2025-02-10 Nr. BB-689-1-01-1-32300-2021-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-312/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32300-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo P. J. gynėjo advokato Irmanto Dobilo kasacinio skundo dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo P. J. gynėjas advokatas I. Dobilas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą P. J. nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3–5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus, be to, nesivadovavo teismų praktika, reglamentuojančia bendrąsias ir specialiąsias (taikomas bylose dėl smurto artimoje aplinkoje) įrodymų vertinimo taisykles. Vertinant smurto artimoje aplinkoje aplinkybes, buvo padarytos nenuoseklios ir logikai prieštaraujančios bei BPK reikalavimų neatitinkančios išvados. Apkaltinamasis nuosprendis P. J. atžvilgiu grindžiamas tik prieštaringais įrodymais, prielaidomis ir spėjimais, išplaukiančiais iš nukentėjusiųjų nenuoseklių parodymų bei neteisingai, vienpusiškai įvertintų liudytojų parodymų, nepagrįstai pirmenybę suteikiant P. J. kaltinantiems įrodymams ir ignoruojant jį teisinančius įrodymus. Teismai, nepašalindami įrodymuose esančių prieštaravimų, neteisingai vertindami įrodymus, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą.

Pasak kasatoriaus, apkaltinamajame nuosprendyje nepagrįstai nuteistojo motinos, patėvio ir jų kaimynių, taip pat tetos ir pusseserės teisme duoti parodymai vertinti kaip nepatikimi, preziumuojant jų suinteresuotumą bylos baigtimi. Taip buvo pašalinti beveik visi nuteistajam palankių liudytojų parodymai. Vien giminystės ar šeiminiai ryšiai, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, savaime neleidžia liudytojų parodymų nevertinti ar pripažinti juos nepatikimais (melagingais). Tendencingai ir nepagrįstai buvo atsisakyta vertinti ir darželio auklėtojos L. D. parodymus. Kasatorius pažymi, kad nedalyvavo įvykiuose ir nematė jokio smurtavimo fakto ne tik pirmiau nurodyti gynybos liudytojai, bet ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos bei krizių centro darbuotojai, tačiau pastarųjų išvestiniais kaltinančiais parodymais apie nuteistojo elgesį nuosprendyje vadovautasi. Kasatoriaus nuomone, Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir krizių centro specialisčių paaiškinimai negali būti prilyginami specialių žinių turinčių teismo ekspertų vertinimams (išvadoms), todėl jie laikytini tik išvestiniais įrodymais, turinčiais tokią pačią įrodomąją galią, kaip ir nuteistojo giminaičių parodymai. Be to, nebuvo vertinama, kad minėtos specialistės dėl tarnybinio pavaldumo nėra nepriklausomos.

Kasatoriaus teigimu, liudytojų parodymų objektyvumas ir patikimumas buvo vertinamas tik pagal tai, ar liudytojų parodymai patvirtina nuteistojo smurtavimo faktą. Buvo ignoruojami P. J. teisinantys buto, kuriame jis gyveno su šeima, kaimynų parodymai. P. J. kaltinimas smurtu artimoje aplinkoje grindžiamas tik nukentėjusiosios nenuosekliais ir prieštaringais parodymais bei jos teismui pateikta įvykių versija. Liko neįvertinta, kad teismo posėdyje nukentėjusioji pripažino, jog dalis jos pranešimų policijai dėl nuteistojo smurtavimo buvo melagingi. Nuteistasis prašė pirmosios instancijos teismo pridėti prie nagrinėjamos bylos civilines bylas, kuriose nukentėjusiosios ir jos tėvų parodymai dėl šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių esmingai skiriasi. Be to, kasatoriaus manymu, nukentėjusiems nepilnamečiams turėjo būti atlikta papildoma psichiatrinė ekspertizė, nes vaikams kompleksinė teismo psichiatrinė ekspertizė buvo atlikta bylos proceso pradžioje, kai dar byloje nebuvo nuteistojo, liudytojų parodymų ir kitų duomenų, tarp jų ir pažymos apie Ž. N. nuo gimimo nustatytą centrinės nervų sistemos sudirginimo sindromą, kuris turi įtakos jo savijautai. Taigi vėliau byloje atsiradę duomenys, taip pat ir susiję su vaiko diagnoze, nebuvo žinomi ekspertėms ir nebuvo vertinami ekspertizės išvadose. Į bylą pateiktam psichologiniam nukentėjusiųjų vertinimui prieštarauja pedagogų ir mokyklos psichologės parodymai. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nukentėjusių nepilnamečių parodymų turinį ir reikšmę, rėmėsi neaktualia teismų praktika, ją iškraipydamas ir plečiamai aiškindamas.

Kasatorius nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį P. J. taikyta nepagrįstai. Nuteistojo veiksmuose nėra šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos požymių – veikos pavojingumo. Teisėtas kreipimasis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir skambinimas telefonu į Bendrąjį pagalbos centrą nepagrįstai kriminalizuotas, neatskleistas grasinimo „atimti vaiką“ turinys ir ši frazė teisiškai nekvalifikuota. Be to, detaliai neįvertintas ir neatskleistas bauginimų sistemingumas 2014–2021 m. laikotarpiu, prieš nukentėjusiąją naudojamos psichinės prievartos dažnumas. Kasatorius nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad septynių metų laikotarpiu nukentėjusieji patyrė iš nuteistojo ne mažiau kaip septynis grasinimus. Nereguliarūs, tarpusavyje nesusiję ir nutolę dideliais laiko tarpais (metais) nuteistojo veiksmai nerodo jų realumo ir pavojingumo, todėl neatitinka sistemingumo požymio. Pirmosios instancijos teismas neįrodė, kad grasinimai buvo vykdomi kryptingai, esant vieningai tyčiai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame nuteistojo P. J. gynėjas I. Dobilas išreiškia nesutikimą su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis ir pateikia subjektyvią nuomonę, kaip turėtų būti vertinami atskiri bylos įrodymai ir į kokius konkrečiai turėtų būti atsižvelgiama, sprendžiant P. J. atsakomybės klausimą pagal BK 138 straipsnio dalies 1, 3, 5 punktus, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde keliamus klausimus dėl bylos įrodymų vertinimo, jų nepatikimumo ir reikalingumo skirti pakartotinę psichiatrinę ekspertizę nepilnamečiams nukentėjusiesiems apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Šis teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus (tarp jų ir ginčijamas ekspertizės akto išvadas) bei pripažindamas P. J. kaltu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dviem savo šeimos nariams – sugyventinės nepilnamečiams sūnums, panaudojant prieš juos psichinį ir fizinį smurtą, taip pat fizinio skausmo jiems sukėlimo bei fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui – sugyventinei, įrodymų vertinimą ir apkaltinamojo nuosprendžio surašymą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidė. Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo galimai padarytą teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidą. Kasacinio skundo grindimas ne teisiniais argumentais, o deklaratyviais teiginiais apie vertinant įrodymus teismų galimai padarytus BPK reikalavimų, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų pažeidimus, netinkamą teismų praktikos taikymą nelaikytinas tinkamu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo matyti, kad BK 145 straipsnio 2 dalies taikymas nebuvo ginčijamas dėl jame nurodytos nusikalstamos veikos požymių P. J. veiksmuose buvimo, t. y. nebuvo keliami klausimai dėl P. J. atliktų veiksmų pavojingumo, bauginimo sistemingumo ir kitų sudėties požymių, ir dėl jų apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl BK 145 straipsnio 2 dalies taikymo šiais aspektais negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo P. J. gynėjo advokato Irmanto Dobilo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Danutė Jočienė

Sigita Jokimaitė