b4c7ea00-0425-4fc0-ade7-759d25d0d5c0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                     Civilinė byla Nr. 2-719/2013                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija:126.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo E. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kėjo skundas dėl kreditorinių reikalavimų pripažinimo negaliojančiais atmestas, trečiasis asmuo AS „UniCredit Bank“.

         Teisėjų kolegija n u s t a t ė :                Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas (kreditorius) E. V. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu BUAB „Egvilta“ 2012 m. liepos 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ atsisakyti pritarti BUAB „Egvilta“ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) vidinės naudojimosi tvarkos nustatymui ir BUAB „Egvilta“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymui.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Turto suskaidymas dalimis nepažeistų banko kaip įkaito turėtojo interesų, nes padalinus įkeistÄ daiktÄ dalimis, hipoteka lieka galioti visiems po padalinimo suformuotiems nekilnojamiems daiktams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.172 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog banko, kaip įkaito turėtojo interesai dėl naujos turto naudojimo tvarkos nustatymo, nenukentės.Parduoti vienÄ nekilnojamo turto objektÄ , kurio vertė 14 500 000 Lt yra žymiai sunkiau nei parduoti tris pigesnius nekilnojamo turto objektus.

Esant mažesnei objekto kainai jis tampa prieinamas žymiai platesniam pirkėjų ratui, be to, pirkėjui žymiai lengviau gauti finansavimÄ tokio objekto pirkimui. Palyginus su gauta nauda (kainos padidėjimu), papildomos iÅ¡laidos susijusios su žemės matavimo atlikimu ir naudojimosi tvarkos nustatymu sudarys tik nežymiÄ dalį, todėl akivaizdu, jog nežymios iÅ¡laidos palyginti su žymiai didesne nauda, kuri bus gauta vėliau, yra protingas ir racionalus sprendimas.BUAB „Egvilta“ parduodama daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) kartu su gyvenamuoju namu gali parduoti (perleisti) turtinę teisę (nuomos teisę) tik į 1/3 žemės sklypo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), o turtinė teisė (nuomos teisė) į likusias 2/3 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) dalis turi bÅ«ti parduota atskirai (savarankiÅ¡kai), nesiejant jos pardavimo su gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) pardavimu.

Toks pardavimo bÅ«das labiausiai atitiktų BUAB „Egvilta“ bei jos kreditorių interesus, kadangi BUAB „Egvilta“ galėtų gauti papildomas pajamas iÅ¡ nuomos teisės kartu su leidimu statyti du gyvenamosios-komercinės paskirties pastatus pardavimo, be to, turtas ir turtinės teisės bÅ«tų parduoti greičiau. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) skundÄ atmetė. Nurodė, kad ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarka nebuvo pažeista.

Pažymėjo, kad teismo atliekama kreditorių susirinkimų sprendimų kontrolė yra ribota, nes bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas neatlieka kreditorių susirinkimų nutarimų ekonominio tikslingumo vertinimo. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobÅ«džio klausimus, kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas teismo gali bÅ«ti panaikinamas tik nustačius, kad pažeistos Å¡io nutarimo priėmimo procedÅ«ros, priimtas nutarimas akivaizdžiai pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Ä®BÄ® ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iÅ¡ varžytynių tvarkos apraÅ¡o nuostatos bÅ«tent kreditorių susirinkimui, o ne teismui suteikia teisę nustatyti parduodamo turto kainÄ ir tvarkÄ , teismas neturi įgaliojimų už kreditorių susirinkimÄ spręsti susirinkimui priskirtų klausimų. Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas tik jo nuomone, nepateikiant jokių objektyvių Å¡iÄ nuomonę pagrindžiančių įrodymų.

Ä®BÄ® neįtvirtino privalomos bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo kainos nustatymo tvarkos ar kriterijų, kuriais vadovaujantis ji turėtų bÅ«ti apibrėžta, todėl teisė spręsti dėl Å¡ios procedÅ«ros tikslingumo paliekama kreditoriams. PareiÅ¡kėjas siekia pakeisti kreditorių 2011 m. spalio 17 d. nutarimo nustatytÄ turto pardavimo kainÄ ir tvarkÄ , tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių bÅ«tinumÄ keisi anksčiau nustatytÄ tvarkÄ . Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį dalykas Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas E. V. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir ginÄÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2012 m. liepos 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimus atsisakyti pritarti BUAB „Egvilta“ žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos nustatymui ir BUAB „Egvilta“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymui.

Skunde nurodo, kad bankroto procedÅ«rų operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principai negali bÅ«ti laikomi prioritetiniais ir aukščiau už bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių interesus. Bankroto proceso tikslai yra nukreipti bÅ«tent į maksimalų kreditorių turtinių interesų (finansinių reikalavimų) patenkinimÄ , todėl esant prieÅ¡prieÅ¡ai tarp bankroto proceso operatyvumo ir kreditorių reikalavimų maksimalaus patenkino principų, pirmenybė (prioritetas) turi bÅ«ti suteiktas pastarajam principui.

Vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedÅ«ras, siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų, bet ne tik tų, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka, patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Jeigu pardavus konkretų turtÄ dalimis bankrutuojanti įmonė gautų daugiau lėšų, negu jo pardavimo kaip vientiso objekto atveju, kreditoriai turėtų pasirinkti turto perleidimo dalimis bÅ«dÄ , kuris naudingesnis bankrutuojančiai įmonei bei jos kreditoriams.

Tai nustatoma įvertinus duomenis, susijusius su turto perleidimo rinkos verte. Apelianto nuomone, negalima laikyti, kad nustatyta pardavimo kaina, kuriÄ pasiÅ«lė pats hipotekos kreditorius, yra teisinga, atitinka įmonės bei visų jos kreditorių teisėtus interesus. Tik atlikus turto, kaip vientiso objekto, bei turto, parduodamo dalimis, rinkos įvertinimÄ pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus arba gavus kitų parduodamo turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, galima spręsti dėl įmonei ir visiems jos kreditoriams tinkamiausio pardavimo bÅ«do bei kainos.

Apeliantas pažymėjo, kad BUAB „Egvilta“ priklausančio turto pardavimo kainÄ pasiÅ«lė hipotekos kreditorius, t. y. asmuo, kurio reikalavimų patenkinimas užtikrintas iÅ¡ varžytynių parduodamo turto įkeitimu, dėl ko jis gali neturėti intereso siekti aukščiausios turto pardavimo kainos.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ trečiasis asmuo AS „UniCredit Bank“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad bankroto procesas yra kolektyvinis ir juo siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkiÄ skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus.

Nutarimus BAUB „Egvilta“ susirinkimas priėmė balsų dauguma, t.y. už nutarimus balsavo 53,16 procentų visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, todėl nutarimai yra priimti nepažeidžiant Ä®BÄ® reikalavimų ir yra teisėti. PareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymas teisiÅ¡kai nėra galimas, nes tam, kad atsirastų 3 turtinės teisės (nuomos teisės) į valstybinės žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), turėtų bÅ«ti nutraukta esama nuomos sutartis ir pasiraÅ¡omos trys naujos nuomos sutartys.

Pažymėjo, kad žemės nuomos sutartis, reikalinga tinkamai eksploatuoti statinį, sudaroma su kiekvieno atskiro statinio savininku. BUAB „Egvilta“ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo pastatė tik vienÄ statinį, todėl jau esanti viena valstybinės žemės nuomos teisė į sklypÄ , neesant kitų statinių, negali bÅ«ti tiesiog iÅ¡dalinta apelianto siÅ«lytu bÅ«du, pasiraÅ¡ant vidinę naudojimosi tvarkÄ . Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad vienu nekilnojamojo turto objektu disponuojančios įmonės bankroto procesas tęsiasi jau nuo 2009 metų, nėra atsiskaityta nei su vienu kreditoriumi ir neatlygintos administravimo iÅ¡laidos.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų ribose, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje nustatyta, kad BUAB Egvilta“ kreditorių susirinkimas 2011 m. spalio 17 d. nutarimu patvirtino Å¡iai bendrovei priklausančio turto pardavimo tvarkÄ ir kainÄ .

Apeliantas, bankrutuojančios bendrovės kreditorius, manydamas, kad nustatyta tvarka ir kaina neatitinka jo ir bankrutuojančios įmonės interesų, minėto kreditorių susirinkimo nutarimo įstatyme nustatytais terminais neginčijo, o inicijavo pakartotinį turto pardavimo tvarkos ir kainos svarstymÄ kreditorių susirinkime. Pakartotinai nagrinėdamas apelianto (vieno iÅ¡ kreditorių) iÅ¡keltÄ klausimÄ , kreditorių susirinkimas 2012 m. liepos 18 d. nutarimu nusprendė atsisakyti pritarti BUAB „Egvilta“ žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos nustatymui ir BUAB „Egvilta“ priklausančio nekilnojamojo turto siÅ«lomos naujos pardavimo tvarkos ir kainų nustatymui.Apeliantas ginčija kreditorių susirinkimo 2012 m. liepos 18 d. nutarimÄ dėl to, kad ankstesniu (2011 m. spalio 17 d.) kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta turto pardavimo tvarka ir kaina yra orientuota į operatyvų bankroto proceso vykdymÄ , tačiau ji pažeidžia maksimalaus kreditorių reikalavimų patenkinimo principÄ .

Å iuo atveju įmonei pardavus savo turtÄ dalimis, ji galėtų patenkinti daugiau kreditorių reikalavimų. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Å¡io apelianto argumento pažymi, kad CPK 178 straipsnyje yra numatyta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija kreditorių susirinkimo nutarimÄ tuo pagrindu, kad kreditorių nustatyta turto pardavimo tvarka ir kaina yra mažiau naudinga nei siÅ«lo apeliantas, tačiau Å¡ių savo nurodomų aplinkybių jis nepagrindžia jokiais įrodymais.

Apeliantas pateikia tik prielaidas, kad teisė į žemės sklypÄ gali bÅ«ti padalinta nustatant naudojimosi tvarkÄ , kad naudojimosi tvarkos nustatymo iÅ¡laidos bus nedidelės, kad tai bÅ«tų naudingiau, tačiau visos minėtos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais objektyviai jas pagrindžiančiais įrodymais. Tai, kad apelianto siÅ«lomas variantas yra ekonomiÅ¡kai naudingesnis yra tik jo subjektyvi nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais skaičiavimais bei rinkos analize. Apeliantas, nurodydamas, kad bankrutuojanti įmonė, parduodama turtÄ ir turtines teises dalimis, gaus daugiau pajamų, pripažino, kad jo nurodomoms aplinkybėms nustatyti bÅ«tina atlikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį turto vertinimÄ , tačiau jokio vertinimo ar turto pardavimo tvarkos pakeitimo naudingumo analizės nepateikė nei klausimÄ nagrinėjusiam kreditorių susirinkimui, nei teismui.

Apeliantas taip pat nurodė, kad Å¡iuo metu nustatyta turto pardavimo kaina buvo pasiÅ«lyta hipotekos kreditoriaus, kuris neturi intereso parduoti turtÄ už didesnę kainÄ , nes jo reikalavimams patenkinti pakaks ir Å¡iuo metu nustatytos turto pardavimo kainos. Teisėjų kolegija pastebi, kad turto pardavimo kaina buvo nustatyta 2011 m. spalio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, apeliantas jos neginčijo, nepateikė jokių įrodymų, kad Å¡i kaina yra aiÅ¡kiai per maža. Be to, ta aplinkybė, kad nuo 2011 metų turtas nebuvo parduotas, patvirtina, kad jo kaina nėra akivaizdžiai per maža.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas, atskiruoju skundu nesutikdamas su nustatyta bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarka ir reikalaudamas jÄ peržiÅ«rėti, savo nurodomų argumentų dėl didesnio ekonominio naudingumo turtÄ parduodant dalimis nepagrindė jokiais įrodymais, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais ir naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                  ArtÅ«ras Driukas                                                                               Danutė MilaÅ¡ienė                                                                               Vigintas ViÅ¡inskis                                                                                                  Â