2022-05-11 Nr. AB-11795-3-61-3-00486-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2326-781/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00486-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. H. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 22S59190 (toliau – ir Departamento sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. pareiškėjas visiškai pagrįstai bijo persekiojimo, nes jis savo kilmės šalyje patyrė (duomenys neskelbtini) pareigūnų neteisėtą prievartą, buvo sužalotas, kankintas, muštas. Pareiškėjas buvo apkaltintas, kad priklauso (duomenys neskelbtini) partijai ir dalyvauja vyriausybės draudžiamose demonstracijose. Be to, pareiškėjo persekiojimas yra grindžiamas ir jo politiniais įsitikinimais. Pareiškėjas, nors ir neprisipažino (duomenys neskelbtini) pareigūnams, kad priklauso judėjimui už (duomenys neskelbtini) atgimimą, tačiau vien už tai, kad jis palaiko šį judėjimą ir nešiojo marškinėlius su užrašu: „ne pavogtiems rinkimams”, pareiškėjas susilaukė represijų ir kankinimų, kuriuos inicijavo ir organizavo (duomenys neskelbtini) pareigūnai.

2.2. Pareiškėjas negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga, nes kankinimus (persekiojimą) vykdo teisėsaugos institucijos. Jo teisės kilmės šalyje yra pažeidžiamos, o priemonių ir galimybių apsiginti nėra. Pareiškėjas detaliai nurodė aplinkybes, kurios įrodo, kad asmuo dėl jo politinių įsitikinimų buvo persekiojamas ir patyrė nuolatinę prievartą, smurtinius veiksmus ir negali pasinaudoti savo kilmės šalies apsauga.

2.3. Nagrinėjant skundą, pareiškėjui turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, nes atsakovo prašyta sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas.

2.4. Atsakovas netinkamai ištyrė ir įvertino pareiškėjo kilmės šalyje esančią situaciją, taip pat nebuvo ištirta esama pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematika. Visiškai nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo individualios savybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio.

2.5. Tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama valstybinio subjekto. Taigi pareiškėjo deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta.

2.6. Sprendimas dėl išsiuntimo nėra pagrįstas objektyviais įrodymais.

2.7. Atsakovas, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, nors ir ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tačiau tinkamai neįvertino pareiškėjo paaiškinimų, nesurinko aktualios informacijos apie kilmės valstybę. Taip pat neteisingai įvertintas maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumas.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas atsiliepimą į skundą grindė tokiais argumentais:

4.1. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimą, kuris buvo su trūkumais (nepagrįstas objektyviais duomenimis, pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo abstraktus, neišsamus ir bendro pobūdžio), surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas negali būti laikomas patikimu įrodymu, ir jo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta. Pirmosios apklausos metu pareiškėjas minėjo, kad dalyvavo demonstracijose prieš naujai išrinktą prezidentą, todėl buvo suimtas ir kankintas. Antrosios apklausos metu pareiškėjas pakeitė savo pasakojimą ir teigė, kad niekada nedalyvavo demonstracijose, tačiau kaip daugelis jaunuolių nešiojo opoziciją palaikančius marškinėlius, todėl vieną dieną jį suėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnai, kurie vėliau jį ir kankino. Po tariamų kankinimų, kuriuos jis patyrė 2020 m. vasarį, jam daugiau nebuvo grasinta. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

4.2. Pagal surinktą kilmės valstybės informaciją akivaizdu, kad beatodairiško smurto lygis anglakalbiame (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o prancūzakalbiame (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika iš viso neegzistuoja.

4.3. Pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atsakovui nebuvo privalomas. Pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

4.4. Pareiškėjo teiginys, kad jo persekiojimas yra grindžiamas pareiškėjo politiniais įsitikinimais ir jis negali pasinaudoti kilmės valstybės apsauga yra nepagrįstas, nes galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau - Įstatymas) 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio, ko šiuo atveju nenustatyta.

4.5. Pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame 2021 m. I ketv. neįvyko incidentų, kurių metu žūtų žmonės, vadinasi, rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų neegzistuoja.

4.6. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjas legaliai atvyko į Baltarusiją, ten gyveno ir studijavo, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą – uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, 4 punktą – įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką ir prisistatė kaip nepilnametis asmuo, gimęs 2004 m. kovo 3 d., tačiau asmens amžių patvirtinančių dokumentų prieglobsčio prašytojas nepateikė. 2021 m. rugpjūčio 30 d. pirminės apklausos metu pareiškėjas pasakojo, kad po rinkimų, kuriuose vėl buvo perrinktas ilgalaikis prezidentas, vyko protestai prieš prezidentą, pareiškėjas buvo sulaikytas, kalėjime stipriai mušamas, kankinamas. Jei grįžtų atgal, jam gresia būti nužudytam, nes jis yra įtrauktas į valstybės priešų sąrašą.

Jo mama jau devynerius metus legaliai gyvena(duomenys neskelbtini). Jis norėtų keliauti pas ją. Iš (duomenys neskelbtini)pareiškėjas skrido į (duomenys neskelbtini), o iš ten – į Minską. 2021 m. lapkričio 19 d. apklausos metu pareiškėjas papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) gyveno(duomenys neskelbtini) mieste. 2018 m. (duomenys neskelbtini) vyko Prezidento rinkimai. Išrinko tą patį Prezidentą P. B.. 2018 m. spalio mėn. opozicija padavė skundą dėl rinkimų Aukščiausiam teismui. 2019 m. opozicinė partija pradėjo rengti demonstracijas.

Jų lozungas: „ne pavogtiems rinkimams“. Pareiškėjas partijai nepriklauso, tačiau buvo už permainas. Demonstracijose nedalyvavo. Jis žaidė futbolą ir nešiojo marškinėlius su užrašu: „ne pavogtiems rinkimams“. Išėjus iš stadiono, jį sulaikė 3 policininkai ((duomenys neskelbtini)) ir nusivedė į savo patalpas apklausti. Tai įvyko 2019 m. vasario mėn. Policija apkaltino jį dalyvaujant Judėjimo už (duomenys neskelbtini) atgimimą (t. y. (duomenys neskelbtini)) partijos demonstracijose ir priklausomybe partijai. Policininkai jį mušė per veidą, per kojas.

Jie vis klausė, kada bus kita manifestacija. Areštinėje jį išlaikė 6 dienas, kurių 5 dienas jį mušė. Policininkai pasakė, kad jis per jaunas užsiimti politika ir nuvežė jį iki namų, kur pareiškėjas gyveno su seneliais. Pareiškėjas lankė mokyklą, paskutinę vidurinės mokyklos klasę. Jį išsikvietė mokyklos prižiūrėtojas ir paklausė, ar pareiškėjas priklauso opozicinei partijai. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jo mama 2012 m. išvyko į (duomenys neskelbtini) gydytis, nes turėjo problemų su skrandžiu. (duomenys neskelbtini) taip pat gyvena vyresnė sesuo ir jaunesnis brolis.

Mama iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini) legaliai, turi vizą. Jis palaiko ryšį su mama telefonu. Jis norėjo išvykti mokytis į (duomenys neskelbtini), tačiau neišlaikė brandos egzamino ir negavo vidurinės mokyklos baigimo atestato, todėl mokytis (duomenys neskelbtini) jo nepriėmė. Šeimos susijungimo pagrindu vykti į(duomenys neskelbtini) nenorėjo, nes šis procesas užtrunka ilgai, todėl nutarė vykti į Baltarusiją, nes ten (duomenys neskelbtini) ambasada. Jis tikėjosi gauti vizą į (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio mėn. jis studijavo (duomenys neskelbtini).

Mokslas buvo mokamas. Pinigų jis gavo iš mamos. Studijavo iki 2021 m. atostogų.

6.2. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu ir teisme pareiškėjo duotus paaiškinimus bei visą Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

6.3. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies tikroji priežastis nėra apsaugos nuo konvencinio persekiojimo ieškojimas. Pareiškėjas tiek pokalbio Departamente metu, tiek teismo posėdžio metu, pateikdamas pasakojimą ir atsakydamas į klausimus, stengėsi neišeiti iš pirminio pasakojimo ribų, vengė detalių, kai kurie pasakojimo elementai pasižymėjo nenuoseklumu (keitėsi eigoje priklausomai nuo situacijos), ir nebuvo patvirtintas objektyviais įrodymais (pavyzdžiui, elektroniniais įrašais, susijusiais su paties pareiškėjo veikla). Pareiškėjas nurodė, kad buvo įtrauktas į valstybės priešų sąrašą, jam buvo sunku gauti ir (duomenys neskelbtini) vizą dėl to, tačiau iš kilmės šalies 2020 m. spalį išvyko per oro uostą, turėdamas Baltarusijos vizą, t. y. legaliai, praeidamas dokumentų tikrinimo procedūras. Nors pareiškėjas paaiškino, kad jo mama gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat jo senelė liko kilmės šalyje, negalėjo pateikti pasakojimą patvirtinančių įrodymų ir net asmens dokumentų kopijų. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat teigė, kad jeigu galėtų susisiekti su mama, greičiausias galėtų pateikti dokumentų kopijas, vėliau pripažino, kad išmanų telefoną turi jau bent du mėnesius, tačiau mama dokumentų tikriausiai neturi. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė nuotraukas, vaizdinę medžiagą ir nuorodas į internete paskelbtus straipsnius (kurie, jo teigimu, yra apie po rinkimų vykusius protestus), tačiau šie įrodymai iš esmės patvirtina Departamento surinktą kilmės šalies informaciją apie 2018 m. pabaigoje ir 2019 m. pradžioje vykusius protestus. Pareiškėjas teismo posėdžio metu kategoriškai teigė, kad protestuose nedalyvavo, politinei partijai nepriklauso. Dėl konkrečių grasinimų pareiškėjui atsakovas, teismas, pastebėjo, kad pareiškėjas juos patyrė 2019 m. vasarį ir daugiau grasinta nebuvo (pareiškėjas apie grasinimus neužsiminė), pareiškėjas po daugiau kaip 1,5 metų, 2020 m. spalį, išvyko iš kilmės šalies. Pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis apie savo amžių – nurodė, kad yra nepilnametis, tačiau ekspertizės metu nustatyta, kad jo biologinis amžius daugiau kaip 23 metai.

6.4. Teismas pripažino, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat detaliai vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes.

6.5. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo išvadai, kad beatodairiško smurto lygis centriniame (duomenys neskelbtini) yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų neegzistuoja.

6.6. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, kad pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Taigi, teismo nuomone, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjo skundo argumentai nesukėlė abejonių dėl Departamento padarytų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojui grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių.

6.7. Teismas, spręsdamas dėl Departamento sprendimo dalies dėl pareiškėjo išsiuntimo, vadovavosi 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsniu. Teismas vertino, kad pareiškėjui taikyta priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo ir tyrimo metu nustatytų aplinkybių (pareiškėjas laisvai išvyko iš kilmės šalies, taip pat savo valia iš šalies, kurioje jam grėsmė nekilo (Baltarusijos) pasirinko atvykti į Europos Sąjungą nelegaliai, neturint asmens dokumento, neteisėtai kertant Lietuvos–Baltarusijos sieną hibridinės atakos metu).

6.8. Teismas nesutiko su Departamento vertinimu, kad pareiškėjui taikomas draudimo atvykti laikotarpis yra proporcingas. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Todėl teismas sumažino draudimo atvykti terminą iki dvejų metų.

6.9. Teismas, įvertinęs Departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno zonoje, padarė išvadą, kad ji atitinka teisės aktų reikalavimus ir faktinę situaciją, ir draudimo atvykti terminą sumažino iki dvejų metų.

6.10. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

III. 7. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tas pačias aplinkybes ir argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui.

9. Grįsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančią kilmės valstybės informaciją, kuri patvirtina pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus. Nebuvo ištirta esama pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje veikiančių teroristinių organizacijų prievartos problematika taikių civilių atžvilgiu.

9.2. Pareiškėjo pasakojimas neturi formos ir turinio trūkumų, o atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, yra nustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrindžia tarptautinės apsaugos, prieglobsčio suteikimo poreikį.

9.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes jis buvo priimtas pažeidžiant proceso teisės normas, žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą principą, o atsakovo surinkta ribota informacija, kuria rėmėsi teismas, yra neobjektyvi ir prieštarauja pareiškėjo kilmės šalies realybei.

10. Atsakovas Departamentas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių nenurodo.

12. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

15. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją terminą, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas netikrinamas.

16. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

17. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

18. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas.

22. Apeliaciniame skunde pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai įvertino jo paaiškinimus, kurie yra nuoseklūs ir neturi trūkumų, ir nepagrįstai vadovavosi atsakovo surinkta ribota informacija, kuri prieštarauja pareiškėjo kilmės šalies realybei.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo padėties kilmės valstybėje tyrimą ir priėjo pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo paaiškinimams dėl jo baimės būti persekiojamam ir kankinamam (duomenys neskelbtini) pareigūnų, trūksta esminių ir konkrečių detalių bei tikslumo. Byloje nėra duomenų (jų nepateikė ir pareiškėjas), paneigiančių Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadas, kad pareiškėjo paaiškinimai yra nepatikimi. Pareiškėjas, turėdamas pareigą pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį ir Departamento suteiktas galimybes tikslinti paaiškinimuose iškilusius neaiškumus bei prieštaravimus, nepateikė nei Departamentui, nei teismui pagrįstų duomenų, patvirtinančių jo pasakojimų dėl dalyvavimo demonstracijose, represijų ir kitos prievartos jo atžvilgiu taikymo, tikrumą. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad jo paaiškinimai turėjo būti vertinami, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo baimė patirti represijas grindžiama politiniais motyvais (priklauso judėjimui už (duomenys neskelbtini)), tačiau kartu pareiškėjas nepatikslina savo paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių, nenurodo Departamento ir teismo nustatytų jo paaiškinimo prieštaravimų priežasčių, išsamesnių duomenų apie prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Pareiškėjo bendro pobūdžio teiginiai dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus, nesant kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pripažinti, kad pareiškėjo baimė patirti pagrobimą ir kankinimus yra pagrįsta. Šių išvadų nepaneigia ir apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti Departamento, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl pareiškėjo paaiškinimų ir baimės grįžti į kilmės valstybę.

24. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįsta (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis). Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors tam, jog tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Departamentas turi surinkti informaciją apie kilmės valstybę, tai savaime nereiškia Departamento pareigos informaciją rinkti visais pareiškėjo norimais aspektais. Nors šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad Departamento surinkta informacija yra ribota, prieštarauja pareiškėjo kilmės šalies realybei, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Departamento surinktą informaciją. Kaip minėta, ne Departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Departamentas turi surinkti ne tik bendrą informaciją apie kilmės valstybę, bet ir informaciją, pagrindžiančią individualias aplinkybes, yra nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas ir teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir priėjo pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

26. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė