Legislator Case Law & Legislation
b4e22fd6-d245-4c14-83ea-f3eb6c5cecb0 AI generated

b4e22fd6-d245-4c14-83ea-f3eb6c5cecb0 · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number b4e22fd6-d245-4c14-83ea-f3eb6c5cecb0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-192-903/2019 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00001-2019-6 dalyvaujant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – KAVMI) atstovui R. G.,

Legislator headnote

AI generated

b4e22fd6-d245-4c14-83ea-f3eb6c5cecb0 · Klaipėdos apylinkės teismas: vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį.

Keywords

AI generated
misappropriation of salary deductions certificate of earnings determination of work incapacity employment status qualification irregular gainful employment wages and movements of workers
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-192-903/2019 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00001-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.5; 21.9.10.

Registro objektas ROIK: 18095716066

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2019 m. balandžio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,

sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,

dalyvaujant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – KAVMI) atstovui R. G.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K. ir jo atstovui advokatui D. I.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį.

Teismas

nustatė:

R. K. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis bÅ«damas (duomenys neskelbtini) direktoriumi neužtikrino, kad visas bendrovės darbuotojui G. K. mokamas darbo užmokestis bÅ«tų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitÄ , t. y pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, darbuotojui G. K. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), grynais pinigais, neiÅ¡raÅ¡ius jokio apskaitos dokumento, 2018-07-17 buvo iÅ¡mokėta 200,00 Eur, 2018-08-01 iÅ¡mokėta 200,00 Eur, iÅ¡ viso 400,00 Eur.

Teismo posėdžio metu R. K. su pažeidimu nesutiko, praÅ¡o nutraukti Å¡iÄ bylÄ , nurodė, kad G. K. parašė pareiÅ¡kimÄ KAVMI iÅ¡ kerÅ¡to, sužinojęs, kad jis pateikė neigiamÄ G. K. charakteristikÄ kitam darbdaviui (duomenys neskelbtini) kuriame norėjo įsidarbinti G. K.. Tuo tarpu KAVMI specialistai patikrinimo metu jokių neatitikimų nenustatė. Jokių mokėjimų be apskaitos dokumentų bendrovė neatlieka. PrieÅ¡ priimant į darbÄ yra sutariamas konkretus atlyginimas, kuris gali padidėti tik praėjus tam tikram laiko tarpui, gerai užsirekomendavus, ir to tikrai nebÅ«na mėnesio laikotarpyje. Dėl atlyginimo su G. K. tarėsi R. V.. Jei tarėsi, tai tarėsi ribose, kurias jis nustato tai kategorijai. Sutartyje atlyginimas pas nėra nustatomas tiksliai, nurodomi įkainiai ir už darbÄ vadovo teikimu jis skiria priedus. Darbo sutartis su G. K. buvo nutraukta prieÅ¡ dienÄ iki iÅ¡bandymo laikotarpio dėl itin blogo darbo bei nesiskaitymo su vadovybe. G. K. buvo statybų vadovu ir atsakingas už saugumÄ , kokybę ir darbo organizavimÄ objekte. Jis slaptai lankydavosi objektuose ir jis kelis kartus jo nerado objekte. Vadovai minėjo, kad G. K. objekte nebÅ«davo. Taip pat jam darbo eiga skundėsi užsakovas (duomenys neskelbtini), kad niekas nevyksta, darbų vadovo nėra, sprendimų nėra. Be to, jie nustatė darbų brokus, kurie buvo sisteminio nedarbo pavyzdys. Jo nuomone, už brokÄ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakingas G. K., nes brokas buvo daromas ne vienÄ dienÄ , o jis akivaizdžiai neprižiÅ«rėjo ir taip pažeidė tarp jų sudarytÄ darbo sutartį.

Teismo posėdžio metu R. K. atstovas advokatas D. I. paaiÅ¡kino, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų visuma patvirtina jam inkriminuojama teisės pažeidimo sudėtis. Visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Akivaizdu, kad byloje nėra įrodytas grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo faktas. IÅ¡ darbo sutarties matyti, kad joje nėra nustatytas konkretus atlyginimas. G. K. nereiÅ¡kė darbdaviui pretenzijų dėl žiniaraÅ¡tyje užfiksuotų jo dirbtų valandų skaičiaus. Pačio pinigų sumokėjimo fakto niekas nematė. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų G. K. nurodytas aplinkybes. Byla iÅ¡ esmės remiasi tik liudytojo G. K. kerÅ¡tu dėl neigiamos rekomendacijos pateikimo. Tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) raÅ¡tas. G. K. po pinigų gavimo 2018-07-17, 2018-08-01 bei po darbo sutarties pabaigos pareiÅ¡kimo nerašė, o parašė tik po to, kai sužinojo, jog apie jį buvo pateikta neigiama rekomendacija. R. K. negali bÅ«ti pripažintas kaltu pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį. Jo manymu bei remiantis teismų praktika, Å¡is nusižengimas gali bÅ«ti inkriminuojamas tada, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. K. parodė, kad jis turi aukÅ¡tÄ jį koleginį inžinerinį iÅ¡silavinimÄ , prieÅ¡ įsidarbinant, balandžio mėnesį, susitiko su projektų vadovu R. V. ir L. V.. Susitikę aptarė, koks bus jo darbas, atlyginimas, t. y. sutarė, jog 1 mėnesį į rankas gaus 800 eurų, plius už automobilio panaudÄ 100 eurų, vėliau kitus mėnesius gaus į rankas 1000 eurų plius 100 eurų už automobilio panaudÄ ir kuras jam. PirmÄ mėnesį 800 eurų sumÄ pasiÅ«lė jis, nes toje srityje prie daugiabučių modernizavimo nebuvo labai geras specialistas.

Buvo skelbimas, kad (duomenys neskelbtini) siÅ«lo atlyginimÄ Ä¯ rankas 1000 eurų. Jo nuomone, darbo sutartis jam visai nesuprantama, bet kadangi direktoriaus nebuvo, o jis buvo atvykęs iÅ¡ Tauragės, tai nusprendė jÄ pasiraÅ¡yti. Dėl atlyginimo buvo žodinis susitarimas su tam tikrais asmenimis. Už pirmÄ darbo mėnesį gavo tai, kÄ susitarė. Sekantį mėnesį, kas dvi savaites atvykdavo tai D. A., tai R. V.. Vieno vizito metu, t. y. 2018-07-17 D. A. padėjo 200 eurų ant stalo lauke ir pasakė, kad kiti įkris į kortelę.

Ar kas matė, kaip ji padėjo, jis nežino. Paklausus, kas tai yra, ji nieko nepaaiÅ¡kino. Jam kilo klausimas, už kÄ gryni pinigai, nes nedavė pasiraÅ¡yti. Å iuos pinigus jis paėmė, nes manė, jog tai, galbÅ«t, yra premija ir jam vėliau duos už tai pasiraÅ¡yti. Vėliau, savaitės bėgyje, atvykus R. V. ir jo paklausus „kodėl gryni pinigai ?“, jis davė jam suprasti, kad įmonėje visi administracijos darbuotojai gauna 70 procentų algos į kortelę, o kiti bÅ«na gryni. Jis iÅ¡reiÅ¡kė susirÅ«pinimÄ , kad jam tai netinka, nes jis turi didelę Å¡eimÄ ir yra už jį mokamos mažesnės Sodros įmokos.

Po kelių dienų R. V. jam pasakė, kad „ruoÅ¡kis atleidimui“, nes jų netenkina tokia jo pozicija. Dar prieÅ¡ paskambinant R. V., po 2018-07-17 D. A. apsilankymo, jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) VMI ir klausė, kÄ daryti tokioje situacijoje, kad jis galimai gavo atlyginimÄ â€žvokelyje“, tvirtinti negalėjo, nes dar nebuvo gavęs atlyginimo į kortelę. VMI nieko nepildė ir sutarė, kad jis užfiksuos atlyginimo gavimÄ â€žvokelyje“. 2018-08-01 atvyko R. V. ir pranešė, kad jis turi paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru ir padėjo ant stalo 200 eurų.

Tuo metu statybų vagonėlyje buvo jis ir R. V.. Tų pinigų padėjimo jis nespėjo užfiksuoti. Jis vėl nuvyko į VMI, ir jam pasiÅ«lė viskÄ užpildyti internetu. GalbÅ«t apie 2018-08-28, jis pareiÅ¡kimÄ pateikė internetu. Visi dokumentai buvo skanuoti, skanavo viskÄ Ä¯monėje (duomenys neskelbtini). Taip pat kreipėsi į SodrÄ bei Darbo inspekcijÄ . Jie nukreipė į VMI. Teiravosi, kokie mokesčiai už jį yra mokami. Pinigus nupaveikslavo padėtus ant jo stalo, bet R. V. jau buvo išėjęs. Ant stalo buvo jo asmeninis kompiuteris, statybos darbų žurnalas, galėjo bÅ«ti ir jo praÅ¡ymas iÅ¡eiti iÅ¡ darbo.

Su R. V. apie brokÄ nekalbėjo. Kiek žino, kad po kelių dienų buvo suorganizuotas gyventojų susirinkimas ir, kiek jam gyventojai pasakojo, jis buvo Å¡meižiamas, kad padarė daug broko. Darbo sutartis buvo neterminuota, bandomasis laikotarpis 3 mėn. Jis savo noru nenorėjo iÅ¡eiti, tačiau kadangi jo netenkino mokama alga grynais, jis nusprendė vis tik iÅ¡eiti. Po išėjimo jis nuvyko į Užimtumo tarnybÄ ir užsiregistravo. Po 2-3 savaičių jis buvo kitame darbo pokalbyje, įmonėje jam davė suprasti, kad buvęs darbdavys (duomenys neskelbtini) apie jį atsiliepė neigiamai.

Jis pasiÅ«lė pabendrauti su prieÅ¡ tai buvusiu darbdaviu. Dėl to, kad jį apÅ¡meižė (duomenys neskelbtini) jis jokių veiksmų nesiėmė, į teismÄ nesikreipė. Dabar dirba (duomenys neskelbtini) statybų skyriuje. Ä® VMI jis kreipėsi dar dirbdamas (duomenys neskelbtini) Ä® VMI kreipėsi po mėnesio, nes laukė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) galutinio atsiskaitymo. Galutinai su juo atsiskaitė 2018-08-03, o kada atsiuntė iÅ¡raÅ¡us, jis tiksliai nežino, mano, kad 2018-08-09. Po to kai gavo iÅ¡raÅ¡us, jam dar reikėjo pasidomėti, kur kreiptis, paskaityti įstatymus.

VMI jis buvo du kartus. Kada konkrečiai jis kalbėjo su (duomenys neskelbtini) dėl darbo, jis nepamena. Pirmas pokalbis buvo telefonu, nesulaukęs jų skambučio, jis pats skambino ir jam pasakė, jog buvęs darbdavys apie jį atsiliepė neigiamai. Tada jis pasiÅ«lė susisiekti su kitu darbdaviu, ir jis vėl gavo pasiÅ«lymÄ atvykti į Vilnių į darbo pokalbį. Mano, kad į Vilnių vyko po 2018-08-28. Mano, kad jį atleido dėl to, jog jo netenkino atlyginimo iÅ¡mokėjimas grynais. Jam dirbant buvo atvykęs antstolis ir buvo užfiksuoti darbų kiekiai, kuriuos atliko subrangovai.

Subrangovo darbuotojai buvo padarę broko, t.y. iÅ¡dažę dažais pastolius ir langus, taip pat buvo blogai sudėta vata. Å iÄ informacijÄ jis per „Viber“ programÄ ar pokalbių metu perduodavo R. V..

Teismo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, kad jis nuo praeitų metų vasario mėnesio dirba (duomenys neskelbtini) projektų vadovu. Jis įmonėje su darbuotojų parėmimu į darbÄ nesusijęs. Jis tik gali dalyvauti pokalbyje. Su G. K. bendravo prieÅ¡ priimant jį į darbÄ . G. K. susirado internetu. Su juo kalbėjo apie jo darbo specifikÄ , sutarė 800 eurų atlyginimÄ Ä¯ rankas, apie premijas nekalbėjo. Pirmas įspÅ«dis buvo tikrai geras, kalba kaip ir tvarkingai, supranta apie kÄ kalba, bet tai buvo tik įspÅ«dis.

Kaip bus mokamas atlyginimas, taip pat nekalbėjo. Jo darbo vieta Klaipėdoje. Ä® Tauragę vykdavo 2 kartus per savaitę. IÅ¡kilusias statybų problemas spręsdavo su užsakovais, su jų atstovu, tiek su projektų vadovu G. K.. Jo darbas jį netenkino iÅ¡ pat pradžių, taip pat skundėsi užsakovai, jog nesusitvarko su dokumentacija. Žino, jog į objektÄ buvo nuvykęs antstolis. Tai inicijavo jis. Jie turėjo užfiksuoti nekokybiÅ¡kai atliktÄ darbÄ . BrokÄ pamatė visi, t.y. užsakovas, jis bei subrangovas.

Tai, kad yra daromas brokas, jis sakydavo G. K. ir prašydavo susitvarkyti. Jis jam sakydavo žodžiu, nes įmonės viduje jie nebendrauja raštais. Jo nuomone, G. K. buvo netinkamas darbuotojas. Apie tai jis pasakė savo vadovui ir buvo priimtas sprendimas jį pakeisti. D. A. yra personalo žmogus. Ar ji važiavo su juo, tikrai nepamena, gal prieš metus ir važiavo. Dėl G. K. atleidimo, tai konkrečiai kalbėta nebuvo. Jis G. K. dėl jo pareigų nevykdymo minėjo, jog jie bus priversti atsisveikinti. Pirmiausia, buvo surastas žmogus į G.

K. vietÄ ir nuspręsta atleisti jį tÄ pačiÄ dienÄ . Mano, kad G. K. iÅ¡ darbo išėjo savo noru. Su G. K. bendravo objekte, ar buvo užėjęs į vagonėlį, nepamena. G. K. grynų pinigų nedavė. Jis įmonėje tiesioginių pareigų su grynais pinigais neturi. Nepamena, ar jis vežė darbo sutarties nutraukimo sutartį. Direktoriaus objekte nebuvo. Kas atsakingas už grynus pinigus įmonėje, nežino. Nepamena, ar G. K. jį informavo apie brokÄ . Atlyginimas jų įmonėje gali kilti po kelių mėnesių ar metų ir tai priklauso nuo įvairių niuansų.

Algos kėlimai yra ne jo kompetencija, jis pats nei siūlė, nei iniciavo. Darbo sutartį objekte jis perdavė G. K. pasirašyti. Jo manymu, broku padaryta žala gali siekti keliolika tūkstančių.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. A. parodė, kad ji nuo 2018-05-14 dirba (duomenys neskelbtini) personalo vadove. Ji G. K. į darbÄ nepriiminėjo, jai pradėjus dirbti jis jau dirbo. Ji dalyvauja darbo pokalbiuose bei sutvarko priėmimo ir atleidimo dokumentus. Jos darbo vieta (duomenys neskelbtini). Ä® objektus važiuoja pagal poreikį, nes jai aktualu kaip priimti žmonės dirba, kaip jiems sekasi, pasikalba apie darbo sÄ lygas. Ji atlyginimų neiÅ¡moka. Jie turi darbuotojų, kurie neturi banko kortelių, tai ji atiduoda žiniaraÅ¡tį ir pinigus projektų vadovui. Ji turi avansinę kortelę ir jei yra paruoÅ¡tas žiniaraÅ¡tis, pavyzdžiui dėl avansų - ji nuima pinigus bei atiduoda juos žmogui, kuris važiuoja į objektÄ . G. K. niekada pinigų nedavė. Jį ji matė tik vienÄ kartÄ kai buvo objekte Tauragėje ir kitÄ kartÄ Klaipėdoje ofise. Tauragėje ji davė avansus darbuotojams. G. K. tai galėjo matyti, nes stovėjo netoli ir bendravo su projektų vadovu. R. V. yra davusi grynų pinigų. Jei yra atlyginimo diena ir žmogus neturi banko kortelės, tai projektų vadovas planuojasi kelionę į objektÄ , tai ji jam perduoda žiniaraÅ¡tį ir pinigus. G. K., jos žiniomis, turi banko kortelę ir jam visada pinigai vedami į jÄ . Å iai dienai jų įmonėje yra tik keli žmonės, kurie neturi banko kortelės, o pradžioje buvo iki 20 žmonių (emigrantai, užsienio Å¡alių piliečiai).

Teismo posėdžio metu liudytojas L. V. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) apie metus. Jis yra statybos direktorius, kaip ir kuratorius. Dėl priėmimo į darbÄ jis dalyvauja pokalbiuose. Pas juos darbų vadovas gaudavo apie 800 eurų. Jis bendrauja su žmonėmis daug ir nelabai atsimena, kÄ konkrečiai kalbėjo su G. K.. Jis atlyginimÄ gauna pavedimu. Ar kas gauna grynais, jis nežino. Dėl broko jam asmeniÅ¡kai G. K. nepraneÅ¡inėjo. Objekte (duomenys neskelbtini) jis buvo, taip į objektus daro vizitacijas kartÄ per mėnesį. Tauragės objekte brokÄ matė. Jis G. K. akcentavo dėl Å¡iltinimo, dėl kreipiančiųjų ant stogo. G. K. turėjo vadovauti darbininkams ir nurodyti, kÄ pataisyti. Jis taip pat privalėjo kuruoti subrangovo atliekamus darbus. R. V. taip pat minėjo dėl broko. Jie kalbėjosi su direktoriumi, ir jie priėjo iÅ¡vadÄ , kad jis nelabai tvarkosi objekte, neprižiÅ«ri subrangovų bei kita, kad jo nebÅ«davo objekte. PasiÅ«lyti iÅ¡eiti iÅ¡ darbo gali jis, R. V., tačiau Å¡iuo atveju jis asmeniÅ¡kai nesiÅ«lė. Jie visada stengiasi gražiuoju kalbėti. Ar G. K. fiksuodavo brokÄ , jis nežino. Subrangovus samdo ir sutartis pasiraÅ¡o direktorius. BÅ«na, kad kartais vizuoja ir jis. Už statybos darbų kokybę objekte yra atsakingas objekto darbų vadovas. Dėl darbų objekte atsakingas buvo G. K., o dėl finansinės pusės R. V.. Dėl didesnio atlygio jis nieko nežada, kol asmuo susivokia, kÄ ir kaip daryti, praeina pusmetis. Jis tikrai G. K. po mėnesio didesnio atlyginimo nežadėjo. Tik tada ir atsiranda tikslas, kÄ nors svarstyti dėl atlyginimo. PirmÄ Ä¯spÅ«dį G. K. sudarė gerÄ , nes jis sakė, jog jam patinka skaičiavimai, atsiskaitymai (darbas, iÅ¡dirbis) bei vesti lenteles, apie statybinius dalykus jis suvokė, nurodė, kad tokį darbÄ dirbo prieÅ¡ tai, darė panaÅ¡ius darbus. Tačiau faktiÅ¡kai viskas vyko ne taip, nes atsiskaitomybės nebuvo, o dėl darbo, tai jie net fiksavo su antstoliu. Jis pretenzijas asmeniÅ¡kai teikė pasitarimų metu G. K. žodžiu. Jo nuomone, G. K. išėjo iÅ¡ darbo, nes jis pats matė, jog jam su darbu nesisekė.

Teismo posėdžio metu KAVMI atstovas R. G. paaiÅ¡kino, kad G. K. pateikė tik vienÄ praÅ¡ymÄ , t. y. 2018-08-28. Duomenų, kad G. K. lankėsi jo nurodytomis dienomis VMI, nei patvirtinti, nei paneigti negali, nes tai nebuvo fiksuota. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad G. K. elgėsi tinkamai, informuodavo darbdavį dėl broko. IÅ¡ darbo jis išėjo dėl to, kad jo netenkino neapskaitytas darbo užmokestis ir dėl to jis kreipėsi į VMI. Atlikus patikrinimÄ matyti, kad galimai buvo mokamas neapskaitytas atlyginimas. Pažeidimas padarytas, o dėl nuobaudos dydžio palieka spręsti teismui.

IÅ¡ byloje esančios Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-12-13 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog buvo patikrinta: kasos dokumentai, kasos knyga, bankiniai iÅ¡raÅ¡ai, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, jų registrai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio priskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo žiniaraščiai, didžioji knyga už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-10-30. Bendrovės direktorius R. K. nurodė, kad bendrovės buhalterinę apskaitÄ veda (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo V. M.. Pagal pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, kad Bendrovėje, atsiskaitymai pagrindinai vykdomi mokėjimo pavedimais per bankÄ , atskirais atvejais grynais pinigais per atskaitingÄ asmenį. Pagal pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, kad patikrinimo metu, Bendrovėje dirbo 98 darbuotojai, iÅ¡ jų 7 užsieniečiai (Ukrainos piliečiai) visi darbuotojai įdarbinti pilnai darbo dienai. Pagal pateiktus apskaitos dokumentus (darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius, bankinius iÅ¡raÅ¡us) nustatyta, kad 2018 m. 01-10 mėn. darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 876,54 Eur. Bendrovėje darbo užmokestis daugumai darbuotojų, pateikusių sutikimus, mokamas vienÄ kartÄ per mėnesi bankiniais pavedimais, daliai darbuotojų 2 kartus per mėnesį, iÅ¡mokant banko pavedimais arba grynais pinigais. Bendrovė G. K. laikotarpiu nuo 2018-05-03 iki 2018-08-03 banko pavedimais iÅ¡ viso iÅ¡mokėjo 2885,91 Eur darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų, įtrauktų į Bendrovės buhalterinę apskaitÄ .

IÅ¡ teismo posėdžio metu pateiktos 2018-05-02 Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) ir G. K., 3 punkto matyti, kad darbdavio mokamas mėnesinis darbo užmokestis darbuotojui - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ MVA, padauginta iÅ¡ koeficiento 1.3 už (1) vienÄ darbo valandÄ , atsižvelgiant į Darbuotojo faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtas valandas per mėnesį ir darbo užmokesčio priedÄ - 1 cnt., už darbuotojo iÅ¡dirbtÄ darbo laikÄ . Darbuotojams dėl kilnojamojo pobÅ«džio arba susijusios su kelionėmis ar važiavimu darbu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios iÅ¡laidos už faktiÅ¡kai tokio pobÅ«džio dirbtÄ darbo laikÄ . Darbdavio įsakymu darbuotojui taip pat gali bÅ«ti skiriami ir mokami darbo užmokesčio priedai, premijos, kaip darbuotojo paskatinimas. Darbo užmokesčio priedų, premijų ir kitų paskatinimo formų skyrimas bei mokėjimas darbuotojui nereiÅ¡kia darbo sutarties sÄ lygos dėl darbo užmokesčio dydžio pakeitimo (padidinimo) ir nesudaro pagrindo darbuotojui ateityje reikalauti iÅ¡ darbdavio mokėti didesnį darbo užmokestį, kol nebus sudarytas atskiras raÅ¡ytinis Å¡ios darbo sutarties pakeitimas (papildymas). Darbo užmokestis darbuotojui mokamas grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu į darbuotojo sÄ skaitÄ vienÄ kartÄ per mėnesį kalendorinio mėnesio 20 dienÄ už praėjusį mėnesį. Darbo sutartis nutraukta 2018-08-01 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojui praÅ¡ymu).

IÅ¡ (duomenys neskelbtini) 2019-01-21 raÅ¡to matyti, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2018-08-23 iki 2018-08-28 (tikslesnės datos nurodyti negali) sulaukė G. K. skambučio su praÅ¡ymu nurodyti, kokiÄ rekomendacijÄ apie jį buvo gauta iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir su kokiu asmeniu buvo konkrečiai bendrauta. RaÅ¡te nurodyta, kad buvo atskleista, jog bendrovė kreipėsi į R. K. ir kad bÅ«tent jis atsiliepė neigiamai apie G. K..

Teismas

k o n s t a t u o j a :

administracinis kaltinimas R. K. teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimÄ arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, iÅ¡mokėjimÄ . Å ios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui bÅ«tina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ .

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, kurie negali bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) suraÅ¡ant buhalterinę pažymÄ . Buhalterinę pažymÄ pasiraÅ¡o asmenys, turintys teisę suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti arba tik pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus.

MinėtÄ Ä¯statymÄ papildo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, kurio 4 punkte numatyta, kad pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį. Pinigai iÅ¡mokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraÅ¡tį, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pinigus, sÄ skaitas ir kitus dokumentus), iÅ¡raÅ¡ius kasos iÅ¡laidų orderį. O Taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, paÅ¡alpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita iÅ¡moka asmeniui (Å«kio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra Å«kio subjekto darbuotojas) turi bÅ«ti įforminama kasos iÅ¡laidų orderiu. Kaip aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ Å¡ių pinigų priėmimÄ ir iÅ¡mokėjimÄ Ä¯monėse reglamentuojančių teisės normų, iÅ¡mokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos privalo bÅ«ti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus (iÅ¡raÅ¡ius kasos iÅ¡laidų orderį), o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , nagrinėjant tokio pobÅ«džio administracinio nusižengimo bylas, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas turėtų bÅ«ti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų bÅ«ti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N143-614/2008, N10-2044/2007, N5-1428/2007, Vilniaus apygardos teismo 2014-03-06 nutartis Nr. ATP-166/2014). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų R. K. kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo patvirtinančių įrodymų.

Ä®vertinus liudytojų parodymus ir bylos medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad vienintelis įrodymas, kuriais grindžiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltinimas, yra liudytojo G. K. parodymai. Tuo tarpu kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių G. K. nurodytas aplinkybes apie neapskaityto atlyginimo buhalterinėje apskaitoje iÅ¡mokėjimÄ 2018-07-17 ir 2018-08-01, byloje nėra. Pats neapskaityto buhalterinėje apskaitoje atlyginimo mokėjimo veiksmas institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ , pareigÅ«nų nebuvo užfiksuotas. KAVMI atlikto patikrinimo metu jokių pažeidimų nenustatė, o protokolas buvo suraÅ¡ytas vien tik remiantis G. K. 2018-08-28 paaiÅ¡kinimu. Be to, KAVMI atstovas R. G. teismo posėdžio metus negalėjo patvirtinti, kad G. K. VMI lankėsi 2018-07-17, 2018-08-01. Pažymėtina, kad apie neva 400 eurų neapskaitytų pinigų iÅ¡mokėjimÄ G. K. pranešė ne iÅ¡kart, kai galimai gavo pinigus, o tik po gero mėnesio, kai bandė įsidarbinti (duomenys neskelbtini) ir sužinojo, jog (duomenys neskelbtini) direktorius apie jį neigiamai atsiliepė. Paties pinigų sumokėjimo fakto, kiek ir už kÄ buvo sumokėta G. K., taip pat niekas nematė. Teismas neturi pagrindo netikėti iÅ¡samiais liudytojų R. V. bei L. V., D. A. parodymais apie G. K. priėmimo ir atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes, bendrovėje atlyginimų mokėjimo principus įmonėje (gryni pinigai pagal žiniaraÅ¡tį mokami tik tiems darbuotojams, kurie neturėjo banko kortelių). Tai, kad G. K. sutartas 800 Eur mėnesinis darbo užmokestis buvo mokamas į banko kortelę patvirtina ir byloje paties G. K. pateikti paskaičiuoti darbuotojo priskaitymai/atsiskaitymai bei mokėjimo nurodymai (11-17 b. l.). Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. kaltės nepripažino, nurodė, kad jokių mokėjimų be apskaitos dokumentų bendrovė neatlieka, o G. K. pareiÅ¡kimÄ parašė iÅ¡ kerÅ¡to. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laikyti liudytojo G. K. parodymus itin patikimais ir nulemiančiais R. K. kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo neturi pagrindo.

Taigi administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, R. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a:

nutraukti R. K. administracinio nusižengimo teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus