b4db3a86-0ecb-4a4e-9395-0fb08275bf14 · Alytaus apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1939-780/2020 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00092-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.5; 3.4.5.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 26 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėjas RamÅ«nas Å arka, sekretoriaujant Samantai StankevičiÅ«tei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. V. ir jo atstovei advokato padėjėjai Monikai Å ereikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal D.

V. pareiÅ¡kimÄ , suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kimu praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Patikslintame pareiÅ¡kime nurodoma (b. l. 21-24) ir pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jo tėvas A.

V. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjo A. V. palikimas iki Å¡iol juridiÅ¡kai nėra priimtas ir paveldėjimo teisės liudijimas nėra niekam iÅ¡duotas. Tėvo A. V. palikimÄ sudarė jo asmeniniai daiktai, baldai, buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai. Nors vieÅ¡ajame registre registruotino turto palikėjas neturėjo, tačiau Lazdijų rajono Lazdijų apylinkės tarybos 1993 m. vasario mėn. 12 d. I-mo Å¡aukimo 16 sesijos sprendimu jam buvo iÅ¡skirta asmeniniam Å«kiui 3,00 ha žemės Å«kio naudmenų ir jis turėjo teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti iÅ¡ valstybės naudojamus asmeninio Å«kio žemės sklypus.

Kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities virÅ¡ininko 1999 m. gruodžio mėn. 30 d. įsakymu Nr. 59-1358, suprojektuoti žemės sklypai, projektiniai Nr. 192-1A ir 192-2A, esantys (duomenys neskelbtini). Å ios žemės pareiÅ¡kėjo tėvas nebuvo privatizavęs, tačiau jis jais naudojosi, juos dirbo, prižiÅ«rėjo iki savo mirties. Tėvui mirus, pareiÅ¡kėjas buvo nepilnametis, jam buvo 13 metų, todėl pats kreiptis į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo negalėjo.

Jis toliau gyveno tuose pačiuose namuose su motina, kuri buvo silpnos sveikatos, I grupės invalidė ir jis pats ja rÅ«pinosi. PareiÅ¡kėjo motina iki savo mirties dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu į notarų biurÄ nesikreipė, tačiau pareiÅ¡kėjas savo tėvo palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, nes liko gyventi ten pat, kur gyveno tėvas, naudojosi ir rÅ«pinosi visais likusiais tėvo asmeniniais daiktais, tėvui skirtuose žemės sklypuose sodino daržus ir ja naudojosi savo reikmėms.

PareiÅ¡kėjas iki Å¡iol gyvena ten pat, kur gyveno jo tėvas ir iki Å¡iol naudojasi jo turėta žeme, todėl nori oficialiai įsiteisinti tėvo palikimÄ . Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos savo atsiliepime prieÅ¡taravimo dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo nepareiÅ¡kė, nurodė, kad pareiÅ¡kėjas turėtų pateikti tikslesnius paaiÅ¡kinimus apie tai, ar jo motina nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir papildomus įrodymus, o sprendimÄ praÅ¡o priimti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 30-32).

Pareiškėjo paaiškinimus patvirtina jo pateikti rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos parodymai. Pareiškėjo gimimo liudijimas patvirtina, kad jo tėvas yra A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas patvirtina, kad jis mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nebuvo vedęs, turi sūnų D. V., gim. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas), ir R.

V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Testamentų registro išrašas ir notaro liudijimas patvirtina, kad po A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 12-13). Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Lazdijų rajono žemės tvarkymo skyriaus pažyma ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus raštas patvirtina, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono Lazdijų apylinkės tarybos 1993 m. vasario mėn. 12 d.

I šaukimo 16 sesijos sprendimu buvo išskirta asmeniniam ūkiui 3,00 ha žemės ūkio naudmenų, jis turėjo teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti iš valstybės naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus ir jam Dumblio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio mėn. 30 d. įsakymu Nr. 59-1358, suprojektuoti žemės sklypai, projektiniai Nr. 192-1A ir 192-2A, esantys (duomenys neskelbtini), o mirus asmeniui, kuriam žemė skirta, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti iš valstybės naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus įgyja jo įpėdiniai (b. l. 14, 15).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. P. patvirtino, kad pareiÅ¡kėjÄ pažįsta nuo 12-13 metų amžiaus, nes iÅ¡tekėjusi apsigyveno ten pat, kur gyveno pareiÅ¡kėjas su motina. Tuo metu pareiÅ¡kėjo tėvas jau buvo miręs, o pareiÅ¡kėjas su motina toliau gyveno tuose pačiuose namuose, kurie priklauso jo motinos seserims. PareiÅ¡kėjas prižiÅ«rėjo savo mamÄ , kuri buvo akla, I grupės invalidė. Jie abu toliau naudojosi likusia pareiÅ¡kėjo tėvo žeme, nes Å¡is turėjo 3 ha žemės. PareiÅ¡kėjas visÄ laikÄ gyvena ten pat ir naudojasi tėvo žeme.

Teismas k o n s t a t u o j a : Pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, turto iÅ¡nuomojimas ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumÄ â€“ Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį ir įpėdinio elgesį su Å¡iuo turtu (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-8/2004;

Nr. 3K-3-586/2007; Nr. 3K-3-210/2008; Nr. 3K-3-251/2012; Nr. 3K-3-434/2013; Nr. 3K-3-141/2014). Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje pažymi, kad tais specifiniais atvejais, kai palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisės į žemės sklypus dar nėra, tačiau egzistuoja teisė atkurti nuosavybės teises, tokia teisė yra paveldima, todėl ji taip pat gali bÅ«ti priimama, pradedant faktiÅ¡kai jÄ valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-251/2012, Nr. 3K-3-141/2014).

Sprendžiant klausimÄ , ar įpėdinis priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, tais atvejais, kai palikėjo nuosavybės teisė į paveldimÄ turtÄ dar neįgyvendinta, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad faktiniu palikimo priėmimu pripažįstamas toks įpėdinio elgesys, kai įpėdinis bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-420/2007; Nr. 3K-3-586/2007;

Nr. 3K-3-251/2012, Nr. 3K-3-141/2014). Å i teismų praktika taikytina ir Å¡ioje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, nes pareiÅ¡kėjo tėvas turėjo teisę įregistruoti savo nuosavybės teises į jam suteiktÄ Å¾emę, t. y. jo mirties metu egzistavo tokia pat turtinė teisė, kaip ir nuosavybės teisių atkÅ«rimo atveju, kai asmenys turi turtinę teisę, nors formaliai paties turto dar nėra. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas taip pat gali paveldėti turtinę savo tėvo teisę įgyti nuosavybės teises į tėvui skirtÄ 3,00 ha žemę asmeniniam Å«kiui pagal Lazdijų rajono Lazdijų apylinkės tarybos 1993 m. vasario mėn. 12 d.

I Å¡aukimo 16 sesijos sprendimÄ . Visuma įrodymų Å¡ioje byloje patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad jis, kaip vienintelis savo tėvo pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymÄ , iÅ¡ karto po tėvo mirties perėmė ir naudojosi likusiu tėvo turtu kaip savininkas, nes jis liko gyventi tuose pačiuose namuose ir naudojosi visais likusiais tėvo daiktais (baldais, buitiniais prietaisais, įrankiais) bei valdė ir naudojosi likusia tėvui suteikta žeme asmeniam Å«kiui, kuria naudojosi ir valdė jo tėvas iki mirties.

Po tėvo mirties pareiÅ¡kėjas toliau valdė tėvo palikimÄ kaip vienintelis savininkas, nes palikimo jis niekada neatsisakė ir juo visada naudojosi, o kartu gyvenanti motina nebuvo susituokusi su pareiÅ¡kėjo tėvu ir nebuvo jo įpėdinė pagal įstatymÄ . Savo veiksmais pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti tėvo palikimÄ ir jį priėmė, faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Tai, kad pareiÅ¡kėjo tėvui skirta žemė nėra įregistruota vieÅ¡ame registre kaip jo nuosavybė nesudaro pagrindo užkirti keliÄ pareiÅ¡kėjui kaip įpėdiniui paveldėti jo tėvo teisę įgyti Å¡iÄ Å¾emę nuosavybėn, nes Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalis numato, kad mirus fiziniam asmeniui, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iÅ¡ valstybės ar nuomoti jo naudotÄ asmeninio Å«kio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametis (13 metų amžiaus) ir neturėjo civilinio veiksnumo neatima jo teisės priimti palikimÄ faktinio valdymo bÅ«du. Nepilnametis vaikas neturi visiÅ¡ko civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnis). VaikÄ iki pilnametystės prižiÅ«ri tėvai (CK 3.155 straipsnis), o likusį be tėvų globos – globėjas arba rÅ«pintojas (CK 3.250, 3.251 straipsniai).

Kasacinis teismas yra suformavęs teismų praktikÄ tokiais atvejais kai palikimo priėmimas konstatuojamas nustačius faktinio valdymo faktÄ nepilnamečiui įpėdiniui, nes nepilnamečio įpėdinio interesų tinkamai neužtikrino juo pasirÅ«pinti turėjęs globėjas. Teisėjų kolegija tokiu atveju iÅ¡aiÅ¡kino, kad įstatymas suponuoja vaiko globėjui (rÅ«pintojui) imperatyviÄ pareigÄ atlikti visus bÅ«tinus nepilnamečio globotinio (rÅ«pintinio) interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugÄ ir Å¡io turto gausinimÄ , bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises.

Nuo tokios veikos neatlikimo vaikai turi bÅ«ti apsaugoti, nes dėl globėjo veiksmų negali nukentėti nepilnamečio vaiko teisėti interesai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į notarinę kontorÄ dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo globėjas (rÅ«pintojas) kaip įstatyminis atstovas, tačiau, globėjui (rÅ«pintojui) Å¡ių veiksmų neatlikus, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų bÅ«ti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų bÅ«ti ginami, todėl nustačius, kad nepilnamečio įpėdinio globėjas (rÅ«pintojas) neįgyvendino jo teisių į paveldimÄ turtÄ , paduodamas įpėdinio vardu pareiÅ¡kimÄ notarų biurui dėl palikimo priėmimo, ir paveldėjimo proceso neužbaigus, tačiau nepilnamečiam įpėdiniui faktiÅ¡kai nuo palikimo atsiradimo naudojantis paveldimu turtu, laikytina, kad palikimÄ jis priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti (CK 5.50 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009).

Nors Å¡ioje byloje palikimo atsiradimo metu pareiÅ¡kėjas nebuvo globojamas globėjo, tačiau nepilnamečio interesų apsaugos principas vienodai taikomas tiek globėjo, tiek vaiko tėvų pareigų atžvilgiu. Globėjas iÅ¡ esmės pakeičia tėvus kai vaikas lieka be jų globos, bet vaiko teisės ir juo rÅ«pintis privalančio globėjo pareigos nesiskiria nuo tėvų. Todėl minėtas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas taikytinas ir Å¡ioje byloje, nes pareiÅ¡kėjo motina neįgyvendino nepilnamečio įpėdinio teisės kreiptis į notarinę kontorÄ dėl paveldėjimo kaip įstatyminė pareiÅ¡kėjo atstovė, o vien dėl to nepilnamečio pareiÅ¡kėjo teisėti interesai neturėjo nukentėti ir negali bÅ«ti neginami dabar.

Kadangi nepaisant motinos neveikimo pareiÅ¡kėjas niekada neatsisakė tėvo palikimo ir faktiÅ¡kai juo naudojosi visÄ laikÄ nuo jo mirties, tai praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas nustatytinas teismo tvarka, nes jis sukels teisines pasekmes pareiÅ¡kėjui - jis galės paveldėti teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iÅ¡ valstybės ar nuomoti jo tėvo naudotÄ asmeninio Å«kio žemę (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra, nes pareiÅ¡kėjas nuo jų atleistas (b. l. 5-6), o ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nėra proceso dalyvių, atsakingų dėl pareiÅ¡kėjo bÅ«tinybės kreiptis į teismÄ atsiradimo, iÅ¡ kurių bÅ«tų pagrindas tokias iÅ¡laidas priteisti.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268 ir 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiÅ¡kėjas D. V. galėtų įgyvendinti savo teises į tėvo A. V. palikimÄ . Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus.

Teisėjas Ramūnas Šarka