b4dc86bb-a684-45ba-9192-87a698f72f36 · Kauno apygardos teismas

                                           Civilinė byla Nr. 2A-813-260/2011                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 32.1; 121.19.1;121.21;                                                                                                                                                                               (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Editai Vazgienei,dalyvaujant  atsakovų A.

P. ir M. P. atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, ieÅ¡kovo atstovui advokatui  Rolandui Jakoniui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Danutei Å treimikienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų A. P. ir M. P. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-446-652/2010 pagal ieÅ¡kovo V. Å . ieÅ¡kinį atsakovams M.

P. ir A. P. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys J. Š., A. T., K. T., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius, Metelių regioninio parko direkcija, Alytaus rajono savivaldybė, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, ir n u s t a t ė : ieškovas V. Š. ieškiniu pareikštu atsakovei A. T. (b.l. 2-3, t. I) ir pareiškimu dėl reikalavimų patikslinimo (b.l.11, t. III), o taip pat pareiškimu dėl bylos šalių ir ieškinio reikalavimų patikslinimo (b.l. 140, t.

IV) nurodęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas atsakovams A. P. ir M. P.,  prašė nustatyti 129 kv. metrų ploto kelio servitutÄ , suteikiant ieÅ¡kovui teisę eiti, ginti gyvulius ir važiuoti transporto priemonėmis esamo, antžeminėms transporto priemonėms skirto, bendro naudojimo įvažiavimo kelio 33 metrų ilgio ir 4 metrų pločio atkarpa (kelio servituto plane pažymėta raidėmis A, B, I, J), einančia per atsakovų žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovas nurodė, kad reikalavimÄ grindžia pateiktu servituto planu (b. l. 12 t.III).

Kelias, nurodytas pateiktame plane atitinka (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektÄ bei Nacionalinės žemės tarnybos pateiktÄ Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 06 03 sprendimu patvirtintÄ vietinės reikÅ¡mės kelių tinklo iÅ¡dėstymo žemėtvarkos schemÄ . Plane nurodytas kelias yra vienintelis galimas patekimas į ieÅ¡kovo namų valdÄ . Dalis kelio yra įsiterpusi į atsakovams priklausantį žemės sklypÄ . Formuojant atsakovų žemės sklypÄ buvo padaryta klaida, nes kelio užimamas plotas nebuvo iÅ¡minusuotas iÅ¡ savininkui suteikto žemės sklypo ploto, todėl reikalinga nustatyti servitutÄ .

Sprendžiant šį klausimÄ administraciniame teisme, buvo nustatyta, kad tai nėra vieÅ¡ojo intereso gynimas, todėl Alytaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros praÅ¡ymas buvo paliktas nenagrinėtas. Plane nurodytas vietinės reikÅ¡mės kelias nėra įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka galimai dėl lėšų stygiaus. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad nurodyto kelio nėra, yra tik iÅ¡važinėtos provėžos, kad kelias nesuformuotas, neįregistruotas, neatitinka kelio sÄ vokos, nurodytos Kelių įstatyme.

Kelių įstatyme numatyti apribojimai įrengti keliÄ , kurie siejami su statybos techniniais reikalavimais, saugotinais augalais, apsaugos zonomis ir pan., turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kovo nurodytam keliui. 2005 metų projektiniuose dokumentuose buvo planuojama įrengti bendro naudojimo keliÄ kitoje vietoje. Kelio tÄ sa patenka į trečiajam asmeniui K. T. priklausantį žemės sklypÄ , todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nustatyti kelio servitutÄ vienoje atkarpoje neturi prasmės. Trečiųjų asmenų Metelių regioninio parko atstovas ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė su ieÅ¡kiniu sutiko.

Nurodė, kad 2007 metų (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektas ir Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 06 03 sprendimu patvirtinta vietinės reikÅ¡mės kelių tinklo iÅ¡dėstymo žemėtvarkos schema buvo suderinti su Metelių regioniniu parku. Ginčo kelias yra senas kelias, todėl servituto nustatymas bÅ«tų tik fakto įteisinimas, nėra tikslinga ir racionalu svarstyti kito kelio galimybę, esant senam. Atsakovų žemės sklypo parengiamuosiuose nuosavybės dokumentuose (sklypo ribų paženklinimo akte, žemės sklypo eksplikacijoje, abrise, kiekybinės žemės charakteristikos lentelėse) bendro naudojimo kelio plotas yra pažymėtas ir įskaičiuotas į atsakovams priklausantį žemės sklypÄ .

Tai, jog nebuvo nustatytas servitutas atsakovams priklausančiame žemės sklype, yra projekto autoriaus klaida. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 01 28 nutartyje konstatuota, jog ieÅ¡kovo nurodytas bendro naudojimo kelias iki jo sodybos yra ir, kad ieÅ¡kovas neturi kitos galimybės patekti į savo namų valdÄ . Trečiojo asmens K. T. žemės sklype bendro naudojimo kelias yra iÅ¡minusuotas iÅ¡ jam priklausančio žemės ploto, tai atsispindi žemės sklypo ribų paženklinimo akte, kur nurodyta kad į K.

T. žemės sklypÄ yra įsiterpusi 0,01 ha valstybinė žemėnauda. Bendro naudojimo kelias nėra įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, nes nėra atlikti sklypų, tuo pačiu ir kelio, (ieÅ¡kovo ir atsakovų) tikslÅ«s geodeziniai matavimai. Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu (b.l. 112-117, t.V) ieÅ¡kinį tenkino, nustatė 129 kv. metrų ploto kelio servitutÄ , suteikiantį teisę eiti, ginti gyvulius ir važiuoti transporto priemonėmis esamo, antžeminėms transporto priemonėms skirto, bendro naudojimo įvažiavimo 33 metrų ilgio ir 4 metrų pločio atkarpos keliui (kelio servituto plane pažymėta raidėmis A, B, I, J), einančiam per atsakovų A.

P. ir M. P. žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), priteisė iÅ¡ atsakovų iÅ¡Â kiekvieno po 1.825 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo V. Å . naudai, priteisė iÅ¡ atsakovų iÅ¡ kiekvieno po 167 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui A. T., ginčo žemės savininkei iki 2008 10 07 sutarties, kuria ji 0,9000 ha žemės sklypÄ pardavė atsakovui A.

P., nuosavybės teisės buvo atkurtos 2001 08 13 Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. 33-15026. IÅ¡ žemės sklypo Nr.281 tvarkymo byloje esančio grÄ Å¾inamos žemės natÅ«ra žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo 2001 06 10 akto, ribų nustatymo abriso, ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimo, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovės paaiÅ¡kinimo, liudytojos D. I. parodymų, (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto iÅ¡traukos, Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 06 03 sprendimu patvirtintos vietinės reikÅ¡mės kelių tinklo iÅ¡dėstymo žemėtvarkos schemos nustatė, kad A.

T. žemės sklype yra įsiterpęs 4 metrų pločio bendro naudojimo keliukas, kuris nėra iÅ¡minusuotas iÅ¡ sugrÄ Å¾intos žemės ploto (b. l. 39-43, 122, t.III; b. l. 126-130 t.IV). Atkuriant nuosavybės teises A. T., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 0,90 ha žemės sklypÄ , kelio servitutas nebuvo nustatytas. IÅ¡ žemės sklypo Nr.214 tvarkymo bylos nustatė, kad O. V. (2001 11 22 nupirkęs trečiasis asmuo K. T.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,79 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Å ioje byloje 2001 06 10 žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte nurodyta, jog į O. V. žemės sklypÄ yra įsiterpęs kitiems fiziniams, juridiniams asmenims ar valstybei priklausanti žemėnauda – 4 m pločio keliukas, o 2001 06 20 vidutinio žemės Å«kio naudmenų naÅ¡umo balo skaičiavimo žiniaraÅ¡tyje nurodyta, jog įsiterpusių kontÅ«rų plotas (4 m pločio keliukas) sudaro 0,01 ha ( b. l. 123, t.III). IÅ¡ O. V. žemės sklypo Nr.214 tvarkymo bylos, (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto iÅ¡traukos, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovės paaiÅ¡kinimų, liudytojos D.

I. parodymų, (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto iÅ¡traukos, Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 06 03 sprendimu patvirtintos vietinės reikÅ¡mės kelių tinklo iÅ¡dėstymo žemėtvarkos schemos, ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad į K. T. žemės sklypÄ yra įsiterpusi valstybei priklausanti žemėnauda – 4 m pločio keliukas. IeÅ¡kovas V. Å . ir J. Å . pagal 2005 04 08 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo gyvenamÄ jį namÄ su Å«kio pastatais (duomenys neskelbtini), ir 0,9345 ha dydžio žemės sklypÄ , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rajone.

IÅ¡ 2005 metais suprojektuoto naujo bendro naudojimo 6 metrų pločio kelio plano, Metelių regioninio parko direkcijos iÅ¡vados, Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų argumentų nustatyta, kad buvo ruoÅ¡iamasi minėto plano patvirtinimo klausimÄ spręsti rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektÄ , tačiau kelio projektas nebuvo patvirtintas ir liko senas įvažiavimo kelias į ieÅ¡kovo V.

Å . sodybÄ , kuris pažymėtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės kartografinėje medžiagoje. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų 1947 metų, 1957 metų, 1984-1989 metų žemėlapių iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta, kad įvažiavimo kelias į ieÅ¡kovo sodybÄ buvo žymimas nuo 1947 metų. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų fotonuotraukų, 2008 09 01 vietos apžiÅ«ros protokolo teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo nurodytas kelias per atsakovų žemės sklypÄ yra vienintelis suformuotas kelias ieÅ¡kovui patekti į savo sodybÄ .

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir iÅ¡tirtus įrodymus, tikslu patekti į ieÅ¡kovui V. Å . ir J. Å . nuosavybės teise priklausančiÄ namų valdÄ teismas nustatė 129 kv. metrų ploto kelio servitutÄ . Apeliaciniu skundu (b.l. 123-128, t.V) atsakovai A. P. ir M. P. praÅ¡o 2010 m. gruodžio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad servituto nustatymas iÅ¡ esmės pažeidžia atsakovų interesus.

Žemės sklypo atkarpoje, per kuriÄ nustatytas kelio servitutas, realiai jokio juridiÅ¡kai įteisinto kelio nebuvo ir nėra. IeÅ¡kovas be jokio teisinio pagrindo iÅ¡važinėjo žemės sklypo atkarpÄ , privežė žvyro, norėdamas tiesiausiu bÅ«du, pažeidžiant atsakovų interesus, patekti į savo žemės sklypÄ . Teismas neįvertino byloje pateiktų fotonuotraukų, kad ginčo vietoje augo daržovės, kurios 2005 m. buvo iÅ¡rautos, kad ieÅ¡kovas važinėja per žemės Å«kio naudmenas.

Nei Savivaldybei, nei Valstybei priklausantis kelias ginčo vietoje neįregistruotas. VÄ® Registrų centro kadastro žemėlapio iÅ¡trauka tai patvirtino, tačiau Å¡ių įrodymų teismas neįvertino. Kelias yra inžinerinis įrenginys ir turi bÅ«ti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, atžymėtas teritorijos planavimo dokumentuose, jeigu jis yra įsiterpęs ir kitÄ Å¾emėnaudÄ . Atkuriant O. V. nuosavybės teises, 2001 m. sprendime taip pat buvo įraÅ¡ytas tik servitutinis priėjimas prie vandens.

Tuo metu Metelių parko direkcija net neleido nustatyti privažiavimo prie ežero (servituto). Žemės sklypo plane nebuvo pažymėtas joks kam nors priklausantis 4 m pločio kelias, nepaskaičiuotas plotas ir tokie duomenys neįregistruoti nekilnojamojo turto registre. K. T., įsigijęs žemės sklypÄ , perėmė tuos pačius nustatytus apribojimus, servitutus. 2001 06 10 O. V. žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo aktas neturi įrodomosios reikÅ¡mės dėl tariamai esamo suformuoto kelio su neaiÅ¡kia jo priklausomybe.

Jis pirmiausia neatitinka metodikoje nustatytų reikalavimų: nepatvirtintas nei sudariusios įmonės spaudu, nei žemėtvarkos skyriaus. Jame neįtraukta žemės sklypo gretimybių savininkai, įsiterpusių žemėnaudų savininkai, nėra suderinimų su pastaraisiais. Akte yra labai daug neaptartų taisymų, braukymų, prirašymų dėl tariamo „4 m. pločio keliuko“, kurie atlikti nežinia kada ir kokiomis aplinkybėmis. Šis rašytinis įrodymas turėjo būti vertintas kritiškai.

Kadangi teismas sprendimÄ grindė minėtu aktu, apeliantai pateikia 2009-03-23 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadÄ . Teismas nepagrįstai konstatavo, kad K. T. sklype yra valstybinis keliukas. K. T. žemės sklypo dokumentai patvirtina, kad jo žemės sklype nėra suformuotas kokio tai ploto, kokiu tai pažymėtu Å¡ifru valstybei ar kam kitam priklausantis keliukas, nėra jokių oficialių duomenų apie kokio tai ploto tariamÄ iÅ¡minusavimÄ iÅ¡ K. T. sklypo ploto. Teismas tik preziumavo, kad schemoje, žemėtvarkos projekte kelias pažymėtas K.

T., A. T. sklypuose, nors jokių patikimų ir aiÅ¡kių įrodymų byloje nėra. Teismo nustatytas servitutas nesukels jokių teisinių pasekmių, nes iÅ¡ atsakovų žemės sklypo ieÅ¡kovas teisėtai vis tiek negalės pakliÅ«ti į K. T. bei savo žemės sklypÄ . Teismas neįvertino aplinkybės, kad 2005 m pats žemėtvarkos skyrius sudarė komisijÄ tikslu Å . suderinti galimÄ privažiavimÄ K. T. sklype, T. sklype. Aktas patvirtina ne tik tai, kad privažiavimo ginčo vietoje nebuvo, bet ir tai, kad V.

Å . nesutiko su siÅ«lomu privažiavimu sklypo pakraščiu. Po Å¡io akto sudarymo, ieÅ¡kovas pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl laikinų apsaugos priemonių (iki ieÅ¡kinio pateikimo) ir buvo 2005 07 27 priimta nutartis, kurios pagrindu iki Å¡iol V. Å . suformavo keliÄ (b.l. 118, 137, t.II). Teismas neįvertino raÅ¡ytinio įrodymo (b.l. 137 t.I) 2006 02 15 Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus raÅ¡to, kuriame nurodoma, kad 2001 m nebuvo nustatytas privažiavimas iki Å arkų sodybos, nes tuometinis savininkas nepageidavo.

Teismas neįvertino 2010 10 22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuris patvirtina, kad kelias sklypo pakraščiu iÅ¡važinėtas, yra galimybė patekti juo į ieÅ¡kovo sklypÄ , tačiau 100 metrų ilgesnis kelias nepatogus V. Å .. Teismas sprendime klaidingai teigia, kad yra tik vienintelis kelias privažiavimui, t.y. ginčo kelias pagal ieÅ¡kovo projektÄ . Sklypo savininkės A. T. bei K. T. užsakymu buvo parengtas kitas projektas, pagal kurį 5 m. pločio ir 152 kv. m. ploto kelias į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ turėtų eiti Å¡iauriniu atsakovų su K.

T. žemės sklypų pakraščiu. Minėtam projektui neprieštaravo ir Alytaus rajono žemėtvarkos skyrius, Metelių regioninis parkas (b.l. 83 t.I), tačiau projekto teismas kaip rašytinio įrodymo byloje neprijungė. Teismo nustatytas ieškovo reikalautas kelio servitutas per žemės sklypo vidurį, suvaržo galimybes naudoti žemę pagal paskirtį, sklypo vertė akivaizdžiai sumažėja, išvažinėtas kelias vos telpa tarp elektros stulpų ir saugotinų medžių, todėl akivaizdu, kad bus naikinami medžiai, o apsaugos zonos jiems iš vis nėra galimybės sudaryti.

Sklypas sugadinamas,  nes  perskiriamas į dvi dalis. Ieškovas neatlygintinai nori važinėti naudingiausia sklypo dalimi, nors jam visi leidžia važinėti sklypo pakraščiu. Teismas be pagrindo vadovavosi 2010 06 03 Savivaldybės sprendimu ir vietinės reikšmės kelių schema, kuri buvo pateikta bylos esminio nagrinėjimo metu 2010 rudenį. Nei ieškovo, nei žemės tarnybos atstovai negalėjo įrodyti, kad kreivas, trumpas brūkšnelis yra būtent atsakovų ir K. T. sklype tariamas vidaus kelias.

Atsakovų atstovei pateikus Alytaus rajono savivaldybei užklausimÄ apie atsakovų ir K. T. sklypuose esančius kelius, gautas atsakymas, kad apie tokį keliÄ Savivaldybė duomenų neturi. Alytaus rajono apylinkės teismas veikė neobjektyviai, akivaizdžiai palaikė ieÅ¡kovo pusę, todėl buvo Å¡aliÅ¡kas. Nors Kauno apygardos teisme buvo neiÅ¡nagrinėti du atskirieji skundai, dėl ko atsakovai prašė atidėti bylos nagrinėjimÄ , teismas į Å¡ias svarbias aplinkybes neatsižvelgė ir bylos nagrinėjimo neatidėjo.

Taip pat Alytaus rajono apylinkės teismas atsisakė prijungti prie bylos svarbų raÅ¡ytinį įrodymÄ , susijusį su ieÅ¡kovo oponentams reikÅ¡mingais savivaldybės sprendimais ir vietinės reikÅ¡mės kelių schema, t.y. Alytaus rajono savivaldybės atsakymÄ . Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas visada. Jis taip pat atsisakė priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes tariamai projektas neatitinka reikalavimų, nesuderintas su dabartine žemės tarnyba. PrieÅ¡ieÅ¡kinio klausimas ir naujo projekto kitoje vietoje servitutinio kelio nustatymas yra ypač svarbÅ«s sprendžiant ginÄÄ .

Å ios aplinkybės taip pat patvirtina, jog buvo pažeista atsakovų teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Nagrinėjant bylÄ du kartus buvo reiÅ¡kiami nuÅ¡alinimai, tačiau byla buvo palikta nagrinėti tos pačios sudėties teismui. Atsiliepime į atsakovų A. P. ir M. P. apeliacinį skundÄ (b.l. 147-148 t.V) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyrius praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime į atsakovų A. P. ir M. P. apeliacinį skundÄ (b.l. 150-152 t.V) ieÅ¡kovas V. Å . praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad atsakovai apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kuriuos jie jau buvo pateikę bylos nagrinėjimo metu, bei kurie yra iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti ir motyvuotai atmesti skundžiamame sprendime, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo pat nekilnojamojo turto įsigijimo, patekdamas į savo valdÄ naudojosi vieninteliu esančiu, apie 4 m. pločio ir 364 metrų ilgio (matuojant nuo pagrindinio vieÅ¡kelio), įvažiavimo keliu, kadangi ieÅ¡kovo sodybÄ iÅ¡ kitų trijų pusių riboja vanduo ir saugotinos pelkės. Kelio atkarpa, kuria negali naudotis ieÅ¡kovas, yra praktiÅ¡kai viduryje Å¡io ginčo kelio, o tokia aplinkybė, nenustačius ginčo atkarpai kelio servituto, iÅ¡ esmės panaikina galimybę naudotis visu ginčo keliu pagal paskirtį - patekti juo į ieÅ¡kovo namų valdÄ .

Galiojančiame vietovės teritorijų planavimo dokumente - (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte Å¡is įvažiavimo kelias (kartu su ginčo atkarpa) yra nurodytas ir pažymėtas. Alytaus rajono savivaldybės Tarybos sprendimu patvirtintoje Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikÅ¡mės kelių iÅ¡dėstymo žemėtvarkos schemoje Å¡is įvažiavimo kelias (kartu su ginčo atkarpa) taip pat yra nurodytas ir pažymėtas. Nurodytų esminių aplinkybių (kad ginčo kelias yra vienintelis kelias, kuriuo ieÅ¡kovas gali patekti į savo namų valdÄ , o įrengti kitÄ keliÄ nėra jokių galimybių, bei, kad ginčo kelias yra pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose) atsakovai apeliacinio skundo argumentais, kaip ir bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme, nepaneigė.

Todėl kiti apeliacinio skundo argumentai ir motyvai (dėl ginčo kelio atkarpoje augusių daržovių, dėl kaimo įvažiavimo keliukų privalomų kadastrinių matavimų ir įregistravimo, kaip inžinerinių statinių, dėl „taisymų ir braukymų Akte“, dėl 2005 07 03 žemėtvarkos akto, dėl pagarbos kaimynų (atsakovų) interesams, dėl saugotinų medžių ir jų apsaugos zonų, dėl teismo šališkumo, dėl atsakovų atmestų skundų ir pan.) yra teisiškai nereikšmingi.

Apeliacinis skundas tenkintinas.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Atsakovai A. P. ir M. P. nurodo, kad bylÄ Â iÅ¡nagrinėjęs Alytaus rajono apylinkės teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes neprijungė reikÅ¡mingų bylai raÅ¡ytinių įrodymų, nepagrįstai nepriėmė ieÅ¡kinio, teismas veikė neobjektyviai, akivaizdžiai palaikė ieÅ¡kovo pusę.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokie apeliantų teiginiai yra pagrįsti. Kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs Alytaus rajono apylinkės teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, teisėjų kolegijai leidžia vertinti tokios aplinkybės:Nagrinėjant bylÄ 2008 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje pradinė atsakovė A. T. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurio trÅ«kumams paÅ¡alinti teismas 2008 05 08 nutartimi (b.l. 46, t. III) nustatė 10 dienų terminÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumais teismas pripažino tai, kad prie jo teikiamas projektuojamo servitutinio kelio planas nėra suderintas su Alytaus rajono žemėtvarkos skyriumi, sumokėtas 5 Lt mažesnis, nei reikalauja įstatymas, žyminis mokestis, taip pat nenurodytas trečiaisiais asmenimis įtraukiamų dalyvauti byloje  Alytaus rajono savivaldybės bei Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento suinteresuotumas byloje. 2008 05 23 nutartimi (b.l.64, t.

III) Alytaus rajono apylinkės teismas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atsisakė priimti, pripažindamas, kad ji nepaÅ¡alino teismo 2008 05 08 nutartyje nurodyto trÅ«kumo, t.y. nepateikė suderinto su Alytaus rajono žemėtvarkos skyriumi servitutinio kelio plano.CPK 143 straipsnio 3 dalis nustato, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis pareiÅ¡kiamas pagal taisykles, nustatytas šio kodekso ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Tai, kad prie pateikiamo teismui prieÅ¡ieÅ¡kinio pridedamas įrodymas yra netinkamas, nėra  CPK 111, 113, 114 ir 135 straipsniuose nustatytas prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumas, kurį privalu paÅ¡alinti ir kurio nepaÅ¡alinimas bÅ«tų teisėtas pagrindas grÄ Å¾inti tokį procesinį dokumentÄ Â jį padavusiam asmeniui.

Taigi teismas akivaizdžiai nepagrįstai grÄ Å¾ino atsakovei prieÅ¡ieÅ¡kinį, dar daugiau, tai padarė įvertindamas raÅ¡ytinį įrodymÄ , teikiamÄ Â su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, nepriėmęs prieÅ¡ieÅ¡kinio, taip iÅ¡reikÅ¡damas iÅ¡ankstinę savo nuomonę. Akivaizdus iÅ¡ankstinės nuomonės iÅ¡reiÅ¡kimas yra pagrindas byloje dalyvaujantiems asmenims vertinti, kad teismas yra Å¡aliÅ¡kas. Atsakovės atstovė 2008 05 23 posėdyje pareiÅ¡kė bylÄ Â nagrinėjančiai teisėjai nuÅ¡alinimÄ , kurį iÅ¡sprendęs teismo pirmininkas nutarė nenuÅ¡alinti bylÄ Â nagrinėjančios teisėjos nuo bylos nagrinėjimo (b.l.69-70 ir 72-73, t.

III). Atsakovė A. T. 2008 05 31 padavė dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 05 23 nutarties atskirÄ jį skundÄ , kurį Å¡is teismas atsisakė priimti, kadangi nutartis atsisakyti priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį yra neskundžiama.Byloje pasikeitus atsakovams, atsakovas A. P. pateikė 2010 09 20 prieÅ¡ieÅ¡kinį (b.l. 2-5). Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, pripažindamas, kad prie prieÅ¡ieÅ¡kinio teikiamas netinkamai parengtas planas, 2010 11 04 nutartimi netenkino atsakovų praÅ¡ymo pratęsti terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti ir 2010 11 11 nutartimi, pripažinęs, kad atsakovas trÅ«kumų nepaÅ¡alino, prieÅ¡ieÅ¡kinį laikė nepaduotu, nutarė jį grÄ Å¾inti atsakovui (b.l. 13-14, 45 ir 55, t.

V). Taip pasielgdamas teismas antrÄ Â kartÄ Â nagrinėdamas bylÄ Â akivaizdžiai nepagrįstai grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui prieÅ¡ieÅ¡kinį, ir tai  padarė  vėl įvertindamas raÅ¡ytinį įrodymÄ , teikiamÄ Â su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, nepriėmęs prieÅ¡ieÅ¡kinio, taip dar kartÄ Â iÅ¡reikÅ¡damas iÅ¡ankstinę savo nuomonę.Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl iÅ¡reikÅ¡tos iÅ¡ankstinės nuomonės buvo pagrindas, numatytas CPK 66 straipsnyje, teisėjai nuÅ¡alinti, t.y. buvo aplinkybės, keliančios abejonių teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisminėje praktikoje akcentuojama, jog viena iÅ¡ tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Å i garantija įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga.

Dėl to turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).Nepatenkinus  nuÅ¡alinimų pareiÅ¡kimų, kurie buvo pateikti net du kartus, esant pakankamam pagrindui abejoti teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu, darytina iÅ¡vada, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo, o tai yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apskųstame teismo sprendime, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, teismas sprendimÄ Â grindžia ieÅ¡kovo reikalavimus pagrindžiančiais įrodymais, tačiau nenurodo argumentų, kodėl atmeta kai kuriuos įrodymus, kurie, atsakovų nuomone,  patvirtina aplinkybes, prieÅ¡taraujančias toms, kurias teismas pripažino nustatytomis, ar bent keliančias abejonių teismo nustatytoms, kaip, pavyzdžiui, kad keliÄ per atsakovų žemės sklypÄ Ä¯rengė 2005 metais savavaliÅ¡kai ieÅ¡kovas,  kad toks kelias kaip statinys niekur neįregistruotas ir  nėra savivaldybės apskaitoje, kad iki to kelio įrengimo 2005 metais buvo svarstomas klausimas dėl galimo patekimo į ieÅ¡kovo sodybÄ Â bÅ«do nustatymo ir pan.

Tai vertintina ne tik kaip CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų neįvykdymas  teismui suraÅ¡ant sprendimÄ , bet ir aplinkybė, leidžianti dalyvaujančiam bylÄ Â asmeniui vertinti, kad jo bylÄ Â iÅ¡nagrinėjęs teismas buvo šaliÅ¡kas.  Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylÄ , neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 12 13 ir 2008 01 28 nutartyse (b.l.67-71, t.II  ir 196-200, t.

II) pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, jog nagrinėjant bylÄ iÅ¡Â naujo bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti  dėl galimybės įrengti naujÄ keliÄ Â realumo, sÄ naudų dydžio, tik po to spręsti, ar yra pagrindas nustatyti servitutÄ pagal ieÅ¡kovo pageidavimÄ . CPK 362 straipsnio 2 dalis nustato, kad kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ . Teisėjų kolegija taip vertina, nes pirmosios instancijos teismas  apskųstajame sprendime  tik nurodė, kad „iÅ¡Â Nacionalinės žemės tarnybos pozicijos byloje, Metelių regioninio parko direkcijos atstovo nuomonės, raÅ¡ytinių įrodymų byloje, darytina iÅ¡vada, kad nėra racionalu, protinga ir pagrįsta rengti naujÄ keliÄ â€œ, tačiau nesirėmė konkrečiais argumentais, neįvertino atsakovų interesų, t.y. kokiu bÅ«du nustačius servitutÄ Â ieÅ¡kovui patekti į jo sodybÄ bus mažiau pažeisti atsakovų interesai.

Pažymėtina, kad nepagrįstai atsisakydamas priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį, teismas apribojo galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodytas aplinkybes.Atsižvelgdama  į  tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija panaikina Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ Â ir bylÄ Â perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CP 329 str. 2 d. 1 p., 326 str. 1 d. 4 p.).Panaikinus pirmosios instancijos tesimo sprendimÄ Â dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, apeliantui atsakovui A.

P. jo pareiÅ¡kimu gali bÅ«ti  grÄ Å¾intinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundÄ (CPK 87 str. 1 d. 7 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,  teisėjų kolegija n u t a r i a : apeliacinį skundÄ Â patenkinti.Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ Â panaikinti ir bylÄ Â perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                Raimondas Buzelis Kolegijos teisėjai                                                                                                 Albinas Čeplinskas                                                                                                                                                                                    ArÅ«nas Rudzinskas                                                                            Â