2020-04-29 Nr. AB-8607-3-61-3-03407-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-848-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03407-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.14.1.3; 12.14.2; 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdami administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Koncerno „MG Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Koncerno „MG Baltic“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Koncernas „MG Baltic“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija, atsakovas) 2017 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (21.18-28) FR0682-243 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“; 2) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. S-200 (7- 151/2017) „Dėl UAB Koncerno „MG BALTIC“ 2017 m. liepos 12 d. skundo“, kuriuo buvo patvirtinti Inspekcijos nurodymai sumokėti į biudžetą 7 776,68 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 1 046,96 Eur GPM delspinigius, 777,66 Eur GPM baudą, 17 615,77 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokas, 8 807,88 Eur VSD įmokų baudą, 3 110,12 Eur privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokas, 1 555,06 Eur PSD įmokų baudą, 82 101,71 Eur pelno mokestį (toliau – ir PM), 7 469,55 Eur PM delspinigius, 8 210,17 Eur PM baudą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutartimi D. J. M. įsigijo koncerno „MG Baltic“ (toliau – ir Koncernas) naujai išleistų obligacijų už 29 578 000 Lt. Koncernas už obligacijas gautas lėšas panaudojo pagal 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, įsigydamas 34,76 proc. UAB „Minvista“ akcijų už 29 578 743 Lt.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Koncernui 82 101,71 Eur dydžio PM nepriemoka apskaičiuota pritaikius Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 31 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas, t. y. Inspekcijai konstatavus, kad Koncerno 2013 m. išleistos ir D. J. M., kaip vienintelio Koncerno akcininko, išpirktos obligacijos nėra susijusios su Koncerno komercine ar gamybine veikla, nes obligacijomis buvo finansuotas UAB „Minvista“ akcijų įsigijimas iš D. J. M. ir jo sutuoktinės I. M., o tai, atsakovo teigimu, neatitinka kaip pelno siekiančio vieneto veikimo standarto, todėl Koncerno pareiškėjui sumokėtų palūkanų už obligacijas sumos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams. Taip pat akcentavo, kad Koncernui atitinkamos GPM, PSD ir VSD nepriemokos priskaičiuotos VMI konstatavus kai kurių 2013–2015 m. komandiruočių/reprezentacinių sąnaudų priskyrimą leidžiamiems/ribojamo dydžio leidžiamiems atskaitymams. Pareiškėjas su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija bei Komisija nepagrįstai konstatavo, jog ginčo sandorių tikslas – sudaryti sąlygas Koncerno vieninteliam akcininkui D. J. M. gauti mokestinę naudą. Tokia išvada negalima, kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turi kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą. Akcentavo, kad Koncerno poreikis skolintis buvo objektyvus, o kokia forma skolintis pingines lėšas – ūkio subjekto diskrecija. Pažymėjo, kad obligacijų išleidimas neviešu būdu, kai jas įsigydavo įmonių akcininkai ar kiti susiję asmenys, tuo metu rinkoje buvo pasitaikantis ir net skatinamas lėšų pritraukimo būdas. Konkrečių obligacijos emisijos tikslų nurodymo nereikalauja joks teisės aktas. Sandorio finansavimo sąnaudos yra tipinės bendrovės sąnaudos, kurios pagrįstai ir teisėtai priskirtos leidžiamiems atskaitymams remiantis PMĮ 17 straipsnio 1 dalimi. Be to tai, kad sandoris ir jo finansavimo formos bei sprendimas sutampa laike, yra rinkos elgesio standartas, o ne piktnaudžiavimas teise.

5. Pareiškėjas teigė, kad mokesčių mokėtojas konkrečiais faktais įrodė UAB „Minvista“ akcijų sandorio ir obligacijų išleidimo (skolinimosi) sandorio ekonominį tikslingumą bei finansinę naudą Koncernui. Tai įrodžius, nėra įstatyminio pagrindo taikyti PMĮ 31 straipsnio 1 dalies 13 punktą. UAB „Minvista“ įsigijimo sandoris buvo įgyvendintas siekiant konkrečios ekonominės naudos, visų pirma, Koncernui ir jo valdomoms bendrovėms, o po to tik įvertinant ir sandorių mokestines pasekmes mokesčių mokėtojui kaip fiziniam asmeniui. Koncerno konsoliduotasis grynasis pelnas po UAB „Minvista“ akcijų įsigijimo 2014–2016 m. (trijų ketvirčių padidėjo 2 027 000 Eur (6 998 825,60 Lt), o tai sudaro net 4 proc. Koncerno grynojo pelno. Pažymėjo, kad Koncernas, įsigijęs 34,76 procentų UAB „Minvista“ akcijų, uždirbo net 74 procentais daugiau dividendų pajamų, negu būtų įsigijęs 20 proc. minėtų akcijų. UAB „Minvista“ akcijų įsigijimas prisidėjo atspindint ženkliai geresnį konsoliduotą rezultatą, o ilgalaikės investicijos dydžiui pagrįsti jos pelningumas (grąža) paprastai yra vertinama ilgam laikotarpiui, o ne trejiems metams. Pareiškėjas, remdamasis finansinių ataskaitų duomenimis, teigė, kad Koncerno investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones 2013 m. pabaigai iš viso sudarė 96,4 mln. Lt (UAB „Minvista“ akcijos sudarė apie 31 proc.), tuo tarpu Koncerno investicijos į UAB „Minvista“ akcijas grąža (dividendų pajamų forma) per 2014–2017 m. siekė net 23,11 proc.). Be to, UAB „Minvista“ akcijų įsigijimui Koncernas neturėjo pakankamai piniginių lėšų, todėl jų įsigijimas turėjo būti įgyvendintas skolintomis lėšomis. UAB „Minvista“ akcijų įsigijimui dalį piniginių lėšų Koncernas pasiskolino, o, gavęs apmokėjimą už išleistas obligacijas, tą paskolą nedelsiant grąžino, t. y. obligacijų lėšos buvo panaudotos UAB „Minvista“ akcijų įsigijimo refinansavimui.

6. Pareiškėjas tvirtino, kad UAB „Minvista“ akcijų įsigijimas yra tiesioginė Koncerno ekonominė veikla, todėl šių akcijų įsigijimo finansavimo sandorio (obligacijų) sąnaudos pagrįstai priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Jei mokesčių mokėtojo sudarytas sandoris mokestine prasme yra ydingas, jis toks yra, nepriklausomai nuo to, kada jis sudarytas. Akcentavo, kad sandorio esmė ir turinys turi būti fiktyvus ir ekonomiškai nepagristas, nepriklausomai nuo to, kuriais mokestinės lengvatos galiojimo metais (2006 m., 2012 m. ar 2015 m.) jis būtų sudarytas. Pasak pareiškėjo, mokesčių administratorius neturi funkcijos ir kompetencijos mokesčių mokėtojams nurodyti, kokie ir kada sandoriai turi būti ar gali būti sudaromi.

7. Pareiškėjas taip pat nesutiko su mokesčių administratoriaus vertinimu dėl komandiruočių priskyrimo ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Nurodė, kad Koncernas pateikė įrodymus ir išsamius paaiškinimus dėl tikrinamuoju laikotarpiu vykdytų komandiruočių ir patirtų reprezentacinių išlaidų, tačiau Inspekcija patirtas sąnaudas neigia formaliais teiginiais, neatsižvelgdama ir nepaneigdama paties turinio. Nepaneigus komandiruočių ir reprezentacinių išlaidų fakto, nepagrįstos mokesčių administratoriaus išvados dėl fizinių asmenų pajamų gavimo natūra. Komisija neanalizavo ir nevertino, kas konkrečiai ir kodėl (dėl kokių interesų ar sandorių įtakos) gavo konkrečią naudą, o pajamos natūra priskiriamos nesant tam teisinio ar faktinio pagrindo. Pažymi, kad netgi įrodžius pajamų natūra gavimo faktą ir nustačius bei įrodžius visus pajamų natūra gavimo kriterijus, nėra teisinio pagrindo tokias pajamas apmokestinti kaip darbo užmokestį. Tokia pozicija yra teisiškai nepagrįsta. Akcentuoja, kad mokesčių administratoriaus vertinamose įstatyminėse normose, t. y. PMĮ 17 ir 24 straipsniuose, GPMĮ 9 straipsnyje, nėra nustatyta, jog darbo užmokestis, išmokėtas natūra, priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams.

8. Nurodė, kad pajamos natūra yra pajamų forma, o ne rūšis. Tai yra būdas, kuriuo gaunamos pajamos. Tačiau pajamų gavimo forma nepakeičia ar nepanaikina jų rūšies. Todėl, jeigu mokesčių administratorius mano, kad atitinkama forma atitinkamiems asmenims buvo išmokėtas darbo užmokestis, jis turi būti priskirtas prie leidžiamų atskaitymų. Jeigu VMI mano, kad atitinkama forma atitinkamiems asmenims buvo išmokėtas ne darbo užmokestis, o kitos pajamos, jos negali būti priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų, tačiau tokios pajamos nėra apmokestinamos nei socialinio draudimo nei sveikatos draudimo mokesčiais.

9. Pareiškėjo atstovai teismo posėdyje akcentavo, kad pareiškėjas konkrečiais įrodymais pagrindė ir įrodė, jog UAB „Minvista“ akcijų sandoriu ir obligacijų išleidimo sandoriu buvo siekta būtent ekonominės naudos Koncernui. Nesutiko su mokesčių administratoriaus vertinimu, kad sandorių tikslas – sudaryti sąlygas Koncerno vieninteliam akcininkui – D. J. M. gauti mokestinę naudą. Nepagrįstai komandiruotės išlaidos priskirtos darbo atlyginimui už darbą ir apmokestintos. Vertino, kad mokesčių administratorius netinkamai taikė ir aiškino teisinį reglamentavimą. Akcentavo, kad mokesčių administratoriaus veiksmais ūkio subjektui paneigiama galimybė planuoti savo veiklą, piniginius srautus ir mokesčių mokėtojas nėra laisvas priimti verslo sprendimus.

10. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

11. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Inspekcija, įvertinusi, jog obligacijas įsigijo vienintelis Koncerno akcininkas, obligacijų vertė buvo beveik tapati iš akcininko įsigyjamų akcijų kainai, pats Koncernas neturėjo lėšų atsiskaityti už akcijas, skolinosi iš UAB „Minvista“, siekdamas atsiskaityti su akcininku už akcijas, nors akcijų įsigijimą ketino finansuoti išleidęs būtent obligacijas; atlikęs šias operacijas, akcininkas lėšas už akcijas pervedė atgal Koncernui kaip lėšas už obligacijas, o pastarasis jas grąžino UAB „Minvista“. Po sudarytų sandorių D. J. M. turėjo teisę toliau dalyvauti UAB „Minvista“ valdyme, tik netiesiogiai (per Koncerną, būdamas jos vieninteliu akcininku). Atsakovo vertinimu, sandoriai buvo sudaryti siekiant akcininko interesų, todėl jie negali būti vertintini kaip Koncerno vykdytos ūkinės-komercinės veiklos sandoriai, kuriais buvo siekiama Koncernui ekonominės naudos. Įvertinus teisminės praktikos ir PMĮ 17 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas, nustačius aplinkybes, jog Koncernas nepagrindė sąnaudų pripažinimo leidžiamais kriterijų, sąnaudų patyrimas susijęs su akcininkų nauda, šios sąnaudos negali būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams. Teigė, kad aplinkybės, jog dėl vykdytų operacijų pagerėjo konsolidavimo rodikliai finansinėje apskaitoje, padidėjo turtas ar buvo išmokėti dividendai (Koncernui už 2013, 2014, 2015 metus buvo išmokėtos dividendų pajamos, kurios į PM bazę neįtrauktos; 2014, 2015 metais išmokėtos pajamos mažesnės nei už metus patirtos palūkanų sąnaudos, už 2013 metus išmokėta 3 475 967,21 Lt dividendų, už 2013, 2014 metus gauti dividendai tą pačią dieną perskolinti UAB „Minvista“, uždirbant 1 854,79 Eur palūkanų pajamas), nepatvirtina tokių sąnaudų galimumo priskirti jas leidžiamiems atskaitymams, nes sąnaudos neatitinka imperatyvių PMĮ įtvirtintų sąnaudų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams kriterijų.

12. Atsakovas, vertindamas UAB „Minvista“ akcijų (34,76 proc.) įsigijimo ekonominę naudą nustatė, kad Koncerno veiklos pobūdis po akcijų įsigijimo nepasikeitė. Įsigijęs minėtas akcijas, Koncernas papildomai apmokestinamųjų pajamų 2014–2015 m. negavo, išskyrus minimalias 1 854,79 Eur (1 826,27+28,52) palūkanų pajamas už UAB „Minvista“ suteiktas paskolas, nes gautus dividendus (neapmokestinamos pajamos) tą pačią dieną perskolino šiai bendrovei: už 2013 m. gavusi dividendus, tą pačią dieną 3 480 000 Lt pervedė UAB „Minvista“ kaip suteiktą paskolą bei už 2014 m. gautus dividendus – 208 558 Eur tą pačią dieną taip pat paskolino UAB „Minvista“. Pažymėjo, kad nors Koncernas tiek 2013 m. gruodžio 3 d. valdybos posėdžio protokole, tiek 2016 m. gruodžio 30 d. paaiškinime teigia, jog UAB „Minvista“ akcijų įsigijimo tikslas yra išskirtinai ekonominis, tačiau mokestinio patikrinimo metu nustatytų faktų visuma rodo, kad įformintas akcijų pirkimo-pardavimo sandoris buvo naudingas Koncerno akcininkui D. J. M., taip užtikrinant jam 29 578 743 Lt neapmokestinamųjų pajamų gavimą.

13. Inspekcija, apibendrindama piniginių lėšų judėjimą, nustatė, kad Koncernas, išleidęs 29 578 000 Lt vertės obligacijų emisiją, realiai lėšų iš D. J. M. negavo, o už tą pačią sumą (743 Lt didesnę) Koncernas įsigijo iš to paties asmens UAB „Minvista“ akcijas. Tokiu būdu padidėjo Koncerno įsipareigojimas D. J. M. 29 578 000 Lt. Akcentavo, kad Koncerno sprendimą įsigyti UAB „Minvista“ akcijas sąlygojo ne ekonominis ar verslo poreikis, bet siekis kontroliuojančiam asmeniui – D. J. M. – sudaryti galimybę gauti 29 578 743 Lt neapmokestinamų pajamų, suformuoti pinigines lėšas obligacijų įsigijimui, už kurias atsirado įsipareigojimas mokėti neapmokestinamas palūkanas. Pažymėjo, kad atsiskaitymai už akcijas ir obligacijas vyko 2013 m. gruodžio 30-31 dienomis, t. y. iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) pakeitimų įsigaliojimo, kuriais buvo panaikinta GPM lengvata vertybinių popierių, įsigytų iki 1999 m. sausio 1 d., pardavimo pajamoms ir palūkanoms už paskolas bei numatyta lengvata palūkanoms (neapmokestinamos) už ne nuosavybės vertybinius popierius (obligacijas), kurie įsigyti iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dienos (taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas).

14. Inspekcija, įvertinusi visas sandorių sudarymo aplinkybes, teigė, kad Koncernas, išleisdamas obligacijas ir įsigydamas UAB „Minvista“ akcijas, neveikė kaip pelno siekiantis vienetas, nes Koncerno priimti sprendimai dėl minėtų sandorių buvo naudingi tik Koncerno akcininkui D. J. M.. Obligacijų įsigijimo iš sandorio schema sudarė galimybę Koncernui sumažinti apmokestinamojo pelno mokesčio bazę.

15. Atsakovo vertinimu, Koncernas, sudarydamas obligacijų pasirašymo sutartį su D. J. M. dėl 5 (penkerių) metų trukmės nematerialių vardinių obligacijų su 4 proc. dydžio metinėmis atkarpos palūkanomis, siekė ne ekonomiškai pagrįstų tikslų, vystyti ir plėtoti esamą ekonominę veiklą, bet veikė išimtinai siekdamas tikslų, susijusių su Koncerno akcininko D. J. M. interesais. Koncerno patirtos palūkanų sąnaudos pagal obligacijų sutartį nėra susijusios su komercine ar gamybine veikla (jos dalimi), kuria siekiama pajamų, ar kitokios ekonominės naudos, t. y., jos nėra susijusios su pajamų uždirbimu.

16. Atsakovas dėl Koncerno 2013–2015 m. komandiruočių sąnaudų priskyrimo ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams nurodė, kad Koncerno pateikti dokumentai ir paaiškinamoji informacija nėra pakankami pagrįsti aplinkybes, jog nurodytų išvykų metu buvo vykdomos darbinės funkcijos, keliama darbuotojų kvalifikacija, o nurodytų renginių metu buvo siekiama užmegzti naujus verslo ryšius, stiprinti esamus. Buvo vertinamos keturių komandiruočių, t. y. į Los Andželes (2013 m. kovo 6–15 d., vyko D. J. M.); Madridą (2013 m. gegužės 10–13 d., vyko: D. J. M., V. L., N. Z., M. S.); Las Palmas 2014 m. rugpjūčio 31 d.–rugsėjo 5 d. (vyko D. J. M.); į Stambulą (2015 m. rugsėjo 24–27 d., vyko: D. J. M., V. L., N. Z., M. S., J. R., A. L.) išlaidos. Nurodė, kad, vadovaujantis PMĮ 17 straipsnio 1 dalimi ir 24 straipsnio 1 dalimi ir GPMĮ 9 straipsnio nuostatomis, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, nuo darbuotojų naudai patirtų išlaidų, kurios pripažįstamos pajamomis natūra, papildomai apskaičiuotas GPM, papildomai apskaičiuotos VSD (3 procentai) ir PSD įmokos (6 procentai), Koncerno mokamos už gyventoją, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

17. Atsakovų atstovas teismo posėdyje akcentavo, kad realus sandorių sudarymo tikslas ne Koncernui uždirbti pajamų, o tenkinti akcininko D. J. M. interesus. Patvirtino, kad Koncernas nepagrįstai padidino leidžiamus atskaitymus ir sumokėjo mažiau pelno mokesčio. Pažymėjo, kad Inspekcijos išvados pagrįstos mokestinio patikrinimo metu surinkta medžiaga.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

19. Teismas nustatė, kad VMI, atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą dėl PM mokėjimo ir GPM, VSD bei PSD įmokų mokėjimo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., surašė 2017 m. gegužės 15 d. patikrinimo aktą Nr. (21.31-28) FR 0680-218 (toliau – Patikrinimo aktas), 2017 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. (21.18-28) FR0682-243 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino patikrinimo metu apskaičiuotas sumas, apskaičiavo delspinigius ir paskyrė baudas, nurodydama Koncernui sumokėti: 82 101,71 Eur PM, 7 469, 55 Eur PM delspinigius, 8 210,17 Eur PM baudą, 7 776,68 Eur GPM, 1 046,96 Eur GPM delspinigius, 777,66 Eur GPM baudą, 17 615,77 Eur VSD įmokas, 8 807,88 Eur VSD įmokų baudą 3 110,12 Eur PSD įmokas ir 1 555,06 Eur PSD įmokų baudą. Koncernas 2017 m. liepos 4 d. pateikė skundą Komisijai dėl Inspekcijos sprendimo. Komisija 2017 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą dėl UAB Koncerno „MG Baltic“ Nr. S-200(7-151/2017), kuriuo paliko nepakeistą Inspekcijos sprendimą.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, kad nepažeisdamas PMĮ nuostatų, pagal 2013 m. gegužės 13 d. sutartį apskaičiuotas palūkanas priskyrė leidžiamiems atskaitymams ir nesutiko su mokesčių administratoriaus vertinimu, kad Koncerno sprendimai dėl sudarytų sandorių buvo naudingi tik Koncerno akcininkui D. J. M., taip sudarant galimybę ir Koncernui sumažinti apmokestinamojo pelno mokesčio bazę.

21. Teismas su pareiškėjo skundo argumentais dėl obligacijų palūkanų sąnaudų priskyrimo Koncerno leidžiamiems atskaitymams nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės tokius pačius argumentus nurodė ir Komisijai, kuri detaliai juos išanalizavo ir įvertino.

22. Teismas nustatė, kad Koncerno valdyba 2013 m. gegužės mėnesį priėmė sprendimą Koncerno veiklą finansuoti išleisdama obligacijas, t. y. išleisti 29 578 000 Lt vertės 5 metų trukmės nematerialias vardines obligacijas, vienos obligacijos nominali vertė – 100 Lt, obligacijų skaičius – 295 780. Koncernas 2013 m. gegužės 13 d. su D. J. M. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį, kuria pastarasis įsipareigojo išpirkti Koncerno išleistų obligacijų emisiją, sumokėdamas už ją iki 2013 m. gruodžio 31 d. Koncernas 2013 m. gruodžio 3 d. su D. J. M. ir I. M. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Koncernas įsigijo 106 017 vnt. (34,76 proc.) UAB „Minvista“ akcijų už 29 578 743 Lt, numatytas apmokėjimo už akcijas terminas – 2013 m. gruodžio 31 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad sutuoktiniai Mockai valdė 305 000 vnt. (100 proc.) UAB „Minvista“ akcijų. Atsiskaitymai tarp šalių pagal sudarytas sutartis vyko 2013 m. gruodžio 30 bei 31 d., t. y. UAB „Minvista“ 2013 m. gruodžio 30 d. pavedimais Koncernui iš viso pervedė 6 940 000 Lt: 390 000 Lt (nurodyta mokėjimo paskirtis – paskolos grąžinimas) ir 6 550 000 Lt (nurodyta mokėjimo paskirtis – paskola pagal 2001 m. lapkričio 10 d. sutartį), Koncernas 2013 m. gruodžio 30 d. mokėjimo pavedimu D. J. M. sumokėjo 7 000 000 Lt , t. y dalį sumos už UAB „Minvista“ akcijas. D. J. M. 2013 m. gruodžio 31 d. mokėjimo pavedimu Koncernui pervedė 7 660 000 Lt (mokėjimo paskirtis – obligacijų emisijos apmokėjimas). Koncernas 2013 m. gruodžio 31 d. pasiskolino iš UAB „Minvista“ 15 000 000 Lt (paskola pagal 2001 m. lapkričio 10 d. sutartį), 2013 m. gruodžio 31 d. D. J. M. Koncernas pervedė 22 578 743 Lt, 15 000 000 Lt paskola iš UAB „Minvista“ ir 7 578 743 Lt gauti pinigai iš D. J. M. už UAB „Minvista“ akcijas pagal 2013 m. gruodžio 3 d. sutartį. D. J. M. 2013 m. gruodžio 31 d., gavęs pinigus iš Koncerno, dviem mokėjimo pavedimais Koncernui iš viso pervedė 21 918 000 Lt, t. y. 15 000 000 Lt ir 6 918 000 Lt mokėjimo paskirtis – obligacijų emisijos apmokėjimas. Koncernas 2013 m. gruodžio 31 d. mokėjimo pavedimu grąžino UAB „Minvista“ 21 950 000 Lt, nurodyta mokėjimo paskirtis – paskola pagal sutartį ir paskolos grąžinimas.

23. Taigi Koncernas pagal 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutartį už išleistas obligacijas D. J. M. apskaičiavo obligacijų palūkanų (palūkanos išmokėtos 2015 ir 2016 metais), kurias, apskaičiuodamas 2013–2015 m. apmokestinamąjį pelną, priskyrė leidžiamiems atskaitymams. Vadinasi, sumokėjo mažiau pelno mokesčio, įtraukdamas į leidžiamus atskaitymus minėtas palūkanas. Taigi pagal 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutartį apskaičiuotas palūkanas 2013 m. – 3 241,51 Lt, 2014 m. ir 2015 m. – po 1 183 149,72 Lt nepagrįstai priskyrė atitinkamų mokestinių laikotarpių leidžiamiems atskaitymams ir tokiu būdu sumažino apmokestinamąjį pelną. Detalus vertinimas pateiktas Patikrinimo akte.

24. Teismas nurodė, kad byloje ginčo dėl faktinių akcijų įsigijimo ir apmokėjimo aplinkybių nėra. Iš esmės ginčas kilęs dėl vertinimo, ar Koncerno patirtos palūkanų sąnaudos yra susijusios su pajamų uždirbimu.

25. Koncernas esminėmis aplinkybėmis, nulėmusiomis sandorių sudarymą, nurodė: 1) siekį konsoliduoti Koncerno ir UAB „Minvista“ rezultatus, gerinant Koncerno grupės įmonių kreditingumą, nes abu šie vienetai buvo valdomi tų pačių akcininkų, ši bendrovė yra tampriai susijusi su įmonių grupe, nors jos rezultatai neatsispindi Koncerno įmonių grupės veiklos rezultatuose; 2) siekį taupyti darbo sąnaudas kredito įstaigoms grindžiant, jog UAB „Minvista“ yra susijusi su Koncernu, siekiant išvengti draudimo skolintis iš šios įmonės/skolinti šiai įmonei. Taip pat buvo siekiama gauti pajamų iš įmonės akcijų turėjimo ir jos buvo gautos, t. y. Koncernui išmokėti dividendai. Inspekcija, įvertinusi sandorių sudarymo, atsiskaitymo už juos aplinkybes, mokestinio patikrinimo medžiagą, konstatavo, kad sudaryti sandoriai buvo sąlygoti ne Koncerno ekonominių ar su ūkine-komercine veikla susijusių interesų, o Koncerno akcininkui (prezidentui) sudaryti sąlygas gauti neapmokestinamų pajamų, siejant su besikeičiančiu GPM reglamentavimu. Teismo vertinimu, mokestinio patikrinimo medžiaga, įvertinus sandorių sudarymo apmokėjimo eiliškumų tvarką ir schematiškumą, patvirtina, kad jais buvo siekiama, visų pirma, naudos akcininkui. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra pagrindžiančių duomenų, kodėl sandoris buvo sudarytas būtent tuo laikotarpiu, kada keitėsi mokestinė aplinka. Taigi mokesčių administratoriaus sandorių vertinimas ne kaip Koncerno ūkinės-komercinės veiklos siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos, yra pagrįstas. Komisija šiam vertinimui irgi pritarė.

26. Teismas sprendė, kad šiuo aspektu Koncerno patirtos sąnaudos pagrįstai pripažintos neatitinkančiomis PMĮ 17 straipsnyje apibrėžtų sąnaudų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams kriterijų, konstatavus, kad jos nesusijusios su komercine-gamybine veikla, kuria siekiama pajamų ar kitokios ekonominės naudos, remiantis PMĮ 31 straipsnio 1 dalies 13 punktu. Pareiškėjo skundo argumentus, kad ginčo sandorių ekonominį tikslingumą bei finansinę naudą Koncernas pagrindė įrodymais ir nepagrįstai buvo taikytas PMĮ 31 straipsnio 1 dalies 13 punktas, teismas laikė nepagrįstais.

27. Teismas nurodė, kad būtent pats pareiškėjas turėjo įrodyti sandorių ekonominį tikslingumą bei finansinės naudos gavimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju vertinamos ne pavienės, o visuma mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, kurios nepatvirtina pareiškėjo teiginių. Teismas pritarė Inspekcijos ir Komisijos pateiktam aplinkybių vertinimui ir pabrėžė, kad turi būti atliekamas retrospektyvus sandorio vertinimas, siekiant nustatyti tikruosius sandorio tikslus. Akcentavo, kad besikeičianti mokestinė aplinka, t. y. pakeistas fizinių asmenų pajamų, gautų už vertybinius popierius, palūkanų už suteiktas paskolas, palūkanų už skolos vertybinius popierius (obligacijas), išleistus po 2014 m. sausio 1 d., apmokestinimas, kai tokios pajamos nuo 2014 m. sausio 1 d. tapo apmokestinamomis fizinio asmens pajamomis, iš esmės ir lėmė obligacijų išleidimo bei akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ir atliktų mokėjimų 2013 m. gruodžio 30–31 d. atlikimą. Pats D. J. M. paaiškinime irgi iš esmės patvirtino, kad siekė atlikti įmonių pertvarką, kol galiojo palankesnė mokestinė aplinka, t. y. tokios pajamos iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo neapmokestinamos. Bylos medžiaga patvirtina, kad obligacijų išleidimo, sutarties pasirašymo laikas ir apmokėjimo laikas rodo, jog realiai buvo siekiama, kad minėtos pajamos būtų neapmokestinamos GPM.

28. Pažymėjo, kad PMĮ 17 straipsnis nustato bendruosius patirtų sąnaudų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams kriterijus, vieneto sąnaudomis gali būti pripažįstamos, jei egzistuoja visuma būtinų kriterijų. Nustačius, kad bent viena iš būtinų sąlygų neegzistuoja, tokios sąnaudos negali būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams. Vienas iš privalomųjų kriterijų, kad sąnaudos turi būti patirtos vienetui vykdant komercinę ar gamybinę veiklą, kuria jis (vienetas) siekia pajamų ar kitos ekonominės naudos.

29. Pareiškėjo skundo argumentai, kad ūkio subjektas yra laisvas sudaryti sandorius savo valia, finansinės apskaitos prasme tai bus ūkio subjekto sąnaudos yra reikšmingi civilinių teisinių sandorių vertinimo aspektu. Šioje byloje sandorių vertinimas atliekamas PMĮ taikymo prasme ir sąnaudų patyrimas siejamas su kriterijų visuma, įskaitant ir ekonominės naudos gavimą. Taigi ekonominei naudai gauti patiriamos sąnaudos turi būti būtinos. Būtent pareiškėjui kyla pareiga pagrįsti Koncerno, kaip vieneto, patirtų sąnaudų realumą ir priskirtinumą leidžiamiems atskaitymams.

30. Teismas nurodė, kad detaliai ginčijamuose sprendimuose yra įvertini pareiškėjo nurodyti sandorių ekonominiai aspektai, t. y. siekis UAB „Minvista“ integruoti į Koncerno grupės struktūrą, kad finansiniai rodikliai būtų konsoliduojami, siekis pagerinti Koncerno ir jo grupės įmonių kreditingumą, siekis išspręsti problemas su kredito įstaigomis (nesant duomenų, kada sutikimus reikėjo gauti ir kaip tai neigiamai atsiliepė Koncernui, o bankų pateikti raštai jau žinant mokestinio tyrimo eigą). Buvo remiamasi pirminiais pateiktais įrodymais. Taip pat įvertinta ir tai, kad Koncernas yra holdingo įmonė, kurios sudaryti sandoriai nepripažįstami įprastine veikla, nustačius, kad pagrindines pajamas uždirba iš konsultacinių paslaugų, o ne iš investicinės veiklos, kuri ir nėra įprasta. Teismo vertinimu, nėra neabejotinų duomenų, kurie pagrįstų ketinimus įsigyti anksčiau ir jie nebuvo sąlygoti besikeičiančios mokestinės bazės. Komisija detaliai įvertino ir AB „Alita“ akcijų įsigijimo aplinkybes.

31. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. kovo 1 d. nutartimi sustabdė šią bylą, iki specialistas pateiks teismui raštu atsakymus į teismo administracinėje byloje Nr. I-592-426/2018 suformuluotus klausimus. Specialistas K. A. 2018 m. birželio 14 d. surašė paaiškinimus Nr. ET13 (toliau – ir Paaiškinimai):

1) specialistas, performulavęs ir atsakydamas į pirmąjį klausimą, ar obligacijų išleidimas yra galima verslo įmonės – uždarosios akcinės bendrovės veiklos finansavimo forma, atsakė, kad obligacijų išleidimas yra galima verslo įmonės – uždarosios akcinės bendrovės veiklos finansavimo forma;

2) atsakydamas į klausimą, ar, atsižvelgiant į Koncerno 2013 metų įmonių grupės struktūrą, veiklos pobūdį, pajamų šaltinius, UAB „Minvista“ veiklos pobūdį, pajamų šaltinius ir jos dalyvavimą Koncerno grupės veikloje, galima daryti išvadą, kad UAB „Minvista“ prijungimas prie UAB Koncerno „MG Baltic“ (asocijavimas su UAB Koncerno „MG Baltic“ įmonių grupe) buvo struktūriškai racionalus, atsakė, kad, atsižvelgiant į Koncerno 2013 metų įmonių grupės struktūrą, veiklos pobūdį, pajamų šaltinius, UAB „Minvista“ veiklos pobūdį, pajamų šaltinius ir jos dalyvavimą Koncerno grupės veikloje, galima daryti išvadą, jog UAB „Minvista“ prijungimas prie Koncerno (asocijavimas su UAB Koncerno „MG Baltic“ įmonių grupe) buvo struktūriškai racionalus;

3) Atsakydamas į klausimą, ar UAB „Minvista“ prijungimas prie Koncerno (asocijavimas su UAB Koncerno „MG Baltic“ įmonių grupe) buvo finansiškai naudingas Koncernui „MG Baltic“ (laikotarpis 2013 m. gruodžio 3 d.–2016 m. gruodžio 31 d.), atsakė, kad UAB „Minvista“ prijungimas prie Koncerno (asocijavimas su UAB Koncerno „MG Baltic“ įmonių grupe) nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo finansiškai naudingas Koncernui;

4) atsakydamas į klausimą, ar 2013 m. gruodžio 3 d. UAB „Minvista“ akcijų pirkimo-pardavimo sandoriu nebuvo siekta ekonomiškai pagrįstų tikslų, atsakė, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas atsakant į 2-ąjį ir 3-ąjį klausimą, darytina išvada, jog UAB „Minvista“ akcijų pirkimo-pardavimo sandoriu buvo siekta ekonomiškai pagrįstų tikslų;

5) atsakydamas į klausimą, ar 2013 m. gruodžio 3 d. UAB „Minvista“ akcijų pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas išimtinai pardavėjo interesais, atsakė, kad 2013 m. gruodžio 3 d. UAB „Minvista“ akcijų pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas ne tik išimtinai dėl pardavėjo interesų, bet ir Koncerno interesų;

6) atsakydamas į klausimą, kokią naudą Koncernui davė obligacijų už 29 578 000 Lt išleidimas ir UAB „Minvista“ 34,76 proc. akcijų už 29 578 743 Lt įsigijimas, įvertinus ir įsipareigojimą mokėti 4 proc. metinių palūkanų sumą, atsakė, kad Koncernas dėl obligacijų už 29 578 000 Lt, išleidimo ir UAB „Minvista“ 34,76 proc. akcijų 2 29 578 743 Lt, įsigijimo, įvertinus ir įsipareigojimą nuo 2013 m. gruodžio iki 2016 m. gruodžio 31 d. mokėti 4 proc. metinių palūkanų sumą, ją apskaičiuojant kaupimo principu, gavo tiesioginę naudą kuri pagal atskiras ataskaitas yra 430 tūkst. Eur, pagal konsoliduotas – 1 249 tūkst. Eur;

7) atsakydamas į klausimą, ar konsolidavus Koncerno ir UAB „Minvista“ finansinius rezultatus Koncernas kaip vienetas, vykdantis ūkinę-komercinę veiklą, turėjo ekonominę naudą, atsakė, kad, konsolidavus Koncerno ir UAB „Minvista“ finansinius rezultatus, Koncernas, kaip vienetas, vykdantis ūkinę-komercinę veiklą, turėjo ekonominės naudos (UAB Koncernas „MG Baltic“ konsoliduotas grynasis pelnas dėl akcijų išleidimo 2014 m., 2015 m., 2016 m. padidėjo 2 278 tūkst. Eur), įvertinus ir su obligacijomis susijusias sąnaudas. Koncerno grynasis pelnas padidėjo 1 249 tūkst. Eur, dėl obligacijų išleidimo balanso įsipareigojimų dalis padidėjo 8 566 tūkst. Eur, taip pat 8 567 tūkst. Eur padidėjo ilgalaikis finansinis turtas, o 2016 m. dėl nuosavybės metodo taikymo jis buvo padidėjęs iki 10 412 tūkst. Eur. Dėl tų pačių priežasčių padidėjo ir nuosavas kapitalas (akcininko nuosavybė);

8) atsakydamas į klausimą, kokiu būdu ir kokiais konkrečiai finansiniais rodikliais UAB „Minvista“ akcijų įsigijimas įtakojo Koncerno konsoliduotus ir nekonsoliduotus finansinius rezultatus, atsakė, kad UAB „Minvista“ akcijų įsigijimas ir obligacijų išleidimas turėjo teigiamos įtakos Koncerno konsoliduotiems finansiniams veiklos rezultatams (absoliučiais skaičiais), t. y. dėl grynojo pelno straipsnis padidėjo, išskyrus 2013 m., o nekonsoliduotiems – 2013 m. neturėjo įtakos, 2014 m. – padidėjo grynasis pelnas, o 2015 ir 2016 m. – sumažėjo grynasis pelnas. UAB „Minvista“ akcijų įsigijimas ir obligacijų išleidimas turėjo labai mažai įtakos Koncerno konsoliduotiems santykiniams finansiniams rodikliams ir turėjo įvairią įtaką nekonsoliduotiems Koncerno finansiniams santykiniams rodikliams t. y. dalis jų padidėjo, o kita dalis sumažėjo;

9) atsakydamas į klausimą, ar UAB „Minvista“ akcijų įsigijimas įtakojo Koncerno likvidumo, mokumo, kitus finansinius rodiklius; Jei taip, ar UAB „Minvista“ akcijų įsigijimas reikšmingai pagerino Koncerno įmonių kreditavimo rizikos vertinimą ir galimybę pasiskolinti iš bankų, atsakė, kad UAB „Minvista“ akcijų įsigijimas ir obligacijų išleidimas turėjo labai mažai įtakos Koncerno konsoliduotiems likvidumo, mokumo, kitiems finansiniams rodikliams ir vien tik finansiniai rodikliai reikšmingai nepagerino Koncerno įmonių grupės kreditavimo rizikos vertinimo ir galimybės skolintis iš bankų;

10) atsakydamas į klausimą, kokią įtaką UAB „Minvista“ išmokėtų dividendų apmokestinimui pelno ir pajamų mokesčiui turi tai, kad vienintelis akcininkas D. J. M. (akcijas valdydamas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe) 2013 m. gruodžio 3 d. perleido 34,76 proc. UAB „Minvista“ akcijų Koncernui, t. y. nurodyti, kokio dydžio mokesčiai buvo sumokėti nurodytu atveju ir tuo atveju, jeigu akcijos nebūtų perleistos, nurodė, kad jeigu vienintelis akcininkas – D. J. M. (akcijas valdydamas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe) 2013 m. gruodžio 3 d. „Minvista“ 34,76 proc. akcijų nebūtų pardavęs Koncernui, jokia 2013–2015 finansinių metų dividendų suma Koncernui nebūtų išmokėta ir jokių pajamų (nei apmokestinamų, nei neapmokestinamų) Koncernas nebūtų gavęs, taigi, ir jokio pelno mokesčio nebūtų mokėjęs.

32. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, remdamasis Specialisto paaiškinimais, teigė, jog jie patvirtina, kad buvo siekiama ekonomiškai pagrįstų tikslų, pertvarkymas buvo struktūriškai racionalus bei finansiškai Koncernui naudingas, akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi buvo siekta ne tik išimtinai pardavėjų Mockų interesų, bet ir Koncerno, o Koncernas, įsigydamas 34,76 proc. akcijų paketo gavo tiesioginę ekonominę naudą ir sandorių sudarymas turėjo teigiamos įtakos Koncerno konsoliduotiems finansiniams veiklos rezultatams. Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad šiuo skundžiamu sprendimu yra neigiama asmens teisė sudaryti rinkos sąlygas atitinkančius ir aiškų ekonominį pagrindą bei tikslą turinčius sandorius su susijusiais asmenimis (Inspekcija, neįrodžiusi „ištiestos rankos“ principo pažeidimo, sandorį tarp susijusių asmenų prilygina mokesčių vengimui bei piktnaudžiavimui teise). Atsakovas teigė, kad, remiantis visuma nustatytų aplinkybių, ginčo sandoriai buvo sudaryti siekiant akcininko interesų, todėl jie negali būti vertintini kaip Koncerno vykdytos ūkinės-komercinės veiklos sandoriai, kuriais buvo siekiama Koncernui ekonominės naudos. Nustačius aplinkybes, jog Koncernas nepagrindė sąnaudų pripažinimo leidžiamais kriterijų, sąnaudų patyrimas susijęs su akcininkų nauda, šios sąnaudos negali būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams.

33. Teismas nurodė, kad aiškinant MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, šia teisės norma yra detalizuojamas turinio viršenybės prieš formą principas, kurio veikimas pasireiškia tuo, kad „Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai“ (MAĮ 10 str.). Aptartas teisinis reglamentavimas reiškia, kad mokesčių administratoriui, tais atvejais, kai sandoris, t. y., jame fiksuotas veiksmas, sukeliantis atitinkamas mokestines teisinis pasekmes, atitinka MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, yra suteikta teisė neatsižvelgti į formalią šio sandorio išraišką bei nesiremti jame fiksuotomis mokestinėmis teisinėmis pasekmėmis, o atkurti tikrąsias teisiškai reikšmingas mokestines teisines aplinkybes, kurios buvo slepiamos šiuo sandoriu.

34. Taigi Koncernui įsigyjant dalį UAB „Minvista“ akcijų bei D. J. M. įsigyjant Koncerno išleistas obligacijas, ir atsižvelgiant į tai, kad Koncernas nagrinėjamu laikotarpiu faktiškai buvo valdomas vieno akcininko, t. y. D. J. M., kuris galėjo daryti įtaką Koncerno priimtiems sprendimams, t. y. pasirašyti su savo paties tiesiogiai valdomu Koncernu 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų sutartį, pagal kurią Koncerno išleistų obligacijų išpirkimo suma – 29 578 000 Lt – panaši į sumą, sumokėtą už parduotas UAB „Minvista“ (29 578 743 Lt) akcijas, joje nurodant 4 proc. metinę palūkanų normą, išpirkimo terminą – 2018 m. gruodžio 31 d., darytina išvada, kad tokiais veiksmais D. J. M. siekė gauti mokestinę naudą.

35. Teismo vertinimu, atsakovo išvada patvirtina, kad taip D. J. M. užsitikrino galimybę daugiau nei 5 metus palūkanų už obligacijas forma gauti neapmokestinamų pajamų (GPMĮ 17 straipsnio 20-1 punktas) iš tiesiogiai jo valdomo Koncerno. Taigi ir Koncernas užsitikrino palūkanų sąnaudas priskirti leidžiamiems atskaitymams, sumažindamas Koncerno apmokestinamojo pelno mokesčio bazę. Be to, buvo detaliai įvertintos ir aplinkybės dėl konsolidavimo rodiklių, kurie buvo vertinti kaip nepatvirtinantys tokių sąnaudų galimumo priskirti jas leidžiamiems atskaitymams, nes sąnaudos neatitinka imperatyvių PMĮ įtvirtintų sąnaudų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams kriterijų.

36. Teismas konstatavo, kad visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, jog pareiškėjo pateikti įrodymai nepaneigia mokesčių administratoriaus ir Komisijos išvadų. Taigi Koncernas nepagrindė patirtų sąnaudų būtinumo kriterijaus pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Pareiškėjas turėjo atskleisti ūkinių operacijų tikslą. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo ir Komisijos išvadomis, negali būti vertinama, kad mokestinis patikrinimas atliktas netinkamai. Šiuo atveju buvo vertinama visuma nustatytų aplinkybių.

37. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl komandiruočių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams. Nurodė, kad pareiškėjas ginčija komandiruočių į Los Andželes (2013 m. kovo 6–15 d., vyko D. J. M.); Madridą (2013 m. gegužės 10–13 d., vyko: D. J. M., V. L., N. Z., M. S.); Las Palmas 2014 m. rugpjūčio 31 d.–rugsėjo 5 d. (vyko D. J. M.); į Stambulą (2015 m. rugsėjo 24–27 d., vyko: D. J. M., V. L., N. Z., M. S., J. R. ir A. L.) išlaidų priskyrimą leidžiamiems atskaitymams.

38. Pareiškėjas teigė, kad leistinais įrodymais bei paaiškinimais pagrindė vykdytas komandiruotes bei patirtas reprezentacines išlaidas.

39. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis PMĮ nuostatomis, nurodė, kad apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną ir iš jo atskaitant komandiruotės sąnaudas, pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, jog Koncerno darbuotojai, išvykę į įsakymuose nurodytas komandiruotes, atliko darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kėlė kvalifikaciją, t. y. kad darbuotojų komandiruočių sąnaudos buvo būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.

40. Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas nepateikė išsamių paaiškinimų ir kitų dokumentų, pagrindžiančių tai, jog darbuotojų ginčijamų komandiruočių asmenų vykimas į komandiruotes buvo susijęs su darbo funkcijų atlikimu ir Koncerno ekonominės naudos gavimu. Mokesčių administratorius nepripažino komandiruočių sąnaudomis 7 957 Lt išlaidų, susijusių su kelione į Los Andželą (JAV); dėl komandiruotės į Madridą padarė išvadą, kad Koncernas buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai 33 830,69 Lt (teniso turnyro bilietai, ekskursijos organizavimo paslaugos, maisto produktų, gėrimų ir kitų išlaidų) priskyrė ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, konstatavo, kad Koncerno darbuotojų 5 dienų kelionė į Madridą buvo poilsinė ir jos tikslas buvo sporto varžybų stebėjimas ir laisvalaikio praleidimas. Inspekcija, identifikavusi naudos gavėją dėl 17 240 Lt kelionės išlaidų, jų nepripažino leidžiamiems atskaitymams; komandiruotę į Las Palmas vertino kaip poilsinę ir 12 517,36 Lt priskyrė neleidžiamiems atskaitymams, o taip pat ir kelionės į Stambulą išlaidas 40 918 Lt laikė gyventojo gauta nauda. Šių komandiruočių detali analizė pateikta Patikrinimo akte, Inspekcijos sprendime. Nurodytos komandiruočių ir reprezentacinės išlaidos buvo priskirtos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, gautomis natūra, ir pareiškėjui nuo šios sumos papildomai apskaičiuoti papildomi mokesčiai ir įmokos. Mokestinio patikrinimo metu buvo pateikti įsakymai dėl komandiruočių bei pagal šiuos įsakymus pateikti paaiškinimai, kurie išsamiai įvertinti tiek Inspekcijos, tiek ir Komisijos ginčijamuose sprendimuose. Pareiškėjas iš esmės jokių naujų argumentų ar įrodymų savo argumentams pagrįsti nepateikė.

41. Kadangi pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių jog Koncerno darbuotojai išvykų į užsienį metu realiai atliko darbo funkcijas ar tarnybinį pavedimą, todėl, teismo vertinimu, tai, kad Koncerno darbuotojų išvykos į užsienį buvo įformintos įsakymais dėl komandiruotės bei pateikti paaiškinimai nepatvirtina, jog jie realiai buvo komandiruoti į užsienio valstybes, ir negali įrodyti, jog komandiruočių metu jie atliko darbo funkcijas ir kad komandiruotės buvo susijusios būtent su Koncerno pajamų uždirbimu ar ekonominės naudos gavimu. Taigi, pripažintina, kad mokesčių administratorius priėjo prie pagrįstos išvados, ginčo komandiruočių negalima vertintini kaip tokių, kurių metu darbuotojai atliko darbines funkcijas.

42. Teismas sutiko ir su Inspekcijos vertinimu dėl reprezentacinių sąnaudų nepriskyrimo leidžiamiems atskaitymams. Šiuo atveju būtent pats pareiškėjas turėjo tokias išlaidas pagrįsti leistinais įrodymais (PMĮ 11 str. 4 d.). Neaiški nei nurodyto reprezentacinio renginio vieta, nei data, nei kokie asmenys dalyvavo, nei kokie buvo organizuoti susitikimai ir su kokiais verslo partneriais, nei kokie naudingi Koncernui ryšiai buvo užmegzti. Nebuvo pateiktas ir reprezentacinių sąnaudų nurašymo aktas. Sutiko su mokesčių administratoriaus vertinimu, kad D. J. M. 6 dienų komandiruotė į Las Palmas, kai vyko 17-asis pasaulinis vyrų krepšinio čempionatas, buvo poilsinė.

43. Taigi ir išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai išlaidas, skirtas Koncerno darbuotojų išvykoms į užsienį apmokėti, pripažino asmenų pajamomis, gautomis natūra, susijusiomis darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ir jas apmokestino tais pačiais mokesčiais ir įmokomis, kaip ir darbo užmokesčio pajamas dėl ko pareiškėjui pagrįstai buvo priskaičiuoti papildomi mokesčiai ir su jais susijusios sumos. Minėta, kad mokesčių mokėtojas turėjo pareigą įrodyti išlaidų pagrįstumą. Todėl teismas pritarė Komisijos vertinimui, kad įrodinėjimo naštos paskirstymo prasme pagrįsti patirtų sąnaudų priskyrimą leidžiamiems atskaitymams tenka būtent mokesčių mokėtojui ir ši pareiga mokesčių administratoriui neperkeltina. Vertinant Komisijos byloje esančią medžiagą dėl komandiruočių ir reprezentacinių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams, pagrindžiančių savo poziciją įrodymų pareiškėjas nepateikė.

44. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo poziciją grindė iš esmės vieninteliu argumentu, jog pateiktus įrodymus mokesčių administratorius vertino formaliai. Konkrečių įrodymų ar argumentų teismui nepateikė, o pareiškėjo skundo argumentai šiuo aspektu buvo detaliai įvertinti Komisijos sprendime. Inspekcija konstatavo, jog patirtos sąnaudos negali būti vertinamos kaip komandiruočių, reprezentacinės sąnaudos, priskirtinos leidžiamiems (ribotiems) atskaitymams, todėl sutiktina su Inspekcijos ir Komisijos vertinimu, kad tais atvejais, kai buvo identifikuotas patirtų išlaidų naudos gavėjas (Koncerno darbuotojai), šios išlaidos pagrįstai priskirtinos šių asmenų gautoms pajamoms natūra (GPMĮ 2 straipsnio 15 dalis).

45. Teismas pažymėjo, kad neginčytinai byloje nustatyta, jog į komandiruotes vyko Koncerno darbuotojai, išvykos ir jomis susijusios išlaidos buvo apmokėtos darbdavio lėšomis. Taigi, ir tokių išlaidų padengimas susijęs išimtinai su Koncerno, kaip darbdavio, ir jo darbuotojo darbiniais santykiais, todėl ir darbuotojų gauta nauda buvo betarpiškai susijusi su jų išvykomis, įformintomis darbdavio komandiruočių įsakymais. Teismas konstatavo, kad darbuotojų iš darbdavio gauta nauda pagrįstai buvo apmokestinta kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. Jokio papildomo vertinimo nustatyti darbuotojų gautą naudą ar interesus teisės aktai neįpareigoja. Taigi, ir šiuo aspektu nurodyti pareiškėjo skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

46. Teismas nurodė, kad Patikrinimo akto 8, 9 ir 10 prieduose (8 priede yra nurodytos sumos, kurios yra pripažintos pajamomis natūra, 9 priede apskaičiuotos GPM, VSD ir PSD įmokų sumos, 10 priede nurodyti Koncerno 2013, 2014, 2015 m. mokestinio nuostolio/apmokestinamojo pelno koregavimai) atlikti patikrinimo metu, įvertinus papildomai apskaičiuotas GPM, PSD, VSD įmokų sumas. Sumų dydžio pareiškėjas neginčijo.

47. Teismas, įvertinęs visumą mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių ir ištyręs bylos medžiagą, įvertinęs šalių paaiškinimus, sprendė, kad Inspekcija tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, todėl sprendimas, kurį Komisija patvirtino, yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

49. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai nurodo, kad ekonominiai rodikliai, sandorių ekonominė reikšmė ir rezultatai yra tokie akivaizdūs, kad jų paneigti objektyviai neįmanoma. Atitinkamai šie faktai pagrindžia ekonominius sandorių sudarymo tikslus. Mokesčių administratoriaus požiūris, pareiškėjo įsitikinimu, pagrindžia, kad šios bylos atžvilgiu jis turi išankstinę poziciją, ir net nėra dedamos pastangos realiai analizuoti ar bandyti paneigti objektyvius bylos faktus dėl ekonominės sandorių pusės. UAB „Minvista”, kaip pelningai veikiančios įmonės akcijų įsigijimas padidino Koncernui proporcingai tenkančių dividendų sumą.

50. Pabrėžia, kad priešingai nei nepagristai teigia VMI Patikrinimo akte, dividendai yra pagrindinė Koncerno generuojamu pajamų rūšis. Palyginimui, už 2014–2016 m. laikotarpį UAB „Minvista” Koncernui išmokėjo 1 974 981 Eur dividendų, tuo tarpu jei Koncernas būtų įsigijęs 20 proc. akcijų, Koncernui būtų tekę 1 136 353 Eur dividendų. Taigi Koncernas, įsigijęs 34,76 proc. UAB „Minvista” akcijų, uždirbo net 74 proc. daugiau dividendų pajamų, negu tuo atveju, jei būtų įsigijęs 20 proc. šių akcijų.

51. Pareiškėjas pažymi, kad Koncernas yra holdingas, todėl jo komercinė veikla yra susijusi su bendrovių įsigijimu, valdymu, jų vertės didinimu ir pan. 2013 m. gruodžio 31 d. Koncerno grupę sudarė 61 bendrovė, o 2016 m. gruodžio 31 d. – 80 bendrovių. Todėl UAB „Minvista“ akcijų įsigijimas yra įprastinė Koncerno ūkinė-komercinė veikla. Įsigijęs UAB „Minvista“ akcijų, Koncernas ne tik siekė gauti pajamų, bet ir realiai jas gavo. 2014-2016 metų laikotarpiu Koncernas iš UAB „Minvista“ uždirbo 1 974 981 Eur pajamų, kaip kad jos yra apibrėžiamos PMĮ prasme.

52. Pareiškėjas akcentuoja, kad Koncernas, įsigydamas UAB „Minvista“ akcijas, vykdė ūkinę komercinę veiklą, siekė ekonominės naudos ir uždirbo 1 974 981 Eur pajamų. UAB „Minvista“ akcijoms įsigyti Koncernas faktiškai patyrė palūkanų už obligacijas išlaidų, kurios buvo būtinos, nes kitų lėšų akcijų įsigijimui, kaip nustatė mokesčių administratorius, Koncernas neturėjo. Iš to išplaukia, kad Koncernas pagrįstai ir nepažeidžiant PMĮ, pagal 2013 m. gegužės 13 d. Obligacijų pasirašymo sutartį apskaičiuotas palūkanas priskyrė leidžiamiems atskaitymams.

53. Išdėstyti faktai yra objektyvūs ir nepaneigiami. Nors teismas skundžiamame sprendime pagal VMI formuojamą poziciją neigia absoliučiai viską, t. y. netgi akivaizdžius ir objektyviai nepaneigiamus faktus (finansavimo poreikis akivaizdus ir neginčijamas; už finansavimą privaloma mokėti palūkanas; tarp susijusių asmenų palūkanos negali būti nemokamos; Koncerno gauta nauda yra didesnė už mokamas palūkanas, įrodyta objektyviais faktais ir t. t.), iš tikrųjų mokesčių mokėtojo teisė į leidžiamus atskaitymus yra neigiama motyvuojant, kad akcijų įsigijimas iš akcininko ir palūkanų mokėjimas savo esme nėra laikytina ūkine komercine veikla.

54. Ūkinės-komercinės veiklos nebuvimui pagrįsti teismas nurodo, kad Komisija, be kita ko, rėmėsi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1409-602/2015. Pabrėžia, kad nei teismas, nei Komisija tokios pozicijos visiškai nepagrindė. Nors sprendime ir nurodoma, kad Komisija, be kita ko, rėmėsi konkrečia teismo nutartimi, tačiau po sąvoka „be kita ko“ nėra jokio turinio ar motyvų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje yra suformuluota tik taisyklė, kuri apibrėžia piktnaudžiavimo teise situaciją. Tačiau ši taisyklė nėra automatiškai ir besąlygiškai taikoma bet kokioje byloje, kur yra minimos akcijos ir obligacijos, todėl jos taikymo pagrįstumą reikią įrodyti ir ši pareiga tenka mokesčių administratoriui.

55. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame sprendime nėra pagrįsta ar motyvuota, kuo remiantis ginčo sandoris yra pripažintinas kaip tenkinantis išimtinai akcininko interesus. Juo labiau, šioje byloje yra specialias žinias turinčio specialisto išvada, kuri vienareikšmiškai pabrėžia, kad tokia išvada yra nepagrįsta, o ginčo sandoris buvo sudarytas nedirbtinai bei abejoms šalims naudingomis sąlygomis (Specialisto atsakymas į 5 klausimą). Kitų motyvų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą, byloje nėra, todėl teismas nepagrįstai ginčo sandorį įvertino kaip sudarytą išimtinai akcininko interesais.

56. Teigia, kad Koncernas pateikė įrodymus ir išsamius paaiškinimus dėl tikrinamuoju laikotarpiu vykdytų komandiruočių ir patirtų reprezentacinių išlaidų. Kaip pvz., kelionės į Madridą metu pateiktos vadovų prezentacijų kopijos (kurių turinys pagrindžia analizuotus klausimus bei asmenis dariusius prezentacijas, taip pat laikotarpį ir vietą), įrodymai, kad buvo nuomojama atitinkama salė, taip pat nurodyta keletas užsienio partnerių, su kuriais vyko susitikimai; įvardinti aiškūs komandiruotės tikslai. Mokesčių administratorius patirtas sąnaudas neigia formaliais teiginiais, nepaneigdamas paties turinio. Nepaneigus komandiruočių ir reprezentacinių išlaidų fakto, nepagrįstos mokesčių administratoriaus išvados dėl fizinių asmenų pajamų natūra. Pabrėžia, kad net jeigu būtų nustatyta, kad fiziniai asmenys išties gavo pajamų natūra, VMI sprendime tokios pajamos yra apmokestintos pažeidžiant įstatymų normas ir mokesčių administratoriui prieštaraujant savo paties pozicijai.

57. Skundžiamame sprendime nėra analizuojamas ar įrodinėjamas nei vienas iš GPMĮ pajamų natūra pripažinimo kriterijų. Nėra nustatinėjama ar nustatoma kas konkrečiai ir kodėl (dėl kokių interesų ar sandorių įtakos) gavo konkrečią naudą, o pajamos natūra priskiriamos nesant tam teisinio ar faktinio pagrindo. Netgi įrodžius pajamų natūra gavimo faktą ir nustačius bei įrodžius visus pajamų natūra gavimo kriterijus, privalo būti nustatytas pajamų pobūdis, o jo nenustačius, pajamos pagal mokesčių administratoriaus praktiką apmokestinamos kaip kitos pajamos. Šiuo konkrečiu atveju, fiziniai asmenys su Koncernu susiję įvairiais teisiniais santykiais – akcininkas, vadovas, valdybos nariai ir pan. Jokiame galiojančiame teisės akte nėra įtvirtintos prezumpcijos ar reguliavimo, kuriuo būtų nustatyta, kad bet kokia gauta nauda būtų priskiriama pajamoms iš darbo santykių vien todėl, kad asmuo su atitinkamu ūkio subjektu yra susijęs darbo santykiais. Tokia pozicija neatitinka darbo užmokesčio sąvokos ir esmės. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Atsižvelgiant į pajamų natūra pripažinimo kriterijus, pajamos natūra galėtų būti apmokestinamos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos tik tuo atveju, jeigu tokiu būdu darbuotojui būtų mokama alga už jo atliekamą darbą. Tačiau tai nereiškia, kad bet kokia ir bet kokio dydžio nauda, kuri buvo gauta iš asmens, su kuriuo sieja darbo santykiai, automatiškai tampa darbo užmokesčiu. Pajamas galima apmokestinti kaip darbo užmokestį, jeigu yra pagrindo išvadai, kad jos buvo gautos kaip atlygis už atliktą darbą atlikus darbo funkcijas.

58. Pareiškėjas teigia, kad nors mokesčių administratoriaus tariamai remiasi įstatymų normomis (nurodomas PMĮ 17 ir 24 str., GPM| 9 str.), šiose įstatymo normose nėra numatyta, jog darbo užmokestis, išmokėtas natūra, priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams. Taigi mokesčių administratoriaus pozicija yra teisiškai nepagrįsta. Pajamos natūra yra pajamų forma, o ne rūšis. Tai yra būdas, kuriuo yra gaunamos pajamos. Tačiau pajamų gavimo forma nepakeičia ar nepanaikina jų rūšies. Todėl jeigu mokesčiu administratorius mano, kad atitinkama forma atitinkamiems asmenims buvo išmokėtas darbo užmokestis, jis turi būti priskirtas prie leidžiamu atskaitymų. Jeigu mokesčių administratorius mano, kad atitinkama forma atitinkamiems asmenims buvo išmokėtas ne darbo užmokestis, o kitos pajamos, jos negali būti priskiriamos prie leidžiamu atskaitymu, tačiau tokios pajamos nėra apmokestinamos nei socialinio draudimo nei sveikatos draudimo mokesčiais.

59. Sprendime akcentuojama, kad Koncernui nepavyko įrodyti, jog komandiruočių metu realiai buvo atliekamos darbo funkcijos ar tarnybinis pavedimas. Padaręs išvadą, kad komandiruočių metu nebuvo dirbamas darbas ir atliekamos darbo funkcijos, teismas sprendė, kad už nedirbtą darbą ir neatliktas darbo funkcijas gautos pajamos turi būti apmokestintos kaip darbo užmokestis.

60. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

61. Atsakovas atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime nurodytais argumentais. Nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes.

62. Pažymi, kad nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys. Valstybinė mokesčių inspekcija, Komisija ir teismas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias mokestines prievoles, objektyviai bei visapusiškai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus, kurių naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 63. UAB Koncernas „MG Baltic“ 2013 m. gegužės 8 d. valdybos posėdyje priimtas sprendimas dėl skolos vertybinių popierių (obligacijų) išleidimo.

64. UAB Koncernas „MG Baltic“ ir D. J. M. 2013 m. gegužės 13 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį, kurios pagrindu D. J. M. įsigijo obligacijų už 29 578 000 Lt.

65. D. J. M., I. M. ir UAB Koncernas „MG Baltic“ 2013 m. gruodžio 3 d. sudarė akcijų pirkimo‒pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB Koncernas „MG Baltic“ įsigijo UAB „Minvista“ akcijų už 29 578 743 Lt.

66. VMI atliko mokestinius patikrinimus: D. J. M., I. M. ir UAB Koncernas „MG Baltic“.

67. D. J. M. ir I. M. patikrinimo metu konstatuota, kad 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutartimi ir 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi buvo siekiama ne ekonominių tikslų, o mokestinės naudos, t. y. buvo siekiama akcijų pardavimo ir palūkanų už obligacijas forma gauti pajamų iš UAB Koncernas „MG Baltic“, kurios formaliai būtų priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms.

68. Mokestinis ginčas keliamas dėl to, ar D. J. M. ir I. M., taikant turinio viršenybės prieš formą principą (MAĮ 69 str.), pagrįstai buvo apskaičiuotas papildomai mokėtinas GPM ir paskirtos mokesčių sankcijos, konstatavus, kad akcijų pardavimo ir obligacijų įsigijimo sandoriais buvo siekta ne ekonominių tikslų, o mokestinės naudos ‒ išvengti mokesčių nuo gautų akcijų pardavimo pajamų, obligacijų išpirkimo pajamų ir palūkanų forma gautų pajamų.

69. D. J. M. mokesčių administratoriaus sprendimu papildomai apskaičiuota 526 912,75 Eur GPM suma. I. M. mokesčių administratoriaus sprendimu papildomai apskaičiuota 758 077,82 Eur GPM.

70. UAB Koncernas „MG Baltic“ patikrinimo metu konstatuota, kad Koncernas, išleisdamas obligacijas ir įsigydamas UAB „Minvista“ akcijas, neveikė kaip pelno siekiantis vienetas, nes Koncerno priimti sprendimai dėl minėtų sandorių buvo naudingi tik akcininkui D. J. M.. Obligacijų įsigijimo iš Koncerno sandorio schema sudarė galimybę Koncernui sumažinti apmokestinamojo pelno mokesčio bazę. Koncerno patirtos palūkanų sąnaudos pagal obligacijų sutartį iš esmės nėra susijusios su komercine ar gamybine veikla (jos dalimi), kuria siekiama pajamų, ar kitokios ekonominės naudos, t. y. jos nėra susijusios su pajamų uždirbimu. Vykdytais sandoriais buvo siekta Koncerno akcininkui išmokėti pajamas, kurios pagal išmokų pobūdį (pajamos už vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m.) ir jų išmokėjimo momentą (iki 2014 m.) būtų neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, o sudarant obligacijų pasirašymo sutartį – sudaryti akcininkui sąlygas obligacijų pasirašymo sutartyje nurodytą terminą gauti obligacijų palūkanų, kurios atsižvelgiant į obligacijų išleidimo, sutarties pasirašymo laiką ir apmokėjimo laiką (iki 2014 m. sausio 1 d.) būtų neapmokestinamos GPM.

71. Be to, UAB Koncernas „MG Baltic“ patikrinimo metu konstatuoti pažeidimai dėl Koncerno 2013–2015 m. komandiruočių sąnaudų priskyrimo ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.

72. Nagrinėjamoje byloje pagal UAB Koncernas „MG Baltic“ (bylos Nr. A-848-602/2020, teisminio proceso Nr. 3-61-3-03407-2017-7) mokestinis ginčas vyksta dėl UAB Koncernas „MG Baltic“ atlikto patikrinimo ir Koncerno atžvilgiu priimto mokesčių administratoriaus sprendimo.

73. Mokestinis ginčas dėl D. J. M. ir I. M. atlikto patikrinimo vyksta kitoje teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal mokesčių mokėtojų skundą. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad šiuo metu byla yra perduota nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (bylos Nr. A-862-438/2020, teisminio proceso Nr. 3-61-3-03408-2017-8).

74. Nagrinėjamoje byloje pagal UAB Koncernas „MG Baltic“ skundą ir kitoje teisme nagrinėjamoje byloje dėl D. J. M. ir I. M. atlikto patikrinimo mokestinis ginčas vyksta dėl mokesčių administratoriaus atlikto 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutarties ir 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties vertinimo mokestine prasme ir minėtų asmenų apmokestinimo atsižvelgiant į mokesčių administratoriaus padarytas išvadas įvertinus minėtas sutartis.

75. Taigi tarp nagrinėjamų bylų egzistuoja prejudicinis ryšys. Nagrinėjamose bylose turi būti vertinamos tos pačios sutartys. Pirmiausiai yra tikslinga spręsti klausimą dėl būtinumo apmokestinti gautas pajamas, vėliau – dėl tokių sąnaudų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams.

76. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

77. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjama byla turi būti sustabdyta iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-862-438/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03408-2017-8).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 107–108 straipsniais, 137 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas ar nutartis administracinėje byloje Nr. A-862-438/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03408-2017-8).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius