b4dbf2f6-d956-4a7e-87e5-2d7a4f0c19e8 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja BTeisėja J. Sedalienė                                                                  Civilinė byla Nr. 2S-565-210/2012                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03498-2012-1                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 122.4, 128.17. (S)                                                                             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 24 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo skolininko D. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) akcinės bendrovės (toliau AB) Ūkio bankas pareiÅ¡kimÄ dėl įkeisto turto areÅ¡tavimo ir priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka iÅ¡ įkeisto turto ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė           Kreditorius AB Ūkio bankas kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas pradėti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ . Nurodė, kad pagal 2009-05-05 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui D. S. suteikė 50000 Lt paskolÄ , grÄ Å¾inant pagal grafikÄ iki 2011-03-01. Å ios prievolės įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakÅ¡tu, kodas (duomenys neskelbtini), įkeistas D. S. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 3,9500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 32,8100 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Kreditoriaus teigimu, skolininkas hipoteka apsaugotos prievolės nevykdė nuo 2010-12-31, o 2011-03-01 suėjo galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas. D. S. liko skolingas bankui 25021,17 Lt suteiktos paskolos, 2939,99 Lt palÅ«kanų ir 4902,44 Lt delspinigių, viso 32863,60 Lt. Todėl prašė areÅ¡tuoti įkeistÄ turtÄ ir įspėti skolininkÄ bei įkeisto turto savininkÄ , kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytinių.       II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi pradėjo priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ .

AreÅ¡tavo D. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant juo disponuoti: 3,9500 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 32,8100 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ä®spėjo skolininkÄ ir įkeisto turto savininkÄ D. S. bei jo sutuoktinę I. S., kad negrÄ Å¾inus 32863,60 Lt skolos ir 142 Lt žyminio mokesčio per vienÄ mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytynių, o gautos lėšos, atskaičius vykdymo iÅ¡laidas, bus nukreiptos kredito padengimui kreditoriaus naudai.

Nurodė įkeisto turto savininkui, kad nuo įkeisto turto areÅ¡to momento jis netenka teisės perleisti turtÄ kitiems asmenims, taip pat įkeisti, iÅ¡nuomoti ar kitaip suvaržyti teisę į šį turtÄ arba mažinti jo vertę. Konstatavo, kad iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio ir pateiktų dokumentų matyti, jog skolininkas privalomų mokėjimų pagal kredito sutartį nebevykdo nuo 2010-12-31. Pažymėjo, kad hipotekos kreditorius į hipotekos skyrių kreipėsi 2012-06-06, t. y. pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (2011-03-01).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Skųsdamas Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį apeliantas (skolininkas) D. S. praÅ¡o jÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo atmesti. Atskirajame skunde teigiama, kad:

1) draudimas disponuoti žeme lemia žemės sklypų vertės nuvertėjimÄ ;

2) areštuoto turto vertė ženkliai viršija skolos dydį (bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas lygus 330000 Lt, o reikalaujama išieškoti suma siekia tik apie 33000 Lt);

3) kreditorius nepagrįstai nutraukė kredito sutartį (skolininkas aktyviai siekė įgyvendinti savo įsipareigojimus, tačiau kreditorius į tai neatsižvelgė). Be to, nurodoma, kad paties kreditoriaus veiksmai (didelių palÅ«kanų ir delspinigių nustatymas) iÅ¡provokavo sunkiÄ skolininko padėtį.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ kreditorius AB Ūkio bankas praÅ¡o skundÄ atmesti ir Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime tvirtinama, kad teismų praktikoje suformuota nuomonė dėl laikinųjų apsaugos priemonių – areÅ¡to apimties atitikimo areÅ¡tuojamo turto vertei, ypatingos teisenos atveju – skolÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ įkeisto turto – netaikytina ir skolininko argumentai, dėl areÅ¡tuojamo turto vertės atitikimo prievolės dydžiui, atmestini.

Pažymima, jog skolininko teiginiai, kad turto areÅ¡tas mažina jo vertę, neparemti jokiais įrodymais. Pabrėžiama, kad prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo terminas pasibaigė 2011-03-01, o skolininkas prievolės, užtikrintos hipoteka, tinkamai neįvykdė nei termino pabaigos momentu, nei vėliau kreditoriaus raginamas. Nagrinėjamu atveju, kad kreditorius nenutraukinėjo Kredito sutarties, o iÅ¡siuntė įspėjimus skolininkui, ragindamas jį atsiskaityti ir primindamas, kad prievolių įvykdymo terminas yra seniai pasibaigęs. Be to, nurodoma, kad skolininko atskirojo skundo argumentai dėl skolos grÄ Å¾inimo pratęsimo, per didelių palÅ«kanų ir delspinigių skaičiavimo yra visiÅ¡kai neaktualÅ«s sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Kadangi pareiÅ¡kimas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka iÅ¡ įkeisto turto teisme gautas 2012 m. birželio 6 d., todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi Å¡iÄ dienÄ galiojusiomis CPK normomis.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009-05-05 tarp kreditoriaus AB Ūkio bankas ir skolininko Å«kininko D. S. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (5-9 b. l.), pagal kuriÄ kreditorius AB Ūkio bankas suteikė skolininkui Å«kininkui D. S. kreditÄ , kurio grÄ Å¾inimo terminas 2011-03-01. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo užtikrinimui skolininkas D. S. 2009-05-05 sutartinės hipotekos lakÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ 3,9500 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir 32,8100 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (10-13 b. l.).

Skolininkui laiku negrÄ Å¾inus kredito, kreditorius AB Ūkio bankas 2011-11-29 praneÅ¡imu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo skolininkÄ D. S., kad įsiskolinimas turi bÅ«ti likviduotas per 15 dienų nuo praneÅ¡imo gavimo dienos, kreditorius pradės vykdyti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , t. y. kreditorius pasinaudojo CPK 558 str. 1 d. įtvirtinta teise (14 b. l.). IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad praneÅ¡imas skolininkui ir įkeisto turto savininkui įteiktas (16 b. l.). Tai reiÅ¡kia, kad skolininkas D.

S. buvo informuotas, kad skolos negrÄ Å¾inus, kreditorius pradės vykdyti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Kaip matyti iÅ¡ atskirojo skundo, skolininkas D. S. aplinkybių, kad tinkamai nevykdė prievolių pagal Kredito sutartį, neginčija.              Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiÅ¡kimas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., Å¡ie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.).

Skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedÅ«rų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti CK iÅ¡vardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo bÅ«dais. CPK 558 str. 1 d. reglamentuotos procedÅ«ros paskirtis sukurti prielaidas pradėti realų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , jeigu skola per vienÄ mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrÄ Å¾inama ir hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiÅ¡kimu dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti (CPK 558 str. 2 d.).

BÅ«tent hipotekos kreditoriaus CPK 558 str. 2 d. nustatyta tvarka pateikto pakartotinio kreipimosi patenkinimas sukelia materialių padarinių – įkeisto daikto savininko pasikeitimÄ , nes hipotekos teisėjui priėmus atitinkamÄ nutartį pradedamas įkeisto daikto pardavimas iÅ¡ varžytynių arba įkeistas daiktas perduodamas kreditoriui administruoti. BÅ«tent Å¡ioje stadijoje tampa aktualus hipotekos rÅ«Å¡ies nustatymas ir atitinkamai įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse tvarka. Todėl apelianto skundo argumentai dėl įkeisto turto areÅ¡to eiliÅ¡kumo, įkeisto turto vertės ir įsiskolinimo dydžio santykio neturi reikÅ¡mės skundžiamos nutarties teisėtumuiApeliacinės instancijos teismo vertinimu, hipotekos teisėja tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedÅ«ros paskirtį – įspėjo apeliantÄ (įkeisto daikto savininkÄ ) apie numatomÄ priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , uždrausdama disponuoti įkeistu turtu.

PrieÅ¡ priimdama atitinkamÄ nutartį, hipotekos teisėja iÅ¡analizavo gautÄ pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡tyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sÄ lygos praÅ¡omai procedÅ«rai atlikti, t.y. areÅ¡tavo minėtÄ Ä¯keistÄ turtÄ tik tinkamai atlikusi kreditoriaus pateiktų dokumentų kontrolę. Nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai nepagrįsti apelianto argumentai, kad kreditorius, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdamas Kredito sutartį, pažeidė ne tik lygiateisiÅ¡kumo, bet ir proporcingumo bei protingumo principus.

Kaip matyti iÅ¡ Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.3 punkto, galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas baigėsi 2011-03-01, o kreditorius dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kreipėsi tik 2012-06-06 (2, 5 b. l.). Taigi, Å¡iuo atveju kreditorius ne tik, kad nenutraukinėjo Kredito sutarties, tačiau dar ir papildomai siuntė įspėjimus skolininkui, ragindamas jį atsiskaityti ir primindamas, jog prievolių įvykdymo terminas yra seniai pasibaigęs (14 - 15 b. l.) Apelianto argumentai, dėl kreditoriaus nebendradarbiavimo yra paneigti į bylÄ pateiktais įrodymais (14 – 15 b. l.), todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.

Skolininko daromas sutartinių įsipareigojimų pažeidimas buvo įgavęs sisteminį pobÅ«dį, mokėjimai nebuvo atliekami ilgÄ laikÄ . Skundo argumentas, jog apeliantas dėl sunkios finansinės situacijos neturėjo pinigų savo prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, vertintinas kaip nesusijęs su kreditoriaus pareiÅ¡kimo, o kartu ir ginčijamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. PrieÅ¡inga iÅ¡vada paneigtų hipotekos instituto esmę ir tikslus.Apeliantas kelia abejones dėl kreditoriaus pareiÅ¡kime ir ginčijamoje nutartyje nurodytos įsiskolinimo sumos dydžio pagrįstumo.

Ginčijama nutartimi, priimta ypatingosios teisenos tvarka, iš esmės vykdoma administracinė funkcija, t. y. nustatomas pagrindas išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto inicijuoti, tuo tarpu teisinis ginčas dėl įsiskolinimo dydžio nesprendžiamas. Argumentai dėl palūkanų ar delspinigių dydžio galėtų turėti įtakos ginčijamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, jeigu sukeltų abejones dėl to, ar skola egzistuoja apskritai. Jokių tai patvirtinančių, t. y. kreditoriaus pateiktus įrodymus dėl įsiskolinimo egzistavimo paneigiančių įrodymų apeliantas nepateikė.

Skolos dydį skolininkas gali ginčyti reikÅ¡damas ieÅ¡kinį ginčo teisenos tvarka.             Pažymėtina, kad bet kurioje proceso stadijoje, tame tarpe ir vykdymo procese, Å¡alys gali užbaigti bylÄ taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d., 643 str. 7 p.). Kreditorius turi teisę bet kuriuo momentu atsisakyti hipotekos ar įkeitimo, nors skolininkas jam ir nebÅ«tų įvykdęs įsipareigojimų (CPK 567 str. 1 d.).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus motyvus, Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                                     Vytautas Kursevičius