b4e2e359-9aa8-45e4-a4db-dcec22884586 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-382-459/2023 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00583-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.2.4.5; 3.2.4.5; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

T. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. T. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Žiedas“, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilutės skyriaus, dėl savininko teisių gynimo (negatorinis ieÅ¡kinys). Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. T. (toliau – ir ieÅ¡kovas) prašė įpareigoti atsakovę garažų statybos ir eksploatavimo bendrijÄ â€žÅ½iedas“ (toliau – ir atsakovė) per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡montuoti esamos tvoros ir vartų dalį, paÅ¡alinant stulpus, pažymėtus Nr. 1, 2 , 3, 4, 5, ir prie jų pritvirtintus vartelius, vartus ir tvoros segmentus, kad jie netrukdytų ieÅ¡kovui naudotis savo garažais.

Prašė, atsakovei neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytÄ terminÄ , leisti jam Å¡iuos veiksmus atlikti pačiam, priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso penki garažai. Teigė, kad atsakovė, tinkamai neinformavusi garažų bendrijos „Žiedas“ narių ir nesupažindinusi su rengiamais darbais, įvažoje į garažų teritorijÄ Ä¯rengė automatinius vartus ir tvorÄ . PaaiÅ¡kino, jog vartai įrengti taip, kad esant uždarytai varčiai trukdo jam įvažiuoti į garaÅ¾Ä Nr. 12, kuris jam priklauso nuosavybės teise.

Teigė, kad kai vartai yra atidaryti, į garaÅ¾Ä Ä¯važiuoti nėra galimybės, nes vartai dengia įvaÅ¾Ä Ä¯ jį. IeÅ¡kovas mano, kad vartų įrengimas ir parinkta vieta yra netinkami, tai iÅ¡ esmės pažeidė jo, kaip savininko, teises.

2. Atsakovė pateiktame atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad bendrija, siekdama uždrausti jai nepriklausančių asmenų įvažiavimÄ Ä¯ jos teritorijÄ , nusprendė įrengti automatinius vartus. Teigė, kad vartų įrengimo vietÄ suprojektavo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Drava“. Nurodė, kad projektas 2018 m. liepos 11 d. buvo suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilutės skyriumi. Atsakovė, gavusi sutikimÄ , 2018 m. rugsėjo 12 d. sudarė sutartį su uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – UAB) „Casteda“ dėl vartų įrengimo.

Atsakovė pažymėjo, kad valdybos narys ieÅ¡kovas dalyvavo sudarant sutartį dėl vartų įrengimo ir priimant darbus, pats pasirašė sutartį ir darbų priėmimo–perdavimo aktÄ . Atsakovė teigė, jog jis žinojo, kad bus įrengti vartai ir kaip jie atsidarys po jų įrengimo. Nurodė, kad ieÅ¡kovas po vartų įrengimo pretenzijų nereiÅ¡kė. Atsakovė teigė, jog ieÅ¡kovas kelia ginÄÄ dėl to, jog 2021 m. kovo 27 d. vykusio garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Žiedas“ narių susirinkimo metu nebuvo pritarta ieÅ¡kovo projektiniam pasiÅ«lymui dėl garažų sujungimo – rekonstrukcijos.

Atsakovė nurodė, kad vartų mechanizmas yra sumontuotas taip, kad kai vartai atidaromi, ieÅ¡kovui sunku patekti į garaÅ¾Ä , tačiau juos uždarius jis be jokių kliūčių gali ten patekti, todėl jo teisės nėra suvaržytos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. sausio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo nuosavybės teisė į nurodytÄ turtÄ buvo pažeista, t. y. nuosavybės teisę įgyvendinti jam buvo kliudoma, ir kad Å¡iÄ teisę pažeidė atsakovė.

Teismas nustatė, kad ieškovo pateiktas projektas dėl vartų schemos permontavimo buvo nesuderintas su atitinkamomis institucijomis, kaip to reikalauja Statybos reglamentas. Teismas nustatė, jog ieškovas žinojo, kad bus įrengti vartai, kokiu būdu šie vartai atsidarys, pritarė jų projektui ir jokių pretenzijų nereiškė. Teismas vertino, jog atsakovo sumontuoti ir pastatyti vartai atitinka teisės aktų reikalavimus, atsakovės elgesys buvo teisėtas ir nepažeidžiantis Statybos reglamento ir paties ieškovo kaip turto savininko interesų. 3.2.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė suderinto projekto dėl vartų perkėlimo, nors buvo įpareigotas, o apsiribojo ieÅ¡kinio patikslinimu ir pakeitė reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės gynimo, reikÅ¡damas negatorinį (actio negatoria) ieÅ¡kinį. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas negatorinis ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovo pateikta schema yra negaliojanti, kadangi nėra atitinkamai suderinta (CK 4.103 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas A. T. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygas reglamentuojančiÄ teisės normÄ , neatsižvelgė į kasacinio teismo aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ .

Apelianto teigimu, jis yra pateikęs į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, kurie patvirtina tai, kad jis yra nekilnojamojo turto savininkas. 4.2. Apeliantas teigia, kad jis pirmosios instancijos teismui yra pateikęs fotonuotraukas ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ su priedu. Nurodo, jog Å¡ie duomenys patvirtina faktÄ , kad prie ieÅ¡kovo garažo Nr. 12 esantys vartai ir tvoros elementai jam trukdo automobiliu patekti į garaÅ¾Ä , todėl, jo manymu, jis įrodė, jog jo teisės yra pažeidžiamos.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė įrengdama ginčo vartus ir tvoros dalį elgėsi teisėtai. Apelianto manymu, atsakovė nepateikė įrodymų apie ieÅ¡kovo sutikimÄ ar leidimÄ Ä¯rengti vartus esamoje vietoje. Nurodo, kad jo paraÅ¡ai, esantys ant 2018 m. rugsėjo 12 d. tvoros ir vartų įrengimo užsakymo sutarties ir ant 2019 m. vasario 19 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, negali bÅ«ti vertinami kaip sutikimas su įrengtų vartų ir tvoros buvimo vieta.

Apeliantas nurodo, kad iÅ¡ baigto derinti plano nėra aiÅ¡ku, ties kuriuo garažu bus įrengti vartai, nes plane nenurodyti garažų boksai, nenurodyti planuojamos įrengti tvoros ir vartų atstumai pastatų atžvilgiu, todėl, jo nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog jis neva buvo susipažinęs su duomenimis, kur bus įrengti vartai, kokiu bÅ«du Å¡ie vartai atsidarys, yra akivaizdžiai nepagrįsta. Apelianto nuomone, atsakovė, planuodama įrengti vartus ir tvoros dalį ties jo garažu Nr. 12, privalėjo gauti jo raÅ¡ytinį sutikimÄ , nors jis ir yra garažų bendrijos „Žiedas“ valdybos narys. 4.3.

Apeliantui nesuprantami pirmosios instancijos teismo motyvai dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo pakeitimo ir į bylÄ 2022 m. gruodžio 7 d. papildomai pateiktos vartų schemos negaliojimo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡sakydamas abejones dėl pirminio ieÅ¡kinio reikalavimo, tikslinant jį, neįvertino to, kad apeliantas ketino į bylÄ papildomai pateikti vartų ir tvoros dalies perkėlimo vietos planÄ . Apeliantas nurodo, kad rengdamas minėtÄ planÄ suprato, jog jis turės bÅ«ti suderintas su garažų bendrijos „Žiedas“ nariais, suprato, kad, esant ginčui su minėtos bendrijos pirmininku, organizuoti minėtos bendrijos narių susirinkimÄ užtruks nemažai laiko.

Teigia, kad jo siÅ«lomas vartų ir tvoros dalies perkėlimo planas turėjo bÅ«ti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba, todėl, nenorėdamas vilkinti teisminio proceso, jis pasirinko kitÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡ydamas ne perkelti vartus ir tvoros dalį, o juos paÅ¡alinti – iÅ¡montuoti. Nurodo, kad jis į bylÄ yra pateikęs projektuojamų vartų schemÄ , kurioje atvaizduota praÅ¡oma paÅ¡alinti vartelių ir tvoros dalis. Pažymi, kad Å¡io dokumento suderinimas su kitais garažų bendrijos „Žiedas“ nariais ir Nacionaline žemės tarnyba nėra reikalingas.

5. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo A. T. apeliacinį skundÄ atsakovė garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Žiedas“ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Atsakovė patikslino, kad apeliantas netinkamai interpretuoja sudarytÄ rangos sutartį ir darbų atlikimo pabaigÄ . Atsakovės teigimu, nors sutartis buvo sudaryta iki galutinio plano patvirtinimo dienos, tačiau darbų atlikimas ir jų priėmimas buvo vėliau. Nurodo, kad ieÅ¡kovas pasiraÅ¡ydamas ant darbų priėmimo akto sutiko su tokiu vartų įrengimu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl savininko teisių gynimo (negatorinis ieÅ¡kinys), teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl reikalavimo paÅ¡alinti teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygų) 10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartÄ yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse, yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir apsauga.

AiÅ¡kindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiÅ¡kia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigÄ užtikrinti nuosavybės teisių gynimÄ ir apsaugÄ . Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausiÄ juridinę galiÄ turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

11. Savininko daiktinių teisių gynimo bÅ«dai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Pagal Å¡iuose straipsniuose nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , bÅ«das, kuris turėtų bÅ«ti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiÅ¡kia daikto savininko teisių pažeidimas. Jei savininko teisių pažeidimas susijęs su valdymo praradimu, turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo – vindikacinis ieÅ¡kinys (lot. rei vindicatio).

Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, paÅ¡alinimo, – negatorinis ieÅ¡kinys (lot. actio negatoria). Savininko teisė reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal Å¡iame straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

12. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieÅ¡kiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieÅ¡kinio atveju ieÅ¡kinio dalykas (reiÅ¡kiami reikalavimai) gali bÅ«ti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieÅ¡kovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti, o negatorinis ieÅ¡kinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, paÅ¡alinti, Å¡iuo ieÅ¡kiniu gali bÅ«ti ginama savininko teisė naudoti daiktÄ , taip pat teisė disponuoti daiktu.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – avalynės taisykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini). Garažai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėti duomenys patvirtina, kad apeliantas įrodė esantis nurodyto nekilnojamojo turto savininkas.

14. Apelianto teigimu, jo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teisės pažeidimas pasireiÅ¡kia tuo, kad jis negali tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu garažu Nr. 12 dėl to, kad atsakovė sudaro kliÅ«tis patekti į minėtÄ garaÅ¾Ä , kadangi ji netinkamai įrengė vartus ir tvoros dalį.

15. Vertindama į bylÄ pateiktų garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Žiedas“ Ä®statų turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtos bendrijos Ä®statuose yra nurodyta bendrijos valdymo tvarka. Ä®statų 23 punkte kaip vienas iÅ¡ bendrijos valdymo organų nurodyta bendrijos valdyba, kuri, be kita ko, renkama iÅ¡ trijų bendrijos narių. Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas yra ne tik garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Žiedas“ narys, bet ir bendrijos valdybos narys.

Taigi, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Ä®statų 23.4 punkte nurodyta, jog bendrijos vardu sutartis ir kitus sandorius sudaro bendrijos valdyba. Remiantis byloje esančiais faktiniais duomenimis, t. y. uždarosios akcinės bendrovės „Casteda“ ir atsakovės garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Žiedas“ sudaryta 2018 m. rugsėjo 12 d. užsakymo sutartimi Nr. 30, nustatyta, kÄ , be kita ko, nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad joje kaip bendrijos valdybos narys pasiraÅ¡o ir apeliantas, todėl apeliacinės instancijos teismui akivaizdu, jog apeliantas žinojo apie vartų prie jo garažo įrengimÄ .

Tačiau nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, esminiu įrodymu nagrinėjamoje civilinėje byloje laikytinas 2019 m. vasario 19 d. darbų priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo UAB „Casteda“ perdavė, o atsakovė garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Žiedas“ priėmė 2018 m. rugsėjo 12 d. užsakymo sutartyje Nr. 30 nurodytus darbus. Minėto akto 3 punkte nurodyta, kad užsakovas vykdytojui pretenzijų dėl atlikto darbo kokybės neturi.

16. Esant nurodytai situacijai pažymėtina, kad pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimÄ nedelsiant po rangovo praneÅ¡imo apie pasirengimÄ perduoti atliktų darbų rezultatÄ . Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasiraÅ¡o dvi Å¡alys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikÅ¡mės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų Å¡altinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikÅ¡mingi faktinio pobÅ«džio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimÄ , jų atitiktį sutarties sÄ lygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojamas rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatÄ su iÅ¡lygomis arba be jų.

17. Taigi vertinant 2019 m. vasario 19 d. darbų priėmimo–perdavimo aktÄ nustatyta, kad ant minėto dokumento yra pasirašęs ir apeliantas, vadinasi, priimdamas garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Žiedas“ užsakytus darbus, t. y. vartų įrengimÄ , apeliantas iÅ¡ esmės turėjo žinoti ir matyti UAB „Casteda“ darbo rezultatÄ . Taigi, minėtame priėmimo–perdavimo akte nėra nurodyta jokių pastabų, pavyzdžiui, kad apeliantas nesutinka su atliktais UAB „Casteda“ darbais, kad bÅ«tent tokia vartų konstrukcija varžo jo teises tinkamai, jo manymu, naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu garažu Nr. 12 ar pan.

Å iuo atveju yra prieÅ¡ingai, apeliantas, kaip garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Žiedas“ valdybos narys, visÄ laikotarpį tikrai žinojo apie vartų įrengimÄ , sutiko su darbais, t. y. su bÅ«tent tokiu vartų įrengimu, ir juos priėmė. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas buvo susipažinęs su informacija apie vartų įrengimÄ , kokiu bÅ«du jie atsidarys, pritarė vartų projektui ir jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Tokiu atveju apeliacinio skundo argumentai, kad neva atsakovė, planuodama įrengti vartus ir tvoros dalį ties apelianto garažu Nr. 12, privalėjo gauti jo raÅ¡ytinį sutikimÄ , nors jis ir yra garažų bendrijos „Žiedas“ valdybos narys, atmestini kaip absoliučiai nepagrįsti.

18. Apibendrindama tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, kad jo nuosavybės teisės, kurios nesusijusios su valdymo netekimu, yra pažeistos, o tai reiÅ¡kia, kad nėra įrodyta antra bÅ«tinoji sÄ lyga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl savininko teisių gynimo.

19. Papildomai pažymėtina, kad, vertinant pirmosios instancijos teismo motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai neaiÅ¡ku, kÄ pirmosios instancijos teismas turėjo omenyje, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodydamas: „Dėl teismui nežinomų priežasčių, ieÅ¡kovas, bylos nagrinėjimo stadijoje pakeitė ieÅ¡kinio reikalavimus. Todėl laikytina, jog atsakovo sumontuoti ir pastatyti vartai atitinka teisės aktų reikalavimus, atsakovas elgėsi teisėtai, nepažeisdamas Statybos reglamento, bei pačio ieÅ¡kovo kaip turto savininko interesų.“ Minėtų motyvų nesupranta ir apeliantas ir nurodo tai savo apeliaciniame skunde.

20. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 7 d. apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ â€žDėl ieÅ¡kinio reikalavimų pakeitimo“, kuriame nurodė, kad keičia ieÅ¡kinio reikalavimus. Ä®vertinusi minėto praÅ¡ymo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, jog apeliantas pakeistais reikalavimais teismo prašė įpareigoti atsakovę per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡montuoti esamos tvoros ir vartų dalį, paÅ¡alinant stulpus, pažymėtus Nr. 1, 2, 3, 4, 5, ir prie jų pritvirtintus vartelius, vartus ir tvoros segmentus, kad jie netrukdytų ieÅ¡kovui naudotis savo garažais, atsakovei neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytÄ terminÄ , leisti ieÅ¡kovui Å¡iuos veiksmus atlikti pačiam, o už patirtus tvoros ir vartų dalies iÅ¡montavimo darbus ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovės. Taigi, apeliantas po minėto patikslinimo pateikimo, t. y. kitÄ dienÄ â€“ 2022 m. gruodžio 8 d., pateikė pirmosios instancijos teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame suformulavo minėtÄ analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad apeliantas iÅ¡ pradžių tikslino savo reikalavimÄ , nes pradiniame ieÅ¡kinyje jis prašė įpareigoti atsakovę per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos esamus vartus į garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Žiedas“ teritorijÄ Ä¯rengti taip, kad jie netrukdytų ieÅ¡kovui naudotis savo garažais, minėtame patikslinime reikalavimÄ pakeitė į praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti atsakovę per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡montuoti esamos tvoros ir vartų dalį, paÅ¡alinant stulpus, pažymėtus Nr. 1, 2, 3, 4, 5, ir prie jų pritvirtintus vartelius, vartus ir tvoros segmentus, kad jie netrukdytų ieÅ¡kovui naudotis savo garažais, taigi iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas pakeitė reikalavimÄ dėl vartų ir tvoros iÅ¡montavimo, kadangi pradiniu ieÅ¡kiniu prašė juos permontuoti.

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nusprendžia, kad minėti pirmosios instancijos teismo argumentai yra netinkami ir nelogiški, todėl pašalintini iš ginčijamo sprendimo motyvuojamosios dalies ir pakeistini į šiuos motyvus: „Teismo vertinimu, atsakovo sumontuoti ir pastatyti vartai atitinka teisės aktų reikalavimus, atsakovas elgėsi teisėtai, nepažeisdamas Statybos reglamento, bei pačio ieškovo kaip turto savininko interesų.“ Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo 22.

Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl Å¡alių ginčo esmės. Dėl to teismo sprendimas iÅ¡ esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡sprendė tarp Å¡alių susidariusį ginÄÄ , tačiau sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė netinkamus ir nelogiÅ¡kus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia juos paÅ¡alinti ir pakeisti į Å¡iuos motyvus:

„Teismo vertinimu, atsakovo sumontuoti ir pastatyti vartai atitinka teisės aktų reikalavimus, atsakovas elgėsi teisėtai, nepažeisdamas Statybos reglamento, bei pačio ieÅ¡kovo kaip turto savininko interesų.“ 23. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Apeliacinio skundo netenkinus, ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Raimonda Andrulienė Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė