2023-04-19 Nr. AB-8881-3-62-3-00248-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-305-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00248-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teisių ir pareigų perėmėjas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK), 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 25 d. Pravieniškių PN-AK buvo apribota jo teisė atlikti religines apeigas įstaigos koplyčioje, klausytis „Marijos radijo“ per radijo tašką. Administracija netransliuoja nei vienos religinio pobūdžio radijo stoties, tuo sudarydama sąlygas psichologiniam terorui, be to, atsisakė išduoti jam radijo aparatą, o įsigyti negali dėl lėšų stokos, atsisako grąžinti nuosavą MP-3 grotuvą. Nėra jokio laisvalaikio kambario religinėms apeigoms atlikti, iš jo buvo atimtas kryžius ir žvakės. Tokiu būdu varžoma jo tikėjimo laisvė, dėl ko patyrė dvasinį sukrėtimą, negalėjo pagerinti savo emocinės būsenos. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad priklauso paprastajai nuteistųjų grupei ir šiuo metu yra laikomas vienas kameros tipo patalpoje.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. Tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas. Religinėms apeigoms atlikti pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, įrengia atitinkamas patalpas. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą bei siekiant užtikrinti nuteistųjų teisę atlikti religines apeigas, įstaigos 3-iame sektoriuje naujai rekonstruotame pastate įrengtas laisvalaikio kambarys, kuriame yra religinė atributika (kryžius, maldaknygė). Nuteistieji be apribojimų gali lankytis klubo patalpose, kuriose taip pat pastatytas kryžius, religinė atributika ir kuriose galima atlikti religines apeigas atskirai nuo kitų nuteistųjų. Pažymėjo, kad Kauno arkivyskupijos kurijos kunigai ir savanoriai įstaigos 3-iame sektoriuje iki karantino paskelbimo lankėsi du kartus per mėnesį. Apie vykdomus užsiėmimus buvo parašomi skelbimai ir nuteistieji laisva valia turėjo galimybę juose lankytis. Po karantino paskelbimo, siekiant išvengti galimų ligos Covid-19 protrūkių, dvasininkų atvykimas į įstaigą buvo apribotas. Religinės apeigos vyko nuotoliniu būdu, paleidžiant tiesiogiai vykstančias mišias bei pamokslus, o dirbantiems nuteistiesiems laisvu nuo darbo laiku paleidžiant mišių įrašus.

5. Dėl „Marijos radijas“ radijo stoties transliavimo įstaigoje atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai nenumato nuteistiesiems vienasmeniškai pasirinkti radijo stotis ar nustatyti grojamų stočių grafikus. Radijo stotis reguliuoja įstaigos pareigūnai, atsižvelgdami į visų nuteistųjų, kalinčių atitinkamoje patalpoje, pageidavimus. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. spalio 15 d. įstaigoje buvo patvirtintas „Uždarojoje zonoje transliuojamų radijo stočių grafikas“ Nr. 43-18126. Radijo stočių grafike pareiškėjo prašoma radijo stotis „Marijos radijas“ nėra numatyta. Administracija gali pakeisti radijo stoties transliaciją, jeigu grafike numatytos radijo stoties transliacija vyksta su trikdžiais. Grafike numatytu laiku gali būti transliuojamos ir švietėjiškos, mokomosios laidos.

6. Dėl MP-3 grotuvo turėjimo atsakovo atstovas nurodė, kad, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-337 7 punktu, pareiškėjui asmeniniu grotuvu „San Disk“ Clip Zip naudotis įstaigoje neleista, nes jame įmontuotas diktofonas, kuriuo yra galimybė daryti garso įrašus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše nėra numatyta nei mokių, nei nemokių nuteistųjų aprūpinti radijo imtuvais, įstaiga neturi pareigos nuteistųjų aprūpinti MP-3 grotuvais.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, jog jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas savo skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo, iš ko susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais. Pareiškėjo pateikto skundo argumentai dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildino iš to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 25 d. Pravieniškių PN-AK neturėjo galimybės atlikti religinių apeigų, klausytis radijo stoties „Marijos radijas“, turėti radijo imtuvą.

10. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaigos 3-iame sektoriuje naujai rekonstruotame pastate įrengtas laisvalaikio kambarys, kuriame yra religinė atributika (kryžius, maldaknygė), nuteistieji taip pat gali lankytis klubo patalpose, kuriose pastatytas kryžius, yra religinės atributikos ir kuriose galima atlikti religines apeigas atskirai nuo kitų nuteistųjų, iki karantino paskelbimo įstaigoje 2 kartus per mėnesį apsilankydavo Kauno arkivyskupijos kurijos kunigai ir savanoriai, nuteistieji turėjo galimybę lankytis užsiėmimuose. Karantino metu religinės apeigos vyko nuotoliniu būdu, tiesiogiai transliuojant mišias arba paleidžiant mišių įrašus. Nors pareiškėjas nurodė, kad laisvalaikio kambaryje lankytis ir būti be pareigūnų draudžiama, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir laikė, kad Pravieniškių PN-AK administracija nepažeidė nei Bausmių vykdymo kodekso, nei nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų ir nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus (neveikimą).

11. Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos numato, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti metalinė lova, 1 vnt. vienam asmeniui, spintelė prie lovos 1 vnt. 1 asmeniui, taburetė arba kėdė arba suolai, stalas, šiukšlių dėžė, valymo inventorius ir sieninė pakaba arba spinta, užimtumo kambaryje numatytas televizorius. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (galiojo iki 2020 m. gruodžio 22 d.), numatė, kad radijo taškas įrengiamas tik drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose ir kamerose. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, galiojančios nuo 2020 m. gruodžio 22 d., radijo įrengimo gyvenamosiose patalpose nereglamentuoja. Nei Bausmių vykdymo kodeksas, nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato, kokios radijo stotys turi būti transliuojamos pataisos įstaigose.

12. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad įstaigoje patvirtintas „Uždarojoje zonoje transliuojamų radijo stočių grafikas“, kuriame radijo stotis „Marijos radijas“ nėra numatyta, taip pat į bylą pateikė šį grafiką, patvirtintą Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo, iš kurio matosi, kad Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje transliuojamos tokios radijo stotys, kaip „Mano FM“, „M-1“, Power Hit Radio“, „Geras FM“, „ZIP FM“, „Radiocentras“, „Tau“. Grafike nurodyta, kad įstaigos administracija gali pakeisti radijo stoties transliaciją, jeigu ji vyksta su trikdžiais, radijo grafiko metu gali būti transliuojamos ir švietėjiškos, mokomosios laidos direktoriaus pavaduotojo patvirtintu grafiku.

13. Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 8 d. skundu dėl to, jog per radijo tašką nėra transliuojamos radijo stotys „Marijos radijas“ ir „X-FM“, kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, kuri atsakydama informavo pareiškėją, kad radijo stotys transliuojamos pagal įstaigoje patvirtintą radijo stočių grafiką, sudarinėjant 1-12 būriuose transliuojamų radijo stočių grafiką buvo atsižvelgta į įstaigos trečiojo sektoriaus nuteistųjų prašymus; nei Bausmių vykdymo kodekso 106 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnis, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 straipsnis nenumato radijo stočių transliavimo, teisės aktai, reglamentuojantys pataisos įstaigų įrengimą bei laisvės atėmimo vietų aprūpinimą inventoriumi, nenumato radijo taškų įrengimo nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, tačiau pareiškėjas turi teisę įsigyti ir turėti kišeninį (nešiojamą) radijo imtuvą, per kurį jis galėtų klausytis jam patinkančių radijo stočių (15 b. l.). Šį raštą pareiškėjas skundė Kalėjimų departamentui, kuris pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu (4 b. l.).

14. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas nenustatė, kad Pravieniškių PN-AK administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius radijo įrengimą pataisos namų gyvenamosiose patalpose, todėl pareiškėjo pretenzijas dėl radijo stoties „Marijos radijas“ netransliavimo atmetė kaip nepagrįstas.

15. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (galiojo iki 2020 m. sausio 22 d.) 18 priede buvo numatyta, kad nuteistieji gali įsigyti ir turėti radijo imtuvą arba garso grotuvą. Nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 25 punktas numato, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą nuteistuosius) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1-20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7, 20.4.10 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, tame tarpe ir kišeninį (nešiojamąjį) radijo imtuvą arba MP3 grotuvą (20.4.1.).

16. Pareiškėjas nurodė, kad įsigyti nuosavą radijo imtuvą jis neturi lėšų, o jo turėtą MP-3 grotuvą administracija paėmė ir negražina. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjui asmeniniu MP-3 grotuvu naudotis nebuvo leista, nes jame yra įmontuotas diktofonas, kuriuo galima daryti garso įrašus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-337 patvirtinto „Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo, tikrinimo, naudojimosi ir elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo bei išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo“ 7 punkte, be kita ko, sakoma, kad elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ryšio, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių. Taigi, teismas įvertino, kad Pravieniškių PN-AK administracija turėjo teisę neleisti pareiškėjui naudotis jo asmeniniu MP-3 grotuvu, jeigu jis turėjo garso įrašymo galimybę. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas neturi lėšų įsigyti asmeninį radijo imtuvą nedaro neteisėtais Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmų dėl radijo stoties „Marijos radijas“ netransliavimo įstaigoje.

17. Likusieji pareiškėjo teiginiai laikyti pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti. Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant neteisėtiems valdžios institucijų veiksmams ar neveikimui, nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų, teismas priėjo prie išvados, kad nėra vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

19. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas, teismo sprendimas motyvuojamas beprasmėmis frazėmis, neaptartas diskriminacijos aspektas, sprendimas prieštaringas ir neišsamus. Pareiškėjas prašo pripažinti kaip diskriminacinio pobūdžio atsakovo politiką pareiškėjo atžvilgiu, apribojant religinio pobūdžio radijo stotį.

20. Atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Teigia, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomo priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikęs su tokiu teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą,

24. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.); priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai, išsamiai ir objektyviai jas ištirti bei teisiškai įvertinti yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

26. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis nustato, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog sprendimu, kuriame teismas visiškai nepasisako dėl esminių skundo argumentų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-568/2007; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-105/2012).

28. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Kaip minėta, nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1760-629/2020).

29. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog buvo apribota jo teisė atlikti religines apeigas koplyčioje, tačiau dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nenagrinėjo. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatlikęs vertinimo dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių bei nepateikęs dėl jų motyvuotų išvadų.

30. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo pagrindą ar dalyką per 14 kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos; tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas, kuris turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus; patikslinto skundo priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikant ABTĮ 33 straipsnio nuostatas; teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą, išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Regionų apygardos administraciniame teisme 2022 m. kovo 29 d. ir 2022 m. balandžio 19 d. gauti pareiškėjo skundo papildymai, kuriuose pareiškėjas patikslino skundo pagrindą (reikalavimą priteisti neturtinę žalą pagrindžiančias aplinkybes) dėl draudimo atlikti religines apeigas koplyčioje, susitikimo su pastoriumi, nurodė, kad nebuvo patalpų religinėms patalpoms atlikti ir kt. Teismas pareiškėjo patikslintų skundų priėmimo klausimą procesiškai išsprendė ne visiškai tiksliai, tačiau iš atliktų žymų „į bylą, kopiją išsiųsti atsakovės atstovui“, galima spręsti, jog patikslinti skundai buvo priimti ir teismas turėjo vertinti juose nurodytas naujas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju matyti, kad teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, nevertino pareiškėjo patikslintuose skunduose nurodytų naujų aplinkybių.

32. Šiame kontekste primintina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

33. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusių apeliacinio skundo argumentų vertinimas galutinės išvados nekeičia, todėl dėl jų nebepasisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė