b4e0652e-66b9-48e8-af7b-3f96e0fa2283 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-7805-243/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01427-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3; 57.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 18 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vaidai DamaÅ¡ienei, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui ArÅ«nui Venckui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.

R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 313,75 turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja I. R., teismo praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovė, Klaipėdos AVPK) priteisti 313,75 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo, jog Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK 2016 m. liepos 27 d. nutarimu paskyrė jai 28 Eur baudÄ už tai, kad ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5, 8 punktų reikalavimus, nes paliko stovėti automobilį kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje.

Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-31-549/2016 patenkino jos skundÄ ir panaikino Å¡i nutarimÄ . Teismas konstatavo, kad institucija, suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , neįvykdė pareigos įrodyti, jog apkaltinto asmens veikoje yra visi bÅ«tini administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Argumentuoja, jog ginant pažeistas teises, ji patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro iÅ¡laidos advokato pagalbai atlyginti, susijusios su nutarimo apskundimu teismui, ir kelionės iÅ¡laidos.

PareiÅ¡kėjos teigimu, institucija, suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir priėmusi nutarimÄ , pažeidė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 284 straipsnio 1 dalies, 286 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo visų bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, nenustatė visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, neįvykdė įrodinėjimo pareigos, nesant objektyvių įrodymų, pareiÅ¡kėjÄ pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ .

PareigÅ«nai nevertino jos nurodytų aplinkybių, jog automobilis užvedamas ir valdomas ne raktu, o specialiu pulteliu bei kasete (slapuku), į kurį dedama speciali baterija, nevertino aplinkybės, jog baterija buvo iÅ¡sikrovusi ir automobilis stovėjo su įjungtu avariniu ženklu, nevertino pateikto baterijos pirkimo čekio, jos paaiÅ¡kinimų, jog sustojimas kelio ženklo Nr. 333 zonoje buvo priverstinis. Dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų ji patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro 250 Eur iÅ¡laidos sumokėtos advokatei už skundo suraÅ¡ymÄ , ginčijant nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, ir 63,75 Eur kelionės iÅ¡laidos, 2016 m. liepos 27 d. vykstant į administracinės bylos nagrinėjimÄ Klaipėdos AVPK Palangos PK.

Teigia, jog tarp patirtos žalos ir pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų yra aiÅ¡kus priežastinis ryÅ¡ys. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti Å¡ioje byloje – 300 Eur už skundo suraÅ¡ymÄ . Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Argumentuoja, jog teisminėje praktikoje vien tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinamas kaip pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konstatavimas.

Nurodo, jog policijos pareigÅ«nai, suraÅ¡ydami administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir priimdami nutarimÄ , veikė pagal įstatymus taip, kaip privalėjo veikti. Nenustačius neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį yra negalima. Pažymi, jog policijos pareigÅ«nai, skirtingai nei Palangos miesto apylinkės teismas, vertino įrodymų pakankamumÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, t.y. policijos pareigÅ«nės J.R. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes dėl pareiÅ¡kėjos atsisakymo įvykio vietoje vykdyti policijos pareigÅ«nės praÅ¡ymÄ atlikti pareiÅ¡kėjos pozicijÄ Ä¯rodančius veiksmus, t.y. pademonstruoti, kad automobilis neužsiveda nepakeitus pultelio baterijos, įvertino tai, kaip siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ pažeidimÄ , taip pat teismas nevertino aplinkybės, jog pareiÅ¡kėja įvykio vietoje pripažino, kad automobilio parkavimo vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai, o dėl vietos trÅ«kumo prie prekybos centro.

Teigia, jog pareigÅ«nai neturėjo galimybių leistinomis priemonėmis pagrįsti pareiÅ¡kėjos pozicijos dėl priverstinio sustojimo. Policijos pareigÅ«nų įsitikinimas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo paremtas visapusiÅ¡ku įrodymų vertinimu, todėl negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo ar diskrecijos ribų peržengimo. Atsakovės atstovas praÅ¡o atmesti skundÄ atsiliepime ir teismo posėdžio metu iÅ¡sakytais argumentais PraÅ¡o taikyti Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 4 dalies ir 6.253 straipsnio nuostatas, nes pareiÅ¡kėjai atlygintini nuostoliai turi bÅ«ti mažinami proporcingai pareiÅ¡kėjos kaltei.

Teismas konstatuoja: Administracinės bylos dalykas – turtinės žalos padarymo ir atlyginimo pareiÅ¡kėjai I. R. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu, pagrįstumo nustatymas. Žala, kilusi dėl neteisėtų valdžios institucijų pareigÅ«nų veiksmų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ .

Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiÅ¡ka rizika. Taip pat turi bÅ«ti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rÅ«pestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas priežastinio ryÅ¡io (ne)buvimas, bÅ«tina visapusiÅ¡kai iÅ¡analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, įvertinti deliktinės atsakomybės apimtį, kuriÄ sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingos aplinkybės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas vieÅ¡uoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003).

Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. LVAT praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padaryta žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1446-624/2015, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018 ir kt.).

Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013).

Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 2 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014, 2019 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1436-822/2019 ir kt.).

LVAT yra nurodęs, kad tai, jog skundžiamo nutarimo suraÅ¡ymas CK 6.271 straipsnio taikymo požiÅ«riu bÅ«tų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra bÅ«tina atlikti faktinių aptariamo nutarimo suraÅ¡ymo aplinkybių įvertinimÄ turint tikslÄ nustatyti, ar nutarime buvo apraÅ¡yti jame nurodyto (asmens galbÅ«t padaryto) administracinio teisės pažeidimo sudėtį atskleidžiantys elementai; ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktÄ , kita vertus, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nutarimÄ surašęs pareigÅ«nas atliko (siekė atlikti) visapusiÅ¡kÄ , pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikÅ¡mingų aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis, kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, ir ATPK 257 straipsnis, kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr. 2017 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017).

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali bÅ«ti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiÅ¡kus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas (pvz. LVAT 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018). Byloje nagrinėjamu atveju tai reiÅ¡kia, kad bylos įrodinėjimo dalyku yra nustatymas aplinkybių, ar Klaipėdos AVPK pareigÅ«nų veiksmai buvo susiję su akivaizdžiu, esminių ATPK nuostatų pažeidimu, suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pareiÅ¡kėjai, ar ne.

IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-31-549/2016 medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos AVPK Palangos m. PK pareigÅ«nė K. R. 2016 m. liepos 2 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , kuriame nurodė, jog In. R. 2016 m. liepos 2 d. 21.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje. Tokias veiksmais ji pažeidė KET 5, 8 punktų reikalavimus, ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje.

ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) buvo numatyta administracinė atsakomybė už sustojimÄ ar stovėjimÄ vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimÄ ar stovėjimÄ nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimÄ . 2016 m. liepos 27 d. Klaipėdos AVPK Palangos m.

PK pareigÅ«nė, iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ , priėmė nutarimÄ , kuriuo I. R. pripažinta kalta padariusi ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ ir paskyrė 28 Eur baudÄ . Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-31-549/2016 patenkino I. R. skundÄ ir panaikino Klaipėdos AVPK Palangos m. PK 2016 m. liepos 27 d. nutarimÄ , administracinę bylÄ nutraukė. PareiÅ¡kėjos atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo byla Palangos miesto apylinkės teismo nutarimu buvo nutraukta, nenustačius pareiÅ¡kėjos veiksmuose ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

Klaipėdos AVPK nutarimo neapskundė. Teismo nutarimas įsiteisėjęs. Sprendžiant kaltės klausimÄ tai yra svarbi aplinkybė, nustatant, ar pareigÅ«nas atliko (siekė atlikti) visapusiÅ¡kÄ , pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikÅ¡mingų aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . PareiÅ¡kėja Klaipėdos AVPK Palangos m. PK pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su neteisėtu ir nepagrįstu administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymu ir neteisėtu nutarimo priėmimu administracinio teisės pažeidimo byloje, neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, be objektyvių įrodymų pripažinus jÄ kalta dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuri nutraukta neįrodžius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Palangos miesto apylinkės teismas nutraukęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl to, kad neįrodyta administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis, vertino, jog draudimas stovėti kelio ženklo Nr. 333 galiojimo zonoje nėra absoliutus, sustojimas Å¡io ženklo galiojimo zonoje galimas, esant priverstiniam sustojimui. Ä®vertinęs aplinkybę, jog pareiÅ¡kėja kelio ženklo Nr. 333 galiojimo zonoje sustojo priverstinai – nes iÅ¡sikrovė automobilį valdančio pultelio bei kasetės baterija, ji buvo įjungusi automobilio avarinę Å¡viesos signalizacijÄ , sprendė, jog ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas.

IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigÅ«nai, siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti visas administracinio teisės pažeidimo bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, jas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti, kaip tai numatyta ATPK 284 straipsnio 1 dalyje (numatė, kÄ privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ ) ir 248 straipsnyje (nustatė administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos uždavinius), nebuvo pakankamai aktyvÅ«s, neapklausė įvykio liudytojų, nevertino pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinių įrodymų.

Administracinio teisės pažeidimo byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog policijos pareigÅ«nai įvykio aplinkybes netyrė iÅ¡samiai. Tai patvirtina aplinkybė, jog tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime nurodė, kad pareiÅ¡kėja sustojo ir paliko transporto priemonę kelio ženklo Nr. 333 galiojimo zonoje, nors bylos medžiagoje yra duomenys, patvirtinantys jos buvimÄ automobilyje. PareigÅ«nės J. R. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog įvykio vietoje pareiÅ¡kėja sėdėjo transporto priemonės galinėje sėdynėje su vaiku.

Policijos pareigÅ«nės tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog atvykęs vyriÅ¡kis (transporto priemonės savininkas) rodė baterijos pirkimo čekį, tačiau jis liudytoju nebuvo apklaustas, pateiktas pirkimo-pardavimo čekis nebuvo vertinamas. Byloje nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėjos vairuojamo automobilio rakto pultelis veikė ir kad ji turėjo realiÄ galimybę transporto priemone pavažiuoti iÅ¡ draudžiamos vietos. Teismas vertindamas faktines administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo suraÅ¡ymo aplinkybes, sprendžia jog protokolÄ ir nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje surašę pareigÅ«nė neatliko ir nesiekė atlikti visapusiÅ¡ko, pilnutinio ir objektyvaus protokole ir nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikÅ¡mingų aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimo ir nesilaikė ATPK 248 straipsnio bei 257 straipsnio reikalavimų, nevykdė bendro pobÅ«džio pareigų, siekė skubotai nubausti asmenį ir dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo.

Atsakovės atstovo argumentai, kad Palangos miesto apylinkės teismas nutarime nevertino policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių dėl pareiÅ¡kėjos elgesio, kategoriÅ¡ko atsisakymo patraukti transporto priemonę, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, nes teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigÅ«nas suraÅ¡o administracinio teisės pažeidimo protokolÄ (nutarimÄ ), neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, vertinama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018 ir kt.).

Teismas įvertinęs įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog Klaipėdos AVPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti Å¡i institucija ir jos pareigÅ«nai ir veiksmų neteisėtumas yra įrodytas. Nustačius pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, spręstina dėl kitų valstybės civilinės atsakomybės elementų: priežastinio ryÅ¡io ir padarytos žalos. PareiÅ¡kėja nurodo, jog dėl Å¡ių policijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ji patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro iÅ¡laidos už skundo suraÅ¡ymÄ ginčijant nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje – 250,00 Eur ir kelionės iÅ¡laidos, vykstant į administracinės bylos nagrinėjimÄ Klaipėdos AVPK Palangos m.

PK 2016 m. liepos 27 d. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nurodytoje teisės normoje taip pat įtvirtinta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Pareiškėjos nurodytos turėtos išlaidos yra konkrečiai apibrėžtas, apčiuopiamas turto netekimas ir tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio požiūriu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010, 2014-05-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-151/2014).

CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. PareiÅ¡kėja su advokate K. R.2016 m. rugpjūčio 2 d. sudarė atstovavimo sutartį, pagal kuriÄ advokatei pavesta suraÅ¡yti skundÄ administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Klaipėdos VPK Palangos m.

PK 2016 m. liepos 27 d. nutarimo panaikinimo (sutartis pateikta administracinio teisės pažeidimo byloje b.l. 8). Pagal advokatės iÅ¡raÅ¡ytÄ 2016 m. rugpjūčio 2 d. iÅ¡laidų pagrindimÄ ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija LAT, Nr. 900816, pareiÅ¡kėja 2017 m. vasario 17 d. advokatei sumokėjo 250 Eur už skundo suraÅ¡ymÄ , todėl tai yra pareiÅ¡kėjos realiai patirtos iÅ¡laidos. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalų dydį reglamentuoja Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal Rekomendacijas priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Remiantis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-31-549/2016 esančiais duomenimis advokatė K. R. 2016 m. rugpjūčio 12 d. (t.y. 2016 m. III ketvirtis) surašė skundÄ dėl nutarimo panaikinimo.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2016 m. I ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) siekė 748,00 Eur. PareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti 250,00 Eur suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti 63,75 Eur kelionės iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teismui pateikė degalų pirkimo-pardavimo kvitus Nr. 34933/13, Nr. 34932/17, iÅ¡ kurių matyti, jog 2016 m. liepos 27 d. 12.17 val. ir 17.15 val. degalinėje Cirkle K Lietuva, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta 63,75 Eur suma už degalus.

Nutarimas buvo suraÅ¡ytas 2016 m. liepos 27 d. 10.28 val., o degalų pirkimo-pardavimo kvitai po nutarimo suraÅ¡ymo, degalai pirkti Palangos degalinėje. PareiÅ¡kėja nurodo, jog turi nekilnojamojo turto Palangoje ir dažnai ten bÅ«na, administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime jos gyvenamoji vieta nurodyta ne tik Vilniuje, bet ir Palangoje, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas vertindamas degalų pirkimo-pardavimo kvituose nurodytÄ laikÄ , jų įgijimo vietÄ , sprendžia, jog jie nėra tinkami įrodymai pagrįsti iÅ¡laidas patirtas kelionės Vilnius – Palanga metu, todėl jos nepriteistinos.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos patirti 250,00 Eur nuostoliai, susiję su teisinės pagalbos teikimu administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal savo pobÅ«dį tiesiogiai sietini su nustatytais neteisėtais veiksmais, nes jeigu nebÅ«tų nepagrįstai suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, priimtas nutarimas, pareiÅ¡kėjai nebÅ«tų kilusi bÅ«tinybė gintis nuo nepagrįsto kaltinimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisme ir patirti su tuo susijusias iÅ¡laidas, todėl egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp nustatytų Klaipėdos AVPK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjos patirtų 250,00 Eur nuostolių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ .

Pripažintinas nepagrįstu atsakovės atstovo argumentas, jog byloje bÅ«tina taikyti CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes esant valstybės civilinei atsakomybei jos institucijų, pareigÅ«nų kaltės elementas nenustatinėjamas, taip pat nenustatyti atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikymo pagrindai pagal CK 6.253 straipsnį. Nustačius visas privalomas civilinės atsakomybės sÄ lygas pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 88 straipsnio 5 punktu.

PareiÅ¡kėjai priteistinas 250,00 Eur turtinės žalos atlyginimas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK. Kitoje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Å¡ioje nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl žalos atlyginimo, kurias patyrė už skundo teismui suraÅ¡ymÄ . Pateikė 2019 m. liepos 10 d. sutartį dėl teisinės pagalbos, 2019 m. liepos 11 d. advokato iÅ¡laidų pagrindimÄ , 2019 m. liepos 11 d. pinigų priėmimo kvitÄ , serija LAT, Nr. 1002716, patvirtinantį 300 Eur sumokėjimÄ .

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

IÅ¡laidos priteisiamos ne didesnės kaip numatytos Rekomendacijose. Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimÄ (skundo suraÅ¡ymÄ ) yra 2,5 dydis Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Procesiniai veiksmai (skundo suraÅ¡ymas) buvo atliekami 2019 m. III ketvirtyje, todėl pagrindu imami 2019 m. I ketvirčio rodikliai.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2019 m. I ketvirtį buvo 1262,7 Eur. PareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti 300 Eur nevirÅ¡ija maksimalaus dydžio (1262,7 x 2,5), todėl priteistina. Pagal bendrÄ taisyklę, teismas priteisia bylinėjimosi iÅ¡laidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl, atsižvelgiant į tai, kad tenkinta reikalavimų apimtis dėl žalos atlyginimo sudaro 79,68 procentus (250 x 100/313,75 = 79,68 procentai), atitinkamai pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies.

PareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistinas 239,04 Eur turėtų iÅ¡laidų atlyginimas (300 x 79,68/100). Kitoje dalyje (dėl 60,96 Eur) praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos I. R. praÅ¡ymÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos priteisimo patenkinti iÅ¡ dalies, pareiÅ¡kėjai I.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ pareiÅ¡kėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 250 Eur (du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų) turtinės žalos atlyginimÄ , kitoje dalyje skundÄ atmesti, pareiÅ¡kėjai I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ pareiÅ¡kėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 239,04 Eur (du Å¡imtai trisdeÅ¡imt devyni eurai ir 4 centai) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , kitoje dalyje pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo atmesti.

Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams. Teisėja Vida Stonkuvienė