Legislator Case Law & Legislation
b4bf1168-e6ee-4797-bbf6-f462f91b0645 AI generated

b4bf1168-e6ee-4797-bbf6-f462f91b0645 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b4bf1168-e6ee-4797-bbf6-f462f91b0645
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

             Civilinė byla Nr. 2-1726/2014 (S)             Proceso Nr. 2-55-3-01033-2009-3             Procesinio sprendimo kategorija 126.8 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo Casterbridge Inc. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje Nr. B2-2616-104/2014; tretieji asmenys:

Legislator headnote

AI generated

b4bf1168-e6ee-4797-bbf6-f462f91b0645 · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsakovo vadovė nesiėmė jokių veiksmų, kad Å¡ios pareigos bÅ«tų iÅ¡vengta, neginčijo ir sutiko su nepagrįstai didelėmis netesybomis. Atsakovo vadovė sudarė įmonei nenaudingus sandorius, įmonės iÅ¡laidoms priskyrė kitų asmenų patalpų pagerinimo darbų iÅ¡laidas ir nesiėmė veiksmų įmonės mokumui iÅ¡laikyti. Å ių neteisėtų veiksmų padarinys yra atsakovo nemokumas, dėl kurio pareiÅ¡kėjas patyrė akcijų pirkimo sutarties kainos dydžio nuostolius, nes akcijų vertė dabar lygi nuliui.             Dėl kitų akcininkų ir R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Civilinė byla Nr. 2-1726/2014 (S)             Proceso Nr. 2-55-3-01033-2009-3             Procesinio sprendimo kategorija 126.8 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo Casterbridge Inc. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje Nr. B2-2616-104/2014; tretieji asmenys:

K. A. A., R. A., Z. A. ir L. M..              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Vilniaus sadutė“ (toliau – atsakovas) bankroto bylÄ . Atsakovo akcininkas Casterbridge Inc. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2012 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ praÅ¡ydamas atsakovo bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

PareiÅ¡kėjo teigimu, 2008 m. birželio 25 d. įsigijęs 50 proc. atsakovo akcijų, jis aktyviai domėjosi įmonės veikla, tačiau įmonės vadovė L. M., akcininkai Z. A. ir K. A. A. bei jų sÅ«nus R. A. neteikė pareiÅ¡kėjui informacijos apie įmonės veiklÄ , slėpė apie įmonei gresiantį nemokumÄ ir jį nulėmusius sandorius, nors pareiÅ¡kėjas ne kartÄ raÅ¡tu kreipėsi į įmonės vadovę su praÅ¡ymu informuoti apie įmonės finansinę padėtį ir Å¡aukiamus akcininkų susirinkimus.

Sužinojęs apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , pareiÅ¡kėjas kreipėsi į kreditorius su pasiÅ«lymu sudaryti taikos sutartį bankroto byloje, taikos sutarties projekte nurodydamas, kad įsipareigoja atsiskaityti su visais kreditoriais per du mėnesius nuo teismo nutarties, kuria bÅ«tų patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Nė vienas iÅ¡ kreditorių su tokiomis taikos sutarties sÄ lygomis nesutiko.             PareiÅ¡kėjo nuomone, aukščiau nurodyti asmenys, veikdami bendrai, siekė neteisėtai įgyti atsakovo turtÄ ir tokiu bÅ«du padaryti didelės žalos vienam iÅ¡ akcininkų – pareiÅ¡kėjui, todėl yra pagrindas teigti, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia.

Atsakovas, atstovaujamas direktorės L. M., sudarė įmonės veiklos tikslų neatitinkančius sandorius, dėl kurių įmonė tapo nemoki. Sutartys, kurių pagrindu kilo kreditorių finansiniai reikalavimai: 1) 2007 m. gruodžio 6 d. su UAB „Mediteranija“ sudarytoje negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje buvo numatyta, kad vienaÅ¡aliÅ¡kas sutarties nutraukimas dėl atsakovo kaltės vertinamas 300 000 Lt bauda. Kadangi R. A. perėmė UAB „Mediteranija“ reikalavimo teisę pagal Å¡iÄ sutartį į 300 000 Lt baudÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovas pažeidė sutartį (vienaÅ¡aliÅ¡kai jÄ nutraukė).

PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovo direktorės L. M. veiksmai, sudarant sutartį, kurioje numatytos neprotingo dydžio netesybos, jÄ nutraukiant ir sutinkant dėl baudos mokėjimo, vertintini kaip neteisėti ir prieÅ¡taraujantys įmonės tikslams. R. A., perėmęs reikalavimo teisę iÅ¡ UAB „Mediteranija“, siekia įgyti atsakovo turtÄ , nes atsisako sudaryti taikos sutartį bankroto byloje;

2) UAB „Elvora“ atliko tuos pačius darbus, įvardytus UAB „Mobili statyba“ darbų atlikimo aktuose, todėl darytina išvada, kad UAB „Mobili statyba“ 203 999,63 Lt reikalavimas yra fiktyvus;

3) UAB „Naresta“ ir atsakovÄ siejo statybos rangos teisiniai santykiai, kurie vertintini kaip pažeidžiantys pareiÅ¡kėjo (akcininko) teisėtus interesus, kadangi darbai buvo atliekami ne tik atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), bet ir atsakovo akcininkams Z. A. ir K. A. A. nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose tame pačiame pastate. Be to, UAB „Naresta“ atliktų darbų aktuose fiksuojamos atliktų darbų apimtys neatitinka realiai atliktų darbų. UAB „Naresta“ atliktų darbų kaina negalėjo bÅ«ti padengta iÅ¡ atsakovo pajamų, o kitų finansavimo Å¡altinių nebuvo numatyta;

4) UAB „Elvora“ yra atsakovo kreditorius, kurio 76 420 Lt reikalavimo teisę bandė perimti pareiÅ¡kėjas, tačiau UAB „Elvora“ nurodė, kad šį reikalavimÄ už mažesnę sumÄ perėmė R. A.;

5) UAB „Baltic Communication Group“ perėmė teises ir įsipareigojimus pagal atsakovo ir UAB „Stesa“ 2007 m. gruodžio 28 d. sudarytÄ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovui kilo pareiga sumokėti 250 000 Lt baudÄ . Prie Å¡ios sutarties sudarytas papildomas susitarimas ir UAB „Stesa“ praÅ¡ymas pagrindžia faktÄ , kad bÅ«tent UAB „Stesa“ netinkamai vykdė sutartį, todėl atsakomybė turėjo kilti ne atsakovui.             PareiÅ¡kėjo nuomone, aukščiau nurodytus sandorius atsakovo direktorė sudarė iÅ¡ anksto žinodama, kad jų negalės įvykdyti, nes iÅ¡ įmonės veiklos gaunamos pajamos buvo nepakankamos padengti sandoriais prisiimtų įsipareigojimų, o kitų finansavimo Å¡altinių įmonėje nebuvo numatyta.

Didžioji dalis atsakovo įsiskolinimų susidarė dėl baudų už neįvykdytas sutartis ir už statybos rangos darbus, atliktus remontuojant atsakovo patalpas (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas pripažino, kad atsakovo patalpos realiai buvo remontuojamos, tačiau atkreipė dėmesį, jog nurodytame pastate patalpas turi ir atsakovo akcininkai Z. A. bei K. A. A., kurie jas įsigijo iÅ¡ sÅ«naus R. A.. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas teigė, kad, siekiant padidinti atsakovo įsiskolinimÄ ir pagerinti kitų asmenų turto bÅ«klę, visos pastato remonto iÅ¡laidos buvo priskirtos atsakovui, tokiu bÅ«du sukuriant įmonės nemokumo bÅ«senÄ .             Dėl atsakovo vadovės L.

M. veiksmų pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis aktyviai naudojosi savo neturtinėmis teisėmis, tačiau jos buvo ignoruojamos. PareiÅ¡kėjas 2009 m. ne kartÄ kreipėsi į atsakovo vadovę su praÅ¡ymais pateikti įmonės finansinę ataskaitÄ ir suÅ¡aukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimÄ , bet ji ignoravo Å¡iuos praÅ¡ymus. PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovo vadovė ir kiti akcininkai tyčia neteikė informacijos siekiant nuslėpti neteisėtus veiksmus. Kreditorių finansiniai reikalavimai kilo iÅ¡ pareigos sumokėti netesybas.

Atsakovo vadovė nesiėmė jokių veiksmų, kad šios pareigos būtų išvengta, neginčijo ir sutiko su nepagrįstai didelėmis netesybomis. Atsakovo vadovė sudarė įmonei nenaudingus sandorius, įmonės išlaidoms priskyrė kitų asmenų patalpų pagerinimo darbų išlaidas ir nesiėmė veiksmų įmonės mokumui išlaikyti. Šių neteisėtų veiksmų padarinys yra atsakovo nemokumas, dėl kurio pareiškėjas patyrė akcijų pirkimo sutarties kainos dydžio nuostolius, nes akcijų vertė dabar lygi nuliui.             Dėl kitų akcininkų ir R.

A. veiksmų pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Z. A. ir K. A. A., kuriems priklauso 50 proc. atsakovo akcijų, bendradarbiaudami su atsakovo vadove L. M. ir savo sÅ«numi R. A., tyčiniais veiksmais mažino įmonės akcijų vertę ir siekė pagerinti asmeninį turtÄ . Didelė dalis atsakovo įsiskolinimų susidarė už statybos rangos darbus, atliktus remontuojant atsakovo patalpas (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu patalpas turi ir atsakovo akcininkai K. A. A. bei Z. A., kurie patalpas įsigijo iÅ¡ savo sÅ«naus R.

A.. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie akcininkai neatlygintinai pagerino savo turtÄ , o atsakovas dėl to patyrė nuostolių, iÅ¡ kurių kildinami finansiniai reikalavimai bankroto byloje. Be to, K. A. A. ir Z. A. nebendravo su pareiÅ¡kėju, teigdami, kad įmonė veikia sklandžiai, nors tuo metu teisme jau buvo nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. R. A., bendradarbiaudamas su atsakovo direktore, suorganizavo statybos rangos sutarčių sudarymÄ , sukÅ«rė atsakovo nemokumo bÅ«senÄ ir siekia tapti pagrindiniu atsakovo kreditoriumi, kad galėtų už finansinius reikalavimus perimti atsakovo turtÄ .

Tokiais veiksmais minėti asmenys sumažino atsakovų akcijų vertę ir padarė turtinės žalos pareiÅ¡kėjui (akcininkui). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atmetė. Pirmiausia teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kimas atmestinas kaip paduotas asmens, neturinčio tokios teisės, nes pagal Ä®BÄ® 20 straipsnį praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gali paduoti įmonės kreditoriai arba bankroto administratorius.

Kitiems asmenims, pavyzdžiui, įmonės akcininkui, nesuteikta teisė tiesiogiai reikÅ¡ti teismui praÅ¡ymÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu. Tačiau, atsižvelgdamas į vieÅ¡Ä interesÄ bankroto byloje, teismas pasisakė dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas savo teiginiams pagrįsti nurodę eilę atsakovo vadovės L. M. sudarytų sandorių, kurie buvo pagrindu kreditorių finansiniams reikalavimams pareikÅ¡ti, ir eilę sandorių, kuriais reikalavimo teisės buvo perleistos (reikalavimo perleidimo sutartys, sudarytos tarp R.

A. ir UAB „Mobili statyba“, UAB „Mediteranija“, J. A. ir UAB „Naresta“). Teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodyti sandoriai buvo nagrinėjami teismų pagal pareiškėjo ieškinius. Trumpai aprašęs teismų nagrinėjamų civilinių bylų faktines aplinkybes ir jų išnagrinėjimo rezultatus bei pažymėjęs, kad šiose bylose nenustatytas pareiškėjo nurodytų sandorių ydingumas, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad šie sandoriai sudaryti atsakovo vadovei ir akcininkams netinkamai valdant įmonę.

Teismo nuomone, pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00128-09 nepatvirtina, kad atsakovo bankrotas yra tyčinis. Byloje nepasitvirtino pareiškėjo teiginiai, kad atsakovo lėšomis buvo pagerintas turtas, priklausantis įmonės akcininkams K. A. A. bei Z. A.. Kitų neteisėtų atsakovo vadovės L. M. veiksmų, kurie privedė įmonę prie bankroto, teismas nenustatė. Pareiškėjo teiginiai, kad statybos darbai kelis kartus viršijo atsakovo pajamas, teismo nuomone, nereiškia, kad įmonės valdymo organai turėjo tyčia privesti įmonę prie bankroto, nes statybos darbai perkami siekiant turto būklės pagerinimo.

Paprastai investicijos virÅ¡ija pajamas, o prieÅ¡ingu atveju įmonės augimas bÅ«tų neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad versle absoliučiai visi sandoriai nebÅ«na pelningi, nes egzistuoja tam tikra rizika, kad sandoris ar vykdomas projektas gali bÅ«ti nesėkmingi. Atsakovo vadovė patvirtino, kad kiekvienas jos sudarytas sandoris buvo suderintas ne tik su akcininkais K. A. A. bei Z. A., bet ir kitu akcininku UAB „Baltijos turto holdingas“, taip pat su ieÅ¡kovu, kai jis tapo atsakovo akcininku. Teismo nuomone, atsakovo bankrotÄ nulėmė verslo nesėkmė 2008 m. prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, o ne tyčiniai įmonės vadovės veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

Nenustatęs tyčinio bankroto požymių, teismas pareiÅ¡kimÄ atmetė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai              Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas Casterbridge Inc. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti UAB „Vilniaus sadutė“ bankrotÄ tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:             1. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. 2007 m. gruodžio 6 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp atsakovo ir UAB „Mediteranija“.

UAB „Mediteranija“ iniciatyva vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį, atsakovui kilo pareiga mokėti 300 000 Lt baudÄ . Reikalavimas dėl baudos sumokėjimo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo įsakymu, kurio L. M. neginčijo. Nuo 2005 m. iki 2008 m. atsakovas iÅ¡ UAB „Naresta“ užsisakė statybos darbų 1 433 219,24 Lt sumai. UAB „Mobili statyba“ ir atsakovas sudarė statybos rangos sutartį Nr. 20080204, pagal kuriÄ atsakovas už neva 2008 m. atliktus darbus turėjo sumokėti UAB „Mobili statyba“ 203 999,63 Lt.

Atsakovas nuo 2007 m. iki 2008 m. iÅ¡ UAB „Elvora“ užsisakė statybos darbų 155 162,46 Lt sumai. Taigi statybos darbus atsakovui priklausančiose patalpose tuo pat metu atliko trys įmonės. Atsakovo patalpos buvo pripažintos tinkamomis naudotis dar 2005 m., buvo itin geros bÅ«klės, reikalavo tik kosmetinio remonto, todėl nesuprantama, kokios objektyvios aplinkybės galėjo nulemti bÅ«tinybę papildomai užsisakyti statybos rangos darbų dviejų milijonų sumai. UAB „Baltic Communication Group“ perėmė įsipareigojimus ir teises pagal atsakovo ir UAB „Stesa“ 2007 m. gruodžio 28 d. sudarytÄ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovui kilo pareiga sumokėti 250 000 Lt baudÄ .

R. A. yra pagrindinis atsakovo kreditorius, įsigijęs finansinius reikalavimas iš kitų kreditorių už žymiai mažesnes kainas, pavyzdžiui, 300 000 Lt reikalavimas įsigytas už 35 000 Lt, o 250 000 Lt reikalavimas – už 10 000 Lt.. Jeigu šie finansiniai reikalavimai būtų pagrįsti (ne fiktyvūs), nei UAB „Mediteranija“, nei UAB „Baltic Communication Group“ nebūtų sutikę perleisti šiuos reikalavimus už tokias mažas sumas, kadangi atsakovas turėjo pakankamai turto visiškai įvykdyti šiuos reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas siÅ«lė sudaryti taikos sutartį bankroto byloje, padengdamas visų kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau pasiÅ«lymas buvo atmestas. Tai dar kartÄ patvirtina L. M. ir R. A. siekį, perėmus kitų kreditorių finansinius reikalavimus, neteisėtai perimti visÄ atsakovo turtÄ .             2. Dėl atsakovo sudarytų sandorių prieÅ¡taravimo įmonės veiklos tikslams ir interesams. Teismas net nevertino pareiÅ¡kėjo nurodytų sandorių ydingumo, o apsiribojimo civilinių bylų Nr. 2-652-25/2012, Nr. 2-2079-104/2014, Nr. 2-651-258/2012 ir jose priimtų sprendimų trumpa apžvalga.

Šiose byloje pagal pareiškėjo ieškinius buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Mediteranija“, UAB „Mobili statyba“, UAB „Naresta“ ir UAB „Baltic Communication Group“ finansinių reikalavimų pripažinimo negaliojančiais. Pirma, šioje ir minėtose bylose iš esmės skyrėsi bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. nebuvo sprendžiamas klausimas, ar sudaryti sandoriai prieštarauja įmonės veiklos tikslams. Antra, pareiškėjo reikalavimai dėl UAB „Mediteranija“ ir UAB „Naresta“ apskritai nebuvo išnagrinėti, nes bylos buvo nutrauktos.

Trečia, atsakovo sudarytų sandorių ydingumÄ , jų prieÅ¡taravimÄ Ä¯monės veiklos tikslams ir interesams pagrindžia visuma byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų, kurių teismas net nevertino: atsakovas be teisinio pagrindo prisiėmė trečiųjų asmenų prievoles; atsakovas prisiėmė pareigÄ sumokėti tretiesiems asmenims netesybas (baudas) be kaltės; atsakovo sudarytos statybos rangos sutartys neatitiko įmonės veiklos tikslų; atsakovas sudarė kitus nenaudingus sandorius.

Teismas, konstatuodamas, kad byloje nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių pareiÅ¡kime iÅ¡vardytų sandorių ydingumo, apskritai nevertino pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, nutartį grindė deklaratyviais teiginiais, kurie prieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms ir raÅ¡ytiniams įrodymams. PareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota.             3. Dėl pareiÅ¡kėjo (akcininko) neinformavimo. Teismo argumentai, kad atsakovo vadovė sudaromus sandorius derindavo ir su pareiÅ¡kėju, vertintini itin kritiÅ¡kai, nes prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams.

Teismui buvo pateikti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai, adresuoti įmonės vadovei L. M. ir kitam akcininkui K. A. A., kurie patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui jokia informacija apie įmonę nebuvo teikiama.             4. Dėl iÅ¡keltos baudžiamosios bylos. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamoje byloje Nr. 1-116-200/2014 L. M. kaltinama tuo, kad, vykdydama R. A. nurodymus, turėdamas savo žinioje atsakovo turtÄ ir turėdama tikslÄ jį iššvaistyti R. A. naudai, tyčia R. A. nurodymu pasirašė su skirtingomis įmonėmis sutartis dėl statybos rangos darbų atlikimo ir pasirašė tariamÄ nuomos sutartį su UAB „Baltic Communication Group“, iÅ¡ anksto žinodama, kad Å¡ia sutartimi siekiama sukurti fiktyvų kreditorinį reikalavimÄ .

Å ios aplinkybės tiesiogiai pagrindžia pareiÅ¡kėjo iÅ¡vardytus atsakovo tyčinio bankroto požymius.             5. Dėl kitų įrodymų, pagrindžiančių įmonės vadovės ir akcininkų veiksmų neteisėtumÄ . UAB „Elvora“ 2009 m. kovo 24 d. pateikus ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo, atsakovo vadovė su juo nesutiko, argumentuodama tuo, kad įmonė yra moki. Teismas, konstatavęs, kad atsakovo finansiniai įsipareigojimai (1 937 111 Lt) nevirÅ¡ija pusės į įmonės balandÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (4 534 864 Lt), atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Tačiau po dviejų mėnesių UAB „Naresta“ pateikus ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo, atsakovo vadovė su juo sutiko, nors pagal teismui pateiktÄ atsakovo balansÄ buvo akivaizdu, kad atsakovo finansinė padėtis per šį laikÄ iÅ¡ esmės nepasikeitė, t. y. atsakovo finansiniai įsipareigojimai (1 958 286 Lt) nevirÅ¡ijo pusės į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (4 480 797 Lt), t. y. įmonė buvo moki. Visos faktinės aplinkybės, egzistavusios tiek iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tiek po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, patvirtina, kad informacija nuo pareiÅ¡kėjo buvo slepiama tyčia, siekiant įgyvendinti vienintelį tikslÄ â€“ perimti už nepagrįstai sukurtus kreditorinius reikalavimus atsakovo turtÄ .             6.

Dėl procesinės teisės normų pažeidimų. Skundžiama nutartis yra visiÅ¡kai nemotyvuota ir neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodyta jos priėmimo data – 2013 m. liepos 1 d., nors buvo priimta 2014 m. liepos 1 d., nenurodyta jos apskundimo tvarka ir terminai. PareiÅ¡kėjas skundžiamÄ nutartį gavo tik 2014 m. liepos 3 d.              Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovo BUAB „Vilniaus sadutė“ administratorius UAB „Bankroto centras“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad buvęs atsakovo administratorius UAB „BÅ«rai“ byloje yra pateikęs atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ . Juo prašė pareiÅ¡kimo netenkinti, nes, patikrinus atsakovo sandorius, nenustatė pagrindo kreiptis į teismÄ nei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nei dėl tyčinio bankroto pripažinimo, be to, nerado pagrindo manyti, kad iÅ¡ likusio atsakovo turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų, kadangi atsakovo turimo turo vertė yra pakankama visiems teismo patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti.

Dabartinis bankroto administratorius UAB „Bankroto centras“ atliko preliminarų atsakovo sandorių vertinimÄ ir taip pat nenustatė pagrindo kreiptis į teismÄ nei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nei dėl tyčinio bankroto pripažinimo. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ vienÄ iÅ¡ privalomų tyčinio bankroto nustatymo sÄ lygų yra tai, kad įmonės vykdė tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo matyti, jog iÅ¡ likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų.

Nagrinėjamu atveju Å¡ios sÄ lygos nėra. Be to, bankroto administratoriaus teigimu, vadovaujantis aktualiomis Ä®BÄ® nuostatomis, pareiÅ¡kėjas (akcininkas) apskritai neturėjo teisės paduoti pareiÅ¡kimo dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl yra pagrindas Å¡iÄ bylÄ nutraukti.              Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ trečiasis asmuo L. M. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:             1. Dėl pagrindo pripažinti atsakovo bankrotÄ tyčinio nebuvimo. Nėra pagrindo atsakovo bankrotÄ pripažinti tyčiniu, nes:

1) atsakovo bankrotas neatitinka tyčinio bankroto požymių;

2) likusio atsakovo turto pakanka įvykdyti visus įmonės finansinius įsipareigojimus, su tuo sutinka ir pareiškėjas;

3) pareiškėjo nurodyti sandoriai yra patikrinti bankroto administratoriaus, jis nenustatė tyčinio bankroto požymių;

4) byloje nėra duomenų apie atsakovo privedimÄ prie bankroto tyčia, o pareiÅ¡kėjo nurodyti sandoriai yra nuginčijami, jie galioja, todėl nėra pagrindo jais abejoti;

5) pareiÅ¡kėjas kitose bylose ginčijo Å¡iuos sandorius, tačiau, suprasdamas reikalavimų atsisakymo pasekmes, reikalavimų sandorius pripažinti negaliojančiais atsisakė, reikalavo pripažinti negaliojančiais tik kreditorių finansinius reikalavimus ir reikalavimų perleidimo sutartis.             2. Dėl atskirojo skundo argumentų nepagrįstumo ir neteisėtumo. Apeliantas klaidina teismÄ niekuo neparemtais samprotavimais apie tariamÄ atsakovo vadovės veiklÄ . Atsakovas aptariamais sandoriais siekė pelno ir veiklos tęstinumo.

Ä®monės veiklos rezultatÄ nulėmė objektyvios priežastys – dėl ekonominės krizės sumažėjusios pajamos patalpų nuomos sektoriuje. Apeliantas nesÄ Å¾iningai nurodo, kad įmonės vadovė tyčia neteikė informacijos apie įmonės finansinę bÅ«klę. Ä®rodymų, kad pareiÅ¡kėjo nurodomi raÅ¡tai bÅ«tų įteikti atsakovui, nepateikta. Atsakovo vadovei apie tokius laiÅ¡kus nežinoma. Be to, nėra jokio teismo sprendimo, patvirtinančio, kad apeliantui (akcininkui) nebuvo teikiama informacija.

Apeliantas pirko atsakovo akcijas ekonominio sunkmečio metu ir prisiėmė tokios investicijos rizikÄ . Jeigu apeliantas manė, kad įmonės vadovė L. M. blogai valdė įmonę, galėjo inicijuoti atleidimÄ iÅ¡ pareigų. Apeliantas deklaruoja tariamÄ galimybę teikti finansavimÄ atsakovo veiklai. Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas buvo nustatęs terminÄ apeliantui sumokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 2 663 194,88 Lt, reikalingus atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau apeliantas paprašė sustabdyti bankroto bylÄ , kol bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla, taip pat prašė pakeisti nustatytÄ terminÄ , iki kada jis turėjo sumokėti minėtas lėšas, nustatant naujÄ terminÄ , t. y. 1 mėnesį po bankroto bylos nagrinėjimo atnaujinimo.

Be to, apeliantas nesÄ Å¾iningai teigia, kad siÅ«lė sudaryti taikos sutartį kreditoriams itin palankiomis sÄ lygomis. Apeliantas nutyli vienÄ esminę aplinkybę, dėl kurios yra pagrindo matyti, jog buvo siekiama užvaldyti kreditorių reikalavimus už juos neatsiskaitant su kreditoriais, kadangi pareiÅ¡kėjas nesÄ Å¾iningai siekė įgyti kreditorinius reikalavimus su atidėtais mokėjimais. Apelianto nurodomo ikiteisminio tyrimo pabaiga neturi įtakos sprendžiant atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ .

             Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ trečiasis asmuo R. A. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:             1. Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, įvertinęs visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį.             2. Dėl akcininko teisės paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Ä®BÄ® akcininkui nenumato tokios teisės, todėl yra pagrindas bylÄ nutraukti.             3. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų nepagrįstumo ir neteisėtumo. Apeliantas kitose bylose ginčijo Å¡iuos sandorius, tačiau, suprasdamas reikalavimų atsisakymo pasekmes, reikalavimų sandorius pripažinti negaliojančiais atsisakė, reikalavo pripažinti negaliojančiais tik kreditorių finansinius reikalavimus ir reikalavimų perleidimo sutartis.             4.

Dėl apelianto nesÄ Å¾iningų teiginių apie tariamÄ siekį atsiskaityti su atsakovo kreditoriais. Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas buvo nustatęs terminÄ apeliantui sumokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 2 663 194,88 Lt, reikalingus atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau apeliantas paprašė sustabdyti bankroto bylÄ , kol bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla, taip pat prašė pakeisti nustatytÄ terminÄ , iki kada jis turėjo sumokėti minėtas lėšas, nustatant naujÄ terminÄ , t. y. 1 mėnesį po bankroto bylos nagrinėjimo atnaujinimo.

Atsižvelgiant į tai, R. A. turėjo pagrindÄ manyti, kad buvo siekiama užvaldyti kreditorių reikalavimus už juos neatsiskaitant su kreditoriais, kadangi apeliantas nesÄ Å¾iningai siekė įgyti kreditorinius reikalavimus su atidėtais ir jokiomis priemonėmis neužtikrintais mokėjimais.              Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Naresta“ praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:             1.

PareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes pasirinko taktikÄ skųsti praktiÅ¡kai visus atsakovo sandorius. Teismui atmetus vienus ieÅ¡kinius, remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis teikiami kiti ieÅ¡kiniai. Tokiu bÅ«du vilkinamas bankroto bylos nagrinėjimas. PareiÅ¡kėjas kelis kartus tikslino aplinkybes, kuriomis remiantis praÅ¡oma pripažinti atsakovo bankrotÄ tyčiniu, kiekviename posėdyje teikė vis naujus dokumentus, siekdamas ne iÅ¡nagrinėti bylÄ , o įklampinti proceso dalyvius į nesibaigiantį bylinėjimÄ si.

Pats atskirasis skundas paremtas aiÅ¡kiai deklaratyviomis ir bendromis frazėmis, į kurias net neįmanoma atsikirsti. PareiÅ¡kėjas remiasi aplinkybėmis, kurių niekaip neįrodinėja, pavyzdžiui, jo teiginys, kad ieÅ¡kovas darbus atliko ne atsakovo, o trečiųjų asmenų naudai arba kad tuos pačius darbus tuo pat metu atliko trys skirtingos įmonės.             2. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovo pagal statybos rangos sutartis atsakovo patalpose atlikti darbai sudaro pagrindÄ pripažinti atsakovo bankrotÄ tyčiniu.

Vertinant ieškovo atliktus darbus būtina atsižvelgti į šias aplinkybes:

1) atsakovo patalpos buvo remontuojamos kelis kartus, jų atlikimo metu buvo keičiami projektiniais sprendimai, dėl kurių kai kurie darbai buvo perdaromi, patalpos pritaikomos nuomininkų pageidavimams; ieÅ¡kovas atliko rekonstrukcijos darbus ir dalinę apdailÄ ;

3) patalpos buvo pakartotinai remontuojamos po 2008 m. liūties;

4) atlikti darbo buvo keičiami pasikeitus galimiems nuomininkams;

4) patalpose dėl nepakankamos ventiliacijos ant sienų ir lubų kaupėsi drėgmė, pelėsis, dėl to buvo bÅ«tina atlikti tam tikrus darbus ir perdaryti jau atliktus darbus. PareiÅ¡kėjas, vertindamas ieÅ¡kovo atliktus darbus, nuolat keitė savo pozicijÄ . Teikdamas ieÅ¡kinį kitoje byloje teigė, kad darbai atlikti ne atsakovo patalpose, vėliau teigė, jog atlikti darbai neatitiko rinkos vertės arba iÅ¡vis nebuvo atlikti, po to atsirado teiginys, kad darbai buvo atlikti nesant tam poreikio. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡kelta nauja versija, kad tuos darbus atliko jau kelios įmonės, be to, darbai buvo atlikti ne tik atsakovo patalpose, bet ir akcininkams priklausančiose patalpose, atliktų darbų aktuose fiksuoti darbai neatitinka realiai atliktų darbų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Dėl akcininko teisės kreiptis į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu              Bankroto bylose siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių ir darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Tai lemia neabejotinÄ vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ bankroto bylose.

Tokiose byloje teismas turi bÅ«ti daug aktyvesnis nei kitų kategorijų bylose. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalį teismas, esant tyčinio bankroto požymiams (t. y. įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teisės ir (arba) interesus), gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu. Taigi inicijuoti bankroto pripažinimo tyčiniu procesÄ gali bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas savo iniciatyva, administratorius (administratoriui padarius prielaidÄ , kad yra tyčinio bankroto požymių, Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato administratoriaus pareigÄ kreiptis į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu) ir kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas (Ä®BÄ® 21 str. 2 d. 3 p.).             Nagrinėjamu atveju į atsakovo UAB „Vilniaus sadutė“ bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu kreipėsi įmonės akcininkas Casterbridge Inc. (toliau – pareiÅ¡kėjas).

Atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad toks asmuo neturi teisės kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti bankrotÄ tyčiniu. Atsakovo bankroto administratorius ir trečiasis asmuo R. A. atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas nutraukti bylÄ dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu (CPK 293 str. 1 p.). Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės akcininkas gali turėti teisinį suinteresuotumÄ bankroto procesu, tuo labiau, kai jam priklauso 50 proc.

įmonės akcijų. Minėta, kad teismui bankroto byloje skirtas aktyvus vaidmuo, taip pat suteikta teisė pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva (Ä®BÄ® 20 str. 1 d.). IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui gavus bankrutuojančios įmonės akcininko pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriame yra duomenų apie tyčinio bankroto požymius, teismas turėtų apie tai informuoti administratorių, kad Å¡is imtųsi veiksmų dėl Å¡ių duomenų patikrinimo ir pagrindo kreiptis į teismÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (ne)buvimo nustatymo (tokios praktikos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas, žr. 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1804/2014).

Tuo atveju, kai akcininkas teismui pateikia pakankamai duomenų apie tyčinio bankroto požymius, tai sudaro pagrindÄ teismui savo iniciatyva, nesant kitų subjektų, turinčių teisę (pareigÄ ) kreiptis į teismÄ Å¡iuo klausimu, praÅ¡ymo, spręsti klausimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vieÅ¡Ä interesÄ bankroto byloje, ėmėsi nagrinėti atsakovo akcininko inicijuotÄ klausimÄ dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl laikytina, kad teismas pasinaudojo jam Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalyje suteikta teise savo iniciatyva spręsti dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu.

Esant tokiai situacijai, nesutiktina su atsakovo administratoriaus ir trečiojo asmens R. A. atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentais dėl pagrindo nutraukti bylÄ buvimo.              Dėl UAB „Vilniaus sadutė“ bankroto pripažinimo tyčiniu              Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Vilniaus sadutė“ įsteigta 1994 m. sausio 19 d., pagrindinė įmonės veikla – nekilnojamojo turto nuoma ir kitos su nekilnojamuoju turtu susijusios operacijos bei paslaugos (t. 1, b. l. 40, 41–46).

IeÅ¡kovas UAB „Naresta“ 2009 m. birželio 8 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Vilniaus sadutė“ iÅ¡kėlimo, nurodydamas, kad atsakovas nepadengia 767 372 Lt įsiskolinimo ieÅ¡kovui (t. 1, b. l. 1–3). PareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikimo metu buvusi atsakovo vadovė L. M., ji vadovavo įmonei nuo 2007 m. vasario 1 d. (t. 1, b. l. 47–48), pateikė atsiliepimÄ (t. 1, b. l. 38–39). Jame nurodė, kad dauguma patalpų yra iÅ¡nuomotos, tačiau pajamos, gaunamos iÅ¡ nuomos, atsižvelgiant į vyraujančiÄ krizę patalpų nuomos sektoriuje, nėra pakankamos operatyviai atsiskaityti su kreditoriais, kurie nesutinka laukti 1-2 metus, pripažino, kad įmonės bÅ«klė yra sunki, tačiau iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog įmonė toliau galėtų vykdyti savo veiklÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi iÅ¡kėlė atsakovui UAB „Vilniaus sadutė“ bankroto bylÄ (t. 1, b. l. 62–63). Teismas nustatė, kad: pagrindinį įmonės turtÄ sudaro nuomojamos prekybinės patalpos; turto vertė yra 4 534 864 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 937 111 Lt; iÅ¡ patalpų nuomos gaunamas pelnas nepadengia kreditoriams turimų pradelstų įsipareigojimų; 2008 m. atsakovas patyrė 887 176 Lt nuostolių, o 2009 m.

– 34 050 Lt; nekilnojamojo turto rinkos situacija yra pasikeitusi, ženkliai krito nekilnojamojo turto ir jo nuomos kainos. Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas 2009 m. spalio 26 d. gavo pareiÅ¡kėjo Casterbridge Inc., kuris 2008 m. birželio 25 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 50 proc. atsakovo akcijų, praÅ¡ymÄ dėl bankroto bylos nutraukimo (t. 1, b. l. 105–107). PraÅ¡ymas buvo grindžiamas tuo, kad pareiÅ¡kėjas, sužinojęs apie atsakovui iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ , pasiÅ«lė atsakovo kreditoriams atlygintinai perleisti pareiÅ¡kėjui savo reikalavimus ir tokiu bÅ«du patenkinti savo reikalavimus atsakovui, tačiau Å¡ie nesutiko, tai, pareiÅ¡kėjo nuomone, reiÅ¡kė, jog kreditoriai atsisakė savo reikalavimų atsakovui.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 13 d. patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä (t. 1,b. l. 151–152). Bankroto administratorius 2009 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į teismÄ dėl BUAB „Vilniaus sadutė“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 1, b. l. 158). Nurodė, kad 2009 m. gruodžio 7 d. buvo gautas akcininko Casterbridge Inc. pasiÅ«lymas kreditoriams sudaryti taikos sutartį, t. y. visiÅ¡kai atsiskaityti su kreditoriais. Apibendrinęs gautus kreditorių atsakymus, administratorius nurodė, kad kreditoriai atsisakė sudaryti taikos sutartį.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi BUAB „Vilniaus sadutė“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 1, b. l. 183). PareiÅ¡kėjui dėl Å¡ios nutarties padavus atskirÄ jį skundÄ , Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 22 d. nutartimi pats panaikino nutartį dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (CPK 334 str. 2 d. 1 p.) ir nustatė pareiÅ¡kėjui terminÄ iki 2010 m. kovo 10 d. sumokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 2 663 194,88 Lt atsiskaityti su kreditoriais (t. 2, b. l. 184).

PareiÅ¡kėjas 2010 m. vasario 20 d. kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos sustabdymo ir įpareigojimo sumokėti lėšas pakeitimo (t. 3, b. l. 10–13). PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl bankroto bylos sustabdymo motyvavo tuo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimÄ Nr. 06-1-00128-09 dėl UAB „Vilniaus sadutė“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nusikalstamo bankroto ir didelės vertės turto iÅ¡vaistymo, suformuojant tariamus kreditorinius reikalavimus.

Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės gali lemti kreditorių finansinių reikalavimų sumažėjimÄ , pareiÅ¡kėjo nuomone, tai turi lemiamÄ Ä¯takÄ ir teismo nustatyto įpareigojimo įmokėti visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui reikalingÄ sumÄ vykdymui, todėl pareiÅ¡kėjas prašė pakeisti minėtÄ Ä¯pareigojimÄ , nustatant pareiÅ¡kėjui terminÄ per 1 mėnesį po bankroto bylos atnaujinimo sumokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ lėšų sumÄ , reikalingÄ atsiskaityti su kreditoriais ir kurios tikslus dydis bus nustatytas po baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimo.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl bankroto bylos sustabdymo ir įpareigojimo pakeitimo netenkino (t. 3, b. l. 19–20). PareiÅ¡kėjas 2012 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ praÅ¡ydamas atsakovo bankrotÄ pripažinti tyčiniu (t. 3, b. l. 145–155).             Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BÄ® 2 str. 12 d.).

Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kimas dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu grindžiamas Å¡iais požymiais:

1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.);

2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sprendimai (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 2 p.).              Nors pareiÅ¡kime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu aplinkybės, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia savo reikalavimÄ , dėstomos neaiÅ¡kiai ir nesistemingai, apibendrinus pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, galima teigti, kad aukščiau nurodytų atsakovo tyčinio bankroto požymių egzistavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė atsakovo vadovės L.

M. ir kitų akcininkų Z. A. bei K. A. A., jų sÅ«naus R. A. neteisėtais veiksmais, t. y.: atsakovas, atstovaujamas direktorės L. M., sudarė įmonės veiklos tikslų neatitinkančius sandorius (negyvenamosios patalpos nuomos ir statybos rangos sutartis), dėl jų įmonė tapo nemoki ir jų pagrindu kilo kreditorių finansiniai reikalavimai, kuriuos vėliau už nedidelę kainÄ perėmė R. A.; atsakovo vadovė neteikė pareiÅ¡kėjui informacijos apie įmonės veiklÄ , ignoravo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus Å¡aukti akcininkų susirinkimÄ ; akcininkai nebendradarbiavo su pareiÅ¡kėju arba teikė klaidingÄ informacijÄ , be to, atsakovo sÄ skaita pagerino savo turtÄ .

PareiÅ¡kėjas akcentuoja ir tÄ aplinkybę, kad kreditoriai atmetė jo pasiÅ«lymÄ padengti jų reikalavimus ir sudaryti taikos sutartį bankroto byloje. PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovo vadovė L. M., akcininkai Z. A. ir K. A. A. bei jų sÅ«nus R. A., kurį su L. M. sieja artimi ryÅ¡iai (jie veda bendrÄ Å«kį), veikdami bendrai, siekė neteisėtai įgyti atsakovo turtÄ ir tokiu bÅ«du padaryti didelės žalos kitam akcininkui – pareiÅ¡kėjui, todėl yra pagrindas teigti, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia.

             Dėl atsakovo sudarytų sandorių vertinimo              Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodyti sandoriai buvo nagrinėjami teismo pagal pareiškėjo ieškinius (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-652-258/2012, Nr. 2-2079-104/2014 ir Nr. 2-651-258/2012). Apsiribojęs šiose bylose, kuriose pareiškėjas, siekdamas apginti savo kaip BUAB „Vilniaus sadutė“ akcininko teises, prašė pripažinti negaliojančiais UAB „Mediteranija“.

UAB „Mobili statyba“, UAB „Naresta“, UAB „Baltic Communication Group“ finansinius reikalavimus, priimtų sprendimų trumpa apžvalga, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas nenustatė pareiškėjo nurodytų sandorių ydingumo, todėl dėl šių sandorių sudarymo nėra pagrindo konstatuoti, jog sandoriai sudaryti atsakovo vadovei ir akcininkams netinkamai valdant įmonę.             Sutiktina su apelianto argumentais, kad šioje byloje ir pirmosios instancijos teismo minėtose bylose iš esmės skiriasi nagrinėjimo dalykas, t. y. kitose byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo vadovės ir akcininkų veiksmų teisėtumo bei sudarytų sandorių prieštaravimo įmonės veiklos tikslams.

Be to, pareiškėjo ieškinio reikalavimai dėl UAB „Mediteranija“ ir UAB „Naresta“ finansinių reikalavimų pripažinimo negaliojančiais apskritai nebuvo išnagrinėti, nes bylos buvo nutrauktos.              Dėl nuomos sutarties su UAB „Mediteranija“              Atsakovas, atstovaujamas direktorės L. M., 2007 m. gruodžio 6 d. 10 metų terminui sudarė su UAB „Mediteranija“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (t. 3, b. l. 193–197).

Pagal Å¡ios sutarties 11.3 punktÄ , jeigu sutartis nutraukiama anksčiau numatyto termino dėl nuomotojo (atsakovo) kaltės, pastarasis įsipareigoja sumokėti nuomininkui 300 000 Lt dydžio baudÄ , kuri laikytina iÅ¡ anksto Å¡alių nustatytais nuomininko nuostoliais. PareiÅ¡kėjo nuomone, L. M. veiksmai sudarant sutartį, kurioje numatytos neprotingo dydžio netesybos, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant sutartį ir sutinkant mokėti baudÄ , vertintini kaip neteisėti ir prieÅ¡taraujantys įmonės tikslams.             Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad dėl UAB „Mediteranija“ finansinio reikalavimo, kilusio Å¡ios nuomos sutarties pagrindu, pagrįstumo Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-652-258/2012 (CPK 179 str. 3 d.).

Minėtoje byloje pareiÅ¡kėjas prašė pripažinti negaliojančiu UAB „Mediteranija“ finansinį reikalavimÄ Ä¯ UAB „Vilniaus sadutė“ dėl 300 000 Lt baudos, 11 391,78 Lt palÅ«kanų ir 40 000 Lt avanso pagal 2007 m. gruodžio 6 d. nuomos sutartį, taip pat UAB „Mediteranija“ ir R. A. 2009 m. rugsėjo 15 d. reikalavimų teisių perleidimo sutartį dėl 340 000 Lt skolos perleidimo. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimu šį pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atmetė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl minėto reikalavimo panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė, nes nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 8 d.

įsakymu iÅ¡ UAB „Vilniaus sadutė“ priteisė UAB „Mediteranija“ 389 897,60 Lt skolos, Å¡i priteista suma yra tas pats UAB „Mediteranija“ finansinis reikalavimas (CPK 293 str. 1 d. 3 p.). Taigi iÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, minėtoje byloje nebuvo patvirtintas UAB „Mediteranija“ finansinio reikalavimo, kilusio 2007 m. gruodžio 6 d. nuomos sutarties pagrindu, pagrįstumas. Minėtoje byloje nebuvo vertinamas atsakovo pareigos mokėti baudÄ dėl nuomos sutarties nutraukimo atsiradimo teisėtumas ir pagrįstumas, o tiesiog konstatuota, kad Å¡iÄ atsakovo pareigÄ patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d.

įsakymas, kuriam atsakovo vadovė neprieÅ¡taravo. Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo ir nevertino pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių, susijusių su minėtos nuomos sutarties vykdymu ir nutraukimu. PareiÅ¡kėjas buvo nurodęs, kad bÅ«tent UAB „Mediteranija“ (nuomininkas) nevykdė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (sutarties 6.3 punktu prisiimtos pareigos atlikti patalpų remonto darbus), tai patvirtina sutarties Å¡alių 2008 m. liepos 18 d. sudarytas papildomas susitarimas, iÅ¡ kurio matyti, jog nuomininkas nustatytais terminais remonto darbų neatliko, o nuomininko prisiimtÄ pareigÄ vykdė kiti, atsakovo samdomi, asmenys UAB „Mobili statyba“, UAB „Elvora“ ir UAB „Naresta“.

PareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį į tai, kad minėtÄ nuomos sutartį nuomininkas nutraukė dėl atsakovo (nuomotojo) kaltės, nors tam nebuvo jokių priežasčių, o atsakovo vadovė sutiko mokėti sutarties 11.3 punkte numatytÄ 300 000 Lt baudÄ . PareiÅ¡kėjas akcentavo ir kitas aplinkybes, kurios, jo nuomone, patvirtina, kad nebuvo pagrindo nutraukti nuomos sutarties dėl atsakovo kaltės (2008 m. vasario 18 d. patalpų perdavimo-perdavimo aktÄ , juo nuomininkas patvirtino, kad neturi pretenzijų dėl perduotų patalpų kokybės; 2008 m. liepos 18 d. papildomÄ susitarimÄ , juo nuomininkui buvo pratęstas terminas atlikti remonto darbus ir jame nebuvo nustatyta nuomotojui jokių papildomų įsipareigojimų dėl nuomos sutarties vykdymo), kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.             PareiÅ¡kėjas buvo nurodęs dar vienÄ aplinkybę, susijusiÄ su 2007 m. gruodžio 6 d. nuomos sutartimi.

Minėta, kad pagal sutarties 6.3 punktÄ UAB „Mediteranija“ (nuomininkas) įsipareigojo savo jėgomis atlikti patalpų remontÄ , vėliau Å¡ių darbų atlikimo terminas buvo pratęstas. PareiÅ¡kėjui nesuprantama, kodėl Å¡iuos remonto darbus atliko ne nuomininkas, o pats atsakovas, sudaręs su UAB „Mobili statyba“ statybos rangos sutartį Nr. 20080204. PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovo direktorė L. M., sudarydama Å¡iÄ statybos rangos sutartį, atsakovo vardu prisėmė nepagrįstus finansinius įsipareigojimus 223 999,63 Lt sumai, nes pagal nuomos sutartį remonto darbus savo jėgomis turėjo atlikti nuomininkas.

Pareiškėjo duomenimis, UAB „Mediteranija“ (nuomininko) ir UAB „Mobili statyba“ (rangovo) vienintelis akcininkas ir vadovas yra tas pats asmuo – D. K.. Dėl šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-652-258/2012 taip pat buvo išnagrinėtas pareiškėjo reikalavimas dėl UAB „Mobili statyba“ 223 999,63 Lt finansinio reikalavimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau jis buvo grindžiamas kitu pagrindu, t. y. pareiškėjas įrodinėjo, kad UAB „Mobili statyba“ realiai patalpų remonto darbų neatliko, šiuos darbus atliko UAB „Elvora“.

Teismas šį reikalavimÄ atmetė, konstatavęs, kad byloje nepakanka įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima pripažinti, jog UAB „Mobili statyba“ Å¡ių darbų neatliko.Taigi pirmosios instancijos teismo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-652-258/2012 nebuvo sprendžiami klausimai nei dėl to, dėl kieno kaltės buvo nutraukta 2007 m. gruodžio 6 d. nuomos sutartis, nei dėl to, ar pagrįstai atsakovas (nuomotojas) prisiėmė nuomos sutartyje nuomininkui nustatytÄ pareigÄ atlikti patalpų remontÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismui, remiantis vien minėtoje civilinėje byloje priimtu sprendimu, neturėjo pagrindo padaryti išvados dėl nurodytų sandorių teisėtumo.              Dėl nuomos sutarties su UAB „Stesa“ ir UAB „Baltic Communication Group“              Atsakovas, atstovaujamas direktorės L. M., 2007 m. gruodžio 28 d. 10 metų terminui sudarė su UAB „Stesa“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (t. 4, b. l. 263–270).

Pagal Å¡ios sutarties 5.2 punktÄ Å¡alys neturi teisės nutraukti sutarties anksčiau laiko, prieÅ¡ingu atveju, Å¡alis, dėl kurios kaltės sutartis nutraukiama, įsipareigojo sumokėti kitai Å¡aliai 250 000 Lt baudÄ , kuri laikytina iÅ¡ anksto Å¡alių nustatytais nuomininko nuostoliais. L. M. veiksmus sudarant Å¡iÄ sutartį, nutraukiant jÄ dėl atsakovo kaltės ir sutinkant mokėti baudÄ pareiÅ¡kėjas vertino analogiÅ¡kai kaip ir 2007 m. gruodžio 6 d. nuomos sutarties, atsakovo sudarytos su UAB „Mediteranija“, atveju, t. y. kaip neteisėtus ir prieÅ¡taraujančius įmonės veiklos tikslams.

UAB „Stesa“ (nuomoninkas) 2009 m. balandžio 20 d. raÅ¡tu informavo atsakovÄ (nuomotojÄ ), kad dėl kritusių pardavimų nuo 2009 m. gegužės 1 d. negali mokėti nuomos mokesčio, todėl yra priverstas uždaryti parduotuvę, veikiančiÄ iÅ¡nuomotose patalpose, tačiau pasiÅ«lė pakeisti nuomos sutartį (t. 4, b. l. 273). Sutarties Å¡alys 2009 m. gruodžio 28 d. sudarė papildomÄ susitarimÄ , juo susitarė, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. netaikomas nuomos mokestis, nuomininkas įsipareigojo mokėti už komunalines paslaugas iki tol, kol naudosis patalpomis ir nebus surastas kitas nuomininkas (t. 4, b. l. 274).

UAB „Stesa“, UAB „Baltic Communication Group“ ir atsakovas 2009 m. gegužės 11 d. sudarė nuomininko pareigų, teisių ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kuriÄ pradinis nuomininkas (UAB „Stesa“) perleido naujajam nuomininkui (UAB „Baltic Communication Group“) visas nuomininko pareigas, teises ir reikalavimo teisę, kilusias pagal 2007 m. gruodžio 28 d. nuomos sutartį (t. 3, b. l. 240–245). Pagal sutarties 2.4.1 punktÄ nuomotojas ir pradinis nuomininkas patvirtino, kad iki Å¡ios sutarties sudarymo dienos pradinis nuomininkas yra tinkamai įvykdęs visas iki Å¡ios sutarties sudarymo dienos atsiradusias nuomininko pareigas, o naujasis nuomininkas perima visas nuomininko pareigas, atsiradusias tik po Å¡ios sutarties sudarymo dienos.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi patvirtino UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt finansinį reikalavimÄ atsakovo bankroto byloje, vėliau jis buvo perleistas R. A. (t. 1, b. l. 151–152).             Pirmosios instancijos teismo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-651-258/2012 pagal pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinį dėl UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt finansinio reikalavimo pripažinimo negaliojančiu Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu pripažino negaliojančiu (Lietuvos apeliacinis teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patikslinta sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant, kad finansinis reikalavimas pripažintas nepagrįstu) UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt finansinį reikalavimÄ .

Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų UAB „Baltic Communication Group“ finansinio reikalavimo į BUAB „Vilniaus sadutė“ pagrįstumÄ , t. y. kad nuomos sutarties buvo nutraukta dėl atsakovo (nuomotojo) kaltės ir kad dėl to bÅ«tų vykdytinas sutartyje numatytos baudos sumokėjimas. Teismas sprendė, kad UAB „Stesa“ 2009 m. balandžio 20 d. praÅ¡ymas patvirtina prieÅ¡ingÄ aplinkybę, t. y. kad UAB „Stesa“ buvo priversta nutraukti nuomos sutartį dėl negalėjimo toliau mokėti nuomos mokestį.

PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas atsakovo bankrotÄ pripažinti tyčiniu, akcentavo, kad L. M. neginčijo UAB „Baltic Communication Group“ reikalavimo dėl baudos sumokėjimo, nors Å¡is reikalavimas buvo akivaizdžiai nepagrįstas, nes nuomos sutartis buvo nutraukta ne dėl atsakovo kaltės.             Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių vertinimu. Skundžiamoje nutartyje tiesiog nurodyta, kad UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt finansinis reikalavimas neturėjo jokios įtakos iÅ¡keliant atsakovui bankroto bylÄ .

Apeliantas teisingai pastebi, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė kaip turi bÅ«ti vertinamas toks atsakovo vadovės elgesys (neginčijant reikalavimo dėl baudos sumokėjimo, nesant atsakovo kaltės). Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aplinkybių dėl reikalavimo dėl 250 000 Lt baudos sumokėjimo nevertino atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu kontekste.             Grįžtant prie UAB „Mediteranija“ reikalavimo dėl 300 000 Lt baudos sumokėjimo atkreiptinas dėmesys, kad, vertinant, jog byla dėl UAB „Mediteranija“ reikalavimo pripažinimo nepagrįstu buvo nutraukta, kad ji kilo panaÅ¡iomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt finansinis reikalavimas (jis teismo tvarka buvo pripažintas nepagrįstu), pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, turėjo įvertinti, ar UAB „Mediteranija“ pagrįstai nutraukė nuomos sutartį dėl atsakovo kaltės, ar Å¡iuo atveju nebuvo sukurtas analogiÅ¡kas nepagrįstas finansinis reikalavimas, kaip ir UAB „Baltic Communication Group“.

IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas to net neanalizavo. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kad UAB „Mediteranija“ ir UAB „Baltic Communication Group“ finansiniai reikalavimai R. A. buvo perleisti už labai mažas sumas.              Dėl statybos rangos sutarčių              Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2079-104/2013 pareiÅ¡kėjas ginčijo UAB „Naresta“ 770 282 Lt finansinį reikalavimÄ atsakovui.

Minėtoje byloje nustatyta, kad atsakovas ir UAB „Naresta“ 2007 m. lapkričio 19 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl pastato (duomenys neskelbtini), fasado pagerinimo, balkonų įrengimo, rÅ«sio patalpų įrengimo darbų. PareiÅ¡kėjas įrodinėjo, kad UAB „Naresta“ atliko darbus ne tik atsakovui priklausančiose patalpose, tačiau ir tame pačiame pastate esančiose atsakovo akcininkams Z. A. bei K. A. A. priklausančiose patalpose. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi bylÄ nutraukė, nes konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 20 d.

įsakymu UAB „Naresta“ iÅ¡ UAB „Vilniaus sadutė“ buvo priteista 770 282 Lt, t. y. teismo įsakymu priteista kreditoriui UAB „Naresta“ suma yra ginčo objektas Å¡ioje byloje (pagal pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinį dėl UAB „Naresta“ finansinio reikalavimo pripažinimo negaliojančiu). Taigi, kaip matyti, pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių (darbų atlikimo akcininkams priklausančiose patalpose) Vilniaus apygardos teismas minėtoje byloje nevertino. PareiÅ¡kėjas Å¡ias aplinkybes prašė įvertinti pirmosios instancijos teisme sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau skundžiamoje nutartyje be jokių motyvų nurodoma, kad nepasitvirtino pareiÅ¡kėjo teiginys, jog atsakovo lėšomis buvo atliktas remontas ir pagerintas turtas, priklausantis įmonės akcininkams.

Tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka sprendimo turiniui nustatytų reikalavimų (CPK 270 str. 4 d.).             Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme buvo nurodęs, kad tuos pačius statybos darbus atsakovui priklausančiose patalpose tuo pat metu buvo atlikę trys rangovai: UAB „Mobili statyba“, UAB „Elvora“ ir UAB „Naresta“, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl nurodytų aplinkybių nepateikė savo vertinimo, jų neanalizavo.             Į pareiškėjo pateiktus argumentus, kad atsakovo direktorė statybos rangos sutartis sudarė iš anksto žinodama, jog šių sutarčių negalės vykdyti, kadangi iš įmonės veiklos gaunamos pajamos buvo nepakankamos padengti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o kitų finansavimo šaltinių įmonė nebuvo numačiusi, pirmosios instancijos teismas, nevertindamas pareiškėjo pateiktų įrodymų, deklaratyviai atsakė, kad paprastai įmonės investicijos viršija įmonės pajamas, nes priešingu atveju įmonės augimas būtų neįmanomas.

Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kad atsakovas nuo 2005 m. veikė nuostolingai, kiekvienais metais buvo didinami įmonės finansiniai įsipareigojimai, nors įmonės pajamos nebuvo pakankamos juos padengti. Skundžiamoje nutartyje nevertinama, ar tokie atsakovo veiksmai gali būti prilyginami įprastai verslo rizikai.              Dėl kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių              Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kitų, pareiškėjo manymu, atsakovui nenaudingų sandorių.

Dėl 2007 m. gruodžio 28 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo sumokėti UAB „Ober-Haus“ 70 800 Lt už tarpininkavimÄ iÅ¡nuomojant nekilnojamÄ jį turtÄ , kai atsakovo pajamos iÅ¡ sudarytų nuomos sutarčių 2007 m. siekė 31 265 Lt, o 2008 m. – 58 038 Lt. Dėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo sumokėti UAB „Vestekspress“ 2 179,96 Lt už atsakovo vadovės kelionę į MilanÄ .             Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta ir dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kad atsakovo vadovė neteikė pareiÅ¡kėjui informacijos apie bendrovės veiklÄ , o kiti atsakovo akcininkai teikė klaidinančiÄ informacijÄ .

PareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡ios aplinkybės taip pat patvirtina tyčinio bankroto požymių buvimÄ . Apibendrinant konstatuotina, kad, pirmosios instancijos teismui netyrus ir neįvertinus visų teisingam klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė, neatsakyta į pareiÅ¡kėjo keliamus argumentus dėl įmonės tyčinio bankroto požymių ir dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręstas klausimas dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų jos nagrinėjimÄ visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės. BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo turi bÅ«ti tiriamos ir vertinamos praÅ¡ymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu faktinį ir teisinį pagrindus sudarančios aplinkybės, o po to užtikrinta apeliacijos teisė, todėl konstatuotina, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, n u t a r i a :              panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį ir perduoti klausimÄ dėl UAB „Vilniaus sadutė“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo Teisėja                                                                                                                                               Danguolė Martinavičienė