b4cdcc44-c4ba-4528-a378-44bfae6cda98 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2T-47-381/2020 Teismo proceso Nr. 2-60-3-00034-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo Surguto miesto vieÅ¡osios organizacijos KrepÅ¡inio klubo „Universitet“ praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje KrepÅ¡inio arbitražo teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimÄ byloje Nr. BAT 1443/19 dėl piniginių lėšų priteisimo, suinteresuotas asmuo – L. L.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. KrepÅ¡inio arbitražo teismas Ženevoje 2020 m. vasario 19 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė:

1) priteisti L. L. iÅ¡ KrepÅ¡inio klubo „Universitet“ 38 998 rublių sumÄ ir 5 proc. delspinigių per metus, skaičiuojamų nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki mokėjimo dienos;

2) priteisti L. L. iÅ¡ KrepÅ¡inio klubo „Universitet“ 11 052 rublių sumÄ ir 5 proc. delspinigių per metus, skaičiuojamų nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki mokėjimo dienos;

3) priteisti iš L. L. 5 775 Eur arbitražo išlaidų;

4) priteisti KrepÅ¡inio klubui „Universitet“ iÅ¡ L. L. 2 775 Eur sumÄ arbitražo iÅ¡laidų;

5) priteisti KrepÅ¡inio klubui „Universitet“ iÅ¡ L. L. 3 750 Eur sumÄ kaip mokesčių ir iÅ¡laidų už teisines paslaugas dalį.

2. PareiÅ¡kėjas Surguto miesto vieÅ¡oji organizacija KrepÅ¡inio klubas „Universitet“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje minėtÄ KrepÅ¡inio arbitražo teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimÄ , kuriuo KrepÅ¡inio klubui „Universitet“ iÅ¡ L. L. priteista 5 795 Eur suma (atskaičius L. L. iÅ¡ KrepÅ¡inio klubo priteistÄ 50 050 rublių su 5 proc. metinių delspinigių sumÄ ). Be to, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. PareiÅ¡kėjo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sÄ lygos KrepÅ¡inio arbitražo teismo sprendimui pripažinti ir leisti jį vykdyti. Lietuvos apeliacinis teismas, pripažindamas ir leisdamas vykdyti Lietuvos Respublikoje analogiÅ¡kÄ KrepÅ¡inio arbitražo sprendimÄ panaÅ¡ioje byloje konstatavo, jog ginčas gali bÅ«ti arbitražo nagrinėjimo dalykas, taip pat praÅ¡omas pripažinti ir leisti vykdyti sprendimas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai. Å iuo atveju pats suinteresuotas asmuo L.

L. kreipėsi į KrepÅ¡inio arbitražo teismÄ Å½enevoje, remdamasis tarp jo ir pareiÅ¡kėjo 2018 m. rugsėjo 1 d. pasiraÅ¡ytu papildomu susitarimu Nr. 1 prie sportininko darbo sutarties (toliau – Susitarimas), kuriame buvo numatyta, jog ginčai, kylantys iÅ¡ ar susiję su minėtu susitarimu, bus nagrinėjami KrepÅ¡inio arbitražo teisme Ženevoje, Å veicarijoje. Taigi, pateikdamas ieÅ¡kinį KrepÅ¡inio arbitražo teismui, suinteresuotas asmuo sutiko ir iÅ¡ esmės pats pasirinko ginčo sprendimui KrepÅ¡inio arbitražo teismo jurisdikcijÄ .

Be to, tiek suinteresuotas asmuo, tiek pareiškėjas aktyviai dalyvavo arbitražinio bylinėjimosi procese, abi šalys byloje buvo atstovaujamos teisininkų.

4. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad 2018 m. spalio 5 d. Rusijos krepÅ¡inio federacijos (toliau – RKF) reikalavimu Å¡alys pasirašė ir RKF standartinę darbo sutartį (toliau – Darbo sutartis), kuri laikoma tik formalumu. Be Å¡ios sutarties klubai negali užregistruoti žaidėjų ir žaidėjai neturi teisės žaisti Rusijoje ir atstovauti klubÄ , su kuriuo pasirašė sutartį, tačiau tikrÄ ja sutartimi Å¡alys laikė bÅ«tent 2018 m. rusėjo 1 d. SusitarimÄ ir bÅ«tent Å¡io Susitarimo pagrindu suinteresuotas asmuo kreipėsi į KrepÅ¡inio arbitražo teismÄ , nurodydamas, kad bÅ«tent KrepÅ¡inio arbitražo teismas turi jurisdikcijÄ spręsti ginÄÄ , net nepateikdamas jam 2018 m. spalio 5 d. RKF darbo sutarties.

5. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad KrepÅ¡inio arbitražo teismas priima sprendimus su motyvais, tačiau motyvuojamoji sprendimo dalis yra neteikiama Å¡alims nemokamai, jei ginčas nesiekia 100 000 Eur sumos. Å iuo atveju suinteresuotas asmuo turėjo galimybę kreiptis į KrepÅ¡inio arbitražo teismÄ ir, sumokėjęs nustatytÄ mokestį, gauti sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, tačiau to nepadarė.

6. Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė atmesti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . Suinteresuoto asmens teigimu, pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAÄ®) 12 straipsnio 2 dalį arbitražui negali bÅ«ti perduoti ginčai, kylantys iÅ¡ darbo sutarčių, iÅ¡skyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas. Nagrinėjamu atveju praÅ¡omas pripažinti ir leisti vykdyti KrepÅ¡inio arbitražo teismo sprendimas yra priimtas ginče, kilusiame iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens sudarytos darbo sutarties, todėl negali bÅ«ti pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje pagal 1958 m.

Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) V straipsnio 2 dalies a) punktÄ . Be to, suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad praÅ¡omas pripažinti ir leisti vykdyti KrepÅ¡inio arbitražo teismo sprendimas yra be jokių motyvų, dėl Å¡ios priežasties Lietuvos apeliaciniam teismui ne tik nėra galimybės patikrinti, ar neegzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti nepripažinimo pagrindai, bet yra ir Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti arbitražo sprendimÄ pripažinti ir leisti vykdyti, kadangi arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai ir teisingumui.

VisiÅ¡kai nemotyvuoto arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieÅ¡tarautų Europos žmogaus teisių ir laisvių pagrindinės konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintam esminiam teisės į tinkamÄ (teismo) procesÄ principui, kuris yra pripažįstamas tarptautiniu mastu.

7. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad Darbo sutartis, kuri buvo pasiraÅ¡yta 2018 m. rugsėjo 1 d. ir įregistruota 2018 m. spalio 5 d., reglamentuoja iÅ¡ esmės visas esmines tarp pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens susiklosčiusių teisinių santykių sÄ lygas, o Susitarimas iÅ¡ esmės nustato tik piniginius Å¡ių teisinių santykių aspektus. Darbo sutarties ir Susitarimo turinys bei sÄ lygos akivaizdžiai demonstruoja, jog Å¡alys siekė ir jų pagrindu sukÅ«rė darbo teisinius santykius. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad neginčija KrepÅ¡inio arbitražo teismo jurisdikcijos byloje Nr. BAT 1443/19 ir / ar Å¡alių sudaryto arbitražinio susitarimo, tačiau mano, kad KrepÅ¡inio arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti Lietuvos Respublikoje bÅ«tų nesuderinamas su Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, nes arbitražui negali bÅ«ti perduoti ginčai, kylantys iÅ¡ darbo sutarčių. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

8. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios Å¡iam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galiÄ ir gali bÅ«ti vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 809 straipsnio 1 dalis, KAÄ® 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sÄ lygas nustato Niujorko konvencija (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAÄ® 51 straipsnio 1 dalis).

9. Tiek pagal galiojančias CPK ir KAÄ® nuostatas, tiek pagal suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimÄ vykdyti klausimus, suteiktos aiÅ¡kiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios. Pirma, Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sÄ raÅ¡as, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedÅ«ra reiÅ¡kia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014, 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017).

Antra, net ir vertinant arbitražo teismo sprendimÄ remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje iÅ¡vardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali bÅ«ti toks iÅ¡samus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiÅ«rėjimui iÅ¡ esmės. Taigi teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimÄ , neturi teisės nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, aiÅ¡kintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai iÅ¡tyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas ir pan.

10. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo Å¡alis, prieÅ¡ kuriÄ yra priimtas praÅ¡omas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo L. L. savo atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodytais arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindais negrindė, todėl teisėjų kolegija Å¡ių pagrindų neanalizuoja, dėl jų nepasisako ir tikrina tik tai, ar neegzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar Å¡alis, prieÅ¡ kuriÄ nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

11. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte nurodyta, kad arbitražo teismo sprendimÄ pripažinti ir vykdyti gali bÅ«ti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal Å¡alies, kurioje praÅ¡oma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimÄ , įstatymus negali bÅ«ti arbitražo dalykas. Suinteresuoto asmens teigimu, ginčas kilęs iÅ¡ darbo teisinių santykių, todėl, vadovaujantis KAÄ® 12 straipsnio 2 dalimi, negalėjo bÅ«ti nagrinėjamas arbitraže.

12. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, suinteresuotas asmuo L. L. ir pareiÅ¡kėjas Surguto miesto vieÅ¡oji organizacija KrepÅ¡inio klubas „Universitet“ 2018 m. rugsėjo 1 d. sudarė papildomÄ susitarimÄ Nr. 1 prie sportininko darbo sutarties, kuriame nustatytas L. L. mokėtinas užmokestis ir jo mokėjimo tvarka už 2018/2019 ir 2019/2020 sporto sezonus, sportininkui galimos skirti baudos, premijos, klubo įsipareigojimai sportininkui. Susitarime numatyta, jog jis įsigalios atlikus iÅ¡samų medicininį patikrinimÄ ir gavus teigiamÄ raÅ¡ytinę iÅ¡vadÄ prieÅ¡ kiekvieno 2018/2019 ir 2019/2020 sezonų pradžiÄ .

Å alys taip pat susitarė dėl ginčų, susijusių su Å¡io susitarimo sÄ lygų vykdymu, sprendimo FIBA arbitražo teisme (BAT) Ženevoje. Be to, suinteresuotas asmuo su Surguto miesto vieÅ¡Ä ja organizacija KrepÅ¡inio klubu „Universitet“ 2018 m. rugsėjo 1 d. sudarė Darbo sutartį, kuri įregistruota 2018 m. spalio 5 d. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateikto suinteresuoto asmens kreipimosi į KrepÅ¡inio arbitražo teismÄ , savo reikalavimus suinteresuotas asmuo kildino ne iÅ¡ Darbo sutarties, o iÅ¡ 2018 m. rugsėjo 1 d.

Susitarimo, t. y. reikalavimo priteisti kompensacijÄ už 2019/2020 m. sezonÄ pagal Susitarimo 3 punktÄ ir kompensacijÄ už lėktuvo bilietus pagal Susitarimo 7 punktÄ .

13. Pagal Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 10 straipsnio 1 dalį sportininkui, treneriui ar teisėjui atlygis už jų vykdomÄ veiklÄ gali bÅ«ti mokamas pagal darbo arba sporto veiklos sutartis. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sporto veiklos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Sporto veiklos sutartyje turi bÅ«ti aptartos sutarties Å¡alių teisės ir pareigos, atlygis, sutarties Å¡alių atsakomybė už sporto veiklos sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymÄ , sutarties galiojimo terminas. Sporto veiklos sutartyje gali bÅ«ti ir kitų sutarties Å¡alių sutartų sÄ lygų.

14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad profesionaliam sportininkui sportas yra atitinkamos specifinės rÅ«Å¡ies darbo veikla, už kuriÄ sportininkas gauna darbo užmokestį, tačiau, esant sutarčiai, sudarytai laikantis KÅ«no kultÅ«ros ir sporto įstatymo (Å¡iuo metu Sporto įstatymo) nuostatų, darbo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2000). Profesionalaus sporto teisiniams santykiams galioja sutarties laisvės principas, bÅ«dingas civiliniams, o ne darbo teisiniams santykiams.

Sporto teisiniams santykiams nebÅ«dingi ir kiti darbo teisinių santykių bruožai – pavaldumas, darbo sutarties nutraukimo ribojimai, garantijos darbuotojams, teisė į atostogas ir kt. – tai sporto teisiniuose santykiuose yra Å¡alių susitarimo dalykas. Profesionalaus sporto teisiniuose santykiuose, skirtingai nuo darbo santykių, vyrauja ne funkcijų atlikimas, o konkretaus (sportinio) rezultato siekimas, be to, sportinės veiklos sutartims bÅ«dingos kitos sÄ lygos – sportinio režimo nustatymo, medicininės priežiÅ«ros, sportininko apgyvendinimo, transporto, sveikatos draudimo ir pan.

Tai lemia sportinės veiklos sutarties priskyrimÄ savo esme pirmiausia prie paslaugų sutarčių. Tik tais atvejais, kai sportinės veiklos sutartyje susitariama, kad tokia sutartis kartu yra ir darbo sutartis, arba kai pagal tokios sutarties sÄ lygas akivaizdžiai Å¡alys sukuria darbo teisinius santykius, tokia sutartis kvalifikuotina kartu ir kaip sukurianti darbo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2011).

15. Sutarties teisinį kvalifikavimÄ kaip sportinės veiklos ar darbo sutarties lemia jos turinys, t. y. joje iÅ¡dėstytų sÄ lygų visuma, iÅ¡ kurios galima spręsti apie sutarties teisinį kvalifikavimÄ . Jei sportinės veiklos sutartis pagal jos sÄ lygas neprilyginta darbo sutarčiai, tai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus profesionalaus sporto santykiai nėra pripažįstami darbo santykiais, o laikomi atskira pagal sporto veiklos sutartis susiklostančių teisinių santykių rÅ«Å¡imi, reglamentuojama specialiojo įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-684/2019).

16. Nors, kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo, pagal jo ir krepÅ¡inio klubo pasiraÅ¡ytÄ 2018 m. rugsėjo 1 d. SusitarimÄ susiklostę Å¡alių tarpusavio santykiai turi tam tikrų darbo teisinių santykių požymių, tačiau, įvertinus visas bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, jie nėra pripažintini darbo santykiais, o laikytini atskira pagal tarp Å¡alių sudarytÄ sporto veiklos sutartį susiklosčiusių teisinių santykių rÅ«Å¡imi. Å ios iÅ¡vados savaime nepaneigia ir tai, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. Susitarime minima sportininko Darbo sutartis, nes tai nekeičia pačios sutarties esmės ir pagal jÄ susiklosčiusių teisinių santykių prigimties.

17. Kaip minėta, pats suinteresuotas asmuo į KrepÅ¡inio arbitražo teismÄ kreipėsi remdamasis bÅ«tent Susitarimo nuostatomis. Pažymėtina, kad Susitarime buvo nurodytas L. L. mokėtinas užmokestis ir jo mokėjimo tvarka už 2018/2019 ir 2019/2020 sporto sezonus, medicininio patikrinimo bÅ«tinybė, sportininkui galimos skirti baudos, premijos už gerus sportinius rezultatus, klubo įsipareigojimai sportininkui (apgyvendinimo, transporto, aprangos suteikimas, lėktuvo bilietai, medicininės iÅ¡laidos, ir pan.).

Susitarime numatyta, jog jis įsigalios atlikus iÅ¡samų medicininį patikrinimÄ ir gavus teigiamÄ raÅ¡ytinę iÅ¡vadÄ prieÅ¡ kiekvieno 2018/2019 ir 2019/2020 sezonų pradžiÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei nurodytÄ teismų praktikÄ tokio turinio Susitarimas, koks buvo sudarytas tarp suinteresuoto asmens ir pareiÅ¡kėjo, nėra laikomas darbo sutartimi, o jo pagrindu atsiradę teisiniai santykiai nepripažįstami darbo teisiniais santykiais, o laikytini specifiniais sporto veiklos santykiais, iÅ¡ kurių kilę ginčai pagal KAÄ® nuostatas gali bÅ«ti nagrinėjami arbitraže.

18. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog suinteresuoto asmens pozicija dėl KrepÅ¡inio arbitražo teismo jurisdikcijos yra nenuosekli, nes bylÄ KrepÅ¡inio arbitražo teisme iniciavo pats suinteresuotas asmuo L. L., savo praÅ¡yme aiÅ¡kiai iÅ¡dėstydamas savo pozicijÄ . PareiÅ¡kėjas aktyviai dalyvavo arbitražo procese, buvo atstovaujamas teisininkų, nepateikė arbitražo teismui 2018 m. rugsėjo 1 d. Darbo sutarties, kuri Rusijos krepÅ¡inio federacijoje buvo įregistruota 2018 m. spalio 5 d., taip pat ir nagrinėjamoje byloje pripažįsta KrepÅ¡inio arbitražo teismo jurisdikcijÄ byloje Nr. BAT 1443/19 bei neginčija Å¡alių sudaryto arbitražinio susitarimo (nutarties 7 punktas).

19. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimÄ Lietuvos Respublikoje remiantis Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje a) punkte nurodytu pagrindu, jog ginčo objektas pagal pripažįstančios valstybės, tai yra Lietuvos, įstatymus negali bÅ«ti arbitražo nagrinėjimo dalykas.

20. Vadovaujantis Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punktu, užsienio arbitražo sprendimÄ gali bÅ«ti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti tuo atveju, kai to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieÅ¡tarauja Å¡ios Å¡alies vieÅ¡ajai tvarkai. Suinteresuoto asmens nuomone, KrepÅ¡inio arbitražo teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, nes yra nemotyvuotas.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad sÄ voka „vieÅ¡oji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiÅ¡kinama kaip tarptautinė vieÅ¡oji tvarka, apimanti fundamentalius sÄ Å¾iningo proceso principus, taip pat imperatyviÄ sias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019).

Dėl to ne bet koks prieÅ¡taravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali bÅ«ti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio arbitražo sprendimÄ . VieÅ¡osios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieÅ¡tarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas iÅ¡gautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).

Kasacinio teismo atlikta užsienio valstybių teismų praktikos, aiÅ¡kinant Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punkte įtvirtintos vieÅ¡osios tvarkos sampratÄ , analizė patvirtina, jog tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek ir užsienio teismų praktika Å¡iuo klausimu iÅ¡ esmės sutampa ir lemia itin siaurÄ tarptautinės vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lygos aiÅ¡kinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014).

22. Kaip matyti iÅ¡ KrepÅ¡inio arbitražo teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo turinio, pastarajame iÅ¡ tiesų nėra pateikti sprendimo motyvai, tačiau sprendime nurodyta, kad pagal KrepÅ¡inio arbitražo teismo taisyklių 16.2 straipsnį, sutikdamos pagal Å¡ias taisykles savo ginčo sprendimÄ perduoti arbitražui, Å¡alys susitaria, kad, kai ginčo vertė nevirÅ¡ija 100 000 Eur, arbitras priims sprendimÄ nenurodydamas priežasčių. Arbitras nurodys priežastis, jei Å¡alis tuo tikslu per taisyklėse nustatytÄ terminÄ pateiks praÅ¡ymÄ ir per KrepÅ¡inio arbitražo teismo sekretoriato nurodytÄ laikotarpį sumokės nustatytÄ avansinį mokestį arbitražo iÅ¡laidoms užtikrinti.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus apie vieÅ¡osios tvarkos sampratÄ bei į tai, kad suinteresuotas asmuo, susitardamas ginčus spręsti KrepÅ¡inio arbitražo teisme, iÅ¡ esmės pats sutiko su tuo, kad arbitražo teismo sprendime nebus nurodomi motyvai, jei ginčo vertė nevirÅ¡ys 100 000 Eur, iÅ¡skyrus atvejus, jei ginčo Å¡alys nustatyta tvarka pateiks praÅ¡ymÄ dėl sprendimo motyvų iÅ¡dėstymo, jokių aplinkybių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omas pripažinti ir leisti vykdyti KrepÅ¡inio arbitražo teismo sprendimas prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajai tvarkai, nenustatė.

24. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, jog Krepšinio arbitražo teismo 2020 m. vasario 19 d. priimtas sprendimas yra pripažintinas ir leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad KrepÅ¡inio arbitražo teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimu pareiÅ¡kėjui KrepÅ¡inio klubui „Universitet“ iÅ¡ L. L. buvo priteista iÅ¡ viso 6 525 Eur suma, tačiau pareiÅ¡kėjas praÅ¡o pripažinti ir leisti vykdyti KrepÅ¡inio arbitražo teismo sprendimÄ tik dėl pareiÅ¡kėjui priteistos iÅ¡ L. L. 5 795 Eur sumos, nes pareiÅ¡kėjas iÅ¡skaičiuoja iÅ¡ jam priteistos sumos KrepÅ¡inio klubo „Universitet“ suinteresuotam asmeniui L. L. turimas iÅ¡mokėti 50 050 rublių (679 Eur) ir 51 Eur (5 proc. delspinigiai) sumas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, KrepÅ¡inio arbitražo teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimas yra pripažintinas, tačiau jį leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje dėl pareiÅ¡kėjui priteistos iÅ¡ L. L. 5 795 Eur sumos.

26. Patenkinus praÅ¡ymÄ pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje KrepÅ¡inio arbitražo teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimÄ , pareiÅ¡kėjas įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai įrodo, kad pareiÅ¡kėjas patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 94 Eur, 234,89 Eur ir 12 320 Rub (139,89 Eur) iÅ¡laidos už dokumentų vertimus į lietuvių kalbÄ bei 719 Eur iÅ¡laidos už teisines paslaugas (konsultacija, praÅ¡ymo teismui parengimas).

27. PareiÅ¡kėjo 719 Eur iÅ¡laidos teisinėms paslaugoms nevirÅ¡ija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 5, 7 ir 8.2 punktus nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, todėl gali bÅ«ti priteistos. IÅ¡laidos dokumentų vertimams (468,78 Eur) taip pat laikytinos bÅ«tinomis ir pagrįstomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ suinteresuoto asmens iÅ¡ viso priteistina 1 188 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 810 straipsnio 6 dalimi, 8111, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu, n u t a r i a : Pripažinti Lietuvos Respublikoje KrepÅ¡inio arbitražo teismo Ženevoje 2020 m. vasario 19 d. sprendimÄ ir leisti jį vykdyti dėl priteisimo iÅ¡ L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 795 Eur (penkių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt penkių eurų) sumos Surguto miesto vieÅ¡ajai organizacijai KrepÅ¡inio klubui „Universitet“ (juridinio asmens kodas 8602164226).

Priteisti pareiÅ¡kėjui Surguto miesto vieÅ¡ajai organizacijai KrepÅ¡inio klubui „Universitet“ (juridinio asmens kodas 8602164226) iÅ¡ L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 188 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Teisėjai Marius Bajoras ArtÅ«ras Driukas Asta Radzevičienė