b4dbd75f-1e7d-4d1f-acfe-e09076aa26ca · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. e2A-979-613/2016Teisėjas Vandalinas Vainius (S) Proceso Nr. 2-24-3-01707-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.1.; 2.5.1.3.6.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2016 m. birželio 30 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M.

U. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės asociacijos „TriuÅ¡elių alėja“ ieÅ¡kinį atsakovui M. U. dėl skolos priteisimo, nustatė: ieÅ¡kovė Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 1143,31 Eur skolos, nuo Å¡ios sumos 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2008-09-05 įsteigus asociacijÄ â€žTriuÅ¡elių alėja“ bendraturčių bendriems poreikiams buvo nustatytas 165,08 Eur dydžio metinis mokestis, kuris buvo pavadintas bendrijos mokesčiu (kai kuriuose dokumentuose vadinamas nario mokesčiu).

Å is nustatytas 165,08 Eur dydžio mokestis iÅ¡liko nepakitęs iki       2013-06-01, kai 2013-05-16 visuotinio narių susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas dėl Å¡io mokesčio padidinimo. Visuotinio narių susi­rinkimo metu nutarta nuo 2013-06-01 padidinti mokestį už vienÄ Å¾emės sklypÄ iki 28,96 Eur per mėnesį (347,54 Eur per metus). 2014-02-03 visuotinio narių susirinkimo metu buvo nuspręsta palikti 28,96 Eur mokestį per mėnesį ir 2014 metams. Å io mokesčio pagrindu surinktų piniginių lėšų buvo atlikti tokie darbai, kaip užtaisytos asfalto duobės, sutvarkytos gatvių lentelės, uždėti lie­taus kanalizacijos gaubtai, pakeisti ir sutvarkyti siurbliai, sutvarkytas vandentiekis, nuolat nupjaunama žolė administruo­jamoje teritorijoje ir pan.

Å is vienkartinis iÅ¡ kiekvieno žemės sklypo savininko renkamas mokestis visada buvo nau­dojamas bendraturčių bendrų interesų tenkinimui, Å¡io mokesčio pagrindu surinktos lėšos naudojamos elektros iÅ¡laidoms, valymo įren­ginių techninei priežiÅ«rai, kelių valymui ir priežiÅ«rai, pirmininko ir buhalterio darbo užmokesčiui, kau­piamajam fondui ir kitoms iÅ¡laidoms padengti. Atsakovas nėra asociacijos „TriuÅ¡elių alėja“ narys, tačiau atsakovo žemės sklypas priklauso teritorijai, kurios bendrojo naudojimo objektus administruoja ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovė pažymi, kad asmenys, kurių nekilnojamasis turtas patenka į ieÅ¡kovo administruojamÄ teritorijÄ , privalo mokėti bendrijos mokestį. Duomenų, kad Å¡i skola apmokėta, byloje nepateikta. Atsakovas nėra sumokėjęs mokesčių ieÅ¡kovui už jam priklausantį sklypÄ už 2010-01-01 iki 2014-12-31 laikotarpį.              Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino bei priteisė iÅ¡ atsakovo M. U. 1114,31 Eur skolos, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – nuo 2015-07-29 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 225,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei asociacijai „TriuÅ¡elių alėja“.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos CK 4.76 straipsniu, nustatančiu, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti iÅ¡laidas bendram turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Taip pat nors nagrinėjamu atveju įkurta gyvenamųjų namų asociacija, pirmosios instancijos teismas taikė analogijÄ pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymÄ , kurio 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad visiems savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso savininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikÅ¡telės, pliažai, miÅ¡kai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat Å¡ie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu, ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.

Vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas, nuosavybės teise valdydamas ieÅ¡kovės bendrijoje esantį žemės sklypÄ , privalo mokėti bendrijos nario mokesčius pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymÄ .             Teisme gautas atsakovo M. U. apeliacinis skundas. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas reglamentuojančias subjektų prievolinius teisinius santykius, prievolės atsiradimo pagrindus, dėl to visapusiÅ¡kai bylos esmė nebuvo atskleista.

Å ioje byloje teismas privalėjo nustatyti, ko reikalauja ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo: ar nario mokesčio, ar skolos už bendrojo naudojimo objektų iÅ¡laikymÄ , administravimÄ . Mano, jog teismas turėjo aiÅ¡kintis, ar atsakovui, kuris nėra asociacijos narys, kyla ar atsiranda prievolė mokėti asociacijos nustatytÄ ir fiksuotÄ nario mokestį. Teigia, jog teismas privalėjo nustatinėti atsakovo prievolės apimtį, taikydamas proporcingumo principÄ , atsižvelgiant į atsakovo nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypo plotÄ .

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog ieÅ¡kovė turėjo įrodinėti byloje, kokias paslaugas ji suteikė ne bendrijos nariui, ir pagal tai nustatyti jo mokėtinÄ sumÄ , t. y. pateikti visas sÄ skaitas, pagrindžiančias, kokias ir kokio dydžio iÅ¡laidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektais, patyrė ieÅ¡kovė. Nesant tokių apskaičiavimų bei iÅ¡laidų patyrimÄ pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne asociacijos nario prievolės bendrijai apimties. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kokie yra bendrojo naudojimo objektai asociacijoje, nėra aiÅ¡ku, kam nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai.

Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to, kad pagal į bylÄ pateiktus įrodymus nėra galimybės nuspręsti, kokias faktines iÅ¡laidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektais, patyrė ieÅ¡kovė, nėra pateikta tikslių apskaičiavimų, proporcingų M. U. nuosavybės teise valdomam sklypo plotui. Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų teikusi atsakovui sÄ skaitas, kuriose bÅ«tų aiÅ¡kiai nurodytos jam suteiktos paslaugos ir jų kaina, todėl ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu palÅ«kanos nuo skolos sumos iÅ¡ atsakovo priteistos nepagrįstai.

Atsižvelgiant į tÄ faktÄ , kad atsakovas buvo pasirengęs bendradarbiauti su ieÅ¡kove, bet iÅ¡ jos nesulaukė praÅ¡ytų dokumentų, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad tik dėl ieÅ¡kovės kaltės kilo sÄ lygos įvykti teisminiam procesui, tai lėmė ir atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimÄ . Dėl Å¡ios priežasties net jei ieÅ¡kovė ir pateiktų dokumentus, kurie aiÅ¡kiai apibrėžtų ne asociacijos nario prievolės apimtį asociacijai, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės elgesį iki proceso, atsakovui turi bÅ«ti atlygintos visos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos procese.

Atsakovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimÄ ir atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliantui M. U. jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nagrinėjant bylÄ apeliacine instancija pagal teismui pateiktus dokumentus, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.             Taip pat gautas ieÅ¡kovės atsiliepimas į apeliacinį skundÄ . IeÅ¡kovė nurodo, jog įsteigus asociacijÄ â€žTriuÅ¡elių alėja“ savininkai bendriems poreikiams tenkinti nustatė fiksuoto 165,08 Eur (570 Lt) dydžio metinį mokestį, kuris buvo pavadintas bendrijos mokesčiu, o kai kuriuose dokumentuose – nario mokesčiu, jokie kiti mokesčiai iÅ¡ savininkų nėra renkami ir visi savininkų poreikiai tenkinami iÅ¡ Å¡io mokesčio pagrindu surenkamų piniginių lėšų.

Mano, jog negalima spręsti apie tam tikro mokesčio priskyrimÄ nario ar ne nario mokesčiui vien tik remiantis jo pavadinimu tam tikruose dokumentuose. Mano, jog Å¡iuo atveju svarbu ne mokesčio pavadinimas, o Å¡io mokesčio nustatymo, rinkimo ir surinktų lėšų panaudojimo tikslas ir paskirtis. Nurodo, jog Å¡io mokesčio pagrindu surinktos lėšos ieÅ¡kovės naudojamos tokiems tikslams kaip gatvių apÅ¡vietimo ir inžinerinių įrenginių elektros energijai, gatvių dangos remontui, gatvių priežiÅ«rai ir valymui, gatvių lentelių įrengimui, lietaus kanalizacijos tvarkymui, valymo įrenginių priežiÅ«rai, nuotekų siurblių keitimui, vandentiekio tvarkymui, bendrų erdvių tvarkymui, žolės pjovimui, tinklų avarijų likvidavimui apmokėti.

Teigia, jog atsakovas turėjo galimybę tiksliai ir konkrečiai įvardyti pagal pateiktus protokolus, ataskaitas, sutartis, sÄ skaitas, banko iÅ¡raÅ¡us, kurias iÅ¡laidas jis laiko tik narių mokėtinomis iÅ¡laidomis ir kurių jis kompensuoti nesutinka. Nors į tai atsakovo dėmesys buvo atkreiptas, tačiau atsakovui to nedarant, nei ieÅ¡kovė, nei teismas neturėjo nei pareigos, nei galimybės vertinti, kokios iÅ¡laidos laikytinos tik nario, o kokios visų kvartalo naudotojų kompensuotinomis iÅ¡laidomis.

IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovo argumentu, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieÅ¡kovė valdo turtÄ , kurio iÅ¡laikymui renkami mokesčiai, nurodo, jog kvartale esantys inžineriniai tinklai, kuriuos ieÅ¡kovė valdo įgaliojimo pagrindu, yra privesti prie kiekvieno žemės sklypo ir skirti bÅ«tent kiekvieno žemės sklypo poreikiams tenkinti, tarp jų ir atsakovo žemės sklypo tinkamo naudojimo pagal paskirtį užtikrinimui. Teigia, jog tas faktas, kad sutartys ir sÄ skaitos su paslaugų kvartalui tiekėjais yra sudaromos bÅ«tent ieÅ¡kovės vardu ir kad bÅ«tent ieÅ¡kovė tiesiogiai atsiskaito su Å¡ių paslaugų teikėjais, akivaizdžiai patvirtina, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė teisėtai ir turėdama teisinį pagrindÄ rÅ«pinasi bendrai kvartale naudojamų objektų administravimu, priežiÅ«ra, remontu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nėra duomenų apie tai, kokiu pagrindu ir kÄ administruoja kvartale ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymi, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesirėmė aplinkybe, kad jis nežinojo sprendimų turinio ir paties renkamo mokesčio fakto bei dydžio, dėl to jam neturėtų bÅ«ti priteisiamos procesinės palÅ«kanos, Å¡is argumentas nurodytas tik apeliaciniame skunde, todėl atmestinas. IeÅ¡kovė mano, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieÅ¡kovė nebendradarbiavo su atsakovu. Jeigu atsakovas bÅ«tų tinkamai kreipęsis arba pats atvykęs susipažinti, visa jo praÅ¡oma informacija ir dokumentai jam bÅ«tų buvę pateikti.

IeÅ¡kovė elgėsi sÄ Å¾iningai, tačiau kartu laikydamasi teisės aktų reikalavimų – atsakė į atsakovo atstovo praÅ¡ymÄ , nurodydama konkrečius praÅ¡ymo trÅ«kumus ir siÅ«lydama juos iÅ¡taisyti – pateikti atstovavimo sutartį arba kreiptis kitu bÅ«du – tiesiogiai pačiam atsakovui. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė nebendradarbiavo su atsakovu. Mano, kad, vadovaujantis LR CPK 60 straipsnio 4 punktu ir LR advokatÅ«ros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, advokatų padėjėjai negali nei dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, nei pasiraÅ¡yti ir pateikti apeliacinių ar atskirųjų skundų, dėl to atsakovas negali reikalauti ir negali bÅ«ti priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro honoraras advokato padėjėjui už apeliacinio skundo parengimÄ .

PraÅ¡o atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas netenkintinas.  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Å¡alys dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebÅ«tų galima iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ko reikalauja ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo: ar nario mokesčio, ar skolos už bendrojo naudojimo objektų iÅ¡laikymÄ , administravimÄ .Su Å¡iuo atsakovo argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

Sutiktina su ieÅ¡kovės argumentu, jog negalima spręsti apie tam tikro mokesčio priskyrimÄ nario ar ne nario mokesčiui vien tik remiantis jo pavadinimu tam tikruose dokumentuose. Nagrinėjamu atveju svarbu ne mokesčio pavadinimas, o Å¡io mokesčio nustatymo, rinkimo ir surinktų lėšų panaudojimo tikslas ir paskirtis. IÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, jog surinktos lėšos yra naudojamos tokiems tikslams kaip gatvių apÅ¡vietimo ir inžinerinių įrenginių elektros energijai, gatvių dangos remontui, gatvių priežiÅ«rai ir valymui, gatvių lentelių įrengimui, lietaus kanalizacijos tvarkymui, valymo įrenginių priežiÅ«rai, nuotekų siurblių keitimui, vandentiekio tvarkymui, bendrų erdvių tvarkymui, žolės pjovimui, tinklų avarijų likvidavimui apmokėti.

Todėl vien mokesčio pavadinimas (nario mokestis ar už bendrojo naudojimo objektų iÅ¡laikymÄ , administravimÄ mokamas mokestis) nenustato mokėjimo pareigos tik asociacijos nariams ar tik neįstojusių į asociacijÄ sklypų, esančių asociacijos teritorijoje, savininkams, nes, kaip jau minėta, atsižvelgiant į mokesčio nustatymo, rinkimo ir panaudojimo tikslÄ , jis skirtas visų asociacijos teritorijoje esančių sklypų savininkų interesams tenkinti, tiek esančių asociacijos nariais, tiek neįstojusių į asociacijÄ .Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog nors nagrinėjamu atveju yra įkurta gyvenamųjų namų asociacija, tačiau taikytina analogija pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymÄ (toliau – ir SBÄ®) bei kasacinio teismo suformuota praktika nagrinėjant analogiÅ¡kus ginčus tarp sodininkų bendrijų ir (ne) bendrijos narių prievolių bendrijai.Pagal SBÄ® 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y.

SBÄ® reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei iÅ¡saugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir vieÅ¡asis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir vieÅ¡uosius interesus, Å¡ie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ â€“ per sodininkų bendrijas (SBÄ® 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis).

Dėl to bendrijos narių veiklos laisvę riboja bÅ«tinybė paisyti bendrų interesų, atsižvelgti į kitų bendrijos narių suderintus ir įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡reikÅ¡tus poreikius. Asmuo laisva valia pasirenka, ar jis nori vienytis į kokias nors organizacijas, o, priėmęs tokį sprendimÄ , turi ne tik galimybę naudotis jos teikiamais privalumais, bet gali patirti ir tam tikrų suvaržymų. Sodininkas, tapdamas bendrijos nariu, sutinka tam tikra apimtimi apriboti sprendimų priėmimo laisvę tvarkant savo nuosavybę ir paklusti teisėtiems daugumos sprendimams.

Kartu pabrėžtina, kad narystės bendrijoje savanoriÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į bendrijÄ , t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryÅ¡iais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (SBÄ® 7 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Taigi mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiÅ«ra ir naudojimas turi bÅ«ti vykdomi taip, kad bÅ«tų užtikrintas maksimalus įmanomas visų teisėtų interesų (tiek skirtingų privačių interesų, tiek privataus ir vieÅ¡ojo interesų) suderinimas.

Sodininkų bendrijos teritorijÄ sudaro sodininkams (kitiems asmenims) asmeninės nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomi žemės sklypai ir bendrÄ ja daline nuosavybe valdoma bendrojo naudojimo žemė. Be bendrojo naudojimo žemės, sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise gali priklausyti sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: pastatai ir įrenginiai (tvoros, vartai, poilsio aikÅ¡telės, pliažai, miÅ¡kai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat Å¡ie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė (SBÄ® 7 straipsnio 1 dalis).

SBĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos narys, jo šeimos nariai turi teisę naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų mėgėjų sodo teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų.Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus.

BÅ«tent sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2014, 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypÄ , privalo atlikti pareigas, kylančias iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo.Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog ieÅ¡kovė turėjo įrodinėti byloje, kokias paslaugas ji suteikė ne bendrijos nariui ir pagal tai nustatyti jo mokėtinÄ sumÄ , t. y. pateikti visas sÄ skaitas, pagrindžiančias, kokias ir kokio dydžio iÅ¡laidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektais, patyrė ieÅ¡kovė.

Nesant tokių apskaičiavimų bei iÅ¡laidų patyrimÄ pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne asociacijos nario prievolės bendrijai apimties. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kokie yra bendrojo naudojimo objektai asociacijoje, nėra aiÅ¡ku, kam nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to, kad pagal į bylÄ pateiktus įrodymus nėra galimybės nuspręsti, kokias faktines iÅ¡laidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektais, patyrė ieÅ¡kovė, nėra pateikta tikslių apskaičiavimų, proporcingų M.

U. nuosavybės teise valdomam sklypo plotui.Apie tai, kad sodininkai, nesantys sodininkų bendrijos nariais, turi tam tikras pareigas bendrijai, yra pasisakyta kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimÄ dėl tokio sodininko pareigos mokėti sodininkų bendrijai atitinkamas įmokas. Å iuo aspektu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti visų pirma dėl to, kad kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (SBÄ® 7 straipsnio 1 dalis).

Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas Å¡ių objektų eksploatavimo iÅ¡laidoms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008). Vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pagal analogijÄ atsakovas turi mokėti nustatyto dydžio asociacijos mokestį asociacijos teritorijoje esančių sklypų savininkų poreikiams tenkinti.

Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų nesutikęs su nustatytuoju mokesčio dydžiu ar ginčijęs asociacijos narių susirinkimo, kuriame nustatytas mokėtino mokesčio dydis, protokolÄ . Nors atsakovas teigia, jog jam nebuvo pateikti praÅ¡omi dokumentai, tačiau sutiktina su ieÅ¡kovės argumentu, jog praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ , susijusiÄ su asociacijai mokamais mokesčiais, bei asociacijos dokumentus pateikė neįgaliotas pateikti tokį praÅ¡ymÄ asmuo, o kad atsakovas pats bÅ«tų kreipęsis į asociacijÄ ir siekęs gauti dokumentus ar informacijÄ , susijusiÄ su mokėtino mokesčio dydžio nustatymu, byloje nėra.

Taip pat sutiktina su ieÅ¡kovės argumentu, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesirėmė aplinkybe, kad jis nežinojo (asociacijos priimtų) sprendimų turinio ir paties renkamo mokesčio fakto bei dydžio, dėl ko jam neturėtų bÅ«ti priteisiamos procesinės palÅ«kanos. Vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, nustatančiu, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija atmeta atsakovo reikalavimÄ dėl procesinių palÅ«kanų nepriteisimo, nes Å¡is argumentas nurodytas tik apeliaciniame skunde.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje pateiktus Å¡alių argumentus, iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoÅ aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, jis neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateikto argumento dėl advokato padėjėjo galėjimo atstovauti (suraÅ¡yti procesinius dokumentus) apeliacinės instancijos teismuose.IeÅ¡kovė praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei priteisimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria: Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                              Giedrė Seselskytė Kolegijos teisėjai                                                                              Erinija Kazlauskienė                                                                                                  Almantas Padvelskis