Legislator Case Law & Legislation
b4e06261-de01-4524-a5cc-457445828e87 AI generated

b4e06261-de01-4524-a5cc-457445828e87 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b4e06261-de01-4524-a5cc-457445828e87
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria nutarta atsakovo bankrotÄ pripažinti tyčiniu, civilinėje byloje Nr. B2-278-343/2010 pagal ieÅ¡kovų J. Å . , I. G. , A. U. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Europos nekilnojamas turtas“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : Ä® Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi ieÅ¡kovai J. Å . , I. G. , A. U. ir prašė UAB „Europos nekilnojamas turtas“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ .Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsakovui UAB „Europos nekilnojamasis turtas“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ .

Legislator headnote

AI generated

b4e06261-de01-4524-a5cc-457445828e87 · Lietuvos apeliacinis teismas: Pagal jungtinės veiklos sutartis UAB „Sadana“ už atliktus veiksmus galėjo tikėtis pelno dalies po projekto įgyvendinimo, o ne užmokesčio iÅ¡ partnerio už vykdomÄ veiklÄ . Pasak teismo, atsakovas, užuot lėšas naudojęs savo veiklai finansuoti ir pelnui siekti, be teisinio pagrindo finansavo kitos įmonės veiklÄ . 2010 m. rugpjūčio 26 d. gyvenamųjų namų kvartale VoÅ¡konių ir Staviščių k., Kauno r. atliktų darbų ekspertizės akto ir FNTT specialisto iÅ¡vados pagrindu teismas nustatė, kad didelės pinigų sumos buvo mokamos už realiai neatliktus darbus, be darbų perdavimo-priėmimo aktų, nors tuo pačiu metu atsakovas savo veiklai finansuoti ėmė kreditus iÅ¡ bankų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-888/2011Procesinio sprendimo kategorija 126.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU              2011 m. balandžio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus A.

P. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria nutarta atsakovo bankrotÄ pripažinti tyčiniu, civilinėje byloje Nr. B2-278-343/2010 pagal ieÅ¡kovų J. Å . , I. G. , A. U. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Europos nekilnojamas turtas“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : Ä® Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi ieÅ¡kovai J. Å . , I. G. , A. U. ir prašė UAB „Europos nekilnojamas turtas“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ .Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsakovui UAB „Europos nekilnojamasis turtas“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ .

Kreditorius AB Å iaulių bankas pateikė teismui praÅ¡ymÄ pripažinti atsakovo bankrotÄ tyčiniu. Nurodė, kad jog nuo 2006 m. iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2008 m. gruodžio 10 d. įmonės vardu buvo sudaromi sandoriai, kuriais buvo Å¡vaistomas įmonės turtas, apgaule gaunami bankiniai kreditai, aplaidžiai organizuojamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, atliekami kiti veiksmai, sÄ lygoję sunkumus atsiskaitant su kreditoriais ir vėlesnį įmonės bankrotÄ . 360 000 Lt buvo iššvaistyti 2006 m. kovo mėnesį, bendrovei įsigyjant du žemės sklypus, kuomet bendrovės akcininkė R.

T. ir jos sutuoktinis E. V. pirmiausiai sudarydavo sklypų pirkimo - pardavimo sutartis su pardavėjais, tuomet akcininkai priimdavo sprendimus dėl sklypų nupirkimo iÅ¡ akcininkų už žymiai didesnę kainÄ , negu pastarieji juos bÅ«davo įsigiję, bendrovė sumokėdavo sklypų kainÄ pradiniams pardavėjams, o kainų skirtumas, kuris ir sudaro aukščiau nurodytÄ iššvaistytÄ sumÄ , atskaičius gyventojų pajamų mokestį, buvo pervestas E. V. . Taip pat buvo iššvaistyta ir iÅ¡ AB Å iaulių banko kredito forma gautų lėšų dalis, septyniais bankiniais pavedimais laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 26 d. iki 2008 m. kovo 18 d. pervedant 1 625 420,23 Lt UAB „Kauno projektas“.

Nors pinigai buvo pervedami už statybos darbus, darbų kainos gerokai virÅ¡ijo rinkos vertę, realiai darbai nebuvo atliekami, UAB „Kauno projektas“ net neturėjo tokius darbus atlikti galinčių darbuotojų, Å¡ios bendrovės vardu sandorius sudarinėjo atsakovo akcijų bendrasavininkis E. V. , nors jis neturėjo tam įgaliojimo. Iššvaistęs kredito lėšas, atsakovas tapo nepajėgus padengti įsiskolinimo bankui. Bendrovei suteikti didelės apimties kreditai, pažeidžiant sutarčių sÄ lygas, buvo naudojami ne pagal paskirtį. 2007 m. rugpjūčio 10 d.

UAB „Elveka“ buvo pervestas 300 000 Lt avansas pagal statybos rangos sutartį. Å ie pinigai po kelių dienų buvo grÄ Å¾inti į kitas atsakovo sÄ skaitas, nenurodant mokėjimo paskirties ir buhalterinėje apskaitoje pažymint, jog tai UAB „Elveka“ sumokėtas avansas, nors jokios sutarties, pagal kuriÄ tokį avansÄ bÅ«tų galima mokėti, nebuvo. GrÄ Å¾inti pinigai buvo panaudoti ne pagal paskirtį apyvartinėms lėšoms. Be to, vykdydamas kitÄ su UAB „Elveka“ sudarytÄ statybos rangos sutartį, atsakovas iÅ¡ kredito lėšų sumokėjo 100 169,89 Lt netesybas už netinkamÄ sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ , nors tokiam tikslui kredito lėšos negalėjo bÅ«ti naudojamos.

Atsakovas prisiėmė ir didelės apimties finansinius įsipareigojimus pagal sandorius, kurių sudaryti neprivalėjo ir kurie pablogino jo finansinę padėtį. Atsakovas su UAB „Sadana“ 2006 m. spalio 25 d. ir 2007 m. kovo 22 d. sudarė tris jungtinės veiklos sutartis nekilnojamojo turto projektams įgyvendinti. Sutartyse buvo numatyta, jog UAB „Sadana“ ieÅ¡kos finansavimo projektams, o atsakovas įgyvendins projektÄ , padengdamas su tuo susijusias iÅ¡laidas. Buvo sutarta dėl pelno pasidalijimo tvarkos. 2006 m. spalio 25 d. sutarčių pagrindu atsakovas sumokėjo UAB „Sadana“ 854 819,70 Lt, nesant jokių dokumentų, kurie patvirtintų kokių nors atliktų darbų faktÄ .

Praktika, kai tokios didelės sumos mokamos už finansavimo organizavimÄ , prieÅ¡tarauja gerai verslo praktikai ir teisės principams, juolab kad sutartyse bet kokios gautinos pajamos buvo susietos su projekto užbaigimu. 2008 m. birželio 19 d., likus keliems mėnesiams iki bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo, kai buvo aiÅ¡ku, jog jungtinės veiklos sutartyse nurodyti projektai liks neįgyvendinti ir joks pelnas nebus gautas, o UAB „Sadana“ privalės grÄ Å¾inti sutarčių pagrindu gautas lėšas, buvo sudaryta sutartis dėl jungtinės veiklos sutarčių pasibaigimo teisinių pasekmių, pagal kuriÄ UAB „Sadana“ atleista nuo pareigos grÄ Å¾inti be pagrindo gautas lėšas.

Atsakovas 2006 m. birželio 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Antrinis perdirbimas“. Å ioje sutartyje nurodytų paslaugų pastaroji bendrovė nesuteikė, likdama skolinga atsakovui 152 000 Lt. Be to, 2008 m. lapkričio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas perleido reikalavimo teises į 49 000 Lt UAB „Antrinis perdirbimas“ negrÄ Å¾into avanso E. V. , tačiau duomenų apie tai, jog už perleistas teises E. V. bÅ«tų sumokėjęs, nėra. Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, jau nuo 2006 m. bendrovėje buvo netinkamai organizuotas buhalterinės apskaitos tvarkymas, į apskaitos žiniaraÅ¡tį įraÅ¡ant neįvykusias Å«kines operacijas ir, atvirkščiai, neįraÅ¡ant įvykusių operacijų, nerealiai 455 997,75 Lt padidinant kasos likutį, neiÅ¡raÅ¡ant turto pardavimo dokumentų ir neapskaitant atitinkamų sandorių, kurių vertė 901 513 Lt, iÅ¡vengta pareigos mokėti 162 222 Lt PVM.Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi nutarė pripažinti UAB „Europos nekilnojamasis turtas“ bankrotÄ tyčiniu.Teismas nutartyje nurodė, jog kreditoriaus nurodytos atsakovo su UAB „Sadana“ sudarytos jungtinės veiklos sutartys ir kasos pajamų orderiai bei bankiniai pavedimai, kuriais minėtai bendrovei iÅ¡mokėtos lėšos, patvirtina, jog didelės pinigų sumos buvo pervestos kitam juridiniam asmeniui be jokio teisinio pagrindo.

Pagal jungtinės veiklos sutartis UAB „Sadana“ už atliktus veiksmus galėjo tikėtis pelno dalies po projekto įgyvendinimo, o ne užmokesčio iÅ¡ partnerio už vykdomÄ veiklÄ . Pasak teismo, atsakovas, užuot lėšas naudojęs savo veiklai finansuoti ir pelnui siekti, be teisinio pagrindo finansavo kitos įmonės veiklÄ . 2010 m. rugpjūčio 26 d. gyvenamųjų namų kvartale VoÅ¡konių ir Staviščių k., Kauno r. atliktų darbų ekspertizės akto ir FNTT specialisto iÅ¡vados pagrindu teismas nustatė, kad didelės pinigų sumos buvo mokamos už realiai neatliktus darbus, be darbų perdavimo-priėmimo aktų, nors tuo pačiu metu atsakovas savo veiklai finansuoti ėmė kreditus iÅ¡ bankų.

Teismas taip pat pažymėjo, kad FNTT specialisto iÅ¡vadoje taip pat konstatuojamas ir faktas, jog kredito lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį: nors lėšos buvo skolinamos konkretiems potencialiai pelningiems projektams įgyvendinti, tačiau pažeidžiant kreditavimo sutarčių sÄ lygas, jos buvo naudojamos kitiems tikslams, taip apribojant galimybes užsidirbti ir vykdyti finansinius įsipareigojimus. Sandorius, kuriais bendrovės akcininkai nupirko žemės sklypus ir tuoj pat, nesumokėję sutartyse numatytos kainos, juos perpardavė bendrovei už žymiai didesnę kainÄ , kurios dalį bendrovė sumokėjo pradiniams pardavėjams, teismas vertino kaip sandorius, itin pabloginusius turtinę bendrovės padėtį ir pripažino, kad permokėtos lėšos galėjo bÅ«ti panaudojamos kitiems, su bendrovės tiesiogine veikla susijusiems tikslams įgyvendinti.

Aplinkybės, jog didžioji dalis nagrinėjamų veiksmų buvo atlikti, likus keliems metams iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, teismas nelaikė esmine, nurodęs, kad didžioji dalis atsakovo finansinių įsipareigojimų susiję su ilgalaikiais kredito teisiniais santykiais, bendrovės veikla buvo didele dalimi finansuojama iÅ¡ bankų paskolintų lėšų, todėl sÄ moningas neefektyvus įmonės finansinių iÅ¡teklių naudojimas ilgainiui nulėmė nestabiliÄ padėtį, kuri, pablogėjus konkurencinei aplinkai, sÄ lygojo atsakovo bankrotÄ .

Teismo teigimu, vien faktas, jog Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 3 metų laikotarpis, kurio metu sudarytus sandorius po bankroto bylos iÅ¡kėlimo privalo patikrinti administratorius, vertindamas jų įtakÄ bendrovės galimybėms atsiskaityti su kreditoriais, atskleidžia įstatymo leidėjo pozicijÄ , kad bankrotÄ gali nulemti ne vienas ar keli savarankiÅ¡ki veiksmai, kuriuos atlikus bendrovė iÅ¡ karto tapo nemokia, bet ir ilgalaikis sÄ moningų veiksmų sÄ lygotas neefektyvus nuosavų, ir juolab skolintų lėšų naudojimas, bendrovės turto Å¡vaistymas.

Kreditorius A. P. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį ir klausimÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas neiÅ¡tyrė visų reikÅ¡mingų faktų, vadovų bei savininkų veiksmų visumos, todėl neįrodyta, jog bendrovės bankrotÄ sÄ lygojo ne verslo nesėkmė, o tyčinis, kryptingas, nuoseklus ir sÄ moningai blogas bendrovės valdymas, siekiant įmonės nemokumo.2.

PraÅ¡ymo pagrįstumas negalėjo bÅ«ti iÅ¡samiai įvertintas, nes dalis bendrovės dokumentų paimta ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų. Kreditorius nepateikė jokių jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nenurodo aplinkybių, dėl ko Å¡ių įrodymų negali pateikti. Aplinkybės dėl netinkamo apskaitos tvarkymo nesusiję su praÅ¡ymo esme, kadangi užtraukia atsakomybę ne už tyčinį bankrotÄ , o bÅ«tent už pažeidimus, tvarkant buhalterinę apskaitÄ . Teigia, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo reiÅ¡kiamam reikalavimui patenkinti.3.

             Vien tai, kad kreditorius pateikė jungtinės veiklos sutartį ir atliktų darbų ekspertizės aktÄ ir FNTT specialisto iÅ¡vadÄ , neįrodo, jog įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia. Teismas nevertino kitų įmonės sudarytų sandorių ir vykdytos veiklos, o rėmėsi tik keliais įmonės veiklos epizodais. Bankrutavus įmonei, nebuvo iššvaistytas ar kitaip perleistas turtas, taip pat tyčia bloginta įmonės finansinė padėtis. Ä®monė vertėsi nekilnojamojo turto ir statybos verslu, kuris, prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, žlugo.

Ä®monės bankrotas buvo sÄ lygotas ne tyčinių valdymo organų veiksmų, siekiant privesti įmonę prie bankroto, bet susiklosčius sudėtingai ir nepalankiai ekonominei situacijai pasaulyje ir Lietuvoje.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ kreditorius AB Å iaulių bankas praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime teigia, kad apeliantas neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tik teigia, jog jos neįrodytos, tačiau neįvertina, jog visi aplinkybes patvirtinantys įrodymai teismo buvo iÅ¡reikalauti į bylÄ .

Apeliantas nenurodo, kokios papildomos aplinkybės nebuvo nagrinėtos ir kuo jos bÅ«tų reikÅ¡mingos, paneigiant tyčinio bankroto faktÄ . Nustatant, ar bankrotas pripažintinas tyčiniu, pakanka nustatyti, jog yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai, ir nėra bÅ«tina iÅ¡tirti ir įvertinti visos bendrovės veiklos, kas faktiÅ¡kai bÅ«tų beveik neįmanoma, ilgai truktų ir bÅ«tų labai brangu, o rezultate užtikrintų dar didesnius kreditorių praradimus ir atsakingų asmenų nebaudžiamumÄ .Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ administratorius praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ tenkinti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atsiliepime teigia, kad apeliantas yra buvęs atsakovo direktorius, kuriam ginčijama teismo nutartis sukuria teises ir pareigas, todėl teismas pažeidė apelianto teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam. Apeliantas dėl kreditoriaus reikalavimo pripažinti atsakovo bankrotÄ tyčiniu privalėjo bÅ«ti informuojamas taip, kad galėtų atsikirsti pareikÅ¡tiems reikalavimams. Teismas Å¡ios pareigos neatliko, todėl ginčijamai teismo nutarčiai taikytinas absoliutus negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p., 338 str.).

Atskirasis skundas atmestinas. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pagrindo UAB „Europos nekilnojamasis turtas“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tyčinis bankrotas yra apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Jo požymiai yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtÄ arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iÅ¡ likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų.

Taigi bankrotÄ pripažinti tyčiniu nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2002; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Nagrinėdami bankroto bylas, teismai turi atkreipti dėmesį į tikrÄ sias bankroto priežastis ir spręsti, ar konkrečioje byloje bankrotas nėra tyčinis, tai yra ar įmonės bankroto nelėmė sÄ moningas blogas jos valdymas, kuris gali reikÅ¡tis tiek aktyviais įmonės vadovų veiksmais, tiek neveikimu.

Apie tyčinį bankrotÄ galima spręsti iÅ¡ to, kad įmonės vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbÄ arba apskritai jo neorganizavo, buvo sudarinėjami nuostolingi įmonei sandoriai (pasiraÅ¡inėjamos sutartys prekėms įsigyti ar paskoloms paimti, prievolių įvykdymas užtikrinamas laidavimu ar garantija, prisiimami kitokie finansiniai įsipareigojimai), žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti (sumokėti už gautas prekes ar grÄ Å¾inti paimtų paskolų, atsakyti pagal laidavimo ar garantijos sutartis ir panaÅ¡iai).

Å ių požymių buvimÄ rodo ir tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo bÅ«ti pateiktas skoloms padengti. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004 yra konstatuota, jog įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sÄ moningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudÄ , nei yra to turto reali vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas.

Ä®monės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai, įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, tai yra finansiÅ¡kai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas UAB „Europos nekilnojamasis turtas“ bankrotÄ pripažino tyčiniu, atsižvelgęs į tai, kad įmonės lėšos be pagrindo buvo pervedamos kitiems juridiniams asmenims, kad suteikti kreditai buvo naudojami kitiems tikslams, kad buvo sudaromi įmonei finansiÅ¡kai nenaudingi ir nuostolingi sandoriai, sÄ moningai neefektyviai buvo naudojamos įmonės iÅ¡tekliai ir pan.

Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad teismas neiÅ¡tyrė visų reikÅ¡mingų faktų, vadovų bei savininkų veiksmų visumos, todėl, pasak apelianto, neįrodyta, jog bendrovės bankrotÄ sÄ lygojo ne verslo nesėkmė, o tyčinis, kryptingas, nuoseklus ir sÄ moningai blogas bendrovės valdymas siekiant įmonės nemokumo. Apelianto teigimu, teismas rėmėsi tik keliais įmonės veiklos epizodais ir nevertino kitų įmonės sudarytų sandorių ir vykdytos veiklos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iÅ¡ esmės vertino ir analizavo kreditoriaus AB Å iaulių banko praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kurios, kreditoriaus nuomone, sudarė pagrindÄ Ä¯monės bankrotÄ pripažinto tyčiniu.

Apeliantas teismo nustatytų aplinkybių iÅ¡ esmės nekvestionuoja, neneigia, tačiau nesutinka, kad buvo iÅ¡tirti visi reikÅ¡mingi faktai ir vadovų bei savininkų veiksmų visuma. Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra bÅ«tina iÅ¡tirti ir įvertinti visos bendrovės veiklos, taip pat nebÅ«tina nustatyti konkrečių veiksmų, kurie sukėlė įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ , iÅ¡ esmės pasisakė dėl visų esminių pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytų aplinkybių, reikÅ¡mingų nuspręsti, ar bankrotas yra tyčinis, ar ne.

Apeliantas nepateikė duomenų, kad teismo nutartyje nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nors kreditorius teigia, kad dalį duomenų paėmė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, tad negalėjo bÅ«ti įvertintas praÅ¡ymo pagrįstumas, tačiau jis nenurodė, kokių duomenų trÅ«ko, teisingai iÅ¡spręsti klausimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Esant byloje duomenų apie įmonės sudarytus sandorius ir atliktas Å«kines operacijas, vien apelianto nurodyta aplinkybė, jog įmonę prie bankroto privedė sudėtinga ir nepalanki ekonominė situacija pasaulyje ir Lietuvoje, nesudaro pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo nutartį.

Kreditorius A. P. atskirajame skunde iÅ¡ esmės nenurodo jokių kitų aplinkybių ir argumentų, kurios sudarytų pagrindÄ panaikinti teismo nutartį.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino klausimui dėl atsakovo UAB „Europos nekilnojamasis turtas“ bankroto pripažinimo tyčinio svarbias Å¡ios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl pagrindo pripažinti atsakovo bankrotÄ tyčiniu.

Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Palikti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėjai                                                     Virginija Čekanauskaitė Danutė MilaÅ¡ienė                                                                               Donatas Å ernas