2017-12-14 Nr. AB-23571-3-61-3-00200-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2930-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00200-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), (toliau – ir atsakovas) 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K jis buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2016 m. sausio 12 d. su pertraukomis. Pažymėjo, kad kalinimo įstaigoje buvo nuolat pažeidžiamos galiojančios teisės aktų nuostatos, nes kameros buvo nuolat perpildytos, nebuvo užtikrinamas teisės aktuose nustatytas minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimas. Nurodė, kad sanitarinio mazgo Lukiškių TI-K kamerose įrengimas neužtikrina pakankamo privatumo. Skunde pažymėjo, kad trūko inventoriaus, dirbtinio ir natūralaus apšvietimo. Kameros yra avarinės būklės, o gyvenimo sąlygos – antisanitarinės. Nurodė, kad buvo neužtikrinamos tinkamos sąlygos, atvykus etapu į Lukiškių TI-K. Tokias sąlygas pareiškėjas vertino kaip kankinančias ir nežmoniškas, žeminančias jo orumą. Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), prašė teismo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2016 m. sausio 12 d., o skundą teismui parašė 2016 m. sausio 13 d., todėl prašė teismo, remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo reikalavimams už laikotarpį nuo 2010 metų dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovas teismui pateikė pareiškėjo viso kalinimo laikotarpio duomenis, t. y. nuo 2010 m. birželio 16 d. iki 2016 m. sausio 12 d.

5. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

6. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, ir administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiui, nes į kalinimo įstaigą asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.

7. Nurodė, kad skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribas. Susidarius tokiai situacijai, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

8. Pabrėžė, kad remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kamerose nuolatos yra palaikoma švara ir tvarka, to reikalaujama ir iš kalinčiųjų. Siekiant palaikyti švarą kamerose, atsakovas yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

9. Paaiškino, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos įrengtos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, ne visada įmanoma įrengti papildomų baldų. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 metro aukščio sienele. Pažymėjo, jog įstatymuose nėra reglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų būti įrengtos durelės. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

10. Anot atsakovo atstovo, pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais bei samprotavimais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Nėra įrodyta, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai darė jam tiesioginę įtaką. Be to, tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

11. Atsakovo atstovas, be kita ko, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama praktika, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktais, bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“ (toliau – ir Pranešimas), prašė atlyginti turėtas dokumentinės medžiagos teismui rengimo išlaidas, kurios sudaro 10,80 Eur.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo S. M. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui S. M. 1 062 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Kitą pareiškėjo S. M. skundo dalį atmetė.

13. Nagrinėdamas bylą, teismas vadovavosi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimus, taip pat nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio senatį, bei atsižvelgė į LVAT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl ieškinio senaties taikymo.

14. Iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2016 m. sausio 12 d. Pareiškėjas teismui paaiškino, kad anksčiau nesikreipė dėl pažeistų teisių dėl to, jog tik dabar išsivertė teisės aktų tekstus ir anksčiau nežinojo, jog jo teisės yra pažeidžiamos.

15. Pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų, teismas pažymėjo, jog nagrinėjant tokius administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK 6.271 straipsnis, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodyta priežastis – nežinojimas, kad jo teisės pažeidžiamos, negali būti laikoma svarbia, nes pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo subjektyviai žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, nepriklausomai nuo to, kas reglamentuojama tarptautiniais teisės aktais.

16. Atsižvelgęs į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir taikytiną teismų praktiką, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimams dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo prašymu teismas taikė trejų metų ieškinio senaties terminą, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2016 m. sausio 13 d., ir tai reiškia, kad taikant senaties terminą, pareiškėjui neturtinė žala galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 13 d.

17. Teismas nustatė, kad iš nurodyto laikotarpio pareiškėjas 118 dienų buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 kv. m, t. y. neatitiko Įsakymo 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto.

18. Nagrinėjamu atveju, apibendrinęs teisinį reglamentavimą bei byloje esančius duomenis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 13 d. (išskyrus tas dienas, kuriomis nebuvo pažeistos teisės normos) kalint Lukiškių TI-K, buvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

19. Spręsdamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai neužtikrino pakankamo privatumo nuo pareigūnų bei kitų kameroje laikomų asmenų, pagrįstumo, teismas atsižvelgė į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punkto nuostatas. Įvertinęs atsakovo atstovo atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktus argumentus, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai atitinka minėtą Taisyklių 14.5 papunkčio reikalavimą, ir atsižvelgęs į LVAT praktiką, kurioje išaiškinta, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, teismas pažymėjo, kad į šią aplinkybę bus atsižvelgiama, vertinant pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.

20. Dėl kamerų antisanitarinių sąlygų ir remonto teismas pažymėjo, kad, kaip teisingai nurodė atsakovas, remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto, ir tai atitinka HN 76:2010 62 punkto nuostatą.

21. Atsižvelgęs į Taisyklių 14.6 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, jog atsakovas teismui nurodė, kad visose kamerose privalomas inventorius yra, tačiau pažymėjo, jog kamerų plotas nedidelis, dėl to ne visada gali įrengti daugiau papildomų spintelių bei taburečių. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo nurodytus argumentus laikė nepagrįstais.

22. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog kamerose nebuvo užtikrinta pakankamai dirbtinio ir natūralaus apšvietimo, teismas atsižvelgė į HN 76:2010 22 punkto reikalavimus, kurie atitinka normą, įtvirtintą nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimus (mažiausiai 200 lx). Nurodė, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai patvirtina, jog dirbtinis apšvietimas atitinka įstatyme numatytus reikalavimus. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad kamerų patalpose trūko natūralaus apšvietimo, tačiau neapibūdino su šiais veiksniais susijusių aplinkybių, jų nedetalizavo. Vadovaudamasis LVAT suformuluota įrodymų naštos paskirstymo taisykle, teismas pažymėjo, kad bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjas privalo pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pateikė tik savo nuomonę, nenurodydamas jokių papildomų aplinkybių. Todėl teismas sprendė, kad vien pareiškėjo nuomone grindžiamas argumentas negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.

23. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas gali būti tenkinamas tik tiek, kiek buvo pažeistos jo teisės į kalinimą kamerose, kuriose jam tektų 3,6 kv. m kameros ploto, bei dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo.

24. Įvertinęs tai, kad 118 dienų pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sprendė, kad tai sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė diskomfortą, tačiau neįrodė, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobūdžio neigiamų išgyvenimų. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (118 dienų), teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 1 062 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, kad jų mastas būtų itin didelis, todėl priteistiną 1 062 Eur sumą vertino kaip adekvačią dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms.

25. Spręsdamas dėl atsakovo atstovo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgęs į ABTĮ 40 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad atsakovo atstovo atsiliepime nurodyta Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų, iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (Tvarkos 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Nurodyti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovo atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Todėl atsakovo atstovo prašymą, priteisti jo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusių dokumentų rengimo išlaidas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

27. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Mano, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

28. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.

29. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta 20 000 Eur suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

30. Atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Nurodo, kad ruošiant dokumentinę medžiagą ir formuojant administracinę byla pagal pareiškėjo gautą skundą Lukiškių TI-K realiai turėjo padaryti tam tikras kopijas iš esančių dokumentų, kurie laikomi įstaigoje popierine forma, dokumentai įstaigoje nėra kaupiami (laikomi) skaitmenine forma, todėl atsakovas Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo. Pažymi, kad vadovaujantis Tvarkos 6 ir 7 punktais bei Pranešimu, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur (0,22 Lt), todėl prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byla nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų atlyginimo. Pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo t. y. nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2016 m. sausio 12 d.

33. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 062 Eur neturtinei žalai atlyginti.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, jog šiuo atveju nebuvo nustatyti valdžios institucijos neteisėti veiksmai, kaip būtina deliktinės atsakomybės sąlyga.

35. Byloje, remiantis atsakovo pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas tam tikrą laikotarpį buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytus reikalavimus. Minėto fakto iš esmės neneigia ir atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pritaikius trejų metų ieškinio senatį, ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 13 d., Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas 196 dienas, iš kurių 118 dienų pareiškėjas išbuvo pažeidžiant teisės aktais vienam asmeniui nustatytą minimalų kameros plotą, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Lukiškių TI-K administracijos neteisėtus veiksmus, neužtikrinant pareiškėjui pagal teisės aktus numatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto.

36. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, jog pareiškėjui visą jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino privatumo juo naudojantis, todėl konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu. Teisėjų kolegija pažymi, kad, paduodamas apeliacinį skundą, atsakovas jokių naujų argumentų ar įrodymų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nepateikė.

37. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis pagrįstai įvertintas 1 062 Eur.

38. Pasisakydama dėl teismo sprendimo dalies, kuria teismas netenkino atsakovo atstovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktais, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 10,8 Eur sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Pažymėtina, kad įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimo teisme pasiruošimui, pateikimą reglamentuoja ABTĮ 67 straipsnio 3 dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas įrodymus į bylą pateikė ne pareiškėjo prašymu, o vykdydamas teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Dėl pirmiau nurodytų motyvų darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

40. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dainius Raižys