Legislator Case Law & Legislation
b4d79789-0ddc-439c-bf64-c24991db5424 AI generated

b4d79789-0ddc-439c-bf64-c24991db5424 · Kauno apygardos teismas

Case Number b4d79789-0ddc-439c-bf64-c24991db5424
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Dovilei StoÅ¡kuvienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui D. V., ieÅ¡kovo atstovams advokatei Daivai Jurevičienei ir Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sÄ jungos komiteto pirmininkui P. B., atsakovo AB „Autrolis“ atstovui advokatui Žilvinui Kalinauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo AB „Autrolis“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. V. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Autrolis“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo,

Legislator headnote

AI generated

b4d79789-0ddc-439c-bf64-c24991db5424 · Kauno apygardos teismas: Teismas, įvertinęs visumÄ Ä¯rodymų, sprendė, jog darbdavys neįrodė, kad ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimus, numatytus DK 235 str. 1, 2 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1652-264-2010

Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Agurkienė

Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.8; 121.15; 121.21

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Dovilei StoÅ¡kuvienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui D. V., ieÅ¡kovo atstovams advokatei Daivai Jurevičienei ir Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sÄ jungos komiteto pirmininkui P. B., atsakovo AB „Autrolis“ atstovui advokatui Žilvinui Kalinauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo AB „Autrolis“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. V. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Autrolis“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo,

n u s t a t ė:

ieÅ¡kovas D. V. ieÅ¡kiniu (1t.b.l.3-4) prašė pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, grÄ Å¾inti į darbÄ anksčiau turėtomis darbo sÄ lygomis, sprendimÄ dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ vykdyti skubiai, priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad AB „Autrolis“ dirbo nuo 2005m. birželio mėn., per visÄ darbo laikotarpį jokių drausminių nuobaudų neturėjo. Darbo sutartį su ieÅ¡kovu atsakovas nutraukė tyčia ir iÅ¡ anksto žinodamas, jog elgiasi neteisėtai, siekdamas atkerÅ¡yti ieÅ¡kovui už įspėjamojo troleibusų vairuotojų streiko iÅ¡vakarėse jo suraÅ¡ytÄ ir troleibusų vairuotojams iÅ¡platintÄ bei spaudos atstovams pateiktÄ kreipimÄ si dėl troleibusų vairuotojų streiko paskelbimo bÅ«tinumo bei siekdamas įbauginti kitus 2009-08-17 dienos įspėjamojo streiko ir nuo 2009-08-24 dienos prasidėjusio neterminuoto streiko pirmosios akcijos dalyvius. Drausminė nuobauda jam paskirta už tai, kad jis 2009-08-17 savavaliÅ¡kai pasiėmė troleibusÄ 032, iÅ¡važiavo iÅ¡ bendrovės teritorijos į AÅ¡igalio gatvę ir pastatė jį ties „Aukuro vidurinės mokyklos“ sustojimu užblokuodamas keliÄ , trukdydamas kitiems troleibusams iÅ¡važiuoti į linijÄ . Atsakovo įsakyme dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo nurodytÄ dienÄ , t,y, rugpjūčio 17 dienÄ vykusio įspėjamojo troleibusų vairuotojų streiko laikotarpyje nuo 4:05 val. iki 6:05 val. ieÅ¡kovas nebuvo su atsakovu darbo santykiuose, o prie AB „Autrolis“ esančioje teritorijoje buvo laisvu nuo darbo metu. 032 garažinio numerio troleibusÄ , kurio savavaliÅ¡ku paėmimu iÅ¡ AB „Autrolis“ teritorijos ir jo nuvairavimu iki atsakovo nurodytos vietos ieÅ¡kovas buvo apkaltintas, nuvairavo ir pastatė ne jis, o atitinkamus Troleibusų remonto tarnybos vadovų nurodymus vykdę troleibusų varinėtojai ir tai jie padarė gerokai anksčiau iki 4:05 vai. turėjusio prasidėti įspėjamojo streiko.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino; panaikino 2009-08-25 atsakovo AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus įsakymÄ Nr. P-329, kuriuo ieÅ¡kovas D. V. atleistas iÅ¡ darbo; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , AB „Autrolis“, į troleibusų vairuotojo pareigas; priteisė iÅ¡ atsakovo AB „Autrolis“ ieÅ¡kovui D. V. 23.820,16 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir 300 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ atsakovo AB „Autrolis“ valstybei 714,60 Lt žyminio mokesčio ir 8,60 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų; sprendimÄ dalyje dėl ieÅ¡kovo D. V. grÄ Å¾inimo į darbÄ ir dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (2761,57 Lt, priskaityta suma) priteisimo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo nukreipė vykdyti skubiai.

Teismas, įvertinęs visumÄ Ä¯rodymų, sprendė, jog darbdavys neįrodė, kad ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimus, numatytus DK 235 str. 1, 2 d.

Teismas nustatė, kad 2009-08-25 atsakovo generalinio direktoriaus įsakyme Nr. P-329 ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. - kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (1t.b.l.6)  nenurodytas konkretus laikas, kada ieÅ¡kovas padarė įsakyme nurodytus veiksmus. 2009-08-18 reikalavime dėl paaiÅ¡kinimo pateikimo laikas taip pat nenurodytas, tik nurodyta pasiaiÅ¡kinti dėl veiksmų, padarytų ne darbo metu. ( 1 t. b. l. 27). 2009-08-17 atsakovo įmonėje nuo 4:05 val. iki 6:00 val. vyko įspėjamasis troleibusų vairuotojų streikas. IeÅ¡kovas buvo profesinės sÄ jungos komiteto narys (1t.b.l.56). IeÅ¡kovo darbo laikas 2009-08-17 turėjo prasidėti 14 val.  Teismas nurodė, kad liudytojų parodymai apie bylai reikÅ¡mingas aplinkybes yra prieÅ¡taringi, todėl teismas liudytojų parodymais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu

pripažino faktÄ , kad nuo bendrovės teritorijos vartų iki vietos, kur D. V. nutraukė troleibuso Å¡tangas, yra apie 600 metrų. IÅ¡

„Municom“ programos iÅ¡raÅ¡o ir liudytojo M. Ž., dirbančio pas atsakovÄ Bilingo centro virÅ¡ininko paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad 2009-08-17 Troleibusas 032 pajudėjo iÅ¡ vietos 04:32:12 val., prieÅ¡ tai įjungus borto kompiuterį, bet neįjungus kasos, nes tam, kad įjungti kasÄ , reikia pridėti DALOS raktÄ , kuris turi vairuotojo identifikavimo kodÄ , kodas

neįvestas. Pagal M. Ž. paaiškinimus ir liudytojo V. E. J. parodymus DALOS raktus turi tik troleibusų vairuotojai,

varinėtojai DALOS raktų neturi ir kasa nesinaudoja, troleibusus varinėja dažniausiai neįjungę Borto kompiuterio ir „Municom“ programa jų nuvažiuoto kelio nefiksuoja. 2009-08-17 borto kompiuteris buvo įjungtas, vairuotojas įvedė marÅ¡rutÄ Nr. 6666, kuris yra papildomas, darbe nenaudojamas. Ä®vedus jį,

Å¡vieslentėje galima užraÅ¡yti norimÄ užraÅ¡Ä â€“ „gedimas“, „streikas“ ar pan.

Teismas nustatė, kad žodį „Streikas“ užrašė D. V., tai pripažino ir pats ieÅ¡kovas. Pagal „Municom“ programÄ , kodas buvo įvestas 04:31:54, iÅ¡ „Municom“ tolimesnių įrašų seka, kad vos už kelių sekundžių troleibuso durys buvo uždarytos ir jis pajudėjo iÅ¡ vietos. Todėl teismas sprendė, kad jį vairavo tas pats D. V.. Pavažiavus 22 metrus, sustojo, 04:32:58 atsidarė duris, 04:37:20 duris uždarė ir 04:44:22 pajudėjęs iÅ¡ vietos ir nuvažiavęs 263 metrus, 04:38:18 troleibusas vėl sustojo. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo pateikta filmuota medžiaga iÅ¡ dalies patvirtina ieÅ¡kovo pozicijÄ , kad troleibuso iÅ¡ įmonės teritorijos jis nepaėmė ir iÅ¡ teritorijos juo neiÅ¡važiavo, nes vaizdo įraÅ¡e įmonės teritorijoje troleibuso 032 nesimato. Tačiau tai nepaneigia fakto, kad ieÅ¡kovas jį galėjo paimti ne iÅ¡ įmonės teritorijos.

Teismas sprendė, kad incidentas vykti negalėjo atsakovo nurodytu laiku, t. y. po to, kai 04:44:22 pajudėjęs ir nuvažiavęs 287 metrus 04:44:56 val. troleibusas trečiÄ kartÄ sustojo ir stovėjo iki 05:15:42, nes po nuvažiuotos 287 m. atkarpos ir sustojimo 04:44:56 val., troleibusas po minutės vėl pajudėjo (04:45:58 val.) ir jo borto kompiuteris buvo iÅ¡jungtas. IÅ¡ liudytojo V. E. J. parodymų teismas nustatė, kad borto kompiuterį jis iÅ¡jungė jau pavažiavęs, prieÅ¡ tai persidėjęs Å¡tangas ant savo krypties tinklo. Taip pat teigė, jog jis kompiuterio neįjungė, o tik iÅ¡jungė. Å ie liudytojo parodymai liko nepaneigti, o pagal „Municom“ programos iÅ¡raÅ¡Ä matyti, kad prieÅ¡ pradedant troleibusui važiuoti ketvirtÄ kartÄ 05:15:42, borto kompiuteris buvo įjungtas, testuojama programa (pozicijos 39-53). Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad incidentas vyko bÅ«tent ieÅ¡kovo nurodytu laiku ir vietoje ir dėl ieÅ¡kovo atliktų veiksmų (Å¡tangų nutraukimo ir užfiksavimo) troleibusas prastovėjo nuo 04: 38:18 iki 04: 44:22 , t.y. 5:56 minutes.

Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog dėl antroje eismo juostoje stovinčio troleibuso buvo sukliudyta eismui, nes liudytoja D.

B. turėjo iÅ¡vykti į reisÄ apie 5 val., o D. J.reisas buvo po D. B.. D. B. patvirtino, kad į reisÄ ji iÅ¡važiavo nepavėlavusi, netgi 10 minučių anksčiau atvykusi į iÅ¡vykimo stotelę. IÅ¡ troleibusų eilės ji iÅ¡važiavo nevėliau kaip likus 10 minučių iki penkių, t.y. tuo laiku, kai pasak atsakovo, vyko incidentas ir kelias buvo užblokuotas. Vairuotojų skundų dėl to negauta, iÅ¡skyrus atsakovo darbuotojų tarnybinius praneÅ¡imus. Tačiau tai nepatvirtina atsakovo nurodytos aplinkybės, kad buvo

užblokuota visa važiuojamoji dalis ir sutrukdyta eismui abiem kryptim. Kad D. V. eismui nesukliudė, analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ padarė ir Kauno

apygardos administracinis teismas, kuriame buvo nagrinėjama D.

V. administracinio teisės pažeidimo byla (Administracinės bylos b.l. 181-183). Nustatęs, jog D. V. vairuojamas troleibusas iki incidento vietos nuvažiavo 285 metrus (22 ir 263), teismas darė iÅ¡vadÄ , jog iki į troleibusÄ Ä¯lipo D. V. ir įjungęs borto kompiuterį pajudėjo, troleibusas stovėjo maždaug minėtos 600 metrų atkarpos viduryje. Pagal atstumÄ tokia troleibuso stovėjimo vieta atitinka ieÅ¡kovo, jį atstovaujančio profsÄ jungos pirmininko bei liudytojų D. V.,

S. L., G. Å ., V. P. nurodytÄ troleibuso stovėjimo vietÄ iki streiko pradžios - AÅ¡igalio gatvėje, tarp kitų troleibusų. TokiÄ troleibusų stovėjimo vietÄ patvirtina ir pateiktos foto nuotraukos. Todėl teismas laikė nustatyta, kad D. V. ne darbo laiku savavaliÅ¡kai paėmė troleibusÄ 032, stovėjusį ne įmonės teritorijoje, o už jos ribų, AÅ¡igalio gatvėje ir  pavažiavęs juo iki „Aukuro“ sustojimo, sustojo antroje prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje bei iÅ¡lipęs nutraukė Å¡tangas, jas užfiksuodamas, tačiau Å¡iais veiksmais eismui nesutrukdė.Â

Teismas nesutiko su atsakovo daroma iÅ¡vada, kad užfiksuodamas Å¡tangas, ieÅ¡kovas sÄ moningai sugadino troleibuso virvių vyniojimo bÅ«gnus, nes buvo nustatyta, jog troleibusas po Å¡tangų nutraukimo po mažiau nei 6 minučių vėl buvo eksploatuojamas, techniÅ¡kai tvarkingas. Jo nereikėjo remontuoti ir įvykio vietoje, o virvių vyniojimo bÅ«gnų užvedimas yra įprastas veiksmas parengiant važiavimui Å¡ios rūšies transporto priemonę.

Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog pastatydamas troleibusÄ ties Aukuro vidurinės mokyklos sustojimu, ieÅ¡kovas sukėlė pavojų darbuotojų saugumui ir sveikatai, dėl ko kilo reali grėsmė bendrovės transporto priemonių sugadinimui. Grėsmės eismo saugumui nenustatė ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjęs Kauno apygardos administracinis teismas (Administracinės bylos 181-183 l).

Teismas nurodė, kad darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas. IeÅ¡kovas kaltinamas padaręs darbo drausmės pažeidimÄ tuo metu, kai jis neatliko ir neprivalėjo atlikti jokių darbo pareigų, t.y. ne darbo metu. Už tam tikrus netinkamus streiko metu atliktus veiksmus gali bÅ«ti taikoma tik administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, jei tam yra pagrindas. D. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, jo padaryta neteisėta veika yra įvertinta iÅ¡nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl drausminė atsakomybė D. V. taikyta nepagrįstai, neesant drausminės atsakomybės pagrindui. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo profesinės sÄ jungos komiteto narys tik nuo 2009 m. liepos 14 d., o apie tai atsakovui buvo praneÅ¡ta tik po įvykusio įspėjamojo streiko ir ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo. (1 t. b.l. 121). Teismas laikė pilnai tikėtinu, kad iki drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros pabaigos atsakovas apie D. V. buvimÄ profesinės sÄ jungos komiteto nariu tiksliai nežinojo, todėl nei reikalavime pasiaiÅ¡kinti, nei įsakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo jo veiksmai nebuvo įvertinti kaip atlikti vykdant streiko komiteto nario funkcijas, o tik kaip savavaliÅ¡ki, atlikti ne darbo laiku. (b.l. 26, 20-22). Kad D. V. veiksmus atliko veikdamas kaip streiko komiteto narys nenurodyta ir administracijos atstovų suraÅ¡ytame akte (b.l. 25), tarnybiniuose praneÅ¡imuose (b.l. 22-25), todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui drausminė nuobauda paskirta ne kaip streiko komiteto nariui. Teismas pripažino neteisėtu atsakovo direktoriaus įsakymÄ 2009 m. rugpjūčio 25 d., Nr. P-329, ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾intinas į darbÄ , į ankstesnes pareigas, kurios numatytos pagal darbo sutartį – dirbti troleibusų vairuotoju, su įvairiais troleibusais bei nurodė, kad aplinkybė, jog vietoje ieÅ¡kovo į jo pareigas buvo priimtas kitas darbuotojas, nėra kliÅ«tis grÄ Å¾inti į darbÄ ieÅ¡kovÄ .

Atsakovas AB „Autrolis“ apeliaciniu skundu (2t.b.l.146-153) praÅ¡o pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovo D.

V. ieškinį visiškai atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas

nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė LR DK materialines teisės normas, reglamentuojančias darbo drausmės

pažeidimo ir darbo drausminių nuobaudų skyrimo tvarkÄ bei pažeidė procesines normas, susijusias su įrodymų vertinimu. Su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių priežasčių:

1. Teismas DK 234 straipsnį aiÅ¡kino susiaurindamas pažodinį teksto supratimÄ ir tuo pačiu susiaurino jo taikymo ribas. Teisinės atsakomybės sÄ lygų už streiko metu streikuojančių darbuotojų padarytus nusižengimus įmonės lokaliniais aktais reglamentuotai darbo priemonių panaudojimo tvarkai, ar už privertimÄ dalyvauti streike, galiojantys teisės aktai nereglamentuoja. Tačiau, remiantis DK 234-235 straipsnių nuostatomis, tiems darbuotojams, kurie streiko metu savo elgesiu ir veiksmais pažeidė įmonėje galiojančiÄ darbo priemonių panaudojimo tvarkÄ ar savo veiksmais bandė prievarta įtraukti nestreikuojančius darbuotojus dalyvauti streike, gali bÅ«ti taikoma drausminė atsakomybė. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas AB „Autrolis“ troleibusų vairuotoju ir streiko komiteto nariu, 2009 m. rugpjūčio 17 d. vykusio įspėjamojo troleibusų vairuotojų streiko metu, siekdamas sutrukdyti nestreikuojančių troleibusų vairuotojų troleibusų eismÄ , 4 val. 31 min. 54 s., savavaliÅ¡kai pasiėmė tuo

metu kitam vairuotojui priskirtÄ troleibusÄ garažiniu numeriu 032 ir, nuvažiavęs iki „Aukuro“ sustojimo, sustojo

antroje priešpriešinėje eismo juostoje bei išlipęs nutraukė štangas. Atsakovo nuomone, esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms, ieškovo veiksmams vertinti turi būti taikomos DK 234 ir 235 straipsnio nuostatos.

2. Atsakovas nesutinka su pirmos instancijos iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo veiksmuose nebuvo visų drausminę atsakomybę sukeliančių sÄ lygų. Teismas laikė nustatyta, kad ieÅ¡kovas, siekdamas sutrukdyti nestreikuojantiems vairuotojams dirbti, savavaliÅ¡kai paėmė troleibusÄ ir AÅ¡igalio gatve pravažiavęs juo iki sustojimo "Aukuro vidurinė mokykla" , sustojo antroje prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje bei iÅ¡lipęs nutraukė Å¡tangas, jas užfiksuodamas. Tuo teismas patvirtino, jog ieÅ¡kovo veiksmai buvo tyčiniai. Paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovas suprato savo veiksmus ir jais siekė pasekmių - sutrukdyti nestreikuojantiems vairuotojams darbÄ . Teismas nepagrįstai darė

iÅ¡vadÄ , kad Å¡tangų nutraukimas, ko pasekmėje reikėjo užvesti bÅ«gnus, negali bÅ«ti laikomas sÄ moningu transporto priemonės

gadinimu, kadangi ieÅ¡kovas, siekdamas tikslo - sutrukdyti nestreikuojančių vairuotojų darbÄ , sÄ moningai numetė Å¡tangas (srovės nuėmėjus) tokiu bÅ«du, jog norint juos uždėti bÅ«tų reikalingas papildomas veiksmas, bÅ«gnų užvedimas. Todėl, esant IeÅ¡kovo kaltiems, tyčiniams veiksmams, kuriais buvo siekiama neigiamų pasekmių nestreikuojantiems vairuotojams, Å¡tangų nutraukimas turi bÅ«ti vertinamas kaip transporto priemonės sugadinimas, siekiant sudaryti papildomus trukdžius ir kliÅ«tis (užvesti bÅ«gnus, uždėti Å¡tangas), norint patraukti troleibusÄ iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos. IeÅ¡kovas, pastatydamas troleibusÄ prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, numatė žalingas tokio pastatymo pasekmes ir jų norėjo, t.y. siekė sutrukdyti troleibusų eismÄ , tuo trukdydamas nestreikuojantiems troleibusų vairuotojams dirbti. Jei ir nekilo Å¡ios pasekmės, tai tik dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieÅ¡kovo valios, dėl to Å¡i ieÅ¡kovo veika nepraranda savo pavojingumo ir negali bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė, Å¡alinanti drausminę atsakomybę.

3. Atsakovas nesutinka su teismo išvados dalimi, kad incidentas, kurio metu ieškovas nutraukė štangos, kuriame dalyvavo atsakovo administracijos darbuotojai ir policijos pareigūnai, vyko laikotarpyje nuo 04: 38:18 val. iki 04:44:22 val. ir kad šiuo laikotarpiu ieškovo atvairuotas troleibusas stovėjo prie sustojimo „Aukuro vidurinė mokykla“. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas objektyviai neįvertino pateiktų programos „Municom“ išrašo duomenų, ji prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl teismo daroma išvada yra nepagrįsta. Byloje esančio programos „Municom" išrašo duomenimis (1 t.b.l. 39-43), užfiksuota, kad 04:44:16 val. (30 išrašo pozicija) troleibuso durys užsidarė, 04:44:22 val. troleibusas pajudėjo (31 išrašo pozicija). Nuvažiavus

287 m., 04:44:54 val. atidaromos durys (32 išrašo pozicija), 04:44:56 val. užfiksuotas sustojimas (33 išrašo pozicija), 04:45:30 durys uždaromos (34 išrašo pozicija), 04:45:34 durys atidaromos (35 išrašo pozicija), 04:45:54 durys uždaromos (36 išrašo pozicija), 04:45:56 val. troleibusas pajuda (37 išrašo pozicija) ir išjungiamas kompiuteris, po ko programa „Municom" nebefiksavo troleibuso judėjimo iki 05:13:48 val.(38 išrašo pozicija). Iš pateiktų duomenų matoma, kad po troleibuso sustojimo (04:44:56 val.) nuvažiavus

287 m. iki pajudėjimo (04:45:56) vai., t.y. per 1 min. laikotarpį, programa „Munikom" užfiksavo tris troleibuso durų uždarymo-atidarymo veiksmus, kuriuos atliko vairavęs troleibusÄ asmuo (04:45:30, 04:45:34, 04:45:54). Å ie veiksmai galėjo bÅ«ti atlikti tik iÅ¡ troleibuso vairuotojo kabinos. Per laiko intervalus (4 s. ir 20 s.) tarp Å¡ių veiksmų yra neįmanoma iÅ¡ troleibuso vairuotojo kabinos nueiti į kitÄ galÄ troleibuso (troleibuso ilgis 12 m.), nuimti troleibuso Å¡tangas nuo vienos krypties tinklo ir perdėti jas ant kitos krypties tinklo. Todėl, atsakovo nuomone, 287 m. atkarpa, kuriÄ teismas vertino kaip nuvažiuotÄ nuo sustojimo „Aukuro vidurinė mokykla" vairuojant

troleibusÄ V.E. J., kuris, nuvažiavęs Å¡iÄ atkarpÄ , perdėjo Å¡tangas ant kito tinklo ir iÅ¡jungė

kompiuterį, yra nepagrįsta.

Incidentas kilo 04:44::56 val., t.y. po to kai ieÅ¡kovo vairuojamas troleibusas nuo bendrovės teritorijos vartų nuvažiavo 572 m, sustodamas po nuvažiuotų 22 m. (22 iÅ¡raÅ¡o pozicija), po nuvažiuotų 263 m (26 iÅ¡raÅ¡o pozicija) ir stodamas prie sustojimo „Aukuro vidurinė mokykla“ (33 iÅ¡raÅ¡o pozicija). Tai, kad incidentas vyko bÅ«tent Å¡iuo laiku, patvirtina liudytojas V. Å . (2t.b.l.118) nurodydamas, jog troleibusas 032, 4val. 45 min. stovėjo prie sustojimo „Aukuro vidurinė mokykla“, troleibuso galas buvo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, o priekis įspraustas tarp pirmoje eilėje stovėjusių troleibusų. Tai, kad troleibusas 032 vairuojamas ieÅ¡kovo iÅ¡važiavo iÅ¡ bendrovės teritorijos ir pavažiavęs už įmonės teritorijos sustojo, tam, kad perdėti Å¡tangas ant prieÅ¡ingo eismo tinklo nurodė liudytoja E. M. (2t.b.l.117). Liudytojas V. E. J. taip pat nurodė matęs, kaip iÅ¡ bendrovės teritorijos iÅ¡važiavęs troleibusas po kurio laiko stabtelėjo ir toliau tęsė judėjimÄ prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta iki sustojimo „Aukuro

vidurinė mokykla“, kur ir buvo pastatytas jį užskersuojant (2t.b.l.119). Šiuos liudytojų parodymus,

patvirtina duomenys užfiksuoti programos „Munikom" išraše. 04:32:12 val. (21 išrašo pozicija) troleibusas

pajudėjo iÅ¡ bendrovės teritorijos ir nuvažiavus 22 metru atkarpÄ buvo priverstas sustoti, kadangi negalėjo pravažiuoti pro žmonių miniÄ susibÅ«rusiÄ prie bendrovės vartų, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina bylos medžiagoje, esanti filmuota streiko medžiaga. Sekantis troleibuso pajudėjimas užfiksuotas 04:37:26 val. (25 iÅ¡raÅ¡o pozicija). Nuvažiavus 263 metrų atkarpÄ troleibusas 04:38:18 val. sustojo (26 iÅ¡raÅ¡o pozicija), sustojimas truko iki 04:44:22 val. (31 iÅ¡raÅ¡o pozicija). Liudytojų parodymais Å¡io sustojimo metu buvo perdėtos troleibuso Å¡tangos ant prieÅ¡ingos krypties tinklo. 04:44:22 val. troleibusas pajudėjo ir nuvažiavęs 287 m. atkarpÄ iki sustojimo 04:44:56 val. (33 iÅ¡raÅ¡o pozicija)

„Aukuro vidurinė mokykla" sustojo priešpriešinėje eismo juostoje. 04:45:58 val. troleibusas pajudėjo nukreipiant jo

priekį į tarpÄ tarp stovėjusių pirmoje eilėje troleibusų, po ko kompiuteris buvo iÅ¡jungtas. 05:13:50 val. (40 iÅ¡raÅ¡o pozicija) buvo atidarytos troleibuso durys ir įjungtas kompiuteris, kuris toliau fiksavo troleibuso judėjimÄ . Tai padarė V. E. J. po to kai baigėsi konfliktas ir buvo sutvarkytas troleibusas.

4. Teismas, taikydamas DK 297 str. 3 d. ir

grÄ Å¾indamas ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , nevertino tos aplinkybės, kad IeÅ¡kovas yra konfliktiÅ¡kas ir praradęs darbdavio pasitikėjimÄ ,

dėl ko pastarasis negali užtikrinti jam tinkamų darbo sÄ lygų. Atsakovo nuomone, esant tokioms bylos faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas netinkamai teisiÅ¡kai kvalifikavo ir netinkamai taikė DK 297 straipsnio

4 dalies nuostatas, jeigu laikė, kad Ieškovo atleidimas nėra teisėtas.

IeÅ¡kovas D. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad visi apeliacinio skundo skirsnyje dėl DK 234 ir 235 straipsnių taikymo ir aiÅ¡kinimo atsakovo pateikti samprotavimai yra atmestini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes jie niekuo ir niekaip nepaneigia faktinių bylos aplinkybių, kad (a) ieÅ¡kovas streiko metu nebuvo streiko dalyviu, nes (b) jis tuo laiku neprivalėjo bÅ«ti ir nebuvo darbo vietoje ir (c) jis neprivalėjo atlikti ir neatliko darbo sutartyje sulygtÄ troleibuso vairuotojo darbÄ . Atsakovas pats pripažįsta, jog dėl ieÅ¡kovo veiksmų jam (atsakovui) neatsirado

jokių žalingų įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo išvardintų padarinių. Tačiau, vadovaujantis teismų praktika,

darbo drausmės pažeidimas yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sÄ lygos. Apelianto bandymas

aiškinti, jog teismo sprendime nurodytu laiku troleibusų varinėtojas V.E. J., neva, neturėjo praktinių galimybių perkelti

„štangas" nuo vieno kontaktinio tinklo ant kito, yra paremtas tik atsakovo bandymu nukreipti apeliacinio teismo dėmesį nuo „Munikom“ programos išraše 33-34 punktais nuo 04:45:46 iki 04:46:30 užfiksuoto

34 sekundžių trukmės nepertraukiamo troleibuso stovėjimo su atidarytomis

durimis laikotarpio, kurio pilnai pakanka troleibusų varinėtojo darbÄ atliekančiam asmeniui atlikti dėl jo darbo

specifikos dažnai ir nuolatos atliekamÄ veiksmÄ -perkelti „štangas" nuo vieno kontaktinio tinklo ant kito. Po paskutinio „štangų" perkėlimo

pradėjęs troleibuso sugrÄ Å¾inimo į AB „Autrolis“ teritorijÄ procedÅ«rÄ troleibusų varinėtojas V. E. J. galėjo

tik iÅ¡jungti kompiuterį, o ne jį įjungti ir paskutinį troleibuso parvarymo etapÄ jis pradėjo teismo sprendime nustatytu 04:45:58 laiku, o ne apeliaciniame skunde nurodytu 05:13:48 laiku, nes nuo vietos, kurioje

troleibusų varinėtojo rankomis paskutinį kartÄ buvo perkeltos „štangos" nuo vieno kontaktinio tinklo ant

kito iki AB „Autroli“ teritorijoje ties troleibusų plovykla esančios

liudytojų nurodytos parvaryto troleibuso pastatymo vietos yra ne mažesnis kaip 2 km atstumas, o „Munikom“ programos

išraše tokių duomenų nėra. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu atsakovas nurodė, kad atstumas nuo AB

„Autrolis“ teritorijos vartų iki incidento vietos yra apie 600 metrų. Pagal „Munikom“ programoje esančius

duomenimis šis atstumas sudaro 710 metrų, o troleibusas nuo jo parkavimo

vietos Ašigalio gatvėje iki incidento vietos nuvažiavo tik 285 metrus (22 +263). Tai reiškia, kad ieškovas

troleibuso iš AB „Autrolis“ teritorijos paimti negalėjo. Be to, apelianto aiškinimas, kas, kada ir kurioje vietoje išjungė 032 troleibuso borto kompiuterį, prieštarauja apylinkės teismo sprendime apibūdintiems atsakovo iniciatyva apklausto liudytojo troleibusų varinėtojo V. E. J. parodymams, kad borto kompiuterį jis išjungė jau pavažiavęs, prieš tai persidėjęs štangas ant savo krypties tinklo ir kad jis kompiuterio neįjungė, o tik išjungė.

Atsakovas po ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo, nepakeitė savo veiklos rūšies, t.y. nenustojo verstis keleivių vežimo verslu, ir nekeitė veiklos pobÅ«džio, t.y. keleivių vežimÄ ir toliau atlieka troleibusais, o ne kitomis transporto priemonėmis, su kuriomis ieÅ¡kovas negalėtų dirbti. Todėl atsakovo reikalavimas, pripažinus ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, jį besÄ lygiÅ¡kai įgyvendinti DK 297 straipsnio ketvirtoje dalyje nustatytais pagrindais yra nepagrįstas ir atmestinas. Apelianto argumentai, kad Å¡ioje civilinėje byloje yra nustatytina, jog ieÅ¡kovas yra konfliktinė asmenybė ir negrÄ Å¾intinas į darbÄ pas atsakovÄ vien tik dėl to, jog pritarė kolektyvinių santykių pagrindu paskelbtam troleibusų vairuotojų streikui, ir kad dėl to atsakovas negalės užtikrinti ieÅ¡kovui tinkamų darbo sÄ lygų, neatitinka tikrovės ir paprasčiausio padorumo kriterijų, todėl yra nevertintini.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2005-06-20 buvo priimtas dirbti AB „Autrolis“ troleibusų vairuotoju – stažuotoju, darbui su įvairiais troleibusais, įvairiuose maršrutuose esančiose vietovėse, nepriskiriant konkretaus troleibuso (1t.b.l.29-35). Ieškovas   nuo 2009-08-25 buvo atleistas iš darbo  pagal LR DK

136 str. 3 d. 2 p. - kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas, už pažeidimus nurodytus 2009-08-25 įsakyme  dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo, numatytus DK 235 str. 1 d., 2 dalies 1, 4, 7 punktus (1 t. b. l. 5-6).

1-osios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , priteisė

kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Teismas sprendė, kad D. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, jo

padaryta neteisėta veika įvertinta išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl drausminė atsakomybė D. V. taikyta nepagrįstai, nesant drausminės atsakomybės pagrindų bei nenustačius darbo drausmės pažeidimų.

Ä®sakyme dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo nurodyta, kad ieÅ¡kovas  2009-08-17 savavaliÅ¡kai be kelionės ir bilietų kontrolės lapo, nepasitikrinęs sveikatos medicinos punkte ir neturėdamas meistro atžymos apie troleibuso techninį stovį, pasiėmė tuo metu kitam troleibusų vairuotojui priskirtÄ troleibusÄ (garažinis Nr. 032, valst. Nr. CNK 260) ir iÅ¡važiavo iÅ¡ bendrovės teritorijos į AÅ¡igalio gatvę iki sustojimo „Aukuro vidurinė mokykla“, už minėto sustojimo pastatęs troleibusÄ viduryje gatvės, užblokavo visÄ važiuojamÄ jÄ dalį, trukdydamas eismÄ abiem kryptim, sÄ moningai sugadino troleibuso virvių vyniojimo bÅ«gnus, uždarė troleibuso duris ir užstÅ«mė Å¡oninį vairuotojo kabinos stiklÄ â€“ dėl ko buvo sutrikdytas kitų troleibusų iÅ¡vykimas į marÅ¡rutus pagal nustatytus patvirtintus grafikus, kilo pavojus bendrovės darbuotojų saugumui ir sveikatai, kilo reali grėsmė bendrovės transporto priemonių sugadinimui. Tuo ieÅ¡kovas pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 1,2, 107.2, 107.5, 107.6, 107.7, 107.8, 107.11 punktus, Troleibusų vairuotojo pareiginių nuostatų 1,3, 1.5.1, 3.1, 3.2, 3.7 punktus, Troleibusų vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1, 2.6.7, 3.1 punktus ir LR DK 228 str., kas atitinka DK 235 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1, 4, 7 punktus ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. - kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas.

            Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardyta deÅ¡imt Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo atvejų, tačiau Å¡is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose iÅ¡dėstytÄ Ä¯statymų leidėjo pozicijÄ dėl darbo drausmės pažeidimų, kaip Å¡iukščių, vertinimo, pagal savo pobÅ«dį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2005; kt.). Kai už tokį Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimÄ Å¡iurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytÄ nusižengimÄ pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų.

2009-08-25 įsakyme nurodyta, kad ieÅ¡kovas Å¡iame įsakyme nurodytais veiksmais pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 1, 2, 107.2, 107.5, 107.6, 107.7, 107.8, 107.11 punktus ( kurie reikalauja mokėti saugiai dirbti, žinoti profesinės etikos taisykles, laikytis darbo, technologinės drausmės, laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų, tausoti bendrovės turtÄ ir kt., 1 t. b. l. 64-76 ), Troleibusų vairuotojo pareiginių nuostatų ( 1 t. b. l. 89-90)  1,3, 1.5.1, 3.1, 3.2, 3.7 punktus, Troleibusų vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1 ( 1 t. b. l. 77-88) , 2. 6. 7, (turėti kelio dokumentus ), 3.1 punktus ( prieÅ¡ pradėdamas darbÄ pasitikrinti sveikatos stovį, turėti reikiamus dokumentus),  kas atitinka DK  235 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1, 4, 7 punktus ir LR DK 228 str.

IeÅ¡kovas neigia vairavęs troleibusÄ , neginčija, kad papildomo marÅ¡ruto kodÄ 6666 įvedė jis ir nutraukė Å«sÄ , kad sutrukdytų eismui ( 1 t. b. l. 151, 2 t. b. l. )

Vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus  argumentus, teisėjų kolegija sutinka su Å¡io apelianto nuomone, kad pirmosios instancijos teismas  netinkamai aiÅ¡kino bei taikė materialinės teisės normas, taip pat pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesÄ .

Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovas savavališkai išvažiavo troleibusu 032 iš troleibusų parko teritorijos, tačiau nustatęs, jog D.

V. vairuojamas troleibusas iki incidento vietos nuvažiavo 285 metrus (22 ir 263), teismas darė iÅ¡vadÄ , jog iki į troleibusÄ Ä¯lipo D. V. ir įjungęs borto kompiuterį pajudėjo, troleibusas stovėjo maždaug minėtos 600 metrų atkarpos viduryje. Pagal atstumÄ tokia troleibuso stovėjimo vieta atitinka ieÅ¡kovo, jį atstovaujančio profsÄ jungos pirmininko bei liudytojų D. V., S. L., G. Å .,

V. P. nurodytÄ troleibuso stovėjimo vietÄ iki streiko pradžios - AÅ¡igalio gatvėje, tarp kitų troleibusų. TokiÄ troleibusų stovėjimo vietÄ

patvirtina ir pateiktos foto nuotraukos. Todėl teismas laikė nustatyta, kad D. V. ne darbo laiku savavaliÅ¡kai paėmė troleibusÄ 032,

stovėjusį ne įmonės teritorijoje, o už jos ribų, Ašigalio gatvėje ir pavažiavęs juo iki „Aukuro“ sustojimo, sustojo antroje priešpriešinėje eismo juostoje bei išlipęs nutraukė štangas, jas užfiksuodamas, tačiau šiais veiksmais eismui nesutrukdė.

Teisėjų kolegija su šiomis nustatytomis aplinkybėmis sutinka iš dalies, mano, jog pirmosios instancijos netyrė ir neįvertino kitų byloje esančių įrodymų.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 17 d. 4 val. 5 min.- 6 val. vykusio įspėjamojo troleibusų vairuotojų streiko metu, ieškovas D. V., 4 val. 31 min. 54 s., savavališkai pasiėmęs iš teritorijos tuo metu kitam

vairuotojui priskirtÄ troleibusÄ garažiniu numeriu 032 ir, nuvažiavęs iki „Aukuro“ sustojimo, ir sustojęs

antroje prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, taip užblokavo visÄ važiuojamÄ jÄ dalį, trukdydamas eismÄ abiem kryptim bei iÅ¡lipęs, nutraukė troleibuso virvių vyniojimo bÅ«gnus Å¡tangas.

Apeliacinio skundo argumentai, jog incidentas kilo 04:44::56 val., t.y. po to kai ieškovo vairuojamas troleibusas 032 nuo bendrovės teritorijos vartų nuvažiavo 572 m, sustodamas po nuvažiuotų 22 m. (22 išrašo pozicija), po nuvažiuotų 263 m (26 išrašo pozicija) ir stodamas prie sustojimo „Aukuro vidurinė mokykla“ (33 išrašo pozicija) pagrįsti.

Å ias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai E. M., V. E. J. patvirtino, jog troleibusas 032 vairuojamas ieÅ¡kovo iÅ¡važiavo iÅ¡ bendrovės teritorijos ir pavažiavęs už įmonės teritorijos trumpam stabtelėjo ir toliau tęsė judėjimÄ prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta iki sustojimo „Aukuro vidurinė mokykla“(2t.b.l 117, 119-120), liudytoja D. J. matė D. V. vairuojantį  troleibusÄ , kurį pastatė skersai gatvės,  V. Å . (2 t.b.l.121, 118) matė troleibusÄ 032, 4val. 45 min. stovintį prie sustojimo „Aukuro vidurinė mokykla“, troleibuso galas buvo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, o priekis

įspraustas tarp pirmoje eilėje stovėjusių troleibusų. Šiuos liudytojų parodymus atitinka liudytojo M.

Ž. paaiÅ¡kinimas (2 t. b. l. 67-68), duomenys užfiksuoti programos „Munikom" iÅ¡raÅ¡e. Papildomo marÅ¡ruto kodas 6666 įvestas 04:31:54 val.( 19 iÅ¡raÅ¡o pozicija), 04:32:12 val. (21 iÅ¡raÅ¡o pozicija) troleibusas pajudėjo iÅ¡ bendrovės teritorijos ir nuvažiavęs 22 metrų atkarpÄ sustojo,  04:37:26 val. vėl pajudėjo (25 iÅ¡raÅ¡o pozicija). Nuvažiavęs 263 metrų atkarpÄ troleibusas 04:38:18 val. sustojo (26 iÅ¡raÅ¡o pozicija), sustojimas truko iki 04:44:22 val. (31 iÅ¡raÅ¡o pozicija). Liudytojų parodymais Å¡io sustojimo metu buvo perdėtos troleibuso Å¡tangos ant prieÅ¡ingos krypties tinklo. 04:44:22 val. troleibusas pajudėjo ir nuvažiavęs 287 m. atkarpÄ iki sustojimo 04:44:56 val. (33 iÅ¡raÅ¡o pozicija)

„Aukuro vidurinė mokykla" sustojo prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, vėliau troleibusÄ 032 parvairavo V. E. J. į UAB „Autrolis“ teritorijÄ (1 t. b. l. 141-146, 2 t.

b. l. 8). Taip pat 2010-01-21 Kauno apygardos administracinio teismo nutarime konstatuota, kad D. V. jam priskirtÄ troleibusÄ 032 iÅ¡vairavo iÅ¡ UAB „Autrolis“ ir jį pastatė važiuojamoje dalyje prieÅ¡ais kitus troleibusus ( 1 t. b. l. 133-135). Kiti liudytojai D. V.,

R. J. G. nematė kas ir kada iÅ¡vairavo troleibusÄ 032 iÅ¡ teritorijos (1 t. b. l. 153-156). Liudytoja A. P. matė troleibusÄ

032 už 400-500 m. nuo įmonės. Liudytojų S. L., G. Å ., A. P. parodymai neatitinka įvykių eigos  ir situacijos, nes V. E. J. tik parvairavo troleibusÄ 032 į parko teritorijÄ ( 2 t. b. l. 114-116). IeÅ¡kovo atstovo pateikta fotonuotrauka (1 t. bylos gale, 12 l.) nepatvirtina troleibuso buvimo vietos 4: 30 val.  ir nepaneigia, jog ieÅ¡kovas vairavo troleibusÄ iÅ¡ teritorijos iki „Aukuro“ sustojimo.

Nesutiktina su 1-osios instancijos teismo išvada, jog už tam tikrus netinkamus streiko metu atliktus veiksmus gali būti taikoma tik administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, jei tam yra pagrindas, nes ši išvada neatitinka DK 82 str. nuostatų, pagal kurias tik dalyvavimas teisėtame streike negali būti darbo drausmės pažeidimu ir streike dalyvaujantys darbuotojai negali būti traukiami drausminėn atsakomybėn.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes, pažeidimų pobūdį, jų pasekmes, ieškovas už jo atliktus veiksmus 2009 m. rugpjūčio 17 d. 4 val. 5 min.- 6 val. vykusio įspėjamojo  streiko metu galėjo būti darbdavio patrauktas drausminėn atsakomybėn remiantis DK 234-235 str. nuostatomis.

Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovo atleidimÄ Â iš darbo pripažinti neteisėtu nėra pagrindo.

IÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas D. V. ne tik dalyvavo streike, bet atliko ir tyčinius veiksmus (savavaliÅ¡kas transporto priemonės paėmimas ir vairavimas prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, troleibuso užstatymas, virvių vyniojimo bÅ«gnų nutraukimas) tikslu kitiems nestreikuojantiems darbuotojams sukliudyti vykti į marÅ¡rutus, yra akivaizdus vertimas streikuoti, darbuotojų bei darbdavio teisėtų interesų pažeidimas, įvertinant tai, kad UAB „Autrolis“, atlieka keleivių pervežimo bei kitų transporto paslaugų teikimÄ visuomenei Kauno regione, yra įtrauktas į gyvybiÅ¡kai svarbių objektų sÄ raÅ¡Ä , vertintini kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, nes atsakovas nors tuo metu nevykdė savo tiesioginių pareigų, tačiau bÅ«damas darbiniuose santykiuose su atsakovu tuo pasinaudojo  dėl asmeninių interesų. Pažymėtina ir tai, kad įspėjamasis streikas 2010-05-31 Kauno apygardos teismo nutartimi ( civ. byloje Nr.2A-181-324/2010) pripažintas neteisėtu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiekvienas darbuotojas privalo laikytis norminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y., be kita ko, dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtÄ , veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų ( DK 35, 228 straipsniai). Nagrinėjamos bylos duomenys teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas nepaisė minėtų privalomų įstatymo reikalavimų.

Dėl DK 235 str. 1, 2 d.1,  4 p. pažeidimų

Savavaliavimo, kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, požymiai DK nėra atskleisti. DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme savavaliavimas aiÅ¡kintinas kaip akivaizdus teisės aktų nuostatos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, tai galėtų bÅ«ti darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomÄ jų atlikimo tvarkÄ ir pan. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas savavaliÅ¡kai, t. y. pažeisdamas Troleibusų vairuotojo pareiginių nuostatų 1,3, 1.5.1, 3.1, 3.2, 3.7 punktus, Troleibusų vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1, 2.6.7, 3.1 punktus (be kelionės ir bilietų kontrolės lapo, nepasitikrinęs sveikatos medicinos punkte ir neturėdamas meistro atžymos apie troleibuso techninį stovį, pasiėmė tuo metu kitam troleibusų vairuotojui priskirtÄ troleibusÄ garažiniu Nr. 032, valst. Nr. CNK 260;  ir iÅ¡važiavo iÅ¡ bendrovės teritorijos į AÅ¡igalio gatvę iki sustojimo „Aukuro vidurinė mokykla“, už minėto sustojimo pastatęs troleibusÄ viduryje gatvės, užblokavo visÄ važiuojamÄ jÄ dalį, trukdydamas eismÄ abiem kryptim, tokie veiksmai vertintini kaip šiurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, atitinkantis DK 235 str. 2 d. 4 p.. Dėl Å¡ių veiksmų neatsirado sunkių pasekmių ne ieÅ¡kovo valia, nes buvo iÅ¡kviesta policija, kito darbuotojo parvarytas į UAB „Autrolis“ teritorijÄ , buvo ankstus rytas, transporto ir žmonių judėjimas nedidelis, tačiau  reali grėsmė tiek  transporto priemonių sugadinimui, žmonių sveikatai galėjo atsirasti.

             Ieškovo veiksmai atitinka ir DK 235 straipsnio 1 d., 2 dalies 1 p., nes ieškovas šiurkščiai nusižengė nustatytai darbo tvarkai, neleistinai elgėsi, siekdamas sutrukdyti kitiems atlikti savo darbines pareigas, versdamas streikuoti. Ieškovo veiksmai yra tęstinio pobūdžio, padaryti tuo pačiu tikslu, todėl laikytini vienu

šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 7 p. (veikos turinčios, vagystės

požymių) teisėjų kolegijos nuomone nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo kaltę (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentas, jog užfiksuodamas Å¡tangas, ieÅ¡kovas sÄ moningai sugadino troleibuso virvių vyniojimo bÅ«gnus, atmestinas, nes iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog troleibusas po Å¡tangų nutraukimo, vėl buvo eksploatuojamas,  todėl ieÅ¡kovo kaltės dėl troleibuso virvių vyniojimo bÅ«gnų sugadinimo nėra (CPK 178 str.).

Nors atsakovo įsakyme nenurodytas konkretus laikas, kada ieÅ¡kovas padarė įsakyme nurodytus veiksmus, tačiau ieÅ¡kovas, pareikalavus jo pasiaiÅ¡kinti suprato, kad tai vyko įspėjamojo streiko metu, atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas 4:30-4:45 val., vykstant įspėjamajam streikui, todėl neÅ¡alina ieÅ¡kovo drausmines atsakomybės. Paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovas suprato savo veiksmus ir jais siekė pasekmių - sutrukdyti nestreikuojantiems vairuotojams darbÄ .

Atsižvelgiant į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, teisėjų kolegija sprendžia, jog darbdavys, parinkdamas ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, nepažeidė DK

238 straipsnio bei kitų DK nuostatų reikalavimų.

Darbo teisės normos, reglamentuojančios drausminės atsakomybės taikymÄ ir darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 p. taikomos atsižvelgiant į tai, kad jų tikslas – teisingai suderinti reikÅ¡mingus darbo santykių subjektų interesus, garantuoti tiek darbuotojo darbo teisių apsaugÄ , tiek ir pakankamÄ darbdavio teisių apsaugÄ . Kolegija, remdamasi bylos duomenimis, vertina, kad byloje nebuvo pagrindo konstatuoti, jog darbdavys (atsakovas), atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, piktnaudžiavo savo teise (DK 35 straipsnis).

Teisėjų kolegija sutinka su 1-osios instancijos teismo argumentais, jog tikėtina, kad iki drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros pabaigos atsakovas apie D. V. buvimÄ profesinės sÄ jungos komiteto nariu tiksliai nežinojo, todėl nei reikalavime pasiaiÅ¡kinti, nei įsakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo jo veiksmai nebuvo įvertinti kaip atlikti vykdant streiko komiteto nario funkcijas, o tik kaip savavaliÅ¡ki, atlikti ne darbo laiku (b. l. 26, 20-22).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas iš darbo akcinėje bendrovėje „Autrolis“ buvo atleistas teisėtai, todėl jo ieškinį tenkinti pagrindo nebuvo. Dėl šios priežasties, pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, aukščiau aptartų atsakovo apeliacinio skundo argumentų pagrindu  iÅ¡nagrinėjusi bylÄ Â ir nusprendusi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ Â ir neteisėtÄ Â sprendimÄ Â grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Â Ä¯Â darbÄ , nepasisako dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas netaikė DK 297 str. 4 d. nuostatų, pripažindama, jog šie apeliacinio skundo  argumentai nėra reikÅ¡mingi iÅ¡sprendžiant šiÄ Â bylÄ .

           Â

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimÄ , kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl jo grÄ Å¾inimo į darbÄ ; panaikintas 2009-08-25 atsakovo AB

„Autrolis“ generalinio direktoriaus įsakymas Nr. P-329, kuriuo ieÅ¡kovas D. V. atleistas iÅ¡ darbo; grÄ Å¾inant ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , AB

„Autrolis“, į troleibusų vairuotojo pareigas; priteisiant iÅ¡ atsakovo AB „Autrolis“ ieÅ¡kovui D. V. 23.820,16 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir priteisiant bylinėjimosi iÅ¡laidas panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė

                                                            AuÅ¡ra BaubienėÂ

Kolegijos teisėjai:

                                                                 Dalė

Burdulienė               Â

                                                                                   Â

                                                                                                            Neringa

Venckienė

           Â