b4e57f8a-290c-4c05-b6a0-66a19cd99538 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1739-340/2019 Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00217-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.21; 2.6.10.9; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos ZubavičiÅ«tės-Montvilienės, Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Adega“, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Inter Credit“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. 2500 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ Ä¯ transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telę ir jos saugojimÄ transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telėje, 5 procentų dydžio metines kompensuojamÄ sias palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo 2009 m. spalio 1 d. iki bylos iÅ¡kėlimo teisme, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad pagal 2008 m. balandžio 28 d. sutartį Nr. 20-IL-192 tarp UAB „Adega“ (pradinės kreditorės) ir Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato, UAB „Adega“ įsipareigojo nustatyta tvarka, policijai nustačius, kad transporto priemonė nuvežtina, savo vilkiku nuvežti transporto priemones į aikÅ¡teles, saugoti tas transporto priemones bei gauti atlygį už automobilių nuvežimÄ ir saugojimÄ . UAB „Adega“ neturi galimybės pasirinkti saugomų transporto priemonių ir privalo užtikrinti visų policijos sprendimu priverstinai į aikÅ¡telę atgabentų ir paliktų saugoti transporto priemonių saugumÄ . 2009 m. spalio 1 d. atsakovui A.

K. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po pažeidimo, pagal 2009 m. spalio 1 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktÄ buvo transportuota į UAB „Adega“ priklausančiÄ automobilių saugojimo aikÅ¡telę. 2010 m. spalio 7 d. Kauno AVPK praneÅ¡imu nurodyta, kad duomenų, kas 2009 m. spalio 1 d. vairavo minėtÄ transporto priemonę, nėra. UAB „Adega“ iÅ¡ policijos negavo informacijos apie transporto priemonių savininkus ar kaltininkus, dėl kurių automobiliai atvežami į aikÅ¡telę, todėl jų informuoti apie susidariusiÄ situacijÄ galimybės neturėjo.

Transporto priemonės savininkas A. K. turėjo savo turtÄ valdyti taip, kad nebÅ«tų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės ir interesai, tačiau neužtikrino tokio turto valdymo, nesidomėjo, kur yra transporto priemonė ir jos neieÅ¡kojo ja nesirÅ«pino. Vadovaujantis 2008 m. rugsėjo 1 d. bei 2009 m. kovo 1 d. UAB „Adega“ direktoriaus D. P. įsakymais buvo nustatyti transporto priemonių nuvežimo bei saugojimo įkainiai, kurie Å¡iuo atveju yra 86,88 Eur (300 Lt) + PVM už automobilio nuvežimÄ bei 7,24 Eur (25 Lt) + PVM per parÄ už automobilio saugojimÄ , todėl atsakovas už automobilio saugojimÄ ir nutempimÄ iki 2010 liepos 20 d. liko skolingas UAB „Adega“ 2 663,33 (9 196 Lt).

Pažymėjo, jog 2010 m. liepos 21 d. pradinė kreditorė UAB „Adega“ perleido reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimÄ už automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutempimÄ ir saugojimÄ naujajam kreditorei UAB „Inter Credit“. VÄ® „Regitra“ duomenimis paskutinis registruotas transporto priemonės savininkas buvo atsakovas A. K., kuriam ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė praneÅ¡imus apie reikalavimo perleidimÄ . Atsakovas į praneÅ¡imus nereagavo, susidariusio įsiskolinimo neapmokėjo.

Atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį, ieškovės reikalaujama iš atsakovo skolos suma sumažinta nuo 2 663,33 Eur iki 2 500 Eur.

3. Atsakovas A. K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.

4. Nurodė, kad 2005 m. kovo mėnesį buvo įsigijęs automobilį Opel Vectra ((duomenys neskelbtini)), kuriuo disponavo tik iki 2007 m. birželio (liepos) mėnesio, nes su minėtu automobiliu dėl neapdairumo sukėlė eismo įvykį Marijampolės mieste, (duomenys neskelbtini), kurio metu apgadino automobilį Fiat, priklausantį VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybei ir vairuojamÄ savivaldybės darbuotojo. Opel Vectra ((duomenys neskelbtini)) savininko A. K. vairuotojo atsakomybę apdraudusi įmonė atlygino žalÄ VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybei.

Eismo įvykio metu automobilis Opel buvo sugadintas tiek, kad jo remontuoti neapsimokėjo, todėl netrukus po įvykio atsakovas 2007 m. liepÄ Ä¯dėjo skelbimÄ Ä¯ reklaminį laikraÅ¡tį „Noriu auto“ apie parduodamÄ autolauÅ¾Ä dalims. 2007 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesį pagal skelbimÄ paskambinęs pirkėjas iÅ¡ Kauno į atsakovo tuometinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), atvyko su specialiu tralu automobiliams vežti, pasikrovė automobilio lauÅ¾Ä , sumokėjo atsakovui 300 Lt, ir pasiėmęs sudaužyto automobilio techninį pasÄ , automobilį iÅ¡sivežė.

Nuo to laiko atsakovas neturėjo jokio ryÅ¡io su iki 2007 m. rudens disponuotu automobiliu Opel. Atiduodamas automobilio liekanas autodalių/laužo supirkėjui, atsakovas raÅ¡ytinės sutarties su juo nesudarė. Nurodė, kad iÅ¡ 2014 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civ. byloje Nr. N2-37195-131/2014 dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru praÅ¡ymu, matosi, kad A. K. dalijantis santuokoje įgytÄ turtÄ su tuometine sutuoktine S. K., tarp kilnojamųjų daiktų nėra duomenų apie 2007 m. rudenį parduotÄ automobilį OPEL Vectra ((duomenys neskelbtini)), ir atsakovas tuo metu jau 7 metus nebuvo daikto savininku.

Nurodė, kad iÅ¡ beveik neįskaitomos prie ieÅ¡kinio pridėtos 2009 m. spalio mėn. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto kopijos turinio seka, kad ne transporto priemonės savininkas, o bÅ«tent nežinomas valdytojas 2009 m. įvykyje pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. – vairavo be vairuotojo pažymėjimo, arba gal girtas ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Atsakovui nieko nežinoma apie tai, kada ir kaip 2007 m. rudenį nupirkęs iÅ¡ jo sumaitotÄ automobilį OPEL Vectra pirkėjas iÅ¡ Kauno jį suremontavo, ir kam perleido juo toliau naudotis.

Pažymėjo, jog net jeigu hipotetiÅ¡kai atsakovas bÅ«tų buvęs traukiamas administracinėn atsakomybėn už neturėtos nuo 2007 m. rudens transporto priemonės davimÄ naudotis neturintiems teisės ar apsvaigusiems asmenims, administracinio proceso tvarka apie tai privalėjo bÅ«ti tinkamai informuotas. Atsakovas niekada ir jokiais bÅ«dais nėra gavęs jokių Kauno policijos praneÅ¡imų apie pradėtÄ administracinio teisės pažeidimo procesÄ dėl 2009 m. spalio mėn. eismo įvykio ir/arba nutarimo dėl administracinės nuobaudos, kaip ir nėra gavęs įvykio metu galiojusios Saugaus eismo automobiliu keliais įstatymo redakcijos 33 straipsnio 4 dalyje (Å¡iuo metu 6 dalis) nustatyta tvarka praneÅ¡imo apie priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę.

Kauno policija 2009 metais netraukė administracinėn atsakomybėn tuo metu tik formaliai preziumuoto sulaikytojo automobilio savininku A. K. ir neinformavo jo įstatymo nustatyta tvarka apie transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ . Taigi, atsakovas nėra automobilio OPEL VECTRA ((duomenys neskelbtini)) savininku nuo 2007 m. rudens (rugpjūčio ar rugsėjo mėnesio), todėl negali bÅ«ti subjektu atsakomybei dėl minėto įvykio ir iÅ¡ to kylančių pasekmių – priverstinai nuveždinto automobilio saugojimo iÅ¡laidoms atlyginti.

Pažymėjo, jog reikalavimo sutarties perleidimo pagrindu atsakovui siųstų praneÅ¡imų jis negavo, nes siunčiamu adresu negyveno. Vėliau gavęs kreditorės 2015 metų praneÅ¡imÄ su užuomina į lengvatas dėl skolos, žinodamas, kad automobilis Opel jam nepriklauso nuo 2007 metų, informacijÄ ignoravo. Pasisakydamas apie trečiojo asmens, tariamo pradinio kreditoriaus elgesį, nurodė, kad iÅ¡ jo bendradarbiavimo su policija sutarties pastebima, kad saugotojas labai tikėtinai nevykdė pareigos praėjus vienam mėnesiui nuo automobilio sulaikymo kreiptis į policijÄ gauti komandas dėl jo tolimesnio saugojimo, todėl nesikreipus saugotojui, policija atitinkamai neinformavo automobilio savininko.

Visos 2009 m. spalio 1 d. eismo įvykio aplinkybės turėjo tapti žinomos tik tariamam (preziumuotam) automobilio savininkui jau 2009 lapkrityje, o ne 2018 metų vasario mėn. iÅ¡ teismo gaunant įsakymÄ dėl nesamos 4000 Eur skolos.

5. Trečiasis asmuo UAB „Adega“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieÅ¡kovės UAB „Inter Credit“ ieÅ¡kinį atmetė; priteisė A. K. iÅ¡ UAB „Inter Credit“ bylinėjimosi iÅ¡laidas – 400 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų; priteisė į valstybės biudžetÄ iÅ¡ UAB „Inter Credit“ 19,06 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apie tai, kad atsakovas, bÅ«damas registruotu transporto priemonės savininku pakankamai ilgÄ laikÄ , bÅ«tų buvęs informuotas apie transporto priemonės priverstinį nutempimÄ Ä¯ saugojimo aikÅ¡telę. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė 2009 m. spalio 1 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktÄ , tačiau jame nei transporto priemonės savininkas, nei pažeidimas, už kurį į automobilių saugojimo aikÅ¡telę buvo transportuota transporto priemonė Opel Vectra, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodytas (tekstas neįskaitomas). Duomenų, kad 2009 m. spalio 1 d. priverstinai transportavus automobilį į saugojimo aikÅ¡telę bÅ«tų imtasi veiksmų informuoti sulaikyto automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkÄ ar teisėtÄ valdytojÄ apie sulaikytÄ automobilį, byloje nėra. IÅ¡ atsakovo atstovo pateikto Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus 2018 m. liepos 19 d. raÅ¡to Nr. 20-S-46948(1.16K) nustatyta, kad duomenų apie 2010 m. spalio 1 d. fiksuotÄ kelių eismo taisyklių pažeidimÄ Kauno mieste su transporto priemone Opel Vectra, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ar jos dalyvavimÄ eismo įvykyje, nėra.

8. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad atsakovas apie transporto priemonės Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimÄ ir saugojimÄ nebuvo informuotas. Policijos pareigÅ«nai turėjo pareigÄ (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcijos 33 straipsnio 4 dalis) nustatyti transporto priemonės teisėtÄ valdytojÄ ir jį informuoti, kad transporto priemonė saugoma atlygintinai. IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė įrodymų, kad tokie veiksmai bÅ«tų atlikti, todėl teismas sprendė, kad policijos įstaiga atliko pasyvaus stebėtojo vaidmenį ir nesiėmė reikiamų priemonių nustatyti automobilio savininkÄ ar teisėtÄ valdytojÄ .

9. Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bei vidiniu įsitikinimu, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus atskirai bei jų visetÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio dėl skolos priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas atmetė ieÅ¡kinį kaip neįrodytÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Inter Credit“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė, kas yra ginčo automobilio savininkas, nenustatė, kas turi atlyginti patirtus nuostolius, netinkamai pritaikė įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles bei įrodymų pakankamumo taisykles. 10.2. Atsakovas, bÅ«damas vieÅ¡ame registre įregistruoto automobilio savininku, siekdamas savo pareigÄ dėl automobilio nutempimo ir saugojimo iÅ¡laidų atlyginimo perkelti kitam asmeniui, privalėjo įrodyti, jog atsakovas yra pardavęs automobilį konkrečiam asmeniui, tačiau atsakovas to nepadarė, formaliai nurodydamas, kad galbÅ«t maždaug 2007 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesį automobilio lauÅ¾Ä neva pardavė už 300 Lt nežinomam asmeniui, nesudarydamas su juo raÅ¡ytinės sutarties.

Apie tai VÄ® „Regitra“ atsakovas neinformavo teisės aktų nustatyta tvarka, nei automobilio valstybinių numerių, nei automobilio registracijos dokumento, nei pažymos apie automobilio sunaikinimÄ VÄ® „Regitra“ nepateikė. Atsakovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių minėto automobilio pardavimÄ ar pinigų gavimÄ . 10.3. Ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas formuoja ydingÄ praktikÄ , kad tuo atveju, kai nėra įrodymų, kad policijos pareigÅ«nai pranešė automobilio savininkui apie transporto priemonė priverstinį nutempimÄ ir saugojimÄ , automobilio savininkas visiÅ¡kai atleidžiamas nuo atsakomybės atlyginti iÅ¡laidas, susijusias su automobilio priverstiniu nutempimu ir saugojimu.

Tokių įrodymų gali nebÅ«ti dėl įvairių priežasčių, kai policijos pareigÅ«nai praneÅ¡a automobilio savininkui telefonu, ar raÅ¡tiÅ¡kas praneÅ¡imas neiÅ¡likęs. 10.4. IeÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas apie transporto priemonės Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimÄ ir saugojimÄ nebuvo informuotas. Byloje ieÅ¡kovė yra pateikusi dokumentus, patvirtinančius, kad ieÅ¡kovė registruotu paÅ¡tu siuntė atsakovui 2010 m. rugpjūčio 12 d. praneÅ¡imÄ , 2010 m. liepos 29 praneÅ¡imÄ , 2015 m. sausio 23 d. praneÅ¡imÄ , 2017 m. vasario 23 pakartotinį praneÅ¡imÄ .

Byloje pateiktas paÅ¡to siuntų įteikimo įraÅ¡as patvirtina, kad 2017 m. vasario 24 d. paÅ¡to siunta įteikta atsakovui. Atsakovas, gavęs praneÅ¡imÄ , jokių veiksmų nesiėmė. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų ir atsakovo elgesio nevertino, skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė. 10.5. IeÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo penkių procentų dydžio metines kompensuojamÄ sias palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo 2009 m. spalio 1 d. iki bylos iÅ¡kėlimo teisme, taip pat reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

BylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas Å¡ių ieÅ¡kovės reikalavimų nenagrinėjo, jų nesprendė ir dėl jų nepasisakė. Laikytina, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas neiÅ¡sprendė visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, o tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

11. Atsakovas A. K. atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 11.1. AiÅ¡kinantis dėl ieÅ¡kovės nurodomo tariamai Kaune 2009 m. spalio 1 d. įvykusio eismo įvykio, kurio pagrindu teoriÅ¡kai bÅ«tų galėję atsirasti aikÅ¡telės savininko trečiojo asmens UAB „Adega“ ir 2007 m. parduoto automobilio Opel Vectra iki 2009 m. rudens preziumuojamo savininko (atsakovo) santykiai pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ ir jų pagrindu saugotojo UAB „Adega“ teisė reikalauti atlygio už saugojimÄ iÅ¡ preziumuojamo automobilio savininko, ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti, kad 2009 m. spalio 1 d. eismo įvykis Kaune realiai buvo, taip pat, kad eismo įvykio metu atsakovas buvo ne vien preziumuojamu pagal VÄ® „Regitra“ pasenusius duomenis, bet realiu automobilio Opel Vectra savininku.

IeÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neįrodė. Byloje esantys valstybės institucijų iÅ¡duoti įrodymai patvirtina, jog eismo įvykių registre jokio 2009 m. spalio 1 d. eismo įvykio su automobiliu Opel Vectra, valst. Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. 11.2. Jeigu toks eismo įvykis 2009 m. spalio 1 d. realiai bÅ«tų įvykęs, pagal galiojančius teisės aktus atsakovas, tuo metu preziumuotas esant savininku, privalėjo bÅ«ti skubiai informuotas apie priverstinai nuveždintÄ tariamai jam priklausančiÄ transporto priemonę.

Nei iÅ¡ policijos, nei iÅ¡ trečiojo asmens UAB „Adega“ po tariamo 2009 m. spalio 1 d. įvykio atsakovas niekada jokių praneÅ¡imų negavo. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai 12. Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13. Byloje kilo ginčas dėl automobilio savininko pareigos atlyginti už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas bei mokėtino atlyginimo dydžio.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 -10-01 transporto priemonė Opel Vektra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2009-10-01 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktÄ buvo transportuota į UAB „Adega“ priklausančiÄ automobilių saugojimo aikÅ¡telę; pažeidimo sudėtis - vairuotojas pažeidė KET 14 punkto reikalavimus; kas 2009-10-01 vairavo transporto priemonę Opel Vektra valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities VPK kelių policijos valdyba neturi. Byloje taip pat nustatyta, kad paminėta transporto priemonė nuo 2005-03-02 buvo įregistruota A. K. vardu; transporto priemonė buvo iÅ¡registruota 2012-11-17d.

15. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies nuostatuose numatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto stovėjimo aikštelę įstatymo nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. K. teikė įrodymus, kad 2007 m. po avarijos jis pardavė automobilį Opel Vektra valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatytai bendrovei, tačiau automobilio pardavimo sutarties neįformino, duomenų apie savininko pasikeitimÄ vieÅ¡ajame registre nepakeitė, automobilio registravimo dokumentų VÄ® „Regitra“ negrÄ Å¾ino. Automobilio pardavimo sandorio sudarymÄ atsakovas įrodinėjo liudytojų - buvusios sutuoktinės S. K. ir draugo T. V. parodymais; atsakovas taip pat nurodė, kad 2014-09-25 santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu byloje nurodytas automobilis nebuvo įtrauktas į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä .

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nepasisakė, kas buvo ginčo savininku ir kas turi pareiga atlyginti automobilio saugojimo iÅ¡laidas. Teisėjų kolegijos vertinimu liudytojų parodymai apie tai, kad atsakovas pardavė automobilį neįvardintam Å«kio subjektui ir automobilio nebuvimas dalintino turto sÄ raÅ¡e neįrodo, kad automobilis buvo parduotas ir automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo metu jo savininku buvo kitas asmuo ar Å«kio subjektas.

17. Apeliantė pagrįstai nurodė, kad asmuo įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, gali gintis sandorio sudarymo faktu, tačiau tokiu atveju atsakovas turi siekti, kad į bylos nagrinėjimÄ bÅ«tų įtraukta kita sandorio Å¡alis ir pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio pardavimÄ . Nagrinėjamoje byloje atsakovas nenurodė, kam buvo parduotas automobilis; nenustačius kas tapo parduoto automobilio savininkas, negalima daryti iÅ¡vados, kad automobilio pardavimo sandoris buvo įvykęs ir atsakovas nebebuvo automobilio savininku jo priverstinio nutempimo metu 2009-10-01 ir automobilio saugojimo metu. Sprendžiama, kad automobilio savininku nuo 2009-10-01 iki 2012-11-17 buvo atsakovas A. K., jam priklauso pareiga atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas.

18. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neturi pareigos atlyginti automobilio saugojimo iÅ¡laidas ir dėl to, kad byloje nėra duomenų kad policijos pareigÅ«nai, priėmę sprendimÄ dėl autotransporto priemonės priverstinio nuvežimo, įvykdė Saugaus eismo automobilio keliais 33 straipsnio 4 dalies nuostatÄ ir pranešė atsakovui, kaip transporto priemonės savininkui apie priimtÄ sprendimÄ dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad policijos pareigÅ«nai, nors turėjo pareigÄ pagal įstatymÄ nustatyti transporto priemonės teisėtÄ valdytojÄ ir jį informuoti, kad transporto priemonė nuvežta priverstiniam saugojimui ir bus saugoma atlygintinai, atliko pasyvaus stebėtojo vaidmenį ir nesiėmė priemonių nustatyti automobilio savininkÄ ir teisėtÄ valdytojÄ ; tokių veiksmų nesiėmė ir trečiais asmuo - UAB „Adega“ .

19. Teisėjų kolegija su teismo iÅ¡vada nesutinka. Bylos duomenimis ieÅ¡kovė registruotu paÅ¡tu siuntė atsakovui praneÅ¡imus 2010 m. rugpjūčio 12 d., 2010 m. liepos 29 d., 2015 m. sausio 23 d., 2017 m. vasario 23 d. t.y. stengėsi informuoti atsakovÄ apie tai, kad jo vardu įregistruotas automobilis yra saugomas aikÅ¡telėje. Byloje pateiktas paÅ¡to siuntų įteikimo įraÅ¡as patvirtina, kad 2017 m. vasario 24 d. paÅ¡to siunta įteikta atsakovui, tačiau atsakovas jokių veiksmų nesiėmė, jo vardu įregistruoto automobilio likimu nesidomėjo, nors automobilis buvo įregistruotas jo vardu iki 2012-11-17 d.

20. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylÄ neįtraukto asmens veiksmų teisinio vertinimo, konstatavęs, kad policijos pareigÅ«nų veiksmai (neveikimas, nepraneÅ¡imas apie automobilio priverstinį nuvežimÄ ) sudarė pagrindÄ visiÅ¡kai atleisti automobilio savininkÄ nuo atsakomybes už automobilio saugojimo iÅ¡vadas; dėl tokio teismo sprendimo ieÅ¡kovė galėtų kelti reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo policijai. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apelianto argumentu, kad nėra pagrindo atleisti visiÅ¡kai atleisti automobilio savininkÄ nuo atsakomybės visais atvejais, kai nėra įrodymų, kad policijos pareigÅ«nai pranešė automobilio savininkui apie transporto priemonė priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , automobilio savininkas visiÅ¡kai atleidžiamas nuo atsakomybės atlyginti iÅ¡laidas, susijusias su automobilio priverstiniu nutempimu ir saugojimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje svarstytina, ar nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡ dalies sumažinti priteistinų automobilio saugojimo iÅ¡laidų dydį tačiau pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso nevertino ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti saugojimo iÅ¡laidų sumos pagrįstumo, nesiaiÅ¡kino, ar jos nurodytos iÅ¡laidos yra pagrįstos, ar jų dydis yra protingas ir sÄ Å¾iningas t.y. neatskleidė bylos dalies dėl ieÅ¡kovei priteistinų iÅ¡laidų dydžio esmės.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, kad pagal Å¡iuo metu byloje esančius duomenis ir pateiktus įrodymus nėra įmanoma objektyviai nustatyti, kokio dydžio iÅ¡laidų suma turėtų bÅ«ti atlyginta ieÅ¡kovei; tuo atveju, jei visas Å¡ias aplinkybes nustatytų ir teisiÅ¡kai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, bÅ«tų pažeista ginčo Å¡alių teisė į apeliacijÄ â€“ Å¡alys netektų galimybės bent kartÄ apskųsti joms nepalankų teismo sprendimÄ instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, negalėtų kvestionuoti teismo iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kovei priteistinų iÅ¡laidų (kaip minėta, pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių iÅ¡ viso nevertino).

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai Virginijus Kairevičius Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė Tatjana Žukauskienė