b4dc3c03-160d-4bea-bba7-fdae5dc2f96b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-771-208/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03676-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija: 7.6.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Linai Novikovienei, atsakovės atstovėms: Justinai PuodžiÅ«tei ir Rimai Sereikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja K. K. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija), 6 463,60 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. spalio 18 d. pareiÅ¡kėjai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 6-24-10095 pareiÅ¡kėjai buvo paskirta motinystės paÅ¡alpa. Sprendime apskaičiuota, kad 126 kalendorinių dienų laikotarpis, trunkantis nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. spalio 18 d. apima 88 darbo dienas, kurių darbo užmokestį paskirta motinystės paÅ¡alpa kompensuoja. Taip pat apskaičiuota, kad pareiÅ¡kėjos dienos kompensuojamasis uždarbis (teisės į paÅ¡alpÄ atsiradimo dienai) yra 139,13 Eur.

MinėtÄ sumÄ padauginus iÅ¡ 88 darbo dienų priklausytų 12 243,44 Eur paÅ¡alpa, atitinkamai nuo kurios atskaičiuotini mokesčiai, tačiau sprendime yra pritaikytas maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis, kuris apskaičiuotas pagal 2015 m. spalio mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (431 Eur) 3,2 dydžio sumÄ bei 2015 metų vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių, ir sudaro 65,68 Eur. Kadangi pareiÅ¡kėjos vienos dienos kompensuojamasis uždarbis yra didesnis už maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 6-24-10095 buvo apskaičiuota 5 779,84 Eur dydžio motinystės paÅ¡alpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. spalio 18 d. taikant maksimalųjį dydį 65,68 Eur (65,68 Eur x 88 d. d. x 100 proc.).

Susidarantis skirtumas tarp apskaičiuotos paÅ¡alpos, pritaikius dienos maksimalų kompensuojamÄ jį uždarbį, ir paÅ¡alpos taikant, pareiÅ¡kėjai, dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, sudaro 6 463,60 Eur. Taigi pareiÅ¡kėjai paskirtas iÅ¡mokos dydis ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiÅ¡kėjai pajamų, lygiaverčių iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios vidutiniÅ¡kai uždirbtam darbo užmokesčiui. PareiÅ¡kėjos manymu, nepagrįstai taikant maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, o ne pareiÅ¡kėjos kompensuojamÄ jį uždarbį, pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta konstitucinė mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija dirbančioms motinoms, taip pat teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Dėl atsakovės atstovo neveikimo nebuvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris užtikrina Å¡iÄ pareiÅ¡kėjai garantuojamÄ teisę. Dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėja patyrė 6 463,60 Eur nuostolių. Grįsdama skundo reikalavimus pareiÅ¡kėja taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. priimtu nutarimu, kuriame buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės paÅ¡alpai apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į jÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, įstatymuose neįtvirtinus per nustatytÄ laikotarpį iki nėštumo ir gimdymo atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių iÅ¡mokų visoms dirbančioms moterims, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovė skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos valstybė nevykdė savo pozityvių pareigų ir dėl to kilo pareiÅ¡kėjai žala. Valstybė ignoravo konstitucinę doktrinÄ , su kuo pareiÅ¡kėja nesutinka. Ministerijos pareiga parengti įstatymų projektus (dėl motinystės paÅ¡alpos), tačiau ji tos pareigos neįvykdė. Atsakovės atstovė VSDFV atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 6-24-10095, kuriuo pareiÅ¡kėjai buvo paskirta ginčijama motinystės iÅ¡moka apribojus jÄ maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu, pareiÅ¡kėja nustatyta tvarka neskundė, jis įsigaliojo ir buvo visiÅ¡kai įvykdytas, galimybės jį apskųsti nebėra. Tokiu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Nesant vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, teisė į žalos atlyginimÄ paneigiama visiÅ¡kai.

Pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas buvo įvykdytas dar 2015 metais, todėl 2016 m. kovo 15 d. priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 2 d., kuriuo pareiškėjos atžvilgiu taikytos teisės aktų nuostatos pripažintos prieštaraujančiu Konstitucijai, pareiškėjos atžvilgiu retrospektyviai negali būti taikomas. Pareiškėja nenurodė nei vieno konkretaus (apibrėžto atitinkama data, vieta ir kitais požymiais) atsakovės veiksmo (neveikimo) jos atžvilgiu atvejo, o tik abstrakčiai išvardijo veiksmus, su kuriais ji nesutinka.

Taigi neįrodė neteisėtų veiksmų, kurie yra bÅ«tinojo sÄ lyga vieÅ¡ajai atsakomybei kilti. Atsakovės atstovė Ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai vadovaujasi 2012 m. vasario 27 d. nutarimu, kadangi jame nebuvo nagrinėjama, ar Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytas maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės paÅ¡alpai apskaičiuoti neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Be to, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėja, Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 27 d. nutarime nurodė, kad įstatymų leidėjas, paisydamas visuomenės ir valstybės iÅ¡galių, turi nustatyti paramos Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, dydį, o ne gauto atlyginimo vidurkio apskaičiavimo tvarkÄ . Teisinio reguliavimo nuostatos, kurios buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai yra paÅ¡alintos iÅ¡ teisės sistemos bei nustatytas teisinis reguliavimas, skirtas perskaičiuoti motinystės paÅ¡alpas, apskaičiuotas taikant maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį asmenims nuo 2016 m. kovo 15 d.

įgijusiems teisę gauti motinystės paÅ¡alpÄ . Konstitucinio Teismo nutarimui galiojant į ateitį, valstybės institucijos veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo elgtis. PareiÅ¡kėjai neįrodžius civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų, žala nenustatyta ir negali bÅ«ti priteista. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime nurodytais argumentais. PaaiÅ¡kino, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 27 d. nutarimo motyvuojamoje dalyje nenurodė, kad kompensuojamojo uždarbio apribojimas iki 3,2 dydžio sumos yra negalimas, nėra prieÅ¡taraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir neturi bÅ«ti paÅ¡alintas iÅ¡ teisinės sistemos.

Teismas k o n s t a t u o j a: byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjos patirtos 6 463,60 Eur turtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjos teismui pateikto skundo turinį nustatyta, kad pareiÅ¡kėja turtinę žalÄ kildina iÅ¡ VDSFV Vilniaus skyriaus 2015 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 6-24-10095 „Dėl K. K. teisės į motinystės paÅ¡alpÄ â€œ, kuriuo buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjai skirti 5 779,84 Eur motinystės paÅ¡alpÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. spalio 18 d. ir kurios dydis buvo apskaičiuotas taikant 65,68 Eur maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį.

PareiÅ¡kėjos teigimu, motinystės paÅ¡alpa turėjo bÅ«ti apskaičiuota taikant ne maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, o jos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį. Motinystės paÅ¡alpų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Ligos ir motinystės įstatymas) bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr.

86. Vadovaujantis Ligos ir motinystės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusia pareiÅ¡kėjos teisės į motinystės paÅ¡alpÄ dienÄ (2015 m. birželio 15 d.), kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieÅ¡ nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį.

Nuostatų 9 punktas nustatė, kad vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpoms apskaičiuojamas paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieÅ¡ nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį, draudžiamÄ sias pajamas dalijant iÅ¡ to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perkeltas poilsio dienas.

Ligos ir motinystės įstatymo 6 straipsnio 5 dalis ir Nuostatų 7 punkte nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis paÅ¡alpoms apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į atitinkamÄ paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos. Pagal Nuostatų 10 punktÄ minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal teisės į atitinkamÄ paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusias einamųjų metų draudžiamÄ sias pajamas, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpoms – Å¡ių pajamų trečdalį dalijant iÅ¡ tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d.) 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimÄ ) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal to paties straipsnio 2 dalį skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimÄ (neatlikimÄ ) ar sprendimo priėmimÄ , o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. birželio 30 d. priimto sprendimo pareiÅ¡kėja privalomai iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, Å¡iuo atveju – VSDFV, neskundė, todėl Å¡is sprendimas nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Ä®vertinus Å¡iÄ aplinkybę, ginčui aktualų teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai, apskaičiuojant ir skiriant motinystės paÅ¡alpÄ , iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėja kildina reikalavimÄ atlyginti žalÄ , yra teisėti.

Vadinasi, nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, Lietuvos valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008), todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas atlyginti turtinę žalÄ , dėl to, jog 2015 m. birželio 30 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-24-10095 motinystės paÅ¡alpa buvo apskaičiuota pagal maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, o ne pareiÅ¡kėjos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, atmestinas kaip nepagrįstas.

Sutiktina su atsakove, kad pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimu, kadangi jame nebuvo nagrinėjama, ar Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytas maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti neprieštarauja Konstitucijai, o 2016 m. kovo 15 d. priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 2 d., kuriuo pareiškėjos atžvilgiu taikytos teisės aktų nuostatos pripažintos prieštaraujančiu Konstitucijai, pareiškėjos atžvilgiu retrospektyviai negali būti taikomas.

PareiÅ¡kėjos skunde taip pat keliamas reikalavimas priteisti 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å is reikalavimas laikytinas iÅ¡vestinis, todėl atmetus pagrindinį reikalavimÄ dėl 6 463,60 Eur turtinės žalos priteisimo, atmestinas ir Å¡is pareiÅ¡kėjos reikalavimas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas ne pareiÅ¡kėjos naudai, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos jai nepriteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos K. K. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Donatas Vansevičius