2017-10-25 Nr. AB-19273-3-61-3-02520-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3467-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02520-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 59.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, atsakovas) 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (11.1)1-3279 (toliau – ir VSDFV sprendimas); 2) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš dalies pakeisti 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 6-24-6104 (toliau – VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas) ir motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. (toliau – ir Pašalpa) apskaičiuoti, taikant ankstesniame sprendime nurodytą asmens dienos kompensuojamąjį uždarbį (126,12 Eur), netaikant maksimalaus dienos kompensuojamojo uždarbio (65,98 Eur); 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai motinystės pašalpos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d.; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjos V. M. skundą tenkino.

Panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 6-24-6104 tiek, kiek juo apskaičiuojant motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. dydį, pareiškėjai pritaikytas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) nurodytu dydžiu apribotas kompensuojamasis uždarbis.

Įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrių pareiškėjai priklausančią motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. perskaičiuoti pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 14 d. sprendime Nr. 6-24-10631 nustatytą asmens kompensuojamąjį uždarbį, t. y. 126,12 Eur, ir iki 2017 m. birželio 30 d. tuo pačiu būdu, kuriuo buvo mokama neperskaičiuota motinystės pašalpa, išmokėti pareiškėjai susidariusį motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. skirtumą.

Panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (11.1)1-3279.

Priteisė iš VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškėjai V. M. 21 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Pareiškėja V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėja V. M. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. spalio 8 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodo, kad atsisako savo skundo administracinėje byloje, nes atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius geruoju patenkino jos prašymą ir sumokėjo motinystės pašalpos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. Pareiškėja prašo perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kad būtų sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų, t. y. 21 Eur žyminio mokesčio ir 505 Eur išlaidos advokato pagalbai, pirmosios instancijos teisme atlyginimo klausimas. Nurodo, kad dokumentai, pagrindžiantys bylinėjimosi išlaidų dydį, pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja V. M. pateikė pareiškimą, kuriame nurodo, jog atsisako nuo skundo.

Pasisakydama dėl pareiškėjos atsisakymo nuo jos pateikto skundo, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teisė atsisakyti teismui paduoto skundo yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teisėjų kolegija pastebi, jog iš esmės analogiška pareiškėjo procesinė teisė buvo įtvirtinta ir ABTĮ redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), 52 straipsnyje.

Teisėjų kolegija, aiškindama ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą procesinės teisės normą, nurodo, jog joje yra įtvirtintas proceso šaliai – pareiškėjui – taikytinas dispozityvumo principas, pagal kurį pareiškėjas turi apsisprendimo teisę kreiptis į teismą, siekiant apginti teismine tvarka savo (tariamai) pažeistą teisę ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 3 d. 1 p.), ir teisę atsisakyti šios gynybos po tokio kreipimosi. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta teisės norma yra bendroji, ir į tai, kad samprata „bylos nagrinėjimo stadija“ nėra ribojama proceso pirmosios instancijos teisme, svarstomo straipsnio nurodytos galimybės atsisakyti skundo riba (iki teismas išeina į pasitarimų kambarį) aiškintina tik kaip nustatyta, siekiant išvengti priešingu atveju galimo sutrukdymo teismui paskelbti priimtą procesinį sprendimą (nutartį). Todėl toks teisės atsisakyti skundo apribojimas negali būti vertinamas (aiškinamas) kaip minėto dispozityvumo ribų suvaržymas. Atitinkamai, tokia nuostata taikytina ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, t. y. pareiškėjas gali atsisakyti pirmosios instancijos teismui paduoto skundo ir po to, kai byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 50 straipsnio 2 dalimi, 137 straipsniu, tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundo atsisakymą, gali nutraukti bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Tokį požiūrį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo pateikęs aiškindamas šiuo aspektu iš esmės analogišką ABTĮ 52 straipsnyje numatytą reglamentavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-226/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1206/2012).

Pažymėtina, kad apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimo yra pateikęs trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV, tačiau įvertinusi aplinkybę, kad VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjos reikalavimą patenkino geruoju bei atsižvelgusi į tai, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju nurodė atsisakanti pateikto skundo, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, pareiškėjai yra žinomos skundo atsisakymo teisinės pasekmės, nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsisakyti priimti skundo atsisakymą (ABTĮ 50 str. 2 d.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos atsisakymas nuo pateikto skundo priimtinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 137 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priimti pareiškėjos V. M. atsisakymą nuo pateikto skundo.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimą.

Administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas