b4db4e65-295f-4ee5-bce3-6bb4d92a5013 · Panevėžio apygardos teismas

B Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-185/2016Te    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00992-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)      PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                 2016 m. sausio 8 d.                                                        Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo Ciesiūno, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant:prokurorei Linai Šimonienei,nuteistajam V.

M.,gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,civilinio ieÅ¡kovo atstovams A. K., A. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015-09-09 nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 str. 1 d., 272 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 253 str. 1 d. 50 parų areÅ¡to bausmė, pagal BK 272 str. 1 d. – 30 parų areÅ¡to bausmė, uždraudžiant naudotis specialia teise – teise medžioti dvejus metus.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos, iÅ¡ dalies jas sudedant, ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 70 parų areÅ¡to, uždraudžiant naudotis specialia teise – teise medžioti dvejus metus. Priteista iÅ¡ V. M. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui 5099 Eur padarytos žalos atlyginimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: V. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo Å¡audmenimis, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo 20 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro Makarovo (PM) sistemos Å¡ovinių, skirtų įvairiems graižtviniams ginklams, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriami prie Å¡audmenų, skirtų Å¡aunamiesiems A ir B kategorijos ginklams, bei neturėdamas leidimo Å¡ovinius laikė savo namuose Biržų r., (duomenys neskelbtini) kaime esančiame seife iki 2015-01-06 16 val., be to, tame pačiame seife nuo 2014-12-23 iki 2015-01-06 16 val. neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė 20 vnt. pramoninės gamybos 30-o (7,62 mm) kalibro „30-06 SPRINGFIELD“ Å¡ovinių, skirtų įvairiems graižtviniams ginklams, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriami prie Å¡audmenų, skirtų Å¡aunamiesiems B ir C kategorijos ginklams, kol Å¡iuos neteisėtai laikomus Å¡ovinius kratos metu rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato pareigÅ«nai.Taip pat jis nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ne anksčiau kaip 2015-01-05 ir ne vėliau kaip 2015-01-06, Biržų rajone, Gulbinų ir Ąžuolytės miÅ¡kų teritorijose, uždraustu laiku sumedžiodamas keturias stirnų pateles, neteisėtai naikino laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklius, taip padarė didelę – 5099 eurų žalÄ gyvÅ«nijai.Apeliaciniu skundu nuteistasis V.

M. praÅ¡o panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2015-09-09 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – jį pagal BK 253 str. 1 d. ir 272 str. 1 d. iÅ¡teisinti. Nurodo, kad su teismo nuosprendžiu nesutinka, nes pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. taisykles, įvertinus byloje surinktus įrodymus, buvo padarytos bylos aplinkybių neatitinkančios iÅ¡vados. Teismas iÅ¡vadas padarė ne remdamasis visų byloje surinktų duomenų analize, o atskirai iÅ¡ konteksto paimtais kai kurių duomenų, aiÅ¡kiai bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų A.

G. ir M. R. parodymų bei Å¡ių asmenų suraÅ¡ytų kai kurių dokumentų pagrindu padarytais spėjimais. Teigia, kad nors pagal teismų praktikÄ , nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes, apylinkės teismo nuosprendyje to nėra konstatuota, nes nenustatytas nei laikas, nei vieta, kur buvo padarytas jo tariamas nusikaltimas, o Å¡ios aplinkybės yra privalomai įrodinėtinos aplinkybės. Mano, kad surinktų duomenų, kurie turėtų bÅ«ti pripažinti įrodymais, visuma tikrai neduoda pagrindo konstatuoti, jog jis yra padaręs nusikalstamas veikas, todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

Nurodo, kad veikos padarymo metu jis turėjo leidimÄ ginklams laikyti. Iki 2014-12-23 turėjo legaliai įgytÄ ir teisėtai laikomÄ medžioklinį Å¡autuvÄ bei 20 vnt. 30-o (7,62 mm) kalibro „30-06 SPRINGFIELD“ Å¡ovinių Å¡iam Å¡aunamajam ginklui. 2014-12-23 Å¡autuvÄ su Å¡oviniais pardavęs S. P., jo praÅ¡ymu, Å¡ovinius pasaugoti pasiliko savo seife. Leidimas laikyti ginklÄ ir Å¡audmenis panaikintas nebuvo. Mano, kad tokia veika negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad 20 vnt.

„Makarovo“ sistemos Å¡ovinių teisėtai buvo įgijęs tarnybos policijoje metu. Tai nėra paneigta jokiais bylos duomenimis, todėl teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytas teiginys, kad Å¡iuos Å¡ovinius jis įgijo neteisėtai, yra ne bylos duomenimis pagrįsta iÅ¡vada, bet niekuo nepagrįstas spėjimas. Apeliantas teigia suprantantis, kad Å¡iuos tarnybos metu įgytus Å¡ovinius jis privalėjo grÄ Å¾inti kartu su ginklu, tačiau užsimiršęs to nepadarė, taigi juos laikė ne tyčia, nesuvokdamas, kad neteisėtai disponuoja Å¡audmenimis.

Tokia veika nepripažįstama nusikaltimu, nes nėra bÅ«tino nusikaltimo sudėties požymio – tyčios. Be to, apylinkės teismas, dėl Å¡ios veikos jį pripažinęs kaltu, jam paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę, nes jis teisiamas pirmÄ kartÄ , sÄ Å¾iningai dirbo, Å¡iuo metu yra VRM pensininkas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Mano, kad esant Å¡ioms aplinkybėms, teismui nebuvo pagrindo jam skirti bausmę, susijusiÄ su realiu laisvės atėmimu (nors ir trumpalaikiu).

Atsižvelgus į jo amžių, nepriekaiÅ¡tingÄ praeitį, veikos padarymo aplinkybes, jam bÅ«tų galima skirti kitÄ bausmės rūšį BK 54 str. 3 d. pagrindu ar skirti griežtesnę savo rÅ«Å¡imi bausmę ir atidėti jos vykdymÄ . Nurodo, kad jis nėra medžiojęs ir sumedžiojęs 4–ių stirnų uždraustu laiku, todėl pagal BK 272 str. 1 d. taip pat nuteistas nepagrįstai. Teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus, kad stirnų liekanos ir pas S. P. rasta mėsa yra jo 2014-12-27 sumedžiotų stirnų liekanos ir mėsa.

Å ias jo nurodytas aplinkybes patvirtina pateikti dokumentai – medžioklės lapas, licencijos, kurie nėra pripažinti suklastotais, liudytojų S. P., A. K., L. J., A. A. parodymai. Tuo tarpu apylinkės teismas, atmesdamas tokius jo parodymus, rėmėsi tik dviejų bylos baigtimi aiÅ¡kiai suinteresuotų asmenų – Aplinkos apsaugos agentÅ«ros darbuotojų A. G. ir M. R. parodymais ir jų nuomonės pagrindu suraÅ¡ytais dokumentais – stirnų liekanų apžiÅ«ros aktu. Tik iÅ¡ to teismas sprendė, kad 2015-01-06 aplinkos apsaugos darbuotojų prie Gulbinų miÅ¡ko rastos stirnų liekanos ir kratos pas S. P. metu rasta galimai stirnos mėsa buvo 1-2 dienų senumo, bei padarė iÅ¡vadÄ , kad stirnos negalėjo bÅ«ti sumedžiotos 2014-12-27.

Tačiau tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigia jau pirmiau jo nurodyti įrodymai, o jam kaltinime nurodytų aplinkybių apie stirnų sumedžiojimo laikÄ nepatvirtina jokie bylos duomenys. Pažymi, kad niekas nematė jo kaltinime nurodytu laiku medžiojant. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu nerasta jokių medžioklės pėdsakų, nors, atsižvelgiant į tuo metu buvusias oro sÄ lygas, neteisėtos medžioklės pėdsakų nelikti negalėjo. Atkreipia dėmesį į tai, kad sumedžiotų keturių stirnų liekanų apžiÅ«ros akte iÅ¡dėstytus duomenis galėtų nurodyti tik specialių žinių turintys asmenys, o jokie duomenys apie aktÄ suraÅ¡iusių asmenų iÅ¡silavinimÄ , specialybę, praktinio darbo staÅ¾Ä toje srityje, kurioje teikiama atitinkama iÅ¡vada, nėra nurodyti.

Dėl to, apelianto nuomone, Å¡io akto vertinti kaip atitinkančio įrodymams keliamus reikalavimus, negalima. Nurodo, kad liudytojų A. G. ir M. R. parodymų apie tai, kad stirnų liekanų radimo metu jos nebuvo suÅ¡alusios, o lauke tuo metu buvo apie 10 laipsnių Å¡alčio, laikyti patikimais duomenimis, neva patvirtinančiais stirnų sumedžiojimo laikÄ 2015 m. sausio 5-6 d., negalima. Kaip nustatyta bylos duomenimis, stirnos buvo iÅ¡dorotos ne lauke, bet tuo metu kÅ«rentoje, taigi pakankamai įšilusioje, patalpoje.

Be to, tiesiogiai prieÅ¡ stirnų liekanų iÅ¡vežimÄ pamiÅ¡kėn 2015-01-01–2015-01-05 lauke buvo teigiama temperatÅ«ra netgi naktį, todėl stirnų liekanos suÅ¡alti iki jų suradimo negalėjo. Taigi mano, kad pareigÅ«nai, bÅ«dami ne tos srities specialistai, negalėjo tiksliai įvertinti mėsos bÅ«senos ir jos laikymo trukmės bei be specialių tyrimų konstatuoti, jog mėsos laikymo trukmė yra ne ilgesnė kaip viena-dvi dienos, juolab kad beveik po mėnesio Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto specialistai, apžiÅ«rėję jiems pateiktas tas pačias stirnų liekanas, konstatavo, jog raumenys ir minkÅ¡tieji audiniai net ir tuo metu neskleidė gendantiems audiniams bÅ«dingo bakterinio puvimo paveiktų audinių kvapo.

Apeliantas taip pat nurodo manantis, kad minėti gamtos apsaugos darbuotojai jį siekia bet kokiu bÅ«du apkaltinti nebÅ«to nusikaltimo padarymu ir taip jam pakenkti, nes tarp jų buvo kilęs kivirčas. Be to, apelianto žiniomis, priklausomai nuo bylos baigties ir priteistos bei iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ kaltininko sumos dalis skiriama „veikÄ iÅ¡aiÅ¡kinusiems“ aplinkos apsaugos darbuotojams. Mano, jog bÅ«tent dėl to M. R. teismo posėdyje, bÅ«dama tik liudytoja, aktyviai kiÅ¡osi į įrodymų tyrimÄ , dėl ko pirmininkaujančio buvo įspėta.

Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atliekant kratas buvo padaryta BPK pažeidimų. Nurodo, kad kratos metu turi bÅ«ti ieÅ¡koma tik tame nutarime iÅ¡vardytų daiktų. Kiti daiktai gali bÅ«ti paimti tik tuomet, kai jų laikymas uždraustas. Nutarimuose, kurių pagrindu pas jį ir S. P. buvo padarytos kratos, buvo nurodyta ieÅ¡koti ir paimti tik nelegalios medžioklės įrankius, ginklus ir Å¡audmenis. Tuo tarpu kratų metu buvo paimti ir visai kiti daiktai – trofėjai, netgi maisto produktai. Mano, kad dėl padarytų Å¡iurkščių BPK pažeidimų atliekant procesinį veiksmÄ , Å¡io veiksmo atlikimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu.

Taigi nurodytų aplinkybių visuma leidžia padaryti aiÅ¡kiÄ ir neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog bylos duomenimis nėra įrodyta, kad jis uždraustu laiku (2015 m. sausio 5-6 d.) neteisėtai medžiojo ir sumedžiojo 4 stirnas, taip padarydamas didelės žalos gyvÅ«nijai, todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Mano, kad teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė BPK normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei liudytojų parodymus, todėl teismo nuosprendis yra teisėtas. Teismas tinkamai įvertino apelianto veiksmus dėl neteisėtai sumedžiotų 4 stirnų patelių bei priteisė Aplinkos ministerijai Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui padarytos žalos atlyginimÄ . Apelianto teiginiai, kad laukiniai gyvÅ«nai buvo sumedžioti 2014-12-27, paneigti liudytojų A. G., M. R., R. Å ., T.

B., V. Č., D. P., M. B. parodymais, patikrinimo, sumedžiotų stirnų apžiÅ«ros aktais, kratos protokolu, pažyma apie oro sÄ lygas, ekspertizės aktu bei kitais byloje esančiais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis pakeitė savo pozicijÄ dėl neteisėto Å¡audmenų laikymo – dėl to savo kaltę pripažino ir jos nebeginčija, praÅ¡o jį iÅ¡teisinti tik dėl neteisėtos medžioklės, ir jį iÅ¡teisinus, dėl neteisėto Å¡audmenų laikymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Teismo posėdyje gynėjas palaikė šį nuteistojo praÅ¡ymÄ , prokurorė ir civilinio ieÅ¡kovo atstovai prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Skundas atmetamas.Kadangi nuteistasis V. M. apeliacinės instancijos teisme savo pozicijÄ dėl neteisėto Å¡audmenų laikymo pakeitė – dėl to visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir Å¡ios nuosprendžio dalies nebeginčija, kolegija Å¡ios V. M. skundo dalies nenagrinėja ir dėl jos nepasisako, o skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tik dėl V.

M. nuteisimo pagal BK 272 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės (BK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , iÅ¡tyrusi byloje esančius įrodymus ir pati atlikusi įrodymų tyrimÄ , atmeta nuteistojo V. M. skundo argumentus dėl nepagrįsto jo nuteisimo pagal BK 272 str. 1 d. dėl neteisėtos medžioklės. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nors pirmosios instancijos teismas vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismui suteikiama teisė įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ir padaryti kitokias iÅ¡vadas bei savo procesinį sprendimÄ grįsti naujais įrodymais.

Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, teismas turi ypač atidžiai patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumÄ , įvertinti, ar teismo iÅ¡vadas patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, ar buvo atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti ir pan. Nagrinėjamu atveju nuteistojo apeliacinio skundo esmė – bylos duomenimis neįrodyta, kad medžioklė, kurios metu buvo sumedžiotos keturios stirnos, vyko uždraustu laiku.

Taigi nuteistasis, iÅ¡ esmės neginčydamas to, kad sumedžiojo keturias stirnas, nesutinka su apylinkės teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, kad Å¡ios stirnos buvo sumedžiotos uždraustu laiku.BPK 20 str. nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str.

Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma. Baudžiamojo proceso įstatymas aiÅ¡kiai reglamentuoja, jog įrodymais gali bÅ«ti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 str. 3 d.). Ä®rodymais gali bÅ«ti ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tariamas versijas. Ä®statymas neteikia pirmenybės nė vienai įrodymų grupei pagal jų klasifikavimÄ (pirminiai ir iÅ¡vestiniai, tiesioginiai ir netiesioginiai ir kt.), gavimo Å¡altinį (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto iÅ¡vada ir pan.).

Nė vieni įrodymai nėra pranaÅ¡esni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2014, 2K-28-976/2015). Tik įvertinus visus įrodymus, pagal jų visumÄ daromos atitinkamos iÅ¡vados. Taip pat pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.

Bylos nagrinėjimo teisme dalyvių pozicija dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privaloma, tačiau teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo argumentai ir motyvai, kuriais remiantis atmetami ar paneigiami tam tikri duomenys. Proceso dalyviams nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui.Patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ bei apkaltinamajame nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų teisingumÄ , kolegija visiÅ¡kai pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių V.

M. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 272 str. 1 d. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas, iÅ¡samiai įvertinęs tiek kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, tiek jų visumÄ , sulyginęs juos tarpusavyje ir sujungęs į nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ grandinę, pagrįstai V. M. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Nuosprendžio iÅ¡vados dėl V. M. kaltės padarytos, remiantis ne spėjimais ar prielaidomis, kaip teigiama apeliaciniame skunde, bet teismo iÅ¡nagrinėtais įrodymais, kurie nuodugniai iÅ¡analizuoti, atskleistas jų turinys, patikrinta nuteistojo versija.

Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, pateikti motyvai, paaiÅ¡kinantys, kodėl teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Nusikaltimo apraÅ¡ymas atitinka baudžiamojo įstatymo dispozicijos turinį, atspindi veikos sudėties elementus ir visa tai, kas reikÅ¡minga juridiniam veikos kvalifikavimui. Pagal faktines aplinkybes, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas, baudžiamasis įstatymas, reglamentuojantis kaltės klausimus, nusikalstamos veikos kvalifikacijÄ , pritaikytas tinkamai (BK 2 str. 3 d.).

Teismo iÅ¡vadas paneigiančių duomenų kolegija neturi. Apylinkės teismo nuosprendžio turinys atitinka jam keliamus reikalavimus. Vien tai, kad teismas priėmė V. M. nepalankų sprendimÄ ir įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi nuteistasis ar jo gynėjas, savaime nereiÅ¡kia, kad apelianto atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Pažymėtina, kad nuteistojo skunde dėstomi argumentai dėl to, kuriuo metu buvo sumedžiotos stirnos, nėra nauji, jie buvo žinomi apylinkės teismui ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai aptarti.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai laikė nuteistojo versijÄ gynybine, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kad keturias stirnų pateles jis sumedžiojo 2014-12-27, t. y. leistinu medžioti laiku, o 2015-01-06 tik iÅ¡metęs Å¡ių stirnų liekanas, nes jÄ paneigia kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų M. R., A. G., V. Č., R. Å ., T. B., L. Z., D. P., M. B. parodymai, kratų protokolai, stirnų liekanų apžiÅ«ros aktas, pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas, patikrinimo, ekspertizės aktai. Kaip liudytojai apklausti Biržų rajono aplinkos apsaugos agentÅ«ros darbuotojai A.

G. ir M. R. parodė, kad 2015-01-06 apie 10 val. kartu išvyko apžiūrėti medžioklės plotų, nes savaitgalį buvo šviežiai pasnigę. Netoli Gulbinų miško pamatė automobilio vėžes, o ant atokiau nuo kelio esančio griovio šlaito rado keturių stirnų liekanas: 4 galvas, 4 kailius, vidaus organus. Nors tuo metu buvo apie 10 laipsnių šalčio, stirnų kailiai nebuvo sustingę ir atrodė kaip šviežiai nulupti – nesukrešėjęs kraujas, vidinė kailio pusė natūralios spalvos, negleivėta, nebuvo jokio mėsos puvimo kvapo, mėsa prie galvų, pjūvių vietose, taip pat buvo kraujuojanti, elastinga, viduriai irgi atrodė švieži.

Buvo akivaizdu, kad stirnos sumedžiotos neseniai. Kadangi stirnų medžiojimo sezonas jau buvo pasibaigęs (patelių ir jauniklių medžiojimo sezonas baigėsi 2014-12-31, o patinų – 2014-10-15), įtarė, kad stirnos galėjo bÅ«ti sumedžiotos neteisėtai. Todėl ėmė sekti automobilio vėžėmis, kurios vedė į keletÄ Gulbinų miÅ¡ke esančių medžiotojų bokÅ¡telių su žvėrių šėryklomis. Å ie medžioklės plotai, kaip sužinojo iÅ¡ R. Å . ((duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio vadovo), priklauso medžiotojui V.

M.. Apžiūrėję tas vietas pastebėjo tų pačių asmenų, kaip ir prie griovio, kur buvo rastos stirnų liekanos, paliktus pėdsakus, buvo apeiti miško kvartalai apie šėryklas, lipta į medžiotojų bokštelius, prie vieno medžiotojo bokštelio buvo prišlapinta ir buvo akivaizdu, jog šlapintasi buvo nuo bokštelio viršaus, o ne stovint prie jo (bokštelio), Ąžuolytės miške prie medžiotojo bokštelio rado ir kraujo. Iš pėdsakų buvo matyti, kad jie švieži, buvo medžiota po to, kai sausio 4 d. pasnigo.

Å ie liudytojai taip pat patvirtino, kad tÄ pačiÄ dienÄ nuvyko pas V. M. į namus. V. M. papraÅ¡ytas parodė jiems savo batus, kurių pado raÅ¡tas atitiko rastus pėdsakus prie griovio, kur buvo iÅ¡mestos stirnų liekanos, ir prie miÅ¡ke esančių šėryklų ir bokÅ¡telių. V. M. paaiÅ¡kino, kad stirnas sumedžiojo leistinu laiku – 2014-12-27, o 2015-01-06 tik iÅ¡metęs Å¡ių stirnų liekanas. Tačiau, kaip parodė liudytojai, nuo 2014-12-27 sumedžiotų stirnų kailiai bÅ«tų jau apgedę ir nebÅ«tų atrodę Å¡vieži, kokie buvo rasti.

V. M. nurodė, kad sumedžiotas stirnas jis tÄ pačiÄ dienÄ dorojo pas S. P., pas kurį laikė ir jų atliekas iki iÅ¡metimo 2015-01-06. Atliekant kratÄ pas S. P., jo gyvenamojo namo virtuvėje buvo surasta stirnienos mėsa, kuri buvo Å¡viežia, nes ant Å¡onkaulių buvo matyti Å¡viežio kraujo, kita mėsa taip pat buvo Å¡viežiai iÅ¡dorota ir supjaustyta. Å viežio kraujo buvo rasta ir S. P. Å«kinio pastato patalpoje, kur buvo iÅ¡dorotos stirnos. Kaip parodė liudytojai, nuo 2014-12-27 iki 2015-01-06 (10 dienų) iÅ¡dorota mėsa, jos neužšaldžius ar kitaip neparuoÅ¡us vartoti, nebÅ«tų iÅ¡silaikiusi ir atrodžiusi Å¡viežia, kaip buvo rasta.

Be to, nuo 2014-12-27 laikant sumedžiotų stirnų liekanas šaltoje, nekūrenamoje patalpoje iki jų išmetimo 2015-01-06 (S. P., V. M. parodymai), jos būtų sušalusios, nes tuo laiku buvo šalta, vien 2015-01-06 buvo iki 10 laipsnių šalčio, o lauke rastos stirnų liekanos nebuvo sušalusios. Liudytojai A. G. ir M. R. parodė ir tai, kad S. P. prieštaringai aiškino stirnų atvežimo jam aplinkybes. Jis tai sakė, kad V. M. jam stirnas atvežė prieš Šv. Kalėdas, tai jau nurodė, kad stirnos buvo atvežtos ir dorojamos po švenčių, taip pat negalėjo paaiškinti, kiek V.

M. jam paliko mėsos, o kiek iÅ¡sivežė. Kolegija neturi pagrindo netikėti Å¡ių liudytojų parodymais, nes jie buvo nuoseklÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, sutampa tarpusavyje ir su kitais byloje surinktais įrodymais. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad minėti liudytojai dėl Å¡io įvykio duotų melagingus parodymus, turėtų pagrindÄ apkalbėti bÅ«tent apeliantÄ . Pats nuteistasis taip pat nenurodė jokių įtikinamų priežasčių, dėl kurių minėti liudytojai bÅ«tų suinteresuoti nepagrįstai jį apkalbėti.

Minėti liudytojai parodymus davė bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir teisme prisiekę sakyti tiesÄ . Kolegija, atsižvelgusi į Å¡ių liudytojų ilgametę darbo patirtį, į tai, kad abu liudytojai taip pat yra medžiotojai, o A. G. dar ir veterinarijos gydytojas (turintis specialių žinių apie gyvÅ«nų kÅ«nus, jų dalis, jų irimo procesus ir kt.), neturi pagrindo abejoti jų kompetencija. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, apie tai, kad kratos metu pas S. P. buvo surastas žalios mėsos puodas, galimai stirnienos, patvirtino ir kaip liudytojai apklausti V.

Č. bei D. P.. V. Č. parodė ir tai, kad kitÄ dienÄ jis kartu su aplinkos apsaugos agentÅ«ros darbuotojais papildomai vyko į įvykio vietÄ â€“ prie griovio, kur buvo rastos iÅ¡mestos stirnų liekanos, taip pat važiavo į miÅ¡kÄ , kur prie medžiotojų bokÅ¡telių matė tuos pačius pėdsakus, kaip ir prie griovio, o kitame miÅ¡ke prie medžiotojo bokÅ¡telio rado kraujo pėdsakų. Liudytojų A. G. ir M. R. parodymus, kad tuo metu buvo Å¡viežiai pasnigta ir Å¡alta, nes dienos metu buvo apie 10 laipsnių Å¡alčio, patvirtina pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas.

Iš šios pažymos taip pat matyti, kad oro temperatūra nuo 2014-12-27 iki 2014-12-31 buvo santykinai žema (minusinė, kelias dienas netgi siekė daugiau nei -10 laipsnių celsijaus), po to tris dienas temperatūra buvo pakilusi iki labai nedidelės teigiamos temperatūros (1,3, 1,6, 1,1 laipsnio šilumos), o nuo 2015-01-04 vėl ėmė šalti. Tačiau rastos stirnų liekanos tuo metu nebuvo sušalusios, kas, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, paneigia V. M. paaiškinimus, kad stirnos buvo sumedžiotos 2014-12-27 ir jų liekanos buvo laikomos šaltoje, nekūrenamoje patalpoje iki pat jų išmetimo 2015-01-06 bei kad nuo jų jau sklido nešviežios mėsos kvapas.

Nuteistojo paaiÅ¡kinimus apie neva jau sklidusį neÅ¡viežios mėsos kvapÄ paneigia ir ekspertizės aktas, kurio apraÅ¡omoje dalyje pažymėta, jog nuo pateiktų stirnų galvų nėra gendantiems audiniams bÅ«dingo bakterinio puvimo pateiktų audinių kvapo. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. M., teisme aiÅ¡kinęs, jog stirnų viduriai, kuriuos jis iÅ¡metė, buvo paÅ¡vinkę, apeliaciniame skunde jau nurodė prieÅ¡ingai – kad jie buvo gerai iÅ¡silaikę. Tai verčia abejoti jo parodymų patikimumu ir rodo bandymÄ priderinti savo parodymus prie faktinių bylos aplinkybių.

IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad medžioklės lapas Nr. 0038, kuris V. M. buvo iÅ¡duotas 2014-12-25 ir galiojo iki 2014-12-27 bei kuriame V. M., įrašęs, jog 2014-12-27 jis medžiojo ir sumedžiojo 5 stirnas, bei stirnų licencijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio vadovui R. Å . buvo grÄ Å¾inti 2015-01-06, t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kada buvo rastos iÅ¡mestos stirnų liekanos. Apylinkės teisme R. Å . parodė, kad 2015-01-06 jam paskambinęs V. M. pasakė, jog pas jį namuose padarė kratÄ ir kad jis nėra grÄ Å¾inęs licencijų, kurias jam (R.

Å .) grÄ Å¾ino tÄ pačiÄ ar kitÄ dienÄ . Liudytojas parodė, kad yra lengva atskirti, ar gyvÅ«nas sumedžiotas Å¡viežiai, nes jei gyvÅ«nas sumedžiotas anksčiau, keičiasi tiek kailio, tiek ir mėsos spalva bei kvapas. Jei asmuo medžioklės metu sumedžioja gyvÅ«nÄ , kuris tuo laiku negali bÅ«ti medžiojamas, apie tai privalo praneÅ¡ti bÅ«relio vadovui ir Aplinkos apsaugos agentÅ«rai. IÅ¡ V. M. jis jokio praneÅ¡imo apie uždraustu laiku sumedžiotas stirnas negavo. Atliekant įrodymų tyrimÄ apygardos teisme papildomai apklaustas R.

Å . parodė, kad medžioklės lapas Nr. 0038 yra iÅ¡raÅ¡ytas jo paties, o užpildytas V. M., nes jis buvo medžioklės vadovas. Pasak R. Å ., V. M. medžioklės lapÄ galėjo iÅ¡duoti anksčiau, o stirnas jis galėjo medžioti tik 2014 m. gruodžio 25-27 dienomis. Medžioklės lapÄ ir licencijas V. M. jam grÄ Å¾ino 2015-01-06. Tai nėra joks pažeidimas, nes tuo metu nebuvo taisyklių, kada turi bÅ«ti grÄ Å¾inti medžioklės lapai ir licencijos. Medžioklės lapas galėjo bÅ«ti užpildytas ir atgaline data.

Medžioklės metu nuÅ¡ovus žvėrį, jis vežamas doroti į lupyklÄ , nes sumedžiotus žvėris galima doroti tik tam skirtose oficialiai registruotose vietose. Jų medžiotojų bÅ«relio žvėrių dorojimo vietos yra dvi – viena jo (R. Å .) namuose, kita – KratiÅ¡kių kaime. Lupyklos yra prieinamos visiems medžiotojams, į jas galima patekti laisvai, jos nerakinamos, reikia tik pasiimti lapÄ . Å alia lupyklų yra įrengtos ir atliekų duobės, nes bet kur mėtyti žvėrių dalis, negalima, yra nustatyti tam tikri reikalavimai žvėrių atliekoms laikyti.

V. M. elgesį, kad jis stirnų atliekas iÅ¡metė ne tam skirtose vietose, vertina blogai, toks elgesys bÅ«relio medžiotojams nebÅ«dingas. R. Å . taip pat parodė, kad 2015-01-05 jam skambino V. M. ir prašė jį užraÅ¡yti į medžioklę. Suprato, kad jis važiuos medžioti Å¡ernų. Jo vardu iÅ¡duotų medžioklės lapų nebuvo. Jei V. M. bÅ«tų kÄ nors nuÅ¡ovęs, liudytojas apie tai bÅ«tų pažymėjęs grafoje apie nuÅ¡autus žvėris. TÄ dienÄ V. M. jam daugiau neskambino, todėl suprato, kad jis medžiojo, tačiau nieko nenuÅ¡ovė. Apibendrindama pirmiau iÅ¡dėstytus duomenis, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų tarpusavyje sutampančių ir vienas kitÄ papildančių patikimų ir objektyvių įrodymų visumos pagrindu nustatyti tarpiniai faktai susijungia į vienÄ nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ grandinę, kuri atskleidžia iÅ¡samų įvykio vaizdÄ ir leidžia daryti įrodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V.

M. padarė jam inkriminuotÄ BK 272 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ . Kolegijos neįtikino apelianto versija, kad minimos stirnos buvo nuÅ¡autos neuždraustu jas medžioti laiku – 2014-12-27, o jų liekanos laikytos iki jų iÅ¡metimo 2015-01-06, nes tai paneigia pirmiau jau aptarti įrodymai. Byloje nustatyta, kad V. M. 2015-01-05 skambino bÅ«relio vadovui R. Å . ir prašė jį įraÅ¡yti į medžioklę (tuo metu buvo galima medžioti Å¡ernus). Taip pat nustatyta, kad V. M. stirnas dorojo ne lupykloje, o pas S. P. namuose, jų liekanas iÅ¡metė ne specialiai įrengtose vietose prie lupyklų, o atokiau nuo kelio esančiame griovyje.

Vien Å¡ie V. M. veiksmai jau leidžia spręsti apie vykusiÄ neteisėtÄ medžioklę. Be to, aplinkos apsaugos agentÅ«ros pareigÅ«nai patvirtino, kad tiek stirnų liekanos, tiek ir pas S. P. namuose rasta stirniena buvo Å¡viežia, stirnų kailiai atrodė kaip kÄ tik nulupti ir nebuvo suÅ¡alę, nors lauke buvo 10 laipsnių Å¡alčio. ApžiÅ«rėję V. M. priskirtus medžioklės plotus, aplinkos apsaugos agentÅ«ros pareigÅ«nai taip pat rado paliktus Å¡viežius (neapsnigtus) apelianto avalynės pėdsakus, kraujo žymes, automobilio vėžių žymes, buvo lipta į medžioklės bokÅ¡telius, laukta, Å¡lapintasi iÅ¡ bokÅ¡telio.

Visos Å¡ios aplinkybės, įvertinus jų visumÄ , leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas 2015-01-05 medžiojo ir sumedžiojo keturias stirnas uždraustu jas medžioti laiku, kurias iÅ¡dorojo pas S. P. namuose, o kitos dienos ryte stirnų liekanas iÅ¡metė į griovį, kur jas surado aplinkos apsaugos agentÅ«ros pareigÅ«nai. Taigi atsižvelgusi į tai kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. M. kaltę dėl medžioklės uždraustu laiku, padarant didelės žalos gyvÅ«nijai.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai S. P. parodymus, kuriais jis patvirtino V. M. iÅ¡keltÄ versijÄ apie tai, kad stirnos buvo iÅ¡dorotos pas jį namuose 2014-12-27, o 2015-01-06 iÅ¡mestos tik tų pačių stirnų liekanos, kad pas jį namuose rasta stirniena nebuvo Å¡viežia, vertino kritiÅ¡kai, kaip siekimÄ padėti draugui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ ir juos atmetė, nes tokius liudytojo parodymus paneigia pirmiau jau aptarti bylos įrodymai. Taip pat kolegija visiÅ¡kai pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad liudytojos A.

A. parodymai, jog ji 2014-12-27 nuvežė V. M. pas S. P. į namus doroti sumedžiotos stirnienos, bei liudytojų L. J. ir A. K. parodymai, kad tos dienos vakare jie matė, kaip V. M. su S. P. jo Å«kiniame pastate dorojo stirnas, niekaip nepaneigia V. M. kaltės dėl to, kad jis uždraustu medžioti stirnas laiku nuÅ¡ovė keturias stirnų pateles. Taigi apibendrindama kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas tinkamai iÅ¡tyrė bylos įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai apeliantÄ pripažino kaltu pagal BK 272 str. 1 d. dėl neteisėtos medžioklės. IÅ¡teisinti V.

M. dėl Å¡ios veikos, kaip to praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra jokio pagrindo.Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat ginčija kratų, atliktų jo ir liudytojo S. P. namuose, teisėtumÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir pirmiau aptartų duomenų, faktinis pagrindas daryti kratÄ tiek nuteistojo, tiek ir liudytojo S. P. namuose buvo. Nei V. M., nei S. P., patys dalyvavę jų namuose atliekamose kratose, jokių pastabų dėl kratos eigos, paimtų daiktų nepareiÅ¡kė. Kratas atlikusių pareigÅ«nų veiksmai apskųsti taip pat nebuvo.

Tiek pas nuteistÄ jį, tiek ir pas liudytojÄ atliktos kratos sankcionuotos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys dėl kratų sankcionavimo BPK numatyta tvarka irgi neskųstos. Taigi kratas laikyti neteisėtomis nėra jokio pagrindo. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. M. pakeitė savo pozicijÄ dėl neteisėto Å¡audmenų laikymo ir dėl to visiÅ¡kai pripažino savo kaltę bei prašė jį iÅ¡teisinus dėl veikos, numatytos BK 272 str. 1 d., padarymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už neteisėtÄ Å¡audmenų laikymÄ .

Tačiau Å¡is apelianto praÅ¡ymas nesvarstomas, nes konstatuota, kad V. M. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 272 str. 1 d., dėl kurios jis savo kaltės nepripažįsta, o atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų yra ta, kad kaltininkas turi visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamÄ veikÄ .Už nusikalstamos veikos padarymÄ skiriama tik tokios rÅ«Å¡ies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje, įvertinus įstatyme numatytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes (BK 54 str.) ir kitas bausmės skyrimo taisykles (BK 61 str.).

Nagrinėjamu atveju už nusikaltimo, numatyto BK 253 str. 1 d., padarymÄ apylinkės teismas apeliantui paskyrė Å¡velniausiÄ minėto straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , kurio dydį nustatė mažesnį nei Å¡ios rÅ«Å¡ies vidurkis, skiriamÄ už nusikaltimus. Todėl atsižvelgus į tai bei įvertinus skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, vien ta aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis pakeitė savo pozicijÄ dėl neteisėto Å¡audmenų laikymo ir dėl to visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, nesudaro pagrindo jam Å¡velninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, nes kolegija neturi jokio pagrindo manyti, kad už šį nusikaltimÄ nuteistajam paskirta bausmė prieÅ¡tarautų teisingumo principui, bÅ«tų per griežta ir dėl to neteisinga.

Atsižvelgusi į tai, kas pirmiau iÅ¡dėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:            Nuteistojo V. M. apeliacinį skundÄ atmesti.           Kolegijos pirmininkas                                             Pranas Å imkus           Teisėjai                                                             Jolanta Raščiuvienė                                                                          Valdas CiesiÅ«nas