2023-08-09 Nr. AB-14478-3-61-3-05524-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2068-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05524-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Gintaro Kryževičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. M. N. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. M. N. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 23S47795 (toliau – ir Sprendimas) dalyje dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikimo bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo; 2) teismui patenkinus pareiškėjo skundą minėtoje dalyje, panaikinti ir Sprendimo dalį dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo; 3) teismui nusprendus pareiškėjo skundą atmesti, prašo palikti galioti Sprendimą dalyje dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui išdavimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju, bus pakviestas atlikti karinę tarnybą, kadangi (duomenys neskelbtini) vyksta karas, o karinė tarnyba kilmės šalyje yra privaloma. Akcentavo, kad Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime išvadą nesuteikti prieglobsčio motyvavo tuo, jog pareiškėjo istorija, kuria jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nėra sklandi, detali, pareiškėjo pasakojimuose yra prieštaravimų. Pareiškėjo vertinimu, iš Sprendimo turinio buvo matyti, jog atsakovas iš esmės nedėjo maksimalių pastangų, kad išsiaiškintų pareiškėjo neva nurodomas prieštaringas pasakojimo detales, o pareiškėjo pasakojimo nenuoseklumą panaudojo kaip priežastį jo pasakojimą kvalifikuoti kaip nepatikimą. Tokie Migracijos departamento veiksmai (neveikimas) reiškė tai, jog buvo pažeista bendradarbiavimo pareiga, o pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėtas visiškai formaliai.

3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas Sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tariamą pareiškėjo persekiojimą kilmės šalyje bei klaidino tyrimą teikdamas prieštaringus paaiškinimus. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai jo pasakojimo prieštaringumą laikė tyrimo klaidinimu, kadangi atsakovas pats nedėjo pastangų tikslinti ir išsiaiškinti netikslias, prieštaringas aplinkybes, kurias nurodė pareiškėjas. Nesutiko su atsakovo argumentacija, jog pareiškėjas kilmės valstybėje nebūtų verbuojamas atlikti karinę tarnybą, kadangi pareiškėjas niekada nesusidūrė su bandymu jį verbuoti atlikti karinę tarnybą, tačiau pareiškėjo nuomone, tai, jog tokios grėsmės nepatyrė, nereiškė, kad ateityje nebūtų verbuojamas grįžimo į kilmės valstybę atveju.

4. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento argumentais dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Taip pat nesutiko su atsakovo teiginiu, jog beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo toje teritorijoje pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Pareiškėjas manė, jog nurodytos prieglobsčio prašymo aplinkybės, jeigu nesudarė pagrindo suteikti pabėgėlio statuso, tai sudarė pagrindą suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies nurodytais pagrindais. Akcentavo, kad nepriklausomai nuo to, jog (duomenys neskelbtini) beatodairiško smurto lygis mažėja, tačiau visgi beatodairiško smurto lygis išlieka aukštas, todėl atsakovas nepagrįstai pareiškėjui nesuteikė papildomos apsaugos.

5. Teisme 2023 m. gegužės 31 d. gauti papildomi pareiškėjo paaiškinimai dėl Migracijos departamento nustatytų pareiškėjo pasakojimo netikslumų, dėl situacijos kilmės valstybėje, taip pat pareiškėjas pateikė teismui iš (duomenys neskelbtini) į lietuvių kalbą išverstus įrodymus, kurių negalėjo pateikti kartu su skundu ir kurių nebuvo prieglobsčio byloje: 2017 m. liepos 30 d. S. A. klinikos skubios pagalbos skyriaus medicininę pažymą dėl pareiškėjo žmonos T. F. M. patirtų sužeidimų, 2018 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini) brigados vadovybės raštą, (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) apsaugos vadovybės apsaugos direktoriaus kabineto raštą, kuriame nurodytos žmonos sužalojimo aplinkybės, T. F. M. medicininių tyrimų dokumentai, kurie nebuvo išversti, žmonos duomenys, šeimos galvos duomenys, pareiškėjo priverstinio sulaikymo orderį, išduotą (duomenys neskelbtini) grupuotės už priklausymą islamiškai grupuotei ir priešų palaikymą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, šie įrodymai turėjo patvirtinti, kad Sprendimas yra nepagrįstas šių naujų aplinkybių kontekste, todėl Migracijos departamentas turi būti įpareigotas išnagrinėti prieglobsčio prašymą iš naujo, atsižvelgiant į teismui teikiamus pareiškėjo dokumentus, taip pat ir kitus argumentus, susijusius su papildomos apsaugos nesuteikimu.

6. Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, todėl buvo vertinami jo visi apklausų metu pateikti paaiškinimai, jie lyginami tarpusavyje, taip pat vertinami kilmės valstybės informacijos kontekste. Nurodė, jog prieš priimant Sprendimą pareiškėjas buvo apklaustas laikantis nustatytų procedūrų. Pareiškėjui buvo paaiškintas apklausos tikslas, suteikta galimybė laisvo pasakojimo metu paaiškinti išvykimo priežastis, užduoti patikslinamieji klausimai, kurie, Migracijos departamento vertinimu, neturėjo sukelti sunkumų, nes jie susiję su asmenine pareiškėjo patirtimi, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad Migracijos departamentas nebendradarbiavo ir nesiekė išsklaidyti abejonių dėl jo pasakojimo buvo deklaratyvūs. Atsakovas, vertindamas prieglobsčio prašytojo pasakojimą apie tariamai patirtą persekiojimą (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad pasakojimas nebuvo nuoseklus, detalus, skyrėsi tam tikros pasakojimo detalės. Atsakovo nuomone, skirtingų aplinkybių pateikimas pagrindžia prielaidą, jog prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie patirtą persekiojimą nėra autobiografine atmintimi paremtas asmeninės patirties perteikimas, todėl tiksliai (ir vienodai) nupasakoti detales, kurių atmintyje nėra, jam sunku.

8. Atsakovas paaiškino, kad prieglobsčio prašytojas pripažino, jog įvairios milicijos bando įkalbėti žmones pamaldų mečetėse metu prisijungti prie ginkluotų grupuočių, tačiau prieglobsčio prašytojo asmeniškai niekas neprašė prisijungti, jo teigimu „jis kalba aplamai apie situaciją“, todėl pagrįstai buvo laikoma, kad jo pasakojimas yra bendro pobūdžio, nenustatyta individualaus pobūdžio grėsmė. Atsakovas teigė, kad įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) nei viena iš ginkluoto vidaus konflikto šalių (pusių) nevykdo plataus mąsto priverstinio verbavimo / šaukimo atlikti karinę tarnybą. Pareiškėjo profilis, įvertinus asmens amžių ir gentinę priklausomybę, neatitinka nei vienos iš (duomenys neskelbtini) konflikto šalių (pusių) kategorijų, į kurias nutaikytas verbavimas. Paaiškino, jog „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, todėl pareiškėjas neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog Migracijos departamentas netinkamai įvertino saugumo situaciją ir beatodairiško smurto lygį jo gyvenamojoje vietoje kilmės valstybėje. Beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką nenustačius, konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsakovas pažymėjo, kad įvertinęs aktualią kilmės valstybės informaciją apie saugumo ir humanitarinę situaciją (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgęs į UNHCR poziciją dėl priverstinių grąžinimų į (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad esamomis aplinkybėmis prieglobsčio prašytojas negali būti grąžinamas į kilmės šalį. Taip pat pažymėjo, jog nustatytų aplinkybių visuma prilygsta humanitarinėms priežastims, todėl, vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu, prieglobsčio prašytojui buvo nuspręsta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai pažymėjo, kad priimant Sprendimą buvo vertinami duomenys ir dokumentai, kuriuos pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymo pateikimo ir apklausos metu, naujai pateiktų dokumentų atsakovas objektyviai negalėjo įvertinti.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

12.1. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 6 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl prieglobsčio (rašytą anglų k.), kuriame nurodė, jog yra iš (duomenys neskelbtini) miesto, kurį bombarduoja ir (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jie apšaudė pareiškėjo namus, žmoną sužeidė nepriklausomos teroristų grupės nariai. Kadangi buvo klano viršininkas, buvo paprašytas paremti (duomenys neskelbtini) grupuotę, tą padaryti atsisakė, kadangi yra taikus žmogus. Dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) norėjo pareiškėją užmušti arba įkalinti, sakė, jog yra šalies išdavikas.

12.2. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 13 d. vykusios pirminės apklausos metu paaiškino, kad atvyko per (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jam buvo nurodyta, kur eiti, Lietuvoje ieško saugumo.

12.3. Byloje pateikta 2022 m. balandžio 13 d. pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, patvirtinanti, kad pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas.

12.4. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 23S47795, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka UTPĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

13. Teismas pažymėjo, kad UTPĮ nuostatos yra pagrįstos Jungtinių Tautų Konvencija dėl pabėgėlių statuso, jos taip pat įgyvendina 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų. Aptarė UTPĮ 24 straipsnio, 40 straipsnio 1 dalies, 71 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 83 straipsnio 2, 5 dalių, 86, 87 straipsnių, 1301 straipsnio 1 dalies nuostatas, bei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Aprašas) 97, 99, 105 punktus, rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą informaciją, jo ir jo atstovės pasisakymus teismo posėdžio metu, apklausos metu, skunde pateiktus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 86 ir 87 straipsnių nuostatų. Taip pat teismas sutiko su tuo, jog nustatytų aplinkybių visuma prilygsta humanitarinėms priežastims, todėl buvo pagrindas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

15. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Kaip buvo matyti iš pareiškėjo pasakojimų, šiuo atveju pareiškėjas baiminasi (esminiai argumentai), kad kilmės valstybėje galimai patirs grėsmę saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei dėl blogos situacijos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas jam gresiantį pavojų siejo su tuo, jog (duomenys neskelbtini) bus pakviestas atlikti karinę tarnybą, kadangi (duomenys neskelbtini) vyksta karas, o karinė tarnyba šalyje yra privaloma.

16. Teismas pabrėžė, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, prašyme nurodytos rizikos (grėsmės) turi būti įvertintos remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją, ir tik pripažinus, kad yra pagrindas konstatuoti, jog tokia rizika yra reali, būtų teisinis pagrindas teigiamai spręsti pareiškėjo prašymą.

17. Teismas pažymėjo, kad argumentus dėl jam kylančios grėsmės pareiškėjas grindė abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, taip pat informacija apie bendrą situaciją kilmės šalyje. Kaip ginčijamame Sprendime nurodė Migracijos departamentas, pareiškėjas neatitinka (duomenys neskelbtini) veikiančių konflikto šalių (pusių) verbuojamų asmenų profilio. Prieglobsčio prašytojas priklauso (duomenys neskelbtini) klanui, kuris išlaiko neutralumą konflikto šalių atžvilgiu, o (duomenys neskelbtini) gali priversti (duomenys neskelbtini) teritorijoje veikiančius klanus skirti iš genčių kontroliuojamų klanų jaunus vyrus tik tuo atveju, jeigu pasiekiamas bendradarbiavimo susitarimas. Taip pat tokiu atveju įprastai gentys išreiškia pritarimą (duomenys neskelbtini) legitimumui ir prijaučia jų vykdomai vidaus politikai. Prieglobsčio prašytojas yra (duomenys neskelbtini) gimimo ((duomenys neskelbtini) amžiaus), t. y. jis nelaikytinas nepilnamečiu ar jaunu vyru, kurie sudaro pagrindinę verbuojamų asmenų kategoriją. Šių teiginių pareiškėjas nepaneigė nei skunde, nei teismo posėdžio metu. Atsižvelgta ir į tai, jog pats pareiškėjas 2022 m. spalio 25 d. vykusios apklausos metu teigė, kad jis asmeniškai niekada nebuvo verbuojamas, nei viena iš konflikte dalyvaujančių šalių (pusių) į (duomenys neskelbtini) kaimą nebuvo atvykę ir jo ar jo gentainių neverbavo. Prieglobsčio prašytojas pripažino, jog įvairios milicijos bando įkalbėti žmones pamaldų mečetėse metu prisijungti prie ginkluotų grupuočių, tačiau prieglobsčio prašytojo asmeniškai niekas neprašė prisijungti, jo teigimu „jis kalba aplamai apie situaciją“.

18. Teismo vertinimu, iš pareiškėjo paaiškinimų ir byloje pateiktų dokumentų buvo matyti, kad pareiškėjo pasakojimas apie kilmės šalyje vykusius įvykius yra bendro pobūdžio, pateikti faktai abstraktūs, paremti hipotetiniais pareiškėjo vertinimais. Teismas pažymėjo, kad situacijos kitaip vertinti neleido ir pareiškėjo teismui kartu su paaiškinimais pateikti papildomi dokumentai. Pirmiausia teismas pažymėjo, kad šie dokumentai nebuvo pateikti Migracijos departamentui, nors pareiškėjas tokią pareigą turėjo pagal UTPĮ ir Aprašo nuostatas, be to, tokia pareiga jam buvo išaiškinta 2022 m. spalio 25 d. vykusios apklausos metu. Antra, pateikti dokumentai galimai liudija (pateiktų dokumentų autentiškumo teismas neturi galimybės patikrinti), kad pareiškėjo žmona buvo sužeista 2017 m. birželį, tačiau pareiškėjas išvyko iš kilmės valstybės tik 2021 m. rugsėjį, t. y. maždaug po 4 metų. Apie kitokius incidentus buvusius laikotarpiu nuo 2017 m. iki pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės pareiškėjas nenurodė, priešingai – apklausos metu teigė, kad kaime, kuriame pareiškėjas gyveno ir dabar gyvena jo šeima, yra ramu, tik labai blogos gyvenimo sąlygos. Pareiškėjo pateiktas sulaikymo orderis taip pat nepatvirtina pareiškėjui kylančios grėsmės, nes dokumento autentiškumo neįmanoma patikrinti, nėra aiški šį dokumentą išdavusi institucija (orderyje nurodoma, kad jį išdavė prokuratūra, pareiškėjas nurodo, kad jį išdavė (duomenys neskelbtini) grupuotė), orderis išduotas jau po pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės, o apie verbavimą ar kitokį individualų kontaktą su (duomenys neskelbtini) grupuote pareiškėjas nei skunde, nei apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė, nei Migracijos departamento surinktais duomenimis, nei pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose pateikta informacija, nebuvo nustatyta, kad tokio pobūdžio orderiai būtų išduodami atsitiktine tvarka atrinktiems ar apskritai visiems vyrams, todėl nebuvo aišku, kodėl toks orderis galėjo būti išduotas (jei jis iš tikrųjų buvo išduotas). Minėtos aplinkybės neleido teismui pareiškėjo pateikto orderio laikyti patikimu įrodymu.

19. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Migracijos departamentas nedėjo pastangų, jog išsiaiškintų pareiškėjo nurodomas priešingas pasakojimo detales, prašymą išnagrinėjo formaliai, pažeidžiant bendradarbiavimo pareigą. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad net ir sutinkant su pareiškėju, kad pirminis prašymas, parašytas ranka anglų kalba, galėjo būti netikslus, nes jį už pareiškėją rašė draugas, o pareiškėjas nemoka anglų kalbos, be to, nelabai supranta lotyniškas raides, visgi atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamento darbuotojas 2022 m. spalio 25 d. vykusios apklausos metu uždavinėjo patikslinamuosius klausimus, kai kuriuos net kartojo kelis kartus, tačiau pareiškėjas atsakinėjo abstrakčiais teiginiais. Pavyzdžiui, negalėjo konkrečiai atsakyti, kokia grupuotė kontroliavo vietą, kurioje jis gyveno kilmės valstybėje, nors buvo klausta net kelis kartus; negalėjo įvardyti, kuri grupuotė tikėtinai jį verbuos prisijungti, atsakė, kad visos, kurios šiai dienai yra; apie savo kaimą negalėjo konkrečiau papasakoti, kiek žmonių ten gyvena, sakė, kad tik keletas namų yra. Be to, pareiškėjui apklausos metu buvo išaiškinta pareiga pateikti dokumentus, galinčius įrodyti jo pasakojimą, pateikti tikslius paaiškinimus, tačiau pareiškėjas to nepadarė.

20. Priimant ginčijamą Sprendimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimai neatitinka viešos informacijos apie situaciją jo kilmės valstybėje, kurią surinko Migracijos departamentas. Teismas pažymėjo, jog atsakovas Migracijos departamentas surinko išsamią ir aktualią informaciją apie pareiškėjo kilmės šalyje esančią padėtį ir apie šalyje vykstančius karinius veiksmus, detaliai įvertino visas su pareiškėjo prašymu dėl prieglobsčio suteikimo susijusias aplinkybes bei paaiškino jas skundžiamame sprendime.

21. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo pateikti paaiškinimai apklausos metu, tiek teismui pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, taip pat Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę neleido identifikuoti nei tariamo persekiojimo, nei persekiojimo tikėtinų motyvų, nepagrindė rizikos patirti persekiojimą tikimybės, darė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai sprendė apie tai, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų, todėl jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

22. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai prieglobsčio prašytojas neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų, turi būti įvertinama papildomos apsaugos suteikimo galimybė. Spręsdamas papildomos apsaugos suteikimo galimybę, Migracijos departamentas laikė, kad šiuo atveju nėra ir UTPĮ 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų. Nustatytos faktinės aplinkybės neleido spręsti, kad yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjo grįžimo atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Iš skundžiamo Sprendimo buvo matyti, kad atsakovas įvertino pareiškėjui galimai gręsiančias individualias grėsmes, rėmėsi surinkta informacija. Pareiškėjas nepagrindė savo deklaruojamos baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, todėl, teismo vertinimu, nebuvo pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam gresia UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai.

23. Papildomai teismas pažymėjo, kad atsakovas tinkamai įvertino aktualią kilmės valstybės informaciją apie saugumo ir humanitarinę situaciją pareiškėjo kilmės šalyje ir priėmė sprendimą, jog nustatytų aplinkybių visuma prilygsta humanitarinėms priežastims. Teismas, įvertinęs šaltinius, kuriais vadovavosi Migracijos departamentas, pažymėjo, kad šaltiniai atitinka tiek aktualumo, tiek duomenų kokybės reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad Sprendime aiškiai nurodyta, jog, atsižvelgus į ACLED naujausius statistinius duomenis, UNHCR ir CIMP duomenis bei N. M. N. S. pareiškimus, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) vyksta beatodairiškas smurtas, tačiau beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo konkrečioje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pritaikius „slankiojančios skalės“ principą, būtina nustatyti rimtas individualias aplinkybes, kad būtų galima pagrįsti papildomos apsaugos poreikį pareiškėjui. Tokių individualių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė. Į bylą nebuvo pateikta ir įrodymų, kad beatodairiško smurto lygis būtų aukštesnis, nei konstatavo Migracijos departamentas. Be to, ir pats pareiškėjas apklausos metu teigė, kad kaime, kuriame jis gyveno, yra ramu. Papildomuose paaiškinimuose, kuriuos pateikė pareiškėjas, cituojami įvairūs šaltiniai, kurių neva neįvertino Migracijos departamentas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ir juose nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini) dar neprasidėjo pats intensyviausias konflikto etapas“. Paaiškinimuose teigiama, kad „pareiškėjas gyvena riboje tarp (duomenys neskelbtini) kontroliuojamų teritorijų ir Pietų pereinamosios tarybos (prieš (duomenys neskelbtini) kariaujančios koalicijos dalyvė, kurios atstovai yra minėtoje Prezidentinės lyderystės taryboje, kuri valdo (duomenys neskelbtini)) teritorijų, taigi, vėl atnaujinus karinius veiksmus, tai būtų viena pirmųjų beatodairiško smurto paliestų teritorijų“. Taigi iš esmės minima tik tikimybė, kad beatodairiško smurto lygis gali vėl kilti, tačiau įrodymų, kad šiuo metu beatodairiškas smurtas siektų tokį aukštą lygį, kad vien dėl buvimo konkrečioje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nėra.

24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad priimant ginčijamą Sprendimą, prieglobsčio prašytojui pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka UTPĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų ir pagrįstai išduotas leidimas laikinai gyventi, laikantis UTPĮ 1301 straipsnio 1 dalies ir Aprašo 105.3. papunkčio nuostatų.

25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiamas Migracijos departamento 2023 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. 23S47795 dalyje dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikimo laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra pagrindo jį naikinti remiantis nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo patenkinti ir išvestinį reikalavimą, t. y. įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, todėl pareiškėjo skundas teismo atmestas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III. 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

27. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino administracinės bylos faktines ir teisines aplinkybes ir apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Kartu su papildomais paaiškinimais pareiškėjas į bylą pateikė jo priverstinio sulaikymo orderį, išduotą (duomenys neskelbtini) grupuotės už priklausymą islamiškai grupuotei ir priešų palaikymą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad paaiškino, jog teismui teikiamą įsakymą gavo jau išvykęs iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) grupuotė šį dokumentą įteikė pareiškėjo broliui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „<...> šie dokumentai nebuvo pateikti Migracijos departamentui, nors pareiškėjas tokią pareigą turėjo pagal anksčiau aptartas UTPĮ ir Aprašo nuostatas, be to, tokia pareiga jam buvo išaiškinta 2022 m. spalio 25 d. vykusios apklausos metu.“ Pareiškėjas mano, jog teismas, vertindamas įrodymų patikimumą, nepagrįstai vadovavosi vien aplinkybe, kad šiuos įrodymus pareiškėjas pateikė jau po Sprendimo priėmimo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad prieglobsčio prašytojai teikia naujus įrodymus net ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris atsižvelgia į juos nagrinėdamas bylą (pvz. 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4135-525/2022; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3917-556/2022; 2022 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2270-552/2022). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog „<...> nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašytojo skundą (apeliacinį skundą), tarptautinės apsaugos prašymui reikšmingi faktai ir teisės klausimai turėtų būti nagrinėjami skundo nagrinėjimo metu aktualių aplinkybių kontekste“ (žr., pvz., 2022 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3235-520/2022; kt.). 2013 m. birželio 26 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES „Dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos“ 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta „kad būtų laikomasi 1 dalies, valstybės narės užtikrina, jog taikant veiksmingą teisių gynimo priemonę būtų numatytas išsamus ir ex nunc faktinis ir teisinis tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimas, įskaitant, atitinkamais atvejais, nagrinėjimą pagal Direktyvą 2011/95/ES, bent vykdant apeliacines procedūras pirmosios instancijos teisme.“ Pareiškėjo nuomone, vien tai, kad jis naujus įrodymus teikė jau po Sprendimo priėmimo, nebūtinai reiškia, kad jis piktnaudžiauja procedūra ir jo įrodymai yra nepatikimi.

Išvada dėl įrodymų nepatikimumo turėtų būti daroma tik visapusiškai juos įvertinus, atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes, o ne tik formaliai konstatuojant, jog šie nebuvo pateikti iki Sprendimo priėmimo, kaip nagrinėjamu atveju buvo nuspręsta pirmosios instancijos teismo.

27.2. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo arešto orderio yra nepagrįstos, nes teismas, vertindamas pareiškėjo pateikto sulaikymo orderio autentiškumą ir jo reikšmę, neatsižvelgė į pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose pateiktą informaciją apie (duomenys neskelbtini) vykdomus savavališkus sulaikymus, taip pat teismas be pagrindo reikalavo, kad, siekiant pagrįsti orderio autentiškumą, pareiškėjas sulaikymo orderį būtų gavęs dar būdamas (duomenys neskelbtini). Teismo išvados apie pareiškėjo tariamus prieštaravimus dėl dokumentą išdavusios institucijos ((duomenys neskelbtini) ar prokuratūros) taipogi prieštarauja kilmės valstybės informacijai. Sulyginus pareiškėjo pateiktą sulaikymo orderį ir panašų dokumentą, rastą viešai prieinamuose šaltiniuose, sudaromas pagrindas išvadai, kad egzistuoja tikimybė, jog pareiškėjas gali susidurti su savavališku sulaikymu (duomenys neskelbtini) ir Migracijos departamentas turėtų šias aplinkybes išnagrinėti iš naujo.

27.3. Teismas netinkamai interpretavo pareiškėjo pateiktų dokumentų apie žmonos sužeidimus esmę, taip pat išsamiai nenagrinėjo pareiškėjo apklausos ir tik atkartojo atsakovo argumentus, todėl tai lėmė nepagrįstas teismo išvadas dėl pareiškėjo išvykimo aplinkybių ir saugumo jo gyvenamojoje teritorijoje.

28. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Atsakovas, pakartodamas argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, mano, kad pareiškėjo skundo argumentai yra deklaratyvūs, kadangi, kaip matyti iš Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgta į surinktą kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Atsakovo nuomone, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 23S47795, kuriuo nuspręsta nesuteikti N. M. N. S. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

31. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų tyrimą, pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

32. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir pažymi, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir pareiškėjo argumentus, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

33. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

34. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

35. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

36. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

37. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

38. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

41. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog pareiškėjo pasakojimas yra bendro pobūdžio, argumentus dėl jam kylančios grėsmės pareiškėjas grindžia abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, taip pat informacija apie bendrą situaciją kilmės šalyje. Migracijos departamentui pareiškėjas nurodė, kad jis baiminasi, jog kilmės valstybėje galimai patirs grėsmę saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei dėl blogos situacijos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas jam gresiantį pavojų sieja su tuo, jog (duomenys neskelbtini) bus pakviestas atlikti karinę tarnybą, kadangi (duomenys neskelbtini) vyksta karas, o karinė tarnyba šalyje yra privaloma.

43. Pažymėtina, kad pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė jokių objektyvių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl buvo vertinami jo visi apklausų metu pateikti paaiškinimai, jie lyginami tarpusavyje, taip pat vertinami kilmės valstybės informacijos kontekste. Prieš priimant ginčijamą Migracijos departamento sprendimą pareiškėjas buvo apklaustas laikantis nustatytų procedūrų – jam paaiškintas apklausos tikslas, suteikta galimybė laisvo pasakojimo metu paaiškinti išvykimo priežastis, užduoti patikslinamieji klausimai, todėl skundo argumentai, neva, Migracijos departamentas nebendradarbiavo ir nesiekė išsklaidyti abejonių dėl jo pasakojimo yra deklaratyvūs.

44. Remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) teritorijos kontrolė yra ginčijama tarp (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gubernijoje (duomenys neskelbtini) vyriausybė jokios teritorinės kontrolės neturi. Įvertinus naujausią ir aktualiausią, viešai prieinamą kilmės valstybės informaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės naudojama karių (kovotojų) verbavimo taktika, praktika ir verbuojamų asmenų profiliais, nebuvo nustatyta, jog bent viena iš paminėtų konflikto šalių (pusių) vykdytų plataus masto šaukimą atlikti privalomą karinę tarnybą.

Nors (duomenys neskelbtini) vyriausybė nekontroliuoja ir nėra dislokavusi savo kariuomenės ginkluotojų pajėgų (duomenys neskelbtini), ji yra (duomenys neskelbtini) sąjungininkė, todėl į jos taikoma karių verbavimo taktiką, praktiką ir profilius Migracijos departamentas atsižvelgė. (duomenys neskelbtini) vyriausybė dar 2001 m. atsisakė privalomos karinės tarnybos ir visos (duomenys neskelbtini) ginkluotosios pajėgos formuojamos savanoriškumo pagrindu. (duomenys neskelbtini) sąjungininkė (duomenys neskelbtini) taip pat atlieka karių verbavimą išskirtinai savanoriškumo pagrindu.

Vertinant (duomenys neskelbtini) karių verbavimo taktiką ir praktiką (duomenys neskelbtini), priešingai nei (duomenys neskelbtini) vyriausybė ir jos sąjungininkai, susiduria su savanorių (rekrutų) stoka, todėl turi imtis fiziniu ir psichologiniu smurtu bei grasinimais ir indoktrinacija pagrįstų verbavimo taktikų. Tyrimo metu surinkta informacija nepatvirtina, kad pareiškėjas atitinka (duomenys neskelbtini) veikiančių konflikto šalių (pusių) verbuojamų asmenų profilį. Pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) klanui, kuris išlaiko neutralumą konflikto šalių atžvilgiu, o (duomenys neskelbtini) gali priversti (duomenys neskelbtini) teritorijoje veikiančius klanus skirti iš genčių kontroliuojamų klanų jaunus vyrus tik tuo atveju, jeigu pasiekiamas bendradarbiavimo susitarimas.

Taip pat tokiu atveju įprastai gentys išreiškia pritarimą (duomenys neskelbtini) legitimumui ir prijaučia jų vykdomai vidaus politikai. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) gimimo ((duomenys neskelbtini) amžiaus), t. y. jis nelaikytinas nepilnamečiu ar jaunu vyru, kurie sudaro pagrindinę verbuojamų asmenų kategoriją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats pareiškėjas savo paaiškinimuose nėra nurodęs, kad buvo susidūręs su verbavimu, kad nei viena iš konflikte dalyvaujančių šalių į (duomenys neskelbtini) kaimą nebuvo atvykę ir jo ar jo gentainių neverbavo.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas dėl jam keliamos grėsmės, susijusios su galimu pakvietimu į karinę tarnybą, yra bendro pobūdžio ir nėra nenustatytos individualaus pobūdžio grėsmės.

45. Atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas turėtų būti laikomas (duomenys neskelbtini) politiniu oponentu, nes, anot jo, kilmės valstybės informacija patvirtina, jog vien genties neutralumas (duomenys neskelbtini) grupuotės traktuojamas kaip opozicionavimas, pažymėtina, kad tokie pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs. Vertinant pareiškėjo prašymo pagrįstumą yra vertinama ne kilmės valstybės informacija, o individuali pareiškėjo situacija. Migracijos departamentas savo sprendime atsižvelgė į 2022 m. gruodžio 15 d. Vokietijos Federacijos Reino-Pfalco žemių administracinio teismo išaiškinimą byloje Nr.2K 1547/22.TR13 bei 2022 m. liepos 2 d. Vokietijos Federacijos Reino-Vestfalijos žemių administracinio teismo išaiškinimą byloje Nr. 5K 748/18.A14, pagal kuriuos, nepaisant turimų išsamių duomenų apie priverstinį (duomenys neskelbtini) verbavimą ir politinį persekiojimą (duomenys neskelbtini), pranešimuose ir ataskaitose, gautose iš skirtingų organizacijų, nėra jokios informacijos, jog asmenys, vien tik atsisakę prisijungti prie (duomenys neskelbtini), yra persekiojami kaip politiniai oponentai. Teismas, atlikdamas vertinimą, papildomai atsižvelgė, ar nėra rizikos didinančių veiksnių, tokių kaip: ar asmuo užima aukštą (socialinę) poziciją visuomenėje (duomenys neskelbtini); ar asmuo patenka į specifinį profilį (dėl vykdomos politinės veiklos – žurnalistas, žmogaus teisių gynėjas, politikas ir t.t.); ar asmuo priklauso mažumai.

46. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo teismui pateiktų papildomų įrodymų pažymėtina, kad šiuos įrodymus pareiškėjas turėjo pareigą teikti Migracijos departamentui ir tokia pareiga jam buvo išaiškinta 2022 m. spalio 25 d. vykusios apklausos metu. Pareiškėjo pateikto priverstinio sulaikymo orderio kopija kelia abejonių dėl autentiškumo, nes jo autentiškumo negalima patikrinti, o be to, nėra aiški šį dokumentą išdavusi institucija (orderyje nurodoma, kad jį išdavė prokuratūra, pareiškėjas nurodo, kad jį išdavė (duomenys neskelbtini) grupuotė), orderis išduotas jau po pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės, o apie verbavimą ar kitokį individualų kontaktą su (duomenys neskelbtini) grupuote pareiškėjas nei skunde, nei apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė. Pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose nėra pateikta informacija, kad tokio pobūdžio orderiai būtų išduodami atsitiktine tvarka atrinktiems ar apskritai visiems vyrams, todėl neaišku, kodėl toks orderis galėjo būti išduotas (jei jis iš tikrųjų buvo išduotas). Kyla abejonės dėl šio orderio autentiškumo, nes jame nenurodomas teisinis sulaikymo pagrindas, nenurodoma kuo asmuo įtariamas ar kaltinamas, pačiame orderyje nurodoma kad tai yra prokuratūros apeliacija, kas reiškia jog tai nėra pirminis dokumentas.

47. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nei pareiškėjo pateikti paaiškinimai apklausos metu, nei teismui pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, taip pat, nei apeliacinio skundo argumentai, nei atsakovo surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės šalį neduoda pagrindo konstatuoti galimo pareiškėjo persekiojimo kilmės šalyje, todėl pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų, todėl jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

48. Vertinant atsakovo sprendimą dėl papildomos apsaugos nesuteikimo, pažymėtina, kad papildoma apsauga – tai individualios apsaugos priemonė, kuri suteikiama individualiai nustačius apsaugos poreikius ir turi būti pagrįsta priežastimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu grėsmės, kylančios konkrečiam apsaugos prašytojui, įrodymu. Tik vienu atveju prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų, būtent su jo asmeniu, susijusių aplinkybių, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, pateiktus paaiškinimus bei surinktą kilmės valstybės informaciją, konstatuotina, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, žeminantis elgesys. (duomenys neskelbtini) saugumo situacija yra stabili ir iš esmės yra paisoma šiuo metu oficialiai negaliojančių paliaubų, tačiau esant pavienių ginkluotų susirėmimų ties (duomenys neskelbtini) pasieniu, konstatuotina, jog konfrontacija tarp dviejų ginkluotų grupuočių ((duomenys neskelbtini) vedamos koalicijos) vyksta ribota apimtimi. Įvertinus mūšių (ginkluotų susirėmimų) ir sprogimų / pavienio smurto incidentų skaičiaus ir incidentų metu žuvusių asmenų skaičiaus dinamiką, konstatuojamas akivaizdus ir tendencingas beatodairiško smurto lygio mažėjimas. Beatodairiško smurto mažėjimo dinamiką (duomenys neskelbtini) konstatuoja ir UNHCR, nurodydami, jog nuo „ugnies nutraukimo“ (paliaubų) inicijavimo praėjus 6 mėnesiams buvo fiksuotas 60 procentų žūčių sumažėjimas visame (duomenys neskelbtini). Konstatuotina, kad beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustačius, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

49. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, nors ir nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnio kriterijų tarptautinei apsaugai gauti, tačiau įvertinęs aktualią kilmės valstybės informaciją apie saugumo ir humanitarinę situaciją (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgęs į UNHCR poziciją dėl priverstinių grąžinimų į (duomenys neskelbtini), pripažino, jog esamomis aplinkybėmis prieglobsčio prašytojas negali būti grąžinamas į kilmės šalį, todėl vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

50. Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. M. N. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius