Legislator Case Law & Legislation
b4d21515-52cd-4eaf-b9db-6b96d8fa136c AI generated

b4d21515-52cd-4eaf-b9db-6b96d8fa136c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number b4d21515-52cd-4eaf-b9db-6b96d8fa136c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo; antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

Legislator headnote

AI generated

b4d21515-52cd-4eaf-b9db-6b96d8fa136c · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Nurodo, kad verslo subjektams neturėjo bÅ«ti taikomos prievolės ir sankcijos. Prievolės atsirado už laikotarpį, kai įmonė nevykdė didelės veiklos ir buvo priskaičiuotos mokestinės prievolės už iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. Vyko diskusijos su VMI, kad sankcijos tikrai nebus taikomos, buvo paaiÅ¡kinta, kad mokesčius reikės sumokėti po to, kai pasibaigs ekstremali situacija, įmonė net yra gavusi grafikÄ dėl mokėjimo, tik jis kol kas nėra patvirtintas. Vienas skyrius kaip ir leidžia, o kitas taiko sankcijas, atrodo, kad vyksta nesusikalbėjimas, mano, kad sankcija buvo taikoma nepagrįstai.

Keywords

AI generated
suspension of payments satisfaction of claim capacity to incur bill liability action for payment call to creditors deferral of payment
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1967-961/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01506-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. rugsėjo 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, sekretoriaujant Džestinai MedeiÅ¡ytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., jo įgaliotam atstovui advokatui Vaidotui Bacevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje V.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė: V. P., būdama UAB „U. A.“ (toliau – ir bendrovė) vadovu ir atskaitingu asmeniu, žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, 2019 m. birželio 1 d.

– 2020 m. sausio 31 d. atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su žemesnės eilės kreditoriais (UAB ,,T. E.“; UAB ,,M.“; UAB ,,O.“; iÅ¡mokėjo darbo užmokestį darbuotojams ir kt.). Tokiais veiksmais pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo, ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. teismo posėdžio metu kaltę pripažino, paaiÅ¡kino, kad atsiskaitymo tvarkÄ pažeidinėjo nuo 2019 m. Jis buvo kitos įmonės direktoriumi, todėl daug dėmesio Å¡iai įmonei neskyrė, kiti darbuotojai nevykdė savo užduočių. Mokėjimai buvo skirti darbuotojų atlyginimams iÅ¡mokėti. Tuomet pamatė, kas vyksta įmonėje, ir pradėjo viskÄ mokėti. Žinoma, eiliÅ¡kumÄ pažeidė, bet buvo mokami darbuotojų atlyginimai, reikėjo mokėti subrangovams, kitaip įmonės veikla bÅ«tų sustojusi, žmonės prarastų darbo vietas.

VMI apie viskÄ Å¾inojo, visas sÄ skaitas jie buvo gavę, surašė protokolÄ ir pretenzijų neturėjo, jie susitarė, kad bandys kuo greičiau grÄ Å¾inti skolas, bet užėjo pandemija, sustojo darbo srautai, nebeturėjo iÅ¡ ko grÄ Å¾inti skolas. Taip pat nurodė, kad jeigu viskÄ bÅ«tų atidavęs VMI, tai geriau bÅ«tų uždarę įmonę, kadangi negalėtų su niekuo atsiskaityti. Dėl nepriemokų atidėjimo buhalterė kreipėsi į VMI, tačiau gavo neigiamÄ atsakymÄ , neatsimena priežasties.

Taip pat patikrinimo metu VMI nustatė pažeidimus, protokolo nesurašė, jie suprato situacijÄ , kad stengiasi mokėti. Anksčiau jam nesuteikė mokestinės paskolos ir nebuvo jokių sankcijų ir nurodymo. Byloje nėra duomenų, kad VMI iki kovo 19 dienos bÅ«tų įspėjusi. Todėl jis neįžvelgė piktybiÅ¡kų veiksmų, ir kažkokios tyčios, todėl pareiÅ¡kimas yra neproporcingas ir neatitinka adekvačios situacijos ir paneigia interesÄ iÅ¡saugoti įmonę, darbo vietas ir sumokėti mokestines prievoles.

Galiausiai nurodė, kad atsakomybę pilnai supranta, tiesiog bandė gelbėti įmonę, tačiau prašė jam baudos neskirti. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be V. P. prisipažinimo, įrodytas byloje esančia medžiaga, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiÅ¡kimu bei pateiktais pareiÅ¡kimo priedais, patvirtinančiais jame iÅ¡dėstytÄ informacijÄ : - mokesčių mokėtojo duomenimis, iÅ¡ kurių matyti, kad UAB „U. A.“ vadovas yra V. P. (b. l. 5); - informacija apie draudėjo vieÅ¡us duomenis, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d.

UAB „U. A.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turi 9324,52 Eur skolÄ , iÅ¡ jos neturi skolos, kurios mokėjimo terminas atidėtas ir dar nesuėjęs (b. l. 6); - informacija apie draudėjo vieÅ¡us duomenis, kad 2020 m. birželio 10 d. UAB „U. A.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turi 33360,51 Eur skolÄ , iÅ¡ jos neturi skolos, kurios mokėjimo terminas atidėtas ir dar nesuėjęs (b. l. 5); - informacija apie banko pavedimus, kad UAB ,,U.

A.“ 2019 m. rugpjūčio 31 d. banko (duomenys neskelbtini) bendrovės turimos atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis yra 4,86 euro. Bendrovės turimos atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as rodo, nuo 2019 m. rugpjūčio 31 iki 2019 spalio 31 d. bendrovė, bÅ«dama skolinga VMI, atliko 930 eurų mokėjimÄ UAB ,,L. A.“; 151 eurų mokėjimÄ UAB ,,T. E.“; 245 eurų mokėjimÄ UAB ,,O.“ ir kitus mokėjimus ne VMI įsiskolinimams padengti (b. l. 2-3; 4-23); - atsiskaitymų su žemesnės eilės kreditoriais lentele (b. l. 2-3); - 2020 m. kovo 18 d.

Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-1123, kuria, patikrinus UAB ,,U. A.“ įmonės turto anketÄ bei bendrovės nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. laikotarpio dokumentus (kopijas): kasos knygÄ , bankų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, atskaitingų asmenų avansines apyskaitas, debitorių ir kreditorių sÄ raÅ¡Ä , didžiÄ jÄ knygÄ , darbinę finansinę atskaitomybę ir kitus buhalterinės apskaitos registrus, nustatyta, kad bendrovė turi 3 atskaitomÄ sias sÄ skaitas. Tiriamuoju laikotarpiu, apskaitos duomenimis, mokėtino darbo užmokesčio likutis 2019 m. birželio 1 d. sudarė 2138,13 euro, o bendrovė nuo 2019 m. birželio iki 2020 m. sausio 13 d. apskaičiavo 48785,28 euro ir darbuotojams iÅ¡mokėjo 45209,60 euro darbo užmokesčio.

IÅ¡ bendrovės sÄ skaitos laikotarpiu 2019 m. liepos 15 d. iki 2020 m. sausio 10 d. buvo iÅ¡mokėta 1176,21 euro UAB ,,O.“, 1699,37 euro sumokėjo UAB ,,V.“, 1800 eurų MB ,,I. I.“, 4735,75 euro UAB ,,C.“, 500 eurų UAB ,,I. P.“, 1600 eurų UAB ,,D.“, 1800,37 euro MB ,,S. P.“, 727 eurai ,,UAB G. B. T.“, 3200 eurų UAB ,,P. I.“, 23958 eurai UAB ,,K.“ ir kiti patikrinimo pažymoje nurodyti mokėjimai. Pažymima, kad bendrovė, turėdama įsiskolinimÄ valstybės biudžetui po mokestinės prievolės sumokėjimo termino, tiriamuoju laikotarpiu tendencingai vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais (b. l. 19-20).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimas įstatymuose numatytais atvejais), kuri užtraukia baudÄ juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų iki trijų tÅ«kstančių eurų.

Tiek iÅ¡ ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iÅ¡ teismų praktikos matyti, kad Å¡io nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktÄ , neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. CK 6.9301 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti Å¡ia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad jis veikė bÅ«tinojo reikalingumo iÅ¡saugoti įmonę situacijoje. Pateikė įrodymus, kad kreipėsi į VMI su praÅ¡ymu atidėti mokestinių prievolių mokėjimÄ ir gavo atsakymÄ , kad įmonė yra įtraukta į sÄ raÅ¡Ä , kurioms dėl pandemijos yra teikiama parama, ir todėl atidėti mokestinių prievolių mokėjimÄ ; dokumentus iÅ¡ VMI bazės, kur nurodoma, kad kliento įmonė yra įtraukta į sÄ raÅ¡Ä Ä¯monių, kurioms pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, ir VMI įsakymÄ dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems COVID-19 sukeltų pasekmių.

Nurodo, kad verslo subjektams neturėjo bÅ«ti taikomos prievolės ir sankcijos. Prievolės atsirado už laikotarpį, kai įmonė nevykdė didelės veiklos ir buvo priskaičiuotos mokestinės prievolės už iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. Vyko diskusijos su VMI, kad sankcijos tikrai nebus taikomos, buvo paaiÅ¡kinta, kad mokesčius reikės sumokėti po to, kai pasibaigs ekstremali situacija, įmonė net yra gavusi grafikÄ dėl mokėjimo, tik jis kol kas nėra patvirtintas. Vienas skyrius kaip ir leidžia, o kitas taiko sankcijas, atrodo, kad vyksta nesusikalbėjimas, mano, kad sankcija buvo taikoma nepagrįstai.

Bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, kad ekstremali padėtis dar nesibaigė, vadovas apdairiai veikdamas teikia tuos praÅ¡ymus su buhaltere ir su VMI jau yra suderinę. SODRA jau yra atidėjusi mokestinės prievolės mokėjimÄ pagal suderintÄ grafikÄ . Vadovas ir įmonė deda visas pastangas įvykdyti tas prievoles ir mokesčių jie SODRAI po visų patikrinimų yra sumokėję virÅ¡ 4000 eurų, VMI irgi panaÅ¡iÄ sumÄ , o PVM yra sumokėję virÅ¡ 5000 eurų, tai padarė net nesulaukę ilgesnio atidėjimo, įmonė ir vadovas deda pastangas dabar.

Jo veiksmai buvo sÄ lygoti bÅ«tinojo reikalingumo iÅ¡saugoti įmonę, jos gyvybingumÄ , darbuotojus ir darbo vietas, VMI konsultacijos davė suprasti, kad nebus jokių sankcijų. Vadovas net nesuvokė, kad jų veikla formaliai atitinka ANK dispozicijoje nurodytÄ nusižengimÄ . Subjektyviosios pusės tikrai nebuvo. Ir dabar kito VMI skyriaus iniciatyva yra neproporcinga, nes veikla nepavojinga, žala nebuvo padaryta, prievolės vykdomos ir mokesčiai bus visi sumokėti, kaip ir dabar yra mokami. Todėl praÅ¡o nutraukti administracinę teisenÄ ir administracinės nuobaudos neskirti ir net jeigu kažkam atrodo, kad veikla formaliai galėtų atitikti sudėtį, tai turi bÅ«ti visi administracinio nusižengimo elementai.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje bÅ«tinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant iÅ¡vengti gresiančios reikÅ¡mingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo bÅ«ti paÅ¡alinta kitomis priemonėmis. BÅ«tinojo reikalingumo situacija atsiranda susidÅ«rus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vienÄ galima apginti tik padarant tam tikrÄ Å¾alÄ antram.

BÅ«tinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o iÅ¡gelbėti šį interesÄ nuo jos galima tik padarant žalÄ kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikÅ¡minga, palyginti su iÅ¡vengtÄ ja, pripažįstama, kad veika padaryta bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2AT-12-689/2020). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog V.

P. veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad V. P. bendrovei vadovauja nuo 2018 m. liepos 3 d., tuo metu patikrinimo laikotarpis yra nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., t. y. praėjus metams nuo V. P. vadovavimo bendrovei pradžios. IÅ¡ finansinių operacijų sÄ raÅ¡o matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. skola valstybės biudžetui sudarė 9 324,52 Eur, o po trijų mėnesių, 2019 m. spalio 24 d., – jau 14 289,73 Eur, per šį laikotarpį skola VMI buvo sumažėjusi tik rugpjūčio mėnesį apie 1600 eurų, tačiau vėliau – tik didėjo.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Pagal ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 12 punktus bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , kitų ABÄ® ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymÄ .

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ , turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-528/2009). IÅ¡ finansinių operacijų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį paskesnės eilės kreditoriams buvo iÅ¡mokėta 7031 Eur, spalio mėnesį – 6255,12 Eur, o skola VMI per šį laikotarpį padidėjo 4965,12 Eur ir tapo 14289,73 Eur.

Tai sudaro pagrindÄ manyti, kad bendrovės atsiskaitymai su paskesnės eilės kreditoriais, esant įsiskolinimui valstybės biudžetui, buvo viena iÅ¡ priežasčių susidaryti ir didėti mokestinei nepriemokai. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo. Dėl pateiktų per teismo posėdį dokumentų, susijusių su pagalbos priemonėmis mokesčių mokėtojams, paveiktiems COVID-19 sukeltų neigiamų pasekmių, teismas pažymi, jog aktualus byloje laikotarpis nėra susijęs su Å¡io koronaviruso paplitimu, juolab – su jo pasekmėmis, o ir Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas atidėti įmokų mokėjimÄ priimtas neaktualiu laikotarpiu – tik 2020 m. rugpjūčio 19 d.

Minėta, bendrovės buhalterinės apskaitos duomenys patvirtina iÅ¡mokėtas sumas kitiems kreditoriams, nors bendrovė žinojo apie savo nuolatinę mokestinę nepriemokÄ . Pats V. P. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino žinojęs, jog pažeidžia atsiskaitymo su kreditoriais tvarkÄ , tačiau jo nesilaikęs. Teismas nenustatė, kad egzistavo bÅ«tinasis reikalingumas pažeisti atsiskaitymo su kreditoriais tvarkÄ , todėl V. P. nurodyta aplinkybė, esÄ jis gelbėjo įmonę, nėra pagrindas pripažinti, kad jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnyje, požymių.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. P. veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis suprato savo veiksmų neteisėtumÄ ir toliau tokius veiksmus atliko, ir yra visi V. P. inkriminuojamo teisės pažeidimo (ANK 120 straipsnio) elementai. Byloje nėra duomenų, jog V. P. tokio pobÅ«džio administracinį nusižengimÄ padarė pakartotinai, todėl jo veika kvalifikuojama pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. V. P. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes, į V. P. asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka nebaustas, neteistas, tokio pobÅ«džio administracinį nusižengimÄ padarė pirmÄ kartÄ , į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ , negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartÄ pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali bÅ«ti nedidelis veikos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).

Kaip buvo pasisakyta aukščiau, nustatyta viena V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė; bylai aktualu laikotarpiu neegzistavo bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lyga, t. y. teisės pažeidimo metu nebuvo jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima bÅ«tų mažinti administracinę nuobaudÄ , skirti Å¡velnesnę nei numatyta sankcijoje ar jos visiÅ¡kai neskirti. Tačiau atsižvelgus į straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos dydį, V. P. asmenybę, įvertinus tai, kad Å¡iuo metu valstybėje ir visame pasaulyje susidariusi situacija, kai dėl pasaulinės pandemijos ekonomikai kilo neigiamos pasekmės, tai, kad UAB „U.

A.“ yra įtraukta į sÄ raÅ¡Ä tiesiogiai nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių, darytina iÅ¡vada, jog nors atsakomybėn traukiamas bendrovės vadovas, vis tik Å¡iuo metu neigiamas pasekmes jaučia visi bendrovėje dirbantys asmenys, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu susiklosčiusi situacija yra iÅ¡skirtinė, tad yra pagrindas vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi skirti mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali nuobauda. Kadangi kreditoriaus teisių pažeidimas truko ilgÄ laikÄ , paskesnės eilės kreditoriams iÅ¡mokėta bendra suma buvo didesnė nei skola valstybės biudžetui, darytina iÅ¡vada, kad visiÅ¡kai neskiriant nuobaudos nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 636 straipsniu, n u t a r i a: V. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti jam administracinę nuobaudÄ â€“ 500 (penkių Å¡imtų) Eur eurų dydžio baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ AB banke Luminor Bank, (buvęs AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-1967-961/2020. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ilona Mateikienė