2025-06-18 Nr. AB-10490-3-61-3-09857-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-708-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09857-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Berota“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Berota“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Berota“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 32889 (toliau – ir Nutarimas) ir administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti; 2) nepanaikinus Nutarimo, jį pakeisti sumažinant paskirtą 1 200 Eur dydžio baudą iki minimalios 868 Eur dydžio baudos.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. 2023 m. spalio 11 d. VDI Vilniaus skyrius pareiškėjai surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1542-0033 (toliau – ir Protokolas), kuriame užfiksuota, kad pareiškėjas pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) bei Užimtumo įstatymo nuostatas – įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį negavus Užimtumo tarnybos išduodamo leidimo dirbti įmonėje ir leido jam nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. atlikti darbines funkcijas; be to, pareiškėjas pažeidė informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarką. 2023 m. lapkričio 10 d. surašytas skundžiamas Nutarimas, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) ir UTPĮ nuostatas, pažeidė imperatyvią informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarką, bei skyrė pareiškėjui galutinę (subendrintą) 1 200 Eur baudą. VDI įpareigojo pareiškėją sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas.

2.2. Skiriant baudą nebuvo atsižvelgta į lengvinančias aplinkybes bei į sunkinančių aplinkybių nebuvimo faktą.

2.3. Nutarime nepagrįstai konstatuota, jog K. S. atliko darbines funkcijas pareiškėjo naudai. K. S. minimu laikotarpiu t. y. nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. gegužės 15 d., nevykdė Įmonės direktoriaus pareigų, bet buvo šios įmonės akcininkas ir Nutarime minimus dokumentus pasirašė kaip akcininkas. K. S. yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir be abejo susidūrė su kalbos ir teisiniais barjerais.

2.4. Nutarime taip pat nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. laiku neteikė pranešimo apie užsieniečio K. S. įdarbinimą Lietuvos Respublikoje pažeidžiant nustatytą tvarką. Minėtu laikotarpiu K. S. nedirbo įmonėje, bet buvo jos akcininku. K. S. tuo laikotarpiu dirbo kitoje Lietuvos įmonėje ir apie tai Užimtumo tarnyba buvo informuota.

2.5. Surašant Nutarimą, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) 14 straipsnio 7 dalies nuostatos. Šiuo įstatymo pagrindu K. S. įgaliojo J. K. jį atstovauti kaip akcininką. Nutarime konstatuota, jog K. S. pareiškėjo naudai dirbo laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. gegužės 15 d., tačiau Nutarime nėra pateikta jokių tokią išvadą patvirtinančių tiesioginių įrodymų, išskyrus Nutarime nurodytus K. S. įgalioto asmens pasirašytus dokumentus; šie dokumentai nėra K. S. realus darbo patvirtinimas, kadangi jis realiai nedirbo, bet buvo tik įmonės akcininkas.

3. Atsakovas VDI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

3.1. VDI, skirdama pareiškėjui baudą, įvertino, kad pažeidimai truko pakankamai ilgą laiką – apie 5 mėnesius, jie susiję su 1 asmens darbo ir socialinių teisių pažeidimais, taip pat su specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, reikalavimų pažeidimais. Atsakovas konstatavo, jog pažeidimai sisteminio pobūdžio, juos darant, buvo imtasi priemonių jiems užmaskuoti ar nuslėpti, prisidengiant įmonės akcininko statusu. Įmonės atstovai, žinodami, jog pažeidžia imperatyvią trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką ir leidžia užsieniečiui įmonės naudai dirbti nelegaliai, prioritetą teikė visų pirmą įmonės verslo interesų užtikrinimui, o ne galiojančių įstatymų reikalavimų laikymuisi, todėl, priimdami sprendimą pažeisti įstatymų reikalavimus, turėjo numatyti ir pasirengti tam, kad už įstatymų pažeidimus įmonė bus patraukta atsakomybėn ir jai už pažeidimo padarymą bus paskirta finansinė sankcija.

3.2. VDI paaiškino, jog įvertino, kad pareiškėjo atstovė J. K. pažeidimų faktus pripažino, tą pripažino pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jog buvo pagrįstai konstatuota, kad nuobaudos (finansinės sankcijos) už padarytus pažeidimus paskyrimo tikslai bus pasiekti paskyrus įmonei baudas, artimas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir 57 straipsnio 3 dalies sankcijų dispozicijose numatytiems minimalių baudų dydžiams. Finansinė sankcija nėra administracinė nuobauda, tai represinio pobūdžio priemonė, taikoma už teisės pažeidimus ir sukelianti neigiamus turtinius padarinius.

3.3. Atsakovas nustatė, kad K. S. nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2023 m. gegužės 11 d. nelegaliai dirbo įmonės naudai, nes jis atliko įmonės direktoriaus darbines funkcijas, t. y. 2023 m. sausio 23 d. pasirašė darbo sutartį su J. K., jos įgaliojimą, iki 2023 m. gegužės 11 d. organizavo Įmonės kasdienę veiklą, tačiau tuo metu su juo nebuvo pasirašyta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Vien šio fakto pakanka tam, kad būtų konstatuotas K. S. nelegalaus darbo faktas įmonės naudai.

3.4. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, K. S. įmonės vadovu buvo paskirtas nuo 2022 m. gruodžio 13 d., t. y. pradėjo eiti įmonės generalinio direktoriaus pareigas. Įmonės vienintelis akcininkas K. S., pasinaudojęs teisę paskirti juridinio asmens vadovą, vėliausiai (tuo atveju, jeigu iki tol nebuvo veikiama įmonės naudai ir vardu) 2023 m. sausio 22 d. turėjo pareigą pasirašyti darbo sutartį su paskirtuoju direktoriumi K. S. ir apie jo įdarbinimą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui.

3.5. Protokole įmonei suformuotas kaltinimas dėl to, kad pranešimas apie K. S. įdarbinimą nebuvo pateiktas nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. Kadangi K. S. nebuvo oficialiai įdarbintas įmonėje, toks kaltinimas laikytinas pertekliniu ir iš Protokolo buvo pašalintinas, paliekant įmonei kaltinimą, jog pranešimas apie K. S. įdarbinimą nuo 2023 m. liepos 3 d. buvo pateiktas pavėluotai. VDI pabrėžė, kad toks pakeitimas niekaip nepagerina ir nepablogina įmonės padėties, neapsunkina jos atsakomybės.

3.6. Dėl pareiškėjo teiginio, kad, surašant Nutarimą, buvo pažeistos Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 7 dalies nuostatos, VDI tvirtino, jog pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą, siekdamas išvengti atsakomybės už nelegalų darbą, nes tyrimo metu neabejotinai nustatyta, kad K. S. nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2023 m. gegužės 11 d. nelegaliai dirbo įmonės naudai, nes jis realiai pradėjo dirbti šios įmonės naudai, t. y. atliko įmonės direktoriaus darbines funkcijas, numatytas Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje. K. S., pasirašydamas darbo sutartį su J. K., veikė įmonės naudai ne kaip akcininkas o kaip įmonės vadovas, nes būtent vadovas turi teisę sudaryti su darbuotojais darbo sutartis ir jas nutraukti.

3.7. Dėl pareiškėjo prašymo sumažinti paskirtą 1 200 Eur baudą VDI pabrėžė, jog jai nesuprantamas toks prašymas, nes jis, teikdama šį skundą, vienu metu ir neigia nelegalaus darbo faktą, ir tuo pačiu prašo paskirti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje 3 punkte numatytą minimalią baudą, galbūt turėdamas omenyje skunde nenurodytas, vien tik jam žinomas atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

3.8. Dėl skunde nurodyto teiginio, kad nepagrįstas VDI įpareigojimas sumokėti K. S. sulygtą atlyginimą už nelegalų darbą, atsakovas pažymėjo, jog nuosekliai laikėsi Užimtumo įstatyme 56 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto imperatyvo, todėl nustačius, kad K. S. įmonės naudai dirbo nelegaliai įpareigojo darbdavį sumokėti jam atlyginimą už nelegalaus darbo laikotarpį.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas išanalizavo Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 5 dalies 4 punktą, 57 straipsnio 2 ir 3 dalis, 60 straipsnio 2 dalį, 62 straipsnio 8 dalį, Darbo kodeksą, Akcinių bendrovių įstatymą.

6. Teismas nurodė, kad su įmonės vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. gegužės 11 d. ėjusiu K. S. turėjo būti sudaryta darbo sutartis. Byloje nėra duomenų, kad minėtu laikotarpiu darbo sutartis su K. S. buvo sudaryta. Tai, kad K. S. buvo ir Įmonės akcininkas, neatleidžia nuo pareigos sudaryti su juo darbo sutarties, einant jam įmonės vadovo pareigas.

7. Teismo vertinimu, K. S. laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. gegužės 11 d. atlikti veiksmai: įmonės (darbdavio) vardu pasirašyta 2023 m. sausio 23 d. darbo sutartis Nr. 1 su J. K., kuri buvo priimta į darbą įmonėje finansininkės pareigoms (2023 m. sausio 23 d. J. K. prašymas priimti į darbą Įmonėje finansininkės pareigoms adresuotas K. S. kaip įmonės direktoriui); pasirašytas 2023 m. sausio 23 d. Įmonės Įgaliojimas Nr. 3/2023, pagal kurį įmonė įgaliojo J. K. akcininko K. S. nurodymu ir iš anksto aptartomis sąlygomis pasirašyti įmonės vardu darbo sutartis. Šiuos veiksmus K. S. atliko veikdamas įmonės vardu.

8. Teismas, atsižvelgęs į Akcinių bendrovių įstatymą, nurodė, kad K. S., kaip įmonės akcininkas, galėjo įgalioti J. K. atstovauti jam, bet ne įmonei, palaikant santykius su kitais asmenimis, įskaitant su įmone. Be to, J. K., dabartinė įmonės vadovė, 2023 m. spalio 3 d. paaiškinime nurodė, kad, suprasdamas, jog negali dirbti įmonės vadovu, K. S. paskyrė (2023 m. gegužės 11 d.) ją įmonės vadove.

9. Teismo vertinimu, Nutarime konstatuoti faktai neabejotinai patvirtina, jog K. S. nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. gegužės 11 d. dirbo Įmonės naudai ir atliko Įmonės direktoriaus funkcijas, tačiau su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, kad Nutarime nepagrįstai konstatuota, jog K. S. atliko darbines funkcijas pareiškėjos naudai, kad K. S. Įmonėje dirbo nelegaliai, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. gegužės 11 d. laiku nepateikė pranešimo apie užsieniečio K. S. įdarbinimą Lietuvos Respublikoje, pažeisdama nustatytą tvarką. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad K. S. atliko darbines funkcijas įmonės naudai.

10. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo argumentus dėl baudos dydžio, išanalizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 ir 3 dalis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo atstovė J. K. pripažino pažeidimą, tačiau pats pažeidimas truko pakankamai ilgą laiką – apie 5 mėnesius, jis susijęs su 1 asmens darbo ir socialinių teisių pažeidimais, taip pat su specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, reikalavimų pažeidimais, nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas būtų ištaisęs padarytą pažeidimą, nėra duomenų apie sunkią pareiškėjo padėtį, taip pat pareiškėjas nepagrindė pažeidimo mažareikšmiškumo, todėl VDI pagrįstai konstatavo, jog tikslai bus pasiekti paskyrus įmonei baudas, artimas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir 57 straipsnio 3 dalies sankcijų dispozicijose numatytiems minimalių baudų dydžiams, t. y. 1 200 Eur ir 200 Eur baudas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui pagrįstai paskirta galutinė subendrinta 1 200 Eur bauda, jos mažinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad sankcija turi turėti atgrasantį poveikį.

11. Dėl įpareigojimo sumokėti atlyginimą už nelegalų darbą teismas pažymėjo, kad Nutarime yra pagrįstai konstatuota, jog trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) pilietis K. S. Nutarime nurodytu laikotarpiu atliko Įmonės direktoriaus darbo funkcijas Įmonės naudai, dirbo Įmonėje nelegaliai (buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos). Byloje nėra duomenų apie tai, kad K. S. už Nutarime nurodytą laikotarpį, kai jis Įmonėje dirbo nelegaliai, būtų buvęs sumokėtas atlyginimas. Todėl Nutarime įmonė pagrįstai yra įpareigota sumokėti nelegaliai dirbusiam K. S. atlyginimą už darbą.

12. Teismas darė išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialinės, bei procesinės teisės normos, šis Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:

14.1. Pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.

14.2. Teismas neatsižvelgė į kitas lengvinančias aplinkybes - K. S. būdamas akcininku ir dar kitos šalies piliečiu net nesuvokė darąs pažeidimą. Įmonė tik kūrėsi, K. S. buvo įmonės akcininkas, teisės aktų neišmanė ir nežinojo, kad jo formalus ir trumpalaikis direktoriaus statusas, bus pripažintas darbu įmonėje.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, todėl teisingai nusprendė pareiškėjo skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 1 dalį, apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui. Jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Jeigu trūkumai nepašalinami, apeliacinis procesas nutraukiamas (ABTĮ 138 straipsnio 6 dalis).

17. ABTĮ 134 straipsnio 4 dalis nustato, kad apeliacinį skundą pasirašo apeliantas arba jo atstovas. Pateikiant apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas. Kai apeliacinį skundą paduoda atstovas, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o atstovauti kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Pažymėtina, kad advokato padėjėjas negali pasirašyti apeliacinio (atskirojo) skundo ir paduoti jį teismui. Tokios nuostatos laikomasi ir ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-216-520/2018; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-153-492/2024 ir kt.).

18. Rengiantis nagrinėti pirmosios instancijos teismo priimtą pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo, nustatyta, kad teismui per EPP apeliacinį skundą pateikė ir pasirašė UAB „Berota“ atstovas advokato padėjėjas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes (apeliaciniame skunde nėra direktorės parašo, tačiau teismui apeliacinį skundą pateikė ir pasirašė advokato padėjėjas) ir įvertinusi teisinį reguliavimą (advokato padėjėjas negali pasirašyti apeliacinio skundo ir jo paduoti teismui), darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo apeliacinį skundą padavė šią teisę turintis asmuo (ABTĮ 138 str. 3 d. 2 p.). Teisėjų kolegija 2025 m. birželio 11 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjui iki 2025 m. birželio 16 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumą, t. y. pateikti apeliacinio skundo originalą su UAB „Berota“ direktoriaus parašu.

19. Per nustatytą terminą pareiškėjas apeliacinio skundo trūkumo nepašalino.

20. Kadangi apeliacinio skundo trūkumai teismo nustatytu terminu pašalinti nebuvo, egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas nutraukti apeliacinį procesą.

21. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti teismui paduotą apeliacinį skundą. Byloje esantis mokėjimo dokumentas patvirtina, jog UAB „Berota“ už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį, kuris grąžintinas apeliacinį skundą padavusiam pareiškėjui. Pažymėtina, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 138 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Berota“ skundą dėl Regionų apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Berota“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Berota“ sumokėtą 11,25 Eur (vienuolika eurų dvidešimt penki centai) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Egidijus Šileikis