota – dėl to prokurorei neaiÅ¡ku, kokie apskritai esminiai pažeidimai trukdo teismui nagrinėti bylÄ . Prokurorė nesutinka, kad kaltinime nenurodyta kokius veiksmus gamindamas netikrÄ dokumentÄ atliko R. G., nes jame aiÅ¡kiai nurodyta „įraÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis – autoįvykio kaltininku nurodžius K.A.“.

Todėl deklaracijos blankas, nors ir užpildytas kito asmens, bet pagal R. G. žodžius ir jo pasiraÅ¡ytas, yra netikras dokumentas. Anot prokurorės, nutartimi teismas ne tik iÅ¡sakė iÅ¡ankstinę nuomonę vertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis (įžvelgiamas galimas Å¡aliÅ¡kumas), tačiau jai neaiÅ¡ku ir tai, apie kokius sufleravimus pasisako teismas, kai visos bylos aplinkybės yra iÅ¡tirtos bei aiÅ¡kios. Pasak prokurorės, teismas nagrinėdamas bylÄ , neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, kurios nagrinėjimo metu gali kisti, o privalo imtis visų BPK priemonių, kad bÅ«tų nustatytos tikrosios aplinkybės. Perduodant bylÄ prokurorui, turi bÅ«ti nustatyti tokie kaltinamojo akto trÅ«kumai, kurių negalima iÅ¡taisyti bylÄ nagrinėjant teisme ir jie turi trukdyti teismui nagrinėti bylÄ , tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas nepateikia motyvų, kodėl jo nustatytų trÅ«kumų nebÅ«tų galima iÅ¡taisyti bylÄ nagrinėjant teisme ir kaip jie trukdo teismui nagrinėti bylÄ .

Atsiliepimu į prokurorės skundÄ R. G. praÅ¡o skundÄ atmesti, nes kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsiliepime R. G. pateikia BPK 20 straipsnio, 187 straipsnio bei 219 straipsnio nuostatų analizę bei teigia, jog ikiteisminis tyrimas atliktas nevisapusiÅ¡kai, nes jo metu netirtos faktinės aplinkybės, susijusios su kaltinimo jo atžvilgiu apimtimi ir pagrįstumu (kas kaltas dėl eismo įvykio, specialisto iÅ¡vada neatsakyta į visus reikÅ¡mingus klausimus).

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai Prokurorės skundas atmestinas. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti prokurorės skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamo klausimo kontekste, teismas pastebi, kad BPK 219 straipsnyje „Kaltinamojo akto turinys“ apibrėžiama tai, kas turi būti nurodyta kaltinamajame akte:

1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas;

2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, Å¡eiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumÄ ; prokuroro nuožiÅ«ra gali bÅ«ti nurodyti ir kiti duomenys;

3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;

4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas;

5) BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytÄ veikÄ ;

6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėjÄ ;

7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu;

8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti BPK 273 straipsnyje numatytÄ sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Kartu pažymėtina, jog BPK 232 straipsnio 3 punkte, kaip viena iÅ¡ bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimamų nutarčių rÅ«Å¡ių numatyta – nutartis perduoti bylÄ prokurorui. Atitinkamai BPK 324 straipsnio 2 dalyje detalizuojami atvejai, kuriems esant tokio pobÅ«džio sprendimas priimamas: byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ .Å ioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, jog BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės, žinoti kuo jis kaltinamas bei BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimai, sudaro pagrindÄ , remiantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) doktrinÄ , kurioje pabrėžiama bendrosios kompetencijos teismų praktikoje iÅ¡reikÅ¡ta kaltinimo pareiÅ¡kimo reikÅ¡mė ir svarba: kaltinimo pareiÅ¡kimas asmeniui nėra vien formalus prokuroro veiksmas, nustatantis teisminio nagrinėjimo ribas nurodant, kokie duomenys yra pagrindas kaltinti asmenį padarius nusikalstamÄ veikÄ ; asmeniui pareiÅ¡kus kaltinimus, yra iÅ¡reiÅ¡kiama prokurorų, kaip valstybės pareigÅ«nų, veikiančių valstybės vardu, oficiali pozicija, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymÄ (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas byloje Byla Nr. 3/2015-13/2015-15/2015).Prokurorės skunde akcentuojama teismų praktika: jog norint perduoti bylÄ prokurorui bÅ«tina trijų sÄ lygų visuma – 1) kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 reikalavimų;

2) kaltinamojo akto trÅ«kumai turi bÅ«ti tokie, kurių negalima iÅ¡taisyti teisme bylos nagrinėjimo metu 3) kaltinamojo akto trÅ«kumai turi trukdyti nagrinėti bylÄ â€“ yra svarbi, tačiau bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad ji suformuota galiojant ankstesnei BPK 234 straipsnio redakcijai ir kad bÅ«tent tokia BPK 234 straipsnio taikymo praktika sÄ lygojo vėlesnius jau minėtos BPK normos pokyčius. Pirmiausia, dar 2007 m. liepos 21 d. įsigaliojo įstatymo leidėjo priimto įstatymo pataisos, kuriomis be kita ko, iÅ¡ BPK 234 straipsnio 2 dalies paÅ¡alinti žodžiai ir sÄ lyga, jog kaltinamojo akto trÅ«kumai turi bÅ«ti tokie, kurių negalima iÅ¡taisyti teisme (lyginamoji 2007 m. birželio 28 d.

įstatymu Nr. X-1236 priimto pakeitimo redakcija: “Byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, Å¡io pažeidimo negalima iÅ¡taisyti teisme ir jis tai trukdo nagrinėti bylÄ â€).Vėliau, Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. gruodžio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109, 219, 220, 227, 234, 254, 256, 426 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 308-1 straipsniu įstatymÄ Nr. XI-1852, kuriuo dar kartÄ keitė BPK 234 straipsnio 2 dalį ir iÅ¡plėtė teismų galimybes perduoti bylÄ prokurorui.

Ä®statymų leidėjas numatė, kad tokį sprendimÄ teismas gali priimti ne tik dėl ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡yto iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto trÅ«kumų, bet ir dėl kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ (lyginamoji 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1852 priimto pakeitimo redakcija: „Byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ â€).

Pažymėtina, kad BPK 234 straipsnio 2 dalyje minima esminių baudžiamojo proceso pažeidimų sÄ voka nėra tapati BPK 369 straipsnyje apibrėžtai esminių BPK pažeidimų sÄ vokai. BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų, kaip kasacijos pagrindų, samprata siejama tik su tais baudžiamojo proceso teisės pažeidimais, kurie lėmė ar galėjo lemti neteisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, t. y. neteisingo teismo nuosprendžio priėmimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-942/2015;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553-942/2015). Akivaizdu, kad bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje dar nėra priimtas teismo nuosprendis ir byla nėra išnagrinėta iš esmės, todėl šiame straipsnyje įtvirtinta pažeidimų samprata jokiu būdu negali būti tapatinama su esminiu baudžiamojo proceso teisės pažeidimu, kaip kasacinio skundo pagrindu. Ji turi būti siejama su bylos parengimo nagrinėti teisme stadija, taigi ji apima ir ikiteisminio tyrimo stadijoje padarytus baudžiamojo proceso teisės pažeidimus, kurie pagal savo pobūdį nėra formalūs ir gali būti vertinami kaip kliūtis ne tik išsamiam, objektyviam ir nešališkam, bet ir greitam bei netrukdomam baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, bÅ«tent tokia baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, kaip bylos perdavimo prokurorui pagrindų, samprata seka iÅ¡ įstatymų leidėjo ketinimų, kurie tiesiogiai įvardinti jau aptartame BPK 234 straipsnio 2 dalies pakeitimus sÄ lygojusio Baudžiamojo proceso kodekso 100, 109, 219, 220, 227, 234, 254, 256, 302, 308(1), 426 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te. Jame nurodoma, kad be kitų tikslų siÅ«lomu pakeitimu bÅ«tų „įvesta labai efektyvi galimybė pakelti ikiteisminio tyrimo kokybę, teismai bÅ«tų atlaisvinti nuo papildomo darbo taisyti ikiteisminio tyrimo klaidas ar neretai patys pildyti ikiteisminį tyrimÄ taip atlikdami darbÄ , kuris gali bÅ«ti traktuojamas kaip teismo iÅ¡ankstinio suinteresuotumo iÅ¡raiÅ¡ka“.IÅ¡ skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad bÅ«tent toks pagrindas ir buvo įžvelgtas nagrinėjamoje byloje, nes pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trÅ«kumai, net jei juos ir bÅ«tų galima iÅ¡taisyti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, trukdytų jos nagrinėjimÄ , sÄ lygotų kaltinimo pakeitimÄ , tikslinimÄ , dėl ko bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje bÅ«tų apsunkintas ir truktų ilgiau.

Apygardos teismas sutinka su prokurorės skundo argumentais, kad dalis kaltinamojo akto trūkumų yra techninio pobūdžio klaidos, kurios gali būti nesunkiai ištaisytos teisminio nagrinėjimo metu (pvz. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį inkriminuojamos veikos metai, arba neaiškumai, kylantys iš formuluotės „privertė nukentėjusįjį K.A. savo naudai perduoti turtinę teisę į 500 eurų“ (neaišku kieno iš tiesų naudai nukentėjusysis buvo privertas atsisakyti turtinės teisės (akivaizdu, kad ne savo, bet neaišku, ar tik kaltinamojo R.

G., ar ir kaltinamojo bendrininkui, tyrimo metu nenustatytam asmeniui)). Tokių kaltinamojo akto trÅ«kumų pataisymas esmingai nepaveiktų teisminio nagrinėjimo, todėl bylos perdavimas prokurorui vien dėl Å¡ių priežasčių reikÅ¡tų formalų teismo sprendimÄ ir ilgesnę baudžiamojo proceso trukmę. Visgi, esmine aplinkybe pritariant pirmosios instancijos teismo sprendimui, apygardos teismas laiko tai, jog kaltinime R. G. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡ties yra esminių neaiÅ¡kumų.

Kaip teisingai nurodo teismas, iÅ¡ kaltinimo turinio neaiÅ¡ku ir kaltinime nenurodyta, kokius tiksliai veiksmus atliko R. G. gamindamas netikrÄ dokumentÄ , nes iÅ¡ kaltinimo turinio, bÅ«tų galima spręsti, kad Å¡iuos veiksmus galimai atliko kitas asmuo, o R. G. tik galimai jį panaudojo – o Å¡ios aplinkybės itin svarbios sprendžiant dėl aptariamų nusikalstamų veikų tinkamo kvalifikavimo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skųsdama teismo nutartį prokurorė pateikė informacijÄ , kad deklaracija buvo užpildyta kito asmens, pagal R.

G. nurodymÄ , vėliau šį dokumentÄ pačiam R. G. pasiraÅ¡ius, tačiau kaltinime Å¡ios, t. y. prokurorei žinomos, aplinkybės, visgi neatsispindi ir jis Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti tikslinamas. Atsižvelgdamas į visų neaiÅ¡kumų ir dviprasmybių visumÄ , kaltinamojo akto trÅ«kumai bylos pasirengimo stadijoje pagrįstai pripažinti kaip kliÅ«tis sklandžiam bylos nagrinėjimui teisiamajame posėdyje. Å ioje situacijoje aukÅ¡tesnysis teismas ypatingai pabrėžia tai, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ perdavė prokurorui iÅ¡kart po bylos gavimo teisme, t.y. nepradėjęs bylos nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Toks sprendimas priimtas pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme stadijoje, kurios esminis tikslas - pasiruoÅ¡ti netrukdomam bei sklandžiam bylos nagrinėjimui, bei paÅ¡alinti kliÅ«tis, kurios, kaip matyti iÅ¡ aukščiau pateiktų argumentų, yra realios, gali trukdyti šį tikslÄ Ä¯gyvendinti. Vienas iÅ¡ įstatyme nustatytų kliūčių Å¡alinimo bÅ«dų yra bylos perdavimas prokurorui, įpareigojant jį paÅ¡alinti nurodytus pažeidimus. Siekdamas užtikrinti sklandų nustatytų kliūčių paÅ¡alinimÄ ir greitÄ baudžiamÄ jį procesÄ , teismas, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų ir trÅ«kumų turinį, gali nustatyti tam adekvatų terminÄ .  AukÅ¡tesnysis teismas pabrėžia, kad toks procesinis sprendimas ir prokuroro įpareigojimas visiÅ¡kai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje apibrėžtÄ aktyvaus teismo modelį ir valstybės kaltinimÄ palaikančio prokuroro įgaliojimus.

Konstitucinio Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad „Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumÄ vykdančios institucijos, modelį, kad <...> teismas, siekdamas objektyviai, iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesÄ , turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigÅ«nams), inter alia prokurorams“.Taigi, toks teismo sprendimas, atsižvelgiant į jo priėmimo stadijÄ , Å¡iuo atveju atitinka iÅ¡ Konstitucijos ir BPK paskirties iÅ¡plaukiančius teisingumo interesus.

Teismo įsitikinimu, kaltinamajame akte, kaip ikiteisminį tyrimÄ užbaigiančiame ir svarbiausiame Å¡ios stadijos procesiniame dokumente, kaip valstybės vardu reiÅ¡kiamoje oficialioje pozicijoje (bÅ«tent taip apibrėžiamas valstybinis kaltinimas ir kaltinamasis aktas Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarime byloje Nr. 3/2015-13/2015-15/2015), turi atspindėti ne tik tiesiogiai BPK 219 straipsnyje nurodyti kaltinamojo akto reikalavimai kaltinamajam aktui, bet jis konkrečioje byloje, siekiant objektyviai, iÅ¡samiai ir greitai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes teisme, atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį ir joje kylančius ginčo aspektus, turi bÅ«ti pagrįstas racionaliais tokį valstybinį kaltinimÄ pagrindžiančiais argumentais, tiek, kad kaltinamasis aktas ir valstybės kaltintojo pozicija bÅ«tų visiÅ¡kai aiÅ¡ki.

To nesant bylos nagrinėjimas rungtyniÅ¡kame procese, kurį įtvirtina BPK 7 straipsnis, negali bÅ«ti sklandus ir taip pat gali sÄ lygoti bylos nagrinėjimo trukdymÄ . AukÅ¡tesniajam teismui nekyla abejonių, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, perdavus bylÄ prokurorui, teismo nustatyti trÅ«kumai galėjo bÅ«ti paÅ¡alinti per pakankamai trumpÄ laikÄ ir greičiau, nei tai bÅ«tų įmanoma padaryti teisiamojo posėdžio metu, tai netrukdytų proceso dalyvių, kurie turėtų dalyvauti papildome teisiamajame posėdyje, tai užtikrintų kaltinamojo teisę nuo teisiamojo posėdžio pradžios žinoti, kuo jis yra kaltinamas, be to, teismui nereikėtų imtis papildomų veiksmų.

Taigi, Å¡iuo atveju, skundžiamas teismo sprendimas yra orientuotas ne į prokurorės įžvelgiamÄ teismo pareigų perkėlimÄ prokurorui, o į esminių baudžiamojo proceso principų ir Å¡io proceso paskirties užtikrinimÄ .Atsižvelgdamas į minėtų argumentų visumÄ , apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, perduodamas bylÄ prokurorei kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti ir nustatydamas vieno mėnesio terminÄ nustatytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl 2017 m. gegužės 5 d. nutarties keisti ar panaikinti nėra pagrindo.Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsniu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokurorės Ilonos Žukaitės skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį palikti galioti. Å i nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjas                                                                                      Ernestas RimÅ¡elis    Â