2025-03-05 Nr. CB-1358-2-68-3-21074-2022-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-681

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21074-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. vasario 19 d. paduotu ieškovo E. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovėms R. M. ir L. A. dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektais tvarkos nustatymo ir pagal atsakovių R. M., L. A. priešieškinį ieškovui E. M. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarkos nustatymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, o atsakovių priešieškinį atmetė ir:

1) nustatė buto Nr. 3 (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. 2 (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, ieškovui skiriant naudotis 9,90 kv. m ploto buto Nr. 2 patalpą, plane žymimą Nr. 2-1, taip pat skiriant bendrai su atsakovėmis naudotis bendro naudojimo patalpą – koridorių, plane žymimą Nr. 3-3;

2) nustatė žemės sklypo dalies, žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartyje pažymėtos indeksu „A“ ir skaičiais 1, 2, 11, 10, 9, 8, 1, naudojimosi tvarką, ieškovui skiriant naudotis žemės sklypo dalį, žymimą koordinačių taškais: (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimą ir ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies ir nutarė atidalyti ieškovui priklausančias po 3/16 dalis butų Nr. 2 ir Nr. 3, ir priteisti atsakovėms R. M. ir L. A. po 3/32 butų Nr. 2 ir Nr. 3 dalis, o ieškovui priteisti kompensaciją iš atsakovių iš abiejų po 3196,88 Eur už kiekvieną butą, t. y. (4 x 3196,88 Eur); teismas nutartimi taip pat nustatė 957/1428 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio mėn. 25 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartyje pažymėtų indeksu „A“ ir skaičiais 1, 2, 11, 10, 9, 8, 1, naudojimosi tvarką pagal matininko M. K. 2023 m. rugsėjo 20 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, skiriant ieškovui E. M. naudotis 179 kv. m žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „C“ ir skaičiais 1-2-3-4-5, o atsakovėms R. M. ir L. A. bendrai skiriant naudotis 778 kv. m žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „A“.

Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimą.

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kodėl vadovaujasi atsakovių pateiktais UAB „Geolimbas“ matininko D. V. pateiktais žemės sklypo ploto paskaičiavimais, o ne ieškovo pateiktais geodezininko P. Š. ploto paskaičiavimais, ir kodėl šiuos du rašytinius įrodymus vertina kitaip nei pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo nagrinėjo selektyviai pasirinktą dalį bylos aplinkybių, neatlikdamas pirmosios instancijos teismo išvadų dėl tų aplinkybių vertinimo. Teismas nurodė, kad „Butai Nr. 2 ir Nr. 3 yra vienintelis atsakovei R. M. nuosavybės teise priklausantis gyvenamosios paskirties būstas“. Tačiau atsakovės gyvenamoji vietą deklaruota bute Nr. 3, o ne bute Nr. 2. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad Butas Nr. 2 nėra atsakovės L. A. gyvenamoji vieta, tačiau nepasisakė, kodėl įrodymus vertino kitaip negu pirmosios instancijos teismas, ir kodėl šios atsakovės interesus teismas įvertino kaip svarbesnius už ieškovo.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.37 straipsnio 1 dalį, 4.76 straipsnį ir 4.77 straipsnio 2 dalį. Byloje jokių duomenų apie bendrojo daikto ar jo vertės padidinimą nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 4.77 straipsnio 2 dalies nuostatas, juolab teismas nepasisakė, kaip konkrečiai jas taikė.

3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, netinkamai pritaikė ir aiškino materialiosios teisės normas – CK 4.80 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 6 ir 7 dalis. Teismui atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės butus, bendrojoje dalinėje nuosavybėje liko žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame yra daugiabutis namas, kuriame yra butai (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas priimdamas nutartį neįvertino, kad Žemės įstatymo 29 straipsnio 6 dalies ribojimai apriboja ieškovo teisę disponuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) jam nuosavybės teise priklausančia dalimi, kadangi jis neturi nuosavybės teisės į šiame sklype esančio statinio dalį. Apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis prieštarauja Žemės įstatymo 29 straipsnio 7 dalies reikalavimui, kad perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame gyvenamajame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame gyvenamajame name eksploatuoti. Kaip yra nurodyta ieškovo atsiliepime į patikslintą priešieškinį, pagal žemės sklypų vertes Vilniaus miesto dalyje, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo tinkamo daugiabučių namų statybai kvadratinio metro kaina yra ne mažesnė nei 550 Eur, todėl ieškovas nėra suinteresuotas perleisti turimą turtą pigiau nei jo rinkos vertė, ir galimas tik visos turimos sklypo dalies pardavimas, o atsakovių reikalavimai perimti ieškovui nuosavybės teise priklausančias butų dalis, tačiau atsisakant perimti nuosavybės teisę į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiems butams daugiabučiame gyvenamajame name eksploatuoti, ir atsisakymas kompensuoti žemės rinkos vertę prieštaravo įstatymų nuostatoms ir negalėjo būti tenkinti.

4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.80 straipsnio 1 dalį. Nei viena atsakovė nereiškė reikalavimo atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas taip pat nereiškė ieškinio reikalavimo atidalyti jam priklausančių butų dalių. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 45 punkte nurodė „Atsakovės prašo kiekvienai iš atsakovių nuosavybės teise skirti po lygią atidalintą ieškovo dalį bendroje dalinėje Butų Nr. 2 ir Nr. 3 nuosavybėje.“ Akivaizdu, kad atsakovės prašo atidalyti ne kiekvieną jai priklausančią turto dalį, o kito bendraturčio – ieškovo turto dalį, ko nenumato CK ir ką draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija.

5. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad yra tenkinta 25 proc. ieškinio reikalavimų ir 75 proc. priešieškinio reikalavimų. Tačiau atsakovių pateiktame patikslintame priešieškinyje buvo išdėstyti 5 reikalavimai, iš kurių apeliacinės instancijos teismas tenkino du, t. y. tenkino 40 proc. atsakovių reikalavimų. Ieškinyje buvo išdėstyti du reikalavimai – nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypo dalimi ir nustatyti naudojimosi tvarką butais. Taigi, jei buvo tenkinta ieškinio dalis dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypo dalimi nustatymo, tai patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį. Akivaizdus patenkintų reikalavimų proporcijų nurodymas nesiremiant pareikštų reikalavimų kiekiu, o traktuojant proporcijas atsakovių naudai taip pat kelia abejonių ir dėl apeliacinės instancijos teismo galimo šališkumo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti E. M. 300 (tris šimtus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. vasario 17 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 18, kodas ZO02703.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Eglė Zemlytė