2019-04-17 Nr. AB-9676-3-64-3-01170-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-178-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01170-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 2 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. jis buvo kalinamas Šiaulių TI, kur jis buvo laikomas pažeidžiant kalinimo sąlygas. Kamerose, kurios buvo perpildytos, jis neurėjo galimybės pasimankštinti, judėti, trūko oro, kamavo galvos skausmai ir svaigimas, nuolat kildavo ginčai ir konfliktai. Kamerose ant sienų ir lubų vietomis buvo pelėsio.

3. Pareiškėjas teigė, kad jo skundų nepriimdavo, nei žodžiu, nei raštu, pas psichologą ar psichiatrą nevesdavo. Po buvimo sporto salėje negalėjo nueiti į dušą. Tuo jis patyrė neturtinę žalą ir prašė už laikotarpį, praleistą Šiaulių TI, priteisti 2 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. V-124, suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas įstaigos kamerose, kuriose būdavo laikomi 1-6 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,66 kv. m iki 18,7 kv. m gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu kamerose buvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai. Kameroje Nr. 103 2015 m. gruodžio 21 d. santykinė oro drėgmė ir oro temperatūra atitiko reikalavimus, buvo nežymus dirbtinio apšvietimo pažeidimas, pelėsis, 2016 m. vasario 25 d. ir 2016 m. kovo 22 d. pažeidimai nenustatyti, 2016 gegužės 2 d. užfiksuotas oro temperatūros pažeidimas, bet nevertintas, nes kamera vėdinama per langą. Kamerose Nr. 90 ir 94 2016 m. liepos 21 d. santykinė oro drėgmė ir oro temperatūra atitiko reikalavimus, kameroje Nr. 90 buvo dirbtinio apšvietimo pažeidimas, abiejose kamerose pelėsis, 2016 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo metu pelėsio kameroje Nr. 90 nebenustatyta. Kameroje Nr. 60 2017 m. vasario 2 d. ir 2017 m. balandžio 18 d. pažeidimai nenustatyti. Kamerose Nr. 13 ir 106 2017 m. vasario 20 d. dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, užfiksuotas oro temperatūros pažeidimas, kameroje Nr. 106 – pelėsis. Kameroje Nr. 88 2017 m. balandžio 25 d. užfiksuotas pelėsis. Kameros Nr. 87 ir 101 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. buvo suremontuotos, nuvalytas pelėsis, jos išdažytos, kameroje Nr. 101 suremontuotas apšvietimas. 2016 m. lapkričio 7 d. kameroje Nr. 87 pelėsio nerasta.

7. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Į dušą asmenys pagal nustatytą tvarką vedami vieną kartą per savaitę, šios tvarkos buvo laikomasi. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

8. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė S. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo ilgai – 513 dienų ir tuo laikotarpiu pareiškėjui teko mažiausiai 3,66 kv. m kameros ploto, taip pat pažymėjo, jog iki 4 kv. m kameros ploto pareiškėjui teko 170 dienas, visas kitas dienas tekdavo daugiau nei 4 kv. m kameros ploto.

11. Nors pareiškėjas savo skunde nurodė, jog kameros plotas turi būti skaičiuojamas, išskaičiuojant iš jos ploto sanitarinio mazgo užimamą plotą, teismas, atsižvelgęs į Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. V-124, nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

12. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus, todėl šioje byloje kameros plotas taip pat vertintas tiek, kiek jame neužima sanitarinis mazgas. Teismas įvertinęs kameroje esančių sanitarinių mazgų plotus bei kameroje esančių žmonių skaičių, padarė išvadą, jog 170 dienų pareiškėjui teko nuo 3,30 kv. m iki 3,58 kv. m kameros ploto, atskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą.

13. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad kameros neatitiko sveikatos ir higienos normų, teismas pažymėjo, kad bylos medžiagoje esanti atliktų patikrinimų medžiaga iš dalies patvirtina, nustatant pareiškėjo buvimo kamerose metu pelėsį, tačiau iš dalies ir paneigia šias aplinkybes dėl neatitikimo higienos normoms. Teismas atkreipė dėmesį, jog buvo imamasi priemonių pažeidimams šalinti, pateikti įrodymai, jog pelėsis valomas, atliekami remontai. Teismas atkreipia dėmesį, jog pats pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje, nei buvo atliekami patikrinimai kameroje pagal pateikiamus skundus, kas leido teismui konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo.

14. Pareiškėjo nurodymas, jog iš jo nepriimdavo rašytinių skundų, vertintas kritiškai. Byloje, pateikti įrodymai, jog pareiškėjas kreipėsi su skundu į Šiaulių TI administraciją, skundas buvo priimtas ir išspręstas. Taip pat vertintinas kritiškai pareiškėjo nurodymas, jog jo nevesdavo pas psichiatrus – pareiškėjas ne kartą lankėsi pas gydytojus, tiek Šiaulių TI, tiek Laisvės vietų atėmimo ligoninėje, tačiau diagnozėje nė karto nėra užfiksuota, jog jis būtų skundęsis psichikos sutrikimais ir medicinos darbuotojams nurodęs psichiatro reikalingumą.

15. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentą dėl netinkamo vedimo į dušą. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę praustis duše, todėl teismas sprendė, kad teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo.

16. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintų Lietuvos higienos normų HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punktu konstatavo, kad pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

17. Teismas pastebėjo, kad nagrinėjamu atveju valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai. Atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

18. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui 170 dienų nebuvo užtikrintas pakankamas kameros plotas, kitos sąlygos Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose nebuvo užtikrinamos visą laiką, kai kuriais laikotarpiais dalyje kamerų buvo nustatytas pelėsis, tačiau atsakovas ėmėsi tinkamų priemonių šiam pažeidimui šalinti, į tai, jog laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiama jo teisė į pakankamą gyvenamąjį plotą, buvo gana ilgas, bet su pertraukomis, bei šis pažeidimas nebuvo žymus (pareiškėjui teko šias dienas daugiau nei 3,3 kv. m kameros ploto, atmetus sanitarinio mazgo plotą) pareiškėjui priteisė 450 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. 19. Pareiškėjas S. J. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priteisti adekvataus dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

20. Pareiškėjas teigia, kad nacionalinės teisės aktai, reglamentuojantys vienam asmeniui tenkantį minimalų kamerose plotą, prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniui ir jo išaiškinimams. Pareiškėjo teigimu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką sprendžiant dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto, turi būti išskaičiuojamas baldų ir sanitarinio mazgo plotas.

21. Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI pažeidimų aplinkybės yra žinomos, kompetentingos institucijos bei komisijos ne kartą yra pripažinusios, kad kalinimo sąlygos Šiaulių TI yra netinkamos.

22. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už visą kalinimo Šiaulių TI laikotarpį.

23. Atsakovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

25. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekiant užtikrinti kuo palankesnes sąlygas ir niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, be to, nėra duomenų, kad kalinimo sąlygos iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai.

26. Atsakovas papildomai nurodo, kad pareiškėjas, teigdamas, kad buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, šių teiginių nedetalizuoja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., atlyginimo.

28. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo S. J. skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui priteisė 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

29. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, kuri teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per mažą dydį neturtinės žalos atlyginimui.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus(pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

32. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog apskaičiuojant jam tenkantį plotą turėtų būti išskaičiuojamas baldų bei sanitarinio mazgo užimamas plotas, pažymėtina, kad asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime (Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“) nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai.

Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodiką ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017).

Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017). Atsižvelgusi į minėtą teismų praktiką, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė 170 dienų laikotarpiu, kai pareiškėjui teko nuo 3,3 kv. m iki 3,58 kv. m gyvenamojo ploto, atskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, nes pagal LVAT praktiką, sprendžiant dėl asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto, yra atsižvelgiama į sanitarinio mazgo plotą tik tuo atveju, kai asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad visu ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko daugiau nei 3 kv. m ploto, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto.

33. Dėl pareiškėjo teiginio, kad kameros, kuriose jis buvo laikomas yra pelėsio, todėl neatitiko higienos normų reikalavimų, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pateikti Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai. Iš pateiktų aktų matyti, kad skirtingais laikotarpiais buvo tikrintos Šiaulių TI kameros ir pelėsis nustatytas kamerose Nr. 7, 90, 94, 97, 102, 103, 106. Pažymėtina, kad duomenų dėl dalies kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitikimo higienos normų reikalavimams atsakovas nepateikė. Atsakovas taip pat pateikė duomenis apie vykdytus remonto darbus, kurie rodo, kad atsakovas ėmėsi veiksmų šalinti kamerose nustatytus higienos normų reikalavimų pažeidimus. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, iš dalies neatitiko higienos normų reikalavimų.

34. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad dėl nurodytų kamerų neatitikimų higienos normų reikalavimams pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

35. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio, pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

36. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, iš dalies neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, be to, atsakovas ėmėsi veiksmų šalinti kamerose nustatytus higienos normų reikalavimų pažeidimus ėmėsi veiksmų. Nors konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas 170 dienų neužtikrino pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto, tačiau pirmosios instancijos teismui pripažinus šį pažeidimą bei dėl to priteisus neturtinės žalos atlyginimą ir atsižvelgus į tai, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje nepateikė apeliacinio skundo, teisėjų kolegija, laikydamasi non reformatio in peius (liet. –draudimas bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta suma neturtinės žalos dydžio atlyginimui negali būti mažinama. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę, mastą ir intensyvumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistina suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 450 Eur.

37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė