Legislator Case Law & Legislation
b4c15c5c-e381-44ee-9607-a04bebff382a AI generated

b4c15c5c-e381-44ee-9607-a04bebff382a · Kauno apygardos teismas

Case Number b4c15c5c-e381-44ee-9607-a04bebff382a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys V. A., I. A., dėl pripažinimo teisės privatizuoti butÄ irn u s t a t ė :ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jam teisę privatizuoti 37,53 kv.m. gyvenamÄ sias patalpas - dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, pagal Butų privatizavimo įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis ir įpareigoti atsakovÄ Kauno miesto savivaldybę sudaryti su A. A. buto pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad jog 1992 m. gruodžio mėn. Kauno miesto valdyba iÅ¡davė orderį, kurio pagrindu ieÅ¡kovui leista apsigyventi Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas. 1993 m. kovo 3 d. kartu su žmona nuvyko į notarų biurÄ , kur buvo patvirtintas Å¡eimos narių susitarimas dėl buto privatizavimo, tÄ pačiÄ dienÄ Å¡Ä¯ pareiÅ¡kimÄ ir praÅ¡ymÄ leisti privatizuoti butÄ pateikė Kauno miesto savivaldybei, vėliau savivaldybė pareikalavo papildomai pateikti buto nuomos sutartį, bet tÄ sutartį pati savivaldybė su ieÅ¡kovu sudarė tik 1999 m.

Legislator headnote

AI generated

b4c15c5c-e381-44ee-9607-a04bebff382a · Kauno apygardos teismas: Taip pat mano, jog teismas nepagrįstai nevertino, kad ieÅ¡kovas veikė aplaidžiai ir nerÅ«pestingai norėdamas įgyvendinti teisę į buto privatizavimÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, bei pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas proporcingumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principus, nepagrįstai didžiÄ jÄ atsakomybės dalį dėl tariamai pradėtos, bet nebaigtos, buto (duomenys neskelbtini) , Kaune, privatizavimo procedÅ«ros perkėlė atsakovui, nors tuo metu galioję teisės aktai numatė ieÅ¡kovo aktyviÄ pareigÄ atlikti veiksmus, bÅ«tinus teisei privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis įgyti ir įgyvendinti.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-602-555/2012 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06820-2011-0      Pirmosios instancijos teismo teisėja Edita Å liumpienėProcesinio sprendimo kategorija;30.6;114.11;121.18;121.21(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Egidijaus TamaÅ¡ausko, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Jolitos Cirulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

A. ieÅ¡kinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys V. A., I. A., dėl pripažinimo teisės privatizuoti butÄ irn u s t a t ė :ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jam teisę privatizuoti 37,53 kv.m. gyvenamÄ sias patalpas - dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, pagal Butų privatizavimo įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis ir įpareigoti atsakovÄ Kauno miesto savivaldybę sudaryti su A. A. buto pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad jog 1992 m. gruodžio mėn. Kauno miesto valdyba iÅ¡davė orderį, kurio pagrindu ieÅ¡kovui leista apsigyventi Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas. 1993 m. kovo 3 d. kartu su žmona nuvyko į notarų biurÄ , kur buvo patvirtintas Å¡eimos narių susitarimas dėl buto privatizavimo, tÄ pačiÄ dienÄ Å¡Ä¯ pareiÅ¡kimÄ ir praÅ¡ymÄ leisti privatizuoti butÄ pateikė Kauno miesto savivaldybei, vėliau savivaldybė pareikalavo papildomai pateikti buto nuomos sutartį, bet tÄ sutartį pati savivaldybė su ieÅ¡kovu sudarė tik 1999 m.

IeÅ¡kovas tiek iki 1999 m., tiek ir po to ne kartÄ kreipėsi į savivaldybę dėl privatizavimo proceso, tačiau kaskart vis kiti darbuotojai ieÅ¡kovui sakydavo, jog klausimas vis dar sprendžiamas. 2011 m. sausio 12 d. ieÅ¡kovas negavęs jokio atsakymo dėl buto privatizavimo dar kartÄ jau su raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovo administracijos Privatizavimo skyrių. 2011-01-26 raÅ¡tu atsakovo administracijos Privatizavimo skyrius ieÅ¡kovÄ informavo, kad teisinio pagrindo ieÅ¡kovui lengvatinėmis sÄ lygomis parduoti gyvenamÄ sias patalpas (duomenys neskelbtini) Kaune, nėra, nurodė, jog reikia kreiptis į teismÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino nepraleido, nes apie pažeistÄ teisę sužinojo tik 2010- 2011 m. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, pripažino ieÅ¡kovui A. A. teisę privatizuoti nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) , Kaune, pagal Butų privatizavimo įstatymÄ lengvatinėmis sÄ lygomis ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti su juo Å¡ios patalpos pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad 1991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iÅ¡ valstybės (savivaldybės) gyvenamÄ sias patalpas, teisė įsigyti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., iÅ¡skyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206), tačiau ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui.

Taip pat nurodė, kad atsakovas byloje ginčijo vienÄ iÅ¡ privatizavimo sÄ lygų - kad ieÅ¡kovas nustatytu laikotarpiu nepradėjo privatizavimo procedÅ«ros. Nors Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento Privatizavimo skyriaus raÅ¡te nurodyta, jog ieÅ¡kovo pateikto praÅ¡ymo dėl buto privatizavimo Kauno miesto savivaldybėje nėra, Å¡io dokumento saugojimo terminas pasibaigęs (b.l. 14), tačiau teismas, įvertinęs įrodymų visetÄ , sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovas 1993 03 04 pateikė praÅ¡ymÄ dėl buto privatizavimo ir atliko veiksmus nuomojamo buto privatizavimo procesui pradėti.

Pažymėjo, kad privatizavimo procedÅ«ra buvo pradėta, tačiau ji lig Å¡iol nebaigta, nei ieÅ¡kovas, nei jo sutuoktinė –V. A. nėra lengvatine tvarka įsigiję jokio buto pagal Butų privatizavimo įstatymÄ (b.l. 46). Teismas taip pat sprendė, kad butas negalėjo bÅ«ti privatizuotas dėl atsakovo kaltės - atsakovas, turėdamas ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl buto privatizavimo, turėjo paruoÅ¡ti reikalingus dokumentus ir tęsti pradėtÄ procedÅ«rÄ arba atsakyti į ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ iki įstatymo nustatyto termino privatizuoti butus (duoti teigiamÄ arba neigiamÄ atsakymÄ ), kaip tai numatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 774 patvirtinta tuo metu galiojusi Gyventojų pareiÅ¡kimų, skundų ir pasiÅ«lymų nagrinėjimo valstybės valdymo organuose, įmonėse įstaigose bei organizacijose tvarka (8-12 punktai), Å¡ių pareigų atsakovui neatlikus, ieÅ¡kovo teisės dėl buto privatizavimo buvo pažeistos.

Teismas konstatavo, kad privatizavimas nebuvo baigtas dėl nuo ieÅ¡kovo nepriklausančių priežasčių. Kadangi ieÅ¡kovas apie jo pažeistas teises sužinojo tik 2011 01 26, todėl, teismo vertinimu, senaties terminas nepraleistas. Atsižvelgdamas į tai, kad buto privatizavimo procedÅ«ra įstatymo nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka buvo pradėta, tačiau nebaigta, ieÅ¡kovas yra nepasinaudojęs Butų privatizavimo nuostatomis butui privatizuoti, taip pat vadovaujantis protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisėtų lÅ«kesčių principais, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Tenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovo priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Mano, kad teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , be pagrindo rėmėsi 1993-03-03 susitarimu bei padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas 1993-03-04 pateikė praÅ¡ymÄ dėl buto privatizavimo ir atliko veiksmus nuomojamo buto privatizavimu atlikti. Pažymi, jog VÄ® Registrų centro Kauno filialo 2011-07-29 raÅ¡tas nepatvirtino aplinkybės, jog ieÅ¡kovas 1993-03-04, kaip nurodė teismas, pateikė praÅ¡ymÄ bei kitus dokumentus dėl ginčo buto privatizavimo bei, kad pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ buvo padaryta buto techninė byla.

Apelianto nuomone, pateikti į bylÄ dokumentai nepatvirtino, kad galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui ieÅ¡kovas kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas subjektinės teisės privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas neįgijo. Pažymi, kad pagal LR Butų privatizavimo įstatymo 1992-11-01 ir 1993-05-01 redakcijas pareiÅ¡kimai dėl butų privatizavimo negalėjo bÅ«ti pateikiami laikotarpiu nuo 1992-12-01 iki 1993-05-01, be to, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, ar tiesiogiai, ar per Kauno miesto savivaldybę kreipėsi į Seimo sudarytÄ komisijÄ , kurios sprendimas leisti ar neleisti privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas buvo privalomas.

Kadangi ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, pavirtinančių, jog nuo 1993-03-04, kaip teigė ieÅ¡kovas, kai buvo pateiktas praÅ¡ymas dėl buto privatizavimo, iki 1998-07-01, kada galiojo LR Butų privatizavimo įstatymas, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl to, jog nevykdomas buto privatizavimas, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovas pats nesirÅ«pino gyvenamosios patalpos privatizavimo eiga, netinkamai įgyvendino įstatymo jam suteiktÄ subjektinę teisę, todėl, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo laikė, jog ginčo butas negalėjo bÅ«ti privatizuotas dėl atsakovo kaltės. Teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, vadovavosi vien tik ieÅ¡kovo, trečiojo asmens žodiniais paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia Å¡iuos žodinius parodymus.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad Butų privatizavimo įstatymas pilna apimtimi galiojo tik iki 1998 m. liepos 1 d., o ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu į Kauno miesto apylinkės teismÄ kreipėsi tik 2011 metais, atsakovas prašė pirmosios instancijos teismÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti, tačiau teismas, nepagrįstai pripažindamas, kad ieÅ¡kovas laiku ir tinkamai įgyvendino savo subjektinę teisę kreipdamas į Kauno miesto savivaldybę dėl ginčo patalpų privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis, buvo nenuoseklus bei nepagrįstai nusprendė, jog taikyti ieÅ¡kinio senaties termino Å¡ioje byloje nėra pagrindo, nes ieÅ¡kovas apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2011-01-26, kai gavo iÅ¡ Privatizavimo skyriaus raÅ¡tÄ (b.l. 13).

Taip pat mano, jog teismas nepagrįstai nevertino, kad ieÅ¡kovas veikė aplaidžiai ir nerÅ«pestingai norėdamas įgyvendinti teisę į buto privatizavimÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, bei pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas proporcingumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principus, nepagrįstai didžiÄ jÄ atsakomybės dalį dėl tariamai pradėtos, bet nebaigtos, buto (duomenys neskelbtini) , Kaune, privatizavimo procedÅ«ros perkėlė atsakovui, nors tuo metu galioję teisės aktai numatė ieÅ¡kovo aktyviÄ pareigÄ atlikti veiksmus, bÅ«tinus teisei privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis įgyti ir įgyvendinti.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A.

A. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis - laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, kurias apsprendžia apeliaciniame skunde nurodomi nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvai bei teisiniai argumentai, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek faktine, tiek teisine prasme.Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieÅ¡kovas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu įgijo subjektinę teisę privatizuoti nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) , Kaunas, kuri turėtų bÅ«ti ginama ir pasibaigus Å¡io įstatymo galiojimui.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas A. A. pradėjo nuomojamo buto privatizavimo procedÅ«ras, nustatyta tvarka bei terminais pateikė bÅ«tinus tam dokumentus atitinkamoms institucijos, įgaliotoms spręsti privatizavimo klausimus, taigi įgijo subjektinę teisę ginčo objektÄ . Apeliantas nagrinėjamoje byloje ginčija ieÅ¡kovo teisę privatizuoti ginčo butÄ lengvatine tvarka dėl to, kad, jo teigimu, ieÅ¡kovas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neįgijo teisės privatizuoti ginčo butÄ , nes laiku ir tinkamai nepateikė praÅ¡ymo ir kitų privatizavimui reikalingų dokumentų.

Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas (su iÅ¡imtimis) galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali bÅ«ti įgyvendinamos ir turi bÅ«ti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant Å¡iam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje.

J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba bylos Nr. 3K-3-189/2006, kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbÄ , jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumÄ ir specifikÄ . Teismo pareiga sprendžiant Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiÅ¡kinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint omenyje butų privatizavimÄ numačiusių įstatymų pagrindinį tikslÄ â€“ suteikti nuomininkams galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008). Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybė teismine tvarka įgyvendinti Å¡io įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas ir pradėtas įgyvendinti asmenų privatizavimo teises nustatyta Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme. Å io įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamas savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas lengvatinėmis sÄ lygomis.

Jame nustatyta, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali bÅ«ti privatizuojamos laikantis sÄ lygos, kad jų pardavimo kaina nebÅ«tų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliacijÄ , kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ (Ä®statymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , yra nurodęs, kad Å¡ios teisės normos paskirtis – sudaryti galimybę Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedÅ«ras užbaigti Butų privatavimo įstatymui nustojus galioti.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ teismine tvarka galima apginti tik Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos. Å i teisės norma taikytina tokiais atvejais, kai, nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butÄ pažeidimo teisme iÅ¡spręstas ir priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butas turi bÅ«ti privatizuotas (parduotas) arba kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butÄ pažeidimo teisme dar neiÅ¡spręstas ir jį iÅ¡sprendus priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butÄ reikėtų privatizuoti (parduoti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

T. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-98/2002; 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2002; kt.). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, teisingai identifikavo sÄ lygų visumÄ , kuriai esant atsiranda teisė privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , t.y. asmens priskyrimas prie subjektų rato, kuriems Å¡is įstatymas suteikia teisę privatizuoti; ginčo patalpos priskyrimas gyvenamųjų patalpų, galinčių bÅ«ti privatizavimo objektu, kategorijai; asmenų, kuriems suteikta teisė privatizuoti, pasinaudojimas Å¡ia teise, atliekant tam bÅ«tinus veiksmus.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais apelianto argumentus, kad teismas turėjo aiškintis, ar ieškovas, galiojant atliko LR Butų privatizavimo įstatymui, atliko šiame įstatyme nurodytus būtinus veiksmus. Byloje nekvestionuojama aplinkybė, kad ieškovas Butų privatizavimo įstatymo prasme buvo tinkamas jam išnuomoto buto privatizavimo subjektas, o pats ginčo butas buvo tinkamas privatizavimo objektas, ir jokių tai paneigiančių duomenų nesama, tačiau byloje vienintele įrodinėjimo priemone-susitarimu tarp buto nuomininkų, sudarymu, buvo įrodinėta, kad jis iki 1998-07-01, t. y. iki kol Butų privatizavimo įstatymas galiojo visa apimtimi, šio įstatymo ir jo nuostatas konkretizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, būdu bei terminais kreipęsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus.

Pagrįsti tokius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, kaip pareiÅ¡kimo padavimas, vien susitarimo, kieno vardu bus privatizuotas butas, nėra pagrindo. Kolegijos vertinimu, tokie veiksmai privalo bÅ«ti tik aktyvÅ«s, o ne pasyvÅ«s, kaip situacijÄ traktuoja ieÅ¡kovas, nepagrįstai tvirtindamas, jog jo privatizavimo reikalais privalėjusios pasirÅ«pinti atitinkamos institucijos. Ä®statymų leidėjas imperatyviai nustatė, kokius veiksmus reikėjo atlikti kiekvienam asmeniui – gyvenamojo bÅ«sto nuomininkui, Å¡io asmens esamam ar buvusiam Å¡eimos nariui, siekiant privatizuoti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Pirmiausiai toks noras turėjo iÅ¡reikÅ¡tas objektyvia forma ir iki 1992-12-01 buvo privalu paduoti savivaldybei pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ , o jei namas, butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse – atitinkamai jų administracijai pareiÅ¡kimÄ dėl gyvenamojo namo ar buto įsigijimo (Butų privatizavimo įstatymo 1 str. ir 5 str. 2 d.). Ne dėl savo kaltės nustatytu laiku nepadavęs pareiÅ¡kimo gyvenamosios patalpoms privatizuoti, toks asmuo iki 1997-12-31 dar galėjo kreiptis į Seimo sudarytÄ komisijÄ , kuri turėjo teisę leisti Å¡iems asmenims paduoti pareiÅ¡kimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti.

Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieÅ¡kovas atliko Å¡iame įstatyme nustatytus bÅ«tinus veiksmus (padavė privatizavimo klausimÄ sprendusiai valstybės institucijai praÅ¡ymÄ privatizuoti ginčo butÄ ir kt.), o buto privatizavimo reikalais jis pradėjo rÅ«pintis tik 2011 m., todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas įgijo teisę privatizuoti ginčo butÄ ir atitinkamai Å¡i jo teisė buvo pažeista, yra nepagrįsta.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir konstatuoja, kad, byloje nenustačius Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintų visų bÅ«tinų privatizavimo sÄ lygų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos ir ieÅ¡kinį patenkino. Esant tokiems bylos duomenims teisėjų kolegija, remdamasi įrodymų tikėtinumo taisykle ir tikimybių pusiausvyros principu, pripažįsta, kad labiau tikėtina yra ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas tik 2011 metais ėmė rÅ«pintis buto privatizavimo reikalais.

Apie tai teisėjų kolegijai leidžia spręsti raÅ¡ytiniai įrodymai – ieÅ¡kovo pateiktas praÅ¡ymas Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Privatizavimo skyriui. Taigi net tikėtinai nenustačius aplinkybės, kad pareiÅ¡kimas tinkamai institucijai, tuo metu įgaliotai spręsti konkrečios gyvenamosios patalpos privatizavimo klausimÄ , buvo paduotas, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieÅ¡kovas, formaliai pagal įstatymÄ turėjęs teisę į privatizavimÄ , Å¡ia teise tinkamai nepasinaudojo ir neatliko net pradinių veiksmų, bÅ«tinų Å¡iai teisei įgyti.

Taigi jo ir atsakovo kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl ginčo buto privatizavimo nenusiklostė. Kadangi gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamÄ sias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpÄ , kÄ lėmė teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumas ir specifika, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ butų privatizavimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu gali bÅ«ti įgyvendintos ir turi bÅ«ti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant Å¡iam įstatymui, tačiau naujų teisių įgyti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-nutartis c.b.

Nr. 3K-3-394/2002; 2006-05-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189/2006; 2008-04-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-254/2008). Spręstina, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, taip pat civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimo institutÄ , įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ bei įrodymų vertinimÄ , taikė netinkamai. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota teismo pareiga, sprendžiant Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, teisės normas aiÅ¡kinti ir taikyti ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimÄ reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslÄ â€“ suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008, 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010).Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų skundžiamas sprendimas naikinamas (CPK 330 straipsnis) ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

SkundÄ tenkinus aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieÅ¡kinio senaties institutu susijusių faktinių aplinkybių nevertintini ir dėl jų kolegija nepasisako (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ė :           Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo A.

A. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                        Egidijus TamaÅ¡auskas Teisėjai                                                                                                 Evaldas Burzdikas                   Jolita Cirulienė