2026-01-28 Nr. AB-2239-3-64-3-02848-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-89-662/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02848-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu) ir prašė pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės mero (toliau – ir Meras, ir atsakovas) neveikimą / vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus neteisėtu ir patenkinti skundą – panaikinti Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Merą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7–8 punktus – išnagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo, pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės tikrovės.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą, nustatęs, kad jis nenagrinėtinas administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 29 d. raštu kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės Merą, kuri 2024 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. R8-4396 atsakė į kreipimąsi ir nurodė, kad jis nekonkretus ir nesuprantamas, negalima suprasti prašymo esmės, argumentų, pagrindo ir dalyko, raštas nenuoseklus ir chaotiškas. Teismas darė išvadą, kad Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. R8-4396 pareiškėjui nebuvo nustatytų privalomų įpareigojimų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, nesukurtos ar atimtos teisės arba pareigos, taigi, skundžiamas Raštas pareiškėjui nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 11 d., 2025 m. balandžio 9 d., 2025 m. kovo 26 d. ir kt. nutartimis, priimtomis to paties pareiškėjo atžvilgiu, dėl to paties dalyko ir pagrindo – Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus – išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. eAS-660-492/2025, Nr. eAS-398-629/2025, Nr. eAS-451-575/2025, Nr. eAS-374-1188/2025, teismas sprendė, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje vėl reiškia tapatų skundą, nors yra jau įsiteisėjusios teismų nutartys, kuriomis pagrįstai jo skundą atsisakyta priimti.

Teismas pažymėjo, jog nors skundo reikalavimo formuluotės pradžioje pareiškėjas nurodė – pripažinti Mero neveikimą / vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus neteisėtu, tačiau iš skundo faktinio pagrindo ir jame pateiktos motyvacijos aiškiai matyti, jog į teismą pareiškėjas kreipiasi ne dėl Mero neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus, tačiau dėl šio viešojo administravimo subjekto 2024 m. gruodžio 31 d. priimtu Raštu atliktų veiksmų (nesutikdamas su jais), t. y. ginčija Rašto teisėtumą ir pagrįstumą, prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti Merą iš naujo nagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. jo, kreipimąsi dėl sąžiningumo.

Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateiktus išaiškinimus neatitinkančiais faktinės tikrovės taip pat nenagrinėtinas administracinių teismų dėl to, kad tai negali būti laikoma savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo.

Apibendrindamas teismas priėjo prie išvados, kad ginčas dėl Mero Rašto panaikinimo ir dėl fakto pripažinimo nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą nagrinėti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.) ir Teisėjų garbės teismui; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės situacijos.

Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės teigia, kad eiline, kartotine nutartimi jo skundą nepagrįstai atsisakyta priimti. Teismas neteisingai vertino faktus, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir nustatęs, kad skundžiamas Raštas pareiškėjui nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių, taip pat konstatavęs, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tam tikrų faktų pripažinimas negali būti laikomas savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartį, priimti atskirąją nutartį, pripažinti tam tikrus faktus, kreiptis į Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir atskirajame skunde nurodytus reikalavimus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad su tapačiais materialiaisiais reikalavimais, t. y. dėl neveikimo / vilkinimo, Rašto panaikinimo ir Mero įpareigojimo iš naujo nagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo, pareiškėjas jau buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skundžiamoje nutartyje, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-694-1188/2025 minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas ir anksčiau inicijavo ginčus dėl Rašto panaikinimo ir Mero įpareigojimo iš naujo nagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo. Regionų administracinis teismas pareiškėjo skundus atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjas atskiraisiais skundais skundė Regionų administracinio teismo nutartis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris, išnagrinėjęs tokio pat pobūdžio atskirųjų skundų argumentus, jų nepripažino pagrįstais ir nustatė, jog skundas dėl Rašto panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025; 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-398-629/2025; 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-451-575/2025; 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-423-492/2025; kt.).

Tiek Regionų administracinio teismo, tiek minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra įsiteisėjusios, o teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai šioje byloje pareiškėjo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nėra suteikta teisė nagrinėti ir vertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nustatytas aplinkybes ir padarytą išvadą, jog Raštas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka ir todėl pagrįstai nebuvo priimtas nagrinėti. Pažymėtina, kad ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir todėl nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Taip pat išnagrinėtas tapatus klausimas dėl pareiškėjo pareiškimo (skundo), kuriuo ginčijamas Raštas ir prašoma įpareigoti Merą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo, šio pareiškimo (skundo) nepriimtinumo nagrinėti, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-779-629/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-848-552/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo anksčiau nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai nėra tenkinami.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė