b4e5ba65-eb8a-4211-a273-ce15dfd5919f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-118-624/2014(Proceso Nr. 3-61-3-01346-2013-3)Procesinio sprendimo kategorija 28; 15.2.3.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ atstovui advokato padėjėjui Dariui Bačinskui, nedalyvaujant atsakovių Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Lietuvos valstybės atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ skunde, kurį patikslino 2013-09-23, prašo teismo:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013-03-26 iÅ¡duoto leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas) dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

2) įpareigoti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijÄ Leidime nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 4 491,22 Lt žalos atlyginimo. Taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 str. nuostata „peržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos“ ta apimtimi, kuria ji taikoma ir tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 7 str. 2 d., 70 str. 1 d. ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Nurodo, kad 2012-09-13 gavo Energetikos ministerijos iÅ¡duotÄ LeidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas plėsti) pastatant ir įrengiant saulės elektrinę, kurios instaliuota galia – 0,03 MW, projektinė metinė gamybos energijos gamyba – 40 000kWh. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2013-02-18 patvirtino, kad elektrinė sumontuota, iÅ¡bandyta ir atitinka norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį.

Pagal 2012-05-09 sudarytÄ statybos rangos sutartį su UAB „Ozas“, bendra investicijų vertė į saulės elektrinę sudaro 185 130 Lt. Atsakovė 2013-03-26 iÅ¡davė pareiÅ¡kėjai LeidimÄ , kuriame pažymėta, kad jis iÅ¡duotas Leidimo plėsti pagrindu, taip pat, kad elektrinėje pagaminta energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėja LeidimÄ plėsti gavo 2012 metais, galiojant Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEÄ®, Ä®statymas) (redakcija nuo 2012-07-01 iki 2013-02-01) nuostatoms.

Pagrindines investicijas į saulės elektrinę pareiÅ¡kėja atliko ir plėtros darbus vykdė galiojant minėtai įstatymo redakcijai, tačiau Leidimas buvo iÅ¡duotas 2013-03-26, t. y. po 2013-01-17 minėto įstatymo įsigaliojimo – 2013-02-01. Iki 2013-02-01 galiojusioje Ä®statymo redakcijoje buvo įtvirtintas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį fiksuoto tarifo nustatymas buvo siejamas su leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo momentu. Neintegruoto tipo saulės jėgainėms, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, 2012 metais galiojo 1,44 Lt/kWh fiksuotas tarifas, nustatytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2012-02-06 nutarimu Nr. O3-23.

Tačiau naujoje AIEÄ® redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2013-02-01, fiksuoto tarifo nustatymas siejamas jau nebe su Leidimo plėsti, bet su Leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu, t. y. iÅ¡ esmės pasikeitė fiksuoto tarifo nustatymo tvarka. Tokiu bÅ«du asmenims, kurie galiojant 2012-07-01 AIEÄ® redakcijai gavo Leidimus plėtrai ir teisėtai pagal galiojančius teises aktus tikėjosi, jog pastačius saules jėgainę bus taikomas 2012 metais Komisijos patvirtintas 1,44 kW/h tarifas, skirtas neintegruoto tipo saulės jėgainėms, pasikeitus reglamentavimui, gavus LeidimÄ gaminti elektros energijÄ po 2013-02-01 (t. y.

AIEÄ® pakeitimų įsigaliojimo dienos), bus taikomas tarifas, nustatytas Komisijos 2012-09-28 nutarimu Nr. O3-282, t. y. 1,25 kW/h (skirtas neintegruoto tipo saulės jėgainėms). Tai reiÅ¡kia, jog tarifas už neintegruoto tipo saulės jėgainių superkamÄ energijÄ sumažėjo 0,19 ct už kW/h, preliminariais paskaičiavimais, pareiÅ¡kėja patyrė 91 200 Lt nuostolių. Atsakovė, iÅ¡duodama LeidimÄ , privalėjo užtikrinti, kad jame bÅ«tų nustatytas Leidimo plėtrai iÅ¡davimo dienÄ galiojęs tarifas, to nepadarius, pažeidžiami teisės aktai ir teisėti lÅ«kesčiai bei interesai.

Taip pat pažymėjo, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus, teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit).

Todėl AIEÄ® pakeitimo įstatymo nuostatos galėjo bÅ«ti pradėtos taikyti tik nuo 2013-02-01 ir negalėjo bÅ«ti taikomos jokiems santykiams, susiklosčiusiems iki 2012-02-01. Energetikos ministerija, iÅ¡duodama LeidimÄ ginčijamoje dalyje neteisėtai jau susiklosčiusiems administraciniams teisiniams santykiams pritaikė AIEÄ® pakeitimo įstatymo nuostatas ir tuo pažeidė konstitucinį lex retro non agit principÄ , taip pat teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Ginčijama Leidimo gaminti dalis taip pat pažeidžia teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Ji turėjo teisėtų lÅ«kesčių, jog, iÅ¡pildžiusi įstatyme nustatytas sÄ lygas (pastačiusi elektrinę ir gavusi LeidimÄ gaminti), visÄ 12 metų laikotarpį jos gaminamos elektros energijai bus taikomas tas pats fiksuotas tarifas ir jis nebus keičiamas. Tačiau tiek Lietuvos valstybės, tiek ir Energetikos ministerijos veiksmai neatitiko Å¡ių teisėtų lÅ«kesčių, dėl to nebuvo užtikrintas jos teisinis tikrumas bei teisinis saugumas.

Mano, kad Energetikos ministerija taip pat elgėsi nesÄ Å¾iningai, nesilaikydama valstybės įgaliotos institucijos elgesiui taikytino sÄ Å¾iningumo principo. Dėl atsakovės veiksmų pareiÅ¡kėja patirii žalÄ negautų pajamų forma, kuriÄ sudaro elektros energijos supirkimo tarifų skirtumas tarp Leidimo plėtrai ir Leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu galiojusių tarifų, t. y. 0,19 Lt/kWh už kiekvienÄ saulės jėgainėje pagamintÄ ir visuomeniniam tiekėjui AB „Lesto parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę.

PareiÅ¡kėja 2013-05-10 sudarė su AB „Lesto“ elektros energijos supirkimo iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių gamintojo sutartį ir iki 2013-08-31 faktiÅ¡kai pagamino ir pardavė AB „Lesto“ 23 638 kWh elektros energijos, tai atitinkamai reiÅ¡kia 4 491,22 Lt dydžio žalÄ . Nuostolius pareiÅ¡kėja patiria kiekvienÄ dienÄ , todėl žalÄ turėtų atlyginti Lietuvos valstybė. PareiÅ¡kėja taip pat mano, kad 2012-01-17 AIEÄ® 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-169 6 straipsnio dalis, kurioje nustatyta, kad „peržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos“, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 7 str. 1 ir 2 d., konstitucinės teisinės valstybės ir kitiems konstituciniams principams tiek, kiek 2012-01-17 AIEÄ® 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-169 6 straipsnyje įtvirtintas Fiksuotų tarifų dydžių nustatymo principas reguliuoja teisinius santykius, įvykusius iki AIEÄ® pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos.

PraÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ iÅ¡tirti minėtų įstatymo nuostatų konstitucingumÄ (b. l. 104-111, 128-132). PareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti remdamasis jame iÅ¡dėstytais argumentais.Pateiktuose atsiliepimuose atsakovės su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013-01-17 priėmė AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , kuris buvo parengtas siekiant užtikrinti sklandų įstatymo nuostatų įgyvendinimÄ .

BÅ«tina buvo imtis priemonių, kurios padėtų užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir iÅ¡vengti elektros energijos kainų didėjimo. Konstitucinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad vieÅ¡ojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iÅ¡ svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sÄ lygų. Pagal KonstitucijÄ Seimas ir Vyriausybė turi plačiÄ diskrecijÄ formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę politikÄ ir teisės aktais atitinkamai reguliuoti Å«kinę veiklÄ .

Ä®statymų leidėjas turi diskrecijÄ imtis bÅ«tinų priemonių, kurios padėtų užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir iÅ¡vengti elektros energijos kainų didėjimo. Ūkinės veiklos teisinis reguliavimas nėra savitikslis dalykas, jis yra socialinės inžinerijos priemonė, bÅ«das per teisę siekti tautos gerovės – tai yra Å«kinės veiklos teisinio reguliavimo kryptis. Dėl lex retro non agit principo nurodo, kad Å¡is principas iÅ¡vedamas iÅ¡ Konstitucijos 7 str. 2 d. įtvirtintos nuostatos, kad galioja tik paskelbti įstatymai.

Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu, vienu iÅ¡ jį sudarančių elementu – teisinio saugumo reikalavimu. Nors Lietuvos Respublikoje teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjui nėra tiesiogiai suteikta (tačiau nėra ir tiesiogiai uždrausta) teisė leisti retroaktyvius (grįžtamÄ jÄ galiÄ turinčius) teisės aktus, tiek teisės teorijoje, tiek ir praktikoje ji pripažįstama. Reikalavimas, kad įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus.

Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetÄ lex retro non agit atžvilgiu. Konkuruojant keliems teisės principams, vieno iÅ¡ jų ribojimas turi bÅ«ti proporcingas kito svarbai. Tokio pobÅ«džio ir apimties bylose yra pasisakęs bei teisinę praktikÄ , privalomÄ valstybėms narėms, suformavęs Europos teisingumo teismas. Nuo 2012 m. rudens spaudoje bei internetinėje erdvėje buvo praneÅ¡ama apie situacijÄ , susijusiÄ su saulės elektrinėmis, todėl pareiÅ¡kėja, dar prieÅ¡ gaudama LeidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, bÅ«dama apdairi rinkos dalyvė galėjo tikėtis teisinio reguliavimo pasikeitimų, todėl Å¡iuo atveju negali remtis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principu.

Taip pat nurodo, kad atmestinas pareiÅ¡kėjos teiginys, kad Energetikos ministerija privalėjo užtikrinti, kad Leidime bÅ«tų nustatytas leidimų plėtrai iÅ¡davimo dienÄ galiojęs tarifas, kadangi tai prieÅ¡tarautų galiojančiam teisiniam reguliavimui. Remiantis nuostata, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektui leidžiama tik tai, kas numatyta jo veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose, ministerija negalėjo pasielgti kitaip, nei nustatyta teisės aktuose. PareiÅ¡kėjos Leidimas gaminti elektros energijÄ yra parengtas vadovaujantis teisės aktais.

Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalÄ pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos dydį ir faktÄ , t. y. objektyviais faktiniais duomenimis pagrįstų skaičiavimų apie praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos dydį, duomenų apie saulės elektrinėje, kuriai iÅ¡duotas leidimas gaminti elektros energijÄ , pagamintÄ , parduotÄ elektros energijÄ . Ministerija LeidimÄ iÅ¡davė remdamasi jo iÅ¡davimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, veikė savo kompetencijos ribose, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu.

Nesant vieno iÅ¡ civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų bÅ«tino elemento – neteisėtų veiksmų – negali kilti civilinė atsakomybė (b. l. 136-141, 143-147).Atsakovių atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.Skundas netenkinamas.Kaip nustatyta pareiÅ¡kėjos atstovo paaiÅ¡kinimais ir pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, Energetikos ministerija pareiÅ¡kėjai UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ 2012-09-13 iÅ¡davė LeidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 80), o 2013-03-26, iÅ¡nagrinėjusi Valstybinės energetikos inspekcijos 2013-02-18 patikrinimo pažymÄ Nr. 14Ä®P2-35254, patvirtinančiÄ , jog pareiÅ¡kėjos fotovoltinės saulės elektrinės įrenginiai Liepų g. 66, Klaipėdoje, sumontuoti, iÅ¡bandyti ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojami pagal paskirtį (b. l. 80), taip pat kitus dokumentus (b. l. 72-79, 81-83), iÅ¡davė leidimÄ gaminti elektros energijÄ Nr. (duomenys neskelbtini) saulės elektrinėje, kurios įrengtoji galia – 0,03 MW (b. l. 85).

UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ ir AB Lesto 2013-05-10 sudarė Elektros energijos supirkimo iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių gamintojo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje numatyta, jog UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ saulės elektrinėje pagaminta elektros energija, kurios per metus planuojama pagaminti 29200 kWh, bus superkama po 1,25 Lt už kWh, skatinimo laikotarpio pradžia – 2013-03-26 (b. l. 112-119). Pagal Å¡iÄ sutartį pareiÅ¡kėja UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ 2013-05-31 pardavė AB Lesto 11145 kWh už 13 931,25 Lt be PVM, 2013-06-30 – 4392 kWh už 5 490 Lt su PVM, 2013-07-31 – 4133 kWh už 5 166,25 Lt be PVM, 2013-08-31 – 3968 kWh už 4 960 Lt be PVM (b. l. 120-127).

PareiÅ¡kėja pateikė teismui 2012-05-09 statybos rangos sutartį su UAB „Ozas“ dėl fotovoltinės saulės elektrinės statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-35), tačiau teismui pasiÅ«lius pateikti įrodymus, patvirtinančius investicijų į minėtÄ saulės elektrinę dydį (b. l. 170-171), t. y. įrodymus apie vykdant Å¡iÄ statybos rangos ar kitÄ sutartį sumokėtų lėšų už atliktus darbus dydį, pareiÅ¡kėja tokių įrodymų neteikė.PareiÅ¡kėja UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ skunde praÅ¡o priteisti 4 491,22 Lt turtinei žalai, kuriÄ sudaro negautos pajamos dėl jos saulės elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo tarifo sumažinimo nuo 1,44 iki 1,25 Lt/kWh, atlyginti: jeigu pagaminta elektros energija, kaip buvo nustatyta iki 2013-02-01 galiojusiu teisiniu reglamentavimu, bÅ«tų superkama tarifu, galiojusiu leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, ji bÅ«tų gavusi 0,19 Lt daugiau už kiekvienÄ kWh, todėl iki 2013-08-31, pardavusi 23 638 kWh, ji patyrė 4 491,22 Lt žalÄ negautų pajamų forma. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.Iki 2013-02-01 galiojusios redakcijos Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymas, nustatantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reglamentavimo, priežiÅ«ros ir kontrolės bei veiklos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat energetikos tinklų operatorių, energijos iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių gamintojų veiklos valstybinį reglamentavimÄ , priežiÅ«rÄ ir jų santykius su kontrolę vykdančiomis institucijomis, be kita ko, numatė: esami elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumai gali bÅ«ti plėtojami ar nauji elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumai naujoje vietoje įrengiami tik gavus leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus.

Leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus teisės aktuose nustatyta tvarka iÅ¡duoda Energetikos ministerija. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus galioja iki elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole numatytos elektrinės eksploatavimo pradžios, tačiau ne ilgiau negu 24 mėnesius. IÅ¡duotas leidimas gali bÅ«ti pratęsiamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto vystymo darbų ir jeigu gamintojas pateikia papildomÄ gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimÄ pagal Å¡io įstatymo 15 straipsnio 1 dalį.

Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, jeigu gamintojas pateikia pagrįstus įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti (AIEĮ 16 str. 1, 2 ir 8 d.); elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga.

Å iame įstatyme ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikomų fiksuotų tarifų mokėjimo bendruosius principus, tvarkÄ ir sÄ lygas nustato Vyriausybė, tvirtindama VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos apraÅ¡Ä . Elektros energija, pagaminta iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių, prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir bÅ«dais, iÅ¡skyrus elektros energijÄ , pagamintÄ elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW ir kurių pagaminta elektros energija superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (AIEÄ® 20 str. 1 d.); elektros energijos gamyba iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių skatinama Vyriausybės nustatyta vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarka sumokant Å¡iam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir Å¡io gamintojo Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos skirtumÄ , kainos, kuri turi bÅ«ti ne mažesnė kaip praėjusio mėnesio vidutinė rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka.

Å ios dalies nuostatos netaikomos elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW ir kurių pagaminta elektros energija superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka (AIEÄ® 20 str. 2 d.); fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausiÄ galimÄ dydį aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams kiekvieniems kalendoriniams metams, atsižvelgdama į Å¡iame įstatyme nustatytus fiksuotų tarifų nustatymo principus, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (AIEÄ® 20 str. 4 d.);

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ . Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra peržiÅ«rimi, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams.

PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos (AIEÄ® 20 str. 7 d.); Å¡iame (t. y. AIEÄ® 20 str.) straipsnyje numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos. Jeigu gamintojui leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos konkurso bÅ«du ar leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos, tokiam gamintojui Å¡io straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir 12 metų laikotarpiu taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis Å¡io įstatymo įsigaliojimo metais (AIEÄ® 20 str. 8 d.).

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-02-06 nutarimu Nr. O3-23 2012 metams patvirtintas 1,44 Lt/kWh fiksuotas tarifas neintegruotoms į pastatÄ elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW.Atsižvelgiant į tai, galima manyti, kad pareiÅ¡kėja UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, kuriai Leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-4914 buvo iÅ¡duotas 2012-09-13, pagal iki 2013-02-01 galiojusį teisinį reglamentavimÄ galėjo pretenduoti į 1,44 Lt/kWh fiksuotÄ tarifÄ už jai nuosavybės teise priklausančioje saulės elektrinėje pagamintÄ elektros energijÄ nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos.     2013-01-17 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-169, įsigaliojusiu, iÅ¡skyrus jo 5 str. 2 d., nuo 2013-02-01, be kita ko, pakeistos ir AIEÄ® 20 straipsnio, nustatančio atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimÄ , nuostatos:

AIEÄ® 20 str. 3 d. nustato, kad fiksuoti tarifai nustatomi ir skatinimo kvotos didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėms, atitinkančioms Å¡io įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus uždavinius, paskirstomos aukciono bÅ«du. Skatinimo kvotas ir aukcionų regionus, taip pat skatinimo kvotų paskirstymo tvarkÄ ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėms nustato ir tvirtina Vyriausybė. Aukcionai organizuojami elektrinių prijungimo prie elektros tinklų regionuose atskirai kiekvienai gamintojų grupei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais terminais, bet ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo gamintojo praÅ¡ymo organizuoti aukcionÄ konkrečiai gamintojų grupei jo nurodytame regione pateikimo dienos.

Aukcionuose turi teisę dalyvauti visi gamintojai, pasirašę Å¡io įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje nurodytÄ ketinimų protokolÄ ir pateikę 14 straipsnio 13 dalyje nurodytÄ gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimÄ . Fiksuoto tarifo didžiausiÄ galimÄ dydį kas ketvirtį nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Aukciono laimėtoju pripažįstamas dalyvis, nurodęs mažiausiÄ pageidaujamÄ fiksuotÄ tarifÄ Ä¯vertinus tai, kad vienoje aukciono zonoje didžiausia elektrinių parko įrengtoji galia negali sudaryti daugiau kaip 40 procentų maksimalios leidžiamos prijungti generuojančių Å¡altinių galios regione.

Jeigu dviejų ar daugiau aukciono dalyvių pateikti pasiÅ«lymai dėl pageidaujamo fiksuoto tarifo dydžio sutampa, laimėtoju pripažįstamas dalyvis, pasiÅ«lęs statyti didesnės galios elektrinių parkÄ . Jeigu sutampa pasiÅ«lymai ir dėl elektrinių parko galios, skatinimo kvota atitinkamame prijungimo taÅ¡ke tokiems aukciono dalyviams paskirstoma proporcingai jų pateiktos galios pasiÅ«lymams. AIEÄ® 20 str. 6 d. nustato, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ .

Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiÅ«rimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai. PeržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos.

AIEÄ® 20 str. 7 d. nustatė, kad Å¡iame straipsnyje numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos. Jeigu gamintojui leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos konkurso bÅ«du ar teisės aktų nustatyta tvarka leidimo iÅ¡davimo metu tos rÅ«Å¡ies elektrinėms leidimai buvo iÅ¡duodami ne konkurso bÅ«du, ar leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos, tokiam gamintojui Å¡io straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir 12 metų laikotarpiu taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis Å¡io įstatymo įsigaliojimo metais.

Nuo 2013-07-01 galiojančios redakcijos AIEÄ® 20 str. 7 d. nustato, Å¡iame straipsnyje numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos.Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-09-28 nutarimÄ Nr. O3-282 fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-03-31 sudarė 1,25 Lt/kWh.2013-01-17 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-170 2 str., nustatančio leidimų plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus galiojimÄ , 1 d. nustato, kad leidimai plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus statant saulės Å¡viesos energijos elektrines, iÅ¡duoti teisės aktų nustatyta tvarka ne aukciono bÅ«du pagal praÅ¡ymus, pateiktus iki Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, galioja iki juose nurodyto termino pabaigos, tačiau ne ilgiau negu iki Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyto termino, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas iÅ¡imtis.

Å ioje dalyje nurodyti praÅ¡ymai nagrinėjami Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka. Å io įstatymo 2 str. 2 d. nustato, kad asmenys, turintys leidimus, nurodytus Å¡io straipsnio 1 dalyje, ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai turi pateikti paÅ¡ymus iÅ¡duoti leidimÄ gaminti elektros energijÄ . Tuo atveju, jeigu Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo turėtojas iki 2013 m. liepos 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikia Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ gaminti elektros energijÄ , leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus netenka galios, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 dalyje nustatytÄ atvejį.

Jeigu gamintojas iki Å¡ioje dalyje nurodyto termino pateikia Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ gaminti elektros energijÄ , jo turimas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galioja iki leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos, tačiau ne ilgiau negu jame nurodytas galiojimo terminas arba iki motyvuoto atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ gaminti elektros energijÄ pateikimo.Pagal nuo 2013-02-01 galiojančias AIEÄ® 20 str. 6 d., Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo, taip pat Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-09-28 nutarimo Nr. O3-282 nuostatas UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, kuriai leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas 2013-03-21, taikomas 1,25 Lt/kWh tarifas už jai nuosavybės teise priklausančioje saulės elektrinėje pagamintÄ elektros energijÄ nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos, nors, kaip jau minėta, pagal iki 2013-02-01 galiojusį teisinį reglamentavimÄ , ji galėjo pagrįstai tikėtis ir įgijo teisę reikalauti, kad, nustatyta tvarka ir terminu gavusi leidimÄ gaminti elektros energijÄ , jai bus taikomas 1,44 Lt/kWh tarifas, galiojęs leidimo plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡davimo metu, todėl formaliai kyla klausimas dėl nuo 2013-02-01 teisinio reglamentavimo, pagal kurį pareiÅ¡kėja yra mažiau skatinama, konstitucingumo.             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-12-23 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013, kurioje ginčas kilo dėl to paties teisinio reguliavimo, pagal kurį asmeniui taikyti mažesni elektros energijos supirkimo tarifai nei jis tikėjosi, pradėdamas vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje, taikymo, iÅ¡aiÅ¡kino, kad „pagal KonstitucijÄ riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).Byloje analizuojamas ribojimas pagrįstas teisėtu tikslu – vieÅ¡uoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.).

Kaip matyti iÅ¡ Pakeitimo įstatymo parengiamosios medžiagos, AIEÄ® nuostatų pakeitimais siekta užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui. Kaip nurodoma Pakeitimo įstatymo ir Ä®gyvendinimo įstatymo aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose, nuo 2011 m. gegužės 24 d. elektrinėms iki 30 kW buvo iÅ¡duoti 5199 leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių suminė įrengtoji galia buvo lygi 151 MW. Suminei saulės elektrinių galiai pasiekus 10 MW, elektros energijos tarifas vartotojams padidėtų 0,12 ct / kWh, pasiekus 100 MW – jis padidėtų iki 1,2 ct / kWh, pasiekus 200 MW – siektų net 2,4 ct / kWh ir t. t.

Duomenų, kurie paneigtų tokį ženklų elektros energijos tarifo vartotojams padidėjimÄ , byloje nėra.Be to, pažymėtina, jog valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai (veikimo laisvei). Bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiÅ¡kumÄ , negali bÅ«ti visÄ laikÄ vienodas, jis gali kisti.

Reguliuojant Å«kinę veiklÄ , taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų (Å¡iais aspektais žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimus).Taip pat reikia įvertinti ir tai, jog Å¡ioje byloje yra analizuojamas specifinės valstybės srities – skatinimo priemonių (tam tikros formos paramos) energetikos sektoriuje skyrimo – teisinis reguliavimas. Å ios priemonės iÅ¡ esmės finansuojamos paskirstant vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas.

IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, toks Å¡ios srities pobÅ«dis, be kita ko, suponuoja itin plačiÄ Ä¯statymų leidėjo diskrecijÄ jÄ reguliuoti, ypač atsižvelgiant į visuomeninių santykių, viešųjų interesų pokyčius (žr., pvz., mutatis mutandis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimÄ byloje Nr. C-241/07).Visa tai lemia, jog Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymu siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ .

Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Kita vertus, tokie pakeitimai negali bÅ«ti neadekvatÅ«s siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principÄ . Todėl, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti, ar atitinkami pakeitimai nepaneigė įgytos teisės esmės, ar jie atitiko proporcingumo principÄ . Proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad Å¡ios priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimÄ ).

Be to, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nuomone, įgytos teisės esmė negali bÅ«ti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas net ir po atliktų jos turinį lemiančių pakeitimų iÅ¡lieka prasmingas, teisės turėtojas pakankamai reikÅ¡minga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus. <...> Pažymėtina ir tai, jog AIEÄ® 20 straipsnio 6 dalis (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) pareiÅ¡kėjui faktiÅ¡kai pradėta taikyti tik gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ .

LeidimÄ pareiÅ¡kėjas gavo jau įsigaliojus Pakeitimo įstatymui. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog minėta norma veikia retrospektyviai.“. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad skatinimo sistemos priemonės – fiksuotas tarifas 12 metų ir t. t. – pareiÅ¡kėjos atžvilgiu turi bÅ«ti ir yra taikomos, pareiÅ¡kėja neįrodė, kad pastatytos saulės elektrinės tolesnis eksploatavimas yra praradęs ekonominę prasmę ir negali užtikrinti intereso, kurio ji siekė įgydama leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Å¡ios veiklos, remiantis vien pačios pareiÅ¡kėjos pateiktais duomenimis apie planuojamÄ per 1 metus pagaminti elektros energijos kiekį – 29200 kW, per 12 metų laikotarpį ji, tikėtina, gaus 438 000 Lt pajamas be PVM ((29 200 kWh x 1,44 Lt/kWh)x12 m), kurios ne tik kompensuos saulės elektrinės įrengimo sÄ naudas, net jei jos ir sudaro 153 000 Lt be PVM, bet ir garantuos objektyviai didelį pelnÄ , todėl, teismo vertinimu, ir Å¡ioje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo paneigta pareiÅ¡kėjos pagal iki 2013-02-01 galiojusiÄ AIEÄ® redakcijÄ Ä¯gytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas, atitinkamai – nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu tirti pareiÅ¡kėjos nurodytų teisės aktų nuostatų konstitucingumÄ .

Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2001-12-18 įsakymu Nr. 380 (2010-04-30 įsakymo Nr. 4-342 redakcija), 6.1 p. 15, 16.1. ir 16.8 p. numatė, kad Energetikos ministerija, kuri iÅ¡duoda leidimus gaminti elektros energijÄ , nustato leidimu reglamentuojamos veiklos sÄ lygas ir Å¡ių leidimų formas. Kadangi atsakovei yra suteikta teisė nustatyti konkrečias sÄ lygas, kurios turi atitikti įstatymais nustatytas, veiklai, kuriai vykdyti iÅ¡duodamas leidimas, Energetikos ministerija, 2013-03-26 leidime gaminti elektros energijÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodžiusi, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, nepažeidė tuo metu galiojusios redakcijos AIEÄ® ir poįstatyminių teisės aktų nuostatų, atitinkamai – nėra pagrindo tenkinti skundÄ dalyje dėl jo (leidimo) dalies panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę jį iÅ¡taisyti pareiÅ¡kėjos nurodytu bÅ«du.   Kadangi nėra pagrindo teigti, kad veiksmai, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjos UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ saulės elektrinėje pagaminama energija superkama 1,25 kW/Lt tarifu, yra neteisėti, t. y. prieÅ¡taraujantys galiojančių teisės aktų reikalavimams, nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, atitinkamai – skundas ir Å¡ioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.Netenkinus reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiÅ¡kėjos reikalavimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:

Netenkinti UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .PareiÅ¡kėjos UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                             ArÅ«nas Dirvonas                    Irena Paulauskienė Jolita Rasiukevičienė              Â