2022-03-09 Nr. AB-5560-3-61-3-04162-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1505-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04162-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja M. M. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 21S31952 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 6K-1335 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad kilmės valstybėje jos tėvai buvo suimti, apkaltinus juos nusikaltimais, kurių jie nepadarė. Pareiškėjos vertinimu, jos gyvybei ir saugumui kilmės valstybėje gresia pavojus, todėl ji negali grįžti į (duomenys neskelbtini).

3. Skunde nurodyta, kad Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti ją į kilmės valstybę ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėja su Sprendimu nesutiko, skundė jį ikiteismine tvarka. Ikiteismine tvarka pareiškėjos skundą nagrinėjusi Komisija jį atmetė, nustačiusi, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Komisija savo sprendimą motyvavo tuo, kad, įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją, nenustatyta, jog pareiškėja kilmės valstybėje buvo persekiojama ar kad jai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Bendro pobūdžio informacija apie saugumo padėtį kilmės valstybėje taip pat nesuponuoja prielaidos, jog pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas.

4. Pareiškėja nurodė, kad prašė Komisijos jos skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėja pažymėjo, kad asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė, todėl Departamentas, skundą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka, paneigė asmens teisę būti išklausytam. Kadangi skundai nagrinėjami per labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Be to, atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjai nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

5. Pareiškėja nesutiko su Komisijos argumentais, kad nėra pagrindo jai suteikti pabėgėlio statuso pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjos vertinimu, ji yra moteris, todėl pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertintina pagal „slankiojančią skalę“. Be to, pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus moterys yra priskiriamos padidintos rizikos asmenų grupei. Departamentas į tai neatsižvelgė ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja nepagrindė jai kylančios individualios grėsmės.

6. Pareiškėjos teigimu, ji nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių negali pasilikti kilmės šalyje, t. y. kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėja yra labai jauno amžiaus, yra atsiskyrusi nuo tėvų, kurie yra persekiojami, dėl ko ji išvyko iš kilmės šalies.

7. Pareiškėja teigė, kad Sprendime nurodoma kilmės valstybės informacija patvirtina jai kilusios grėsmės realumą. Sprendime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitusi prekyba žmonėmis, moterys būna smurto dėl lyties ir priverstinių santuokų aukomis. Dėl (duomenys neskelbtini) paplitusių tradicijų seksualiniai nusikaltėliai yra nebaudžiami, o seksualinį smurtą patyrusios moterys išgyvena stigmą, nes yra laikomos netinkamomis santuokai.

8. Pareiškėjos vertinimu, Komisija nepasisakė dėl jos argumentų, susijusių su išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, nes asmuo neturėjo teisės kirsti sieną bei neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien neteisėtas sienos kirtimas neturėtų sukelti pareiškėjai didžiausių sankcijų, nes minėtas veiksmas įvyko siekiant pateikti prašymą suteikti prieglobstį, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

9. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, prašė atmesti.

10. Departamentas nurodė, kad pareiškėja savo prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jos tėvas buvo apkaltintas nusikaltimo padarymu (ginklų tiekimu 2017 m.), jos mama taip pat apkaltinta bendrininkavimu 2019 m., o ją, kad būtų saugiau, tėvo draugai išsiuntė mokytis į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, grįžimo atveju ji irgi bus apkaltinta.

11. Atsiliepime į skundą taip pat nurodyta, jog Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neturi duomenų, kad pareiškėjos buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

12. Departamentas nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jos pasakojimo metu neidentifikuotas persekiotojas ir jo tikslai bei motyvai persekioti pareiškėją. Be to, pasakojimas taip pat pasižymėjo trūkumais, buvo abstraktus, neišsamus, todėl Departamento buvo įvertintas kaip pramanytas. Pareiškėja taip pat nurodė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko, nes (duomenys neskelbtini) nebeturėjo galimybių susimokėti už pragyvenimą, mokslą, negalėjo dirbti, tačiau tokios nurodytos ekonominio pobūdžio priežastys taip pat nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, o išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta „persekiojimui“ ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

13. Departamentas taip pat nurodė, jog buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–2 p.), taip pat, remiantis kilmės valstybės informacija, jokioje (duomenys neskelbtini) dalyje nevyksta kariniai konfliktai (Įstatymo 87 str. 1 d. 3 p.).

14. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad skundas Komisijoje turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Departamentas, vadovaudamasis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Tvarkos aprašas) 222 punktu, nurodė, kad skundai žodine tvarka nagrinėjami tik išimtiniais atvejais.

15. Departamento teigimu, pareiškėja nepateikė jokių jos prašymo motyvus patvirtinančių įrodymų, todėl pasakojimo turinio patikimumas buvo vertinamas atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją ir laikantis Tvarkos aprašo 99 punkto nuostatų. Pareiškėjos nurodytos priežastys atvykti į Lietuvos Respubliką (noras studijuoti, ramiai gyventi, negalėjimas pragyventi (duomenys neskelbtini) dėl pinigų stygiaus) laikytinos ekonominėmis, todėl savaime nesuponuoja tarptautinės apsaugos suteikimo dėl asmens individualių savybių.

16. Departamentas taip pat nurodė, kad tyrimo metu nerasta informacijos apie tai, jog (duomenys neskelbtini) apkaltinus vieną šeimos narį, yra sulaikomi ir apkaltinami jo šeimos nariai, todėl mažai tikėtina, jog pats gyvenimo kartu su tėvais pagrindas suponuoja tai, jog pareiškėją taip pat būtų apkaltinę, ypač turint omenyje, jog tėvo kaltinimo metu ji buvo nepilnametė. Pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjos pasakojimas apie tėvo problemas buvo nedetalus, abstraktus, iš esmės pasakojimas apsiribojo tik pavienėmis detalėmis, o teikiamos detalės apie grėsmes sugrįžus į kilmės valstybę kito apklausos metu (iš pradžių teigė, kad negali grįžti, nes jos tėvai buvo nepagrįstai apkaltinti, vėliau – kad su jais gyveno). Be to, pareiškėja nurodė, kad jos tėvas buvo apkaltintas 2017 m., mama – 2019 m., o ji pati saugiai iš kilmės valstybės išvyko mokytis į (duomenys neskelbtini) tik 2020 m., iki tol niekas jos tiesiogiai nepersekiojo, negrasino. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jai tariamai kilusios grėsmės realumą ir tikslą gauti tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje, todėl Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nei pareiškėjos apklausų metu nurodytos aplinkybės, nei Departamento surinkta pareiškėjos kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1‑2 punktuose.

17. Departamentas nesutiko su skundo argumentais, kad Sprendime neatlikta analizė apie moterų padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje. Departamento teigimu, prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą lemia ne tik pasakojimo turiniui ir formai keliami reikalavimai, numatyti Tvarkos aprašo 99 punkte, bet ir jo neprieštaravimas kilmės valstybės informacijai bei atitikimas tarptautinės apsaugos statusui gauti kriterijų elementams. Pareiškėjos pasakojimas dėl tariamo persekiojimo ateityje dėl pasakojimo trūkumų nebuvo laikomas pagrįstu įrodymu, o jokių objektyvių įrodymų ji nepateikė, todėl Departamentas pagrįstai sprendė, kad ji neįrodė, jog jos baimė patirti persekiojimą yra pagrįsta ir reali. Kadangi pasakojimas nebuvo laikomas patikimu įrodymu, nebuvo poreikio rinkti informacijos pareiškėjos nurodytu tikslu, tuo labiau, kad ji tokių aplinkybių (kad ji kaip moteris kilmės šalyje gali pagrįstai tapti smurto auka) prašyme suteikti prieglobstį neminėjo, todėl šiuo atveju kilmės valstybės informacijos nesurinkimas nepagrįstai vertinamas kaip prašymo suteikti prieglobstį tyrimo procedūrinis pažeidimas. Pažymėtina ir tai, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste.

18. Dėl pareiškėjos argumento, kad jai nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, Departamentas pažymėjo, jog Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą, t. y. į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta pareigūnų. Be to, pareiškėja apie savo amžių teikė žinomai neteisingą informaciją, siekdama palankesnių tyrimo išvadų, taip pat buvo neteisėtai pasišalinusi iš Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje bei kartu su kitais prieglobsčio prašytojais sulaikyta pasienyje važiuojant automobiliu ir kertant Lietuvos Respublikos – (duomenys neskelbtini) sieną. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog pareiškėja, vengdama grąžinimo, gali pasislėpti. Be to, iki Sprendimo priėmimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

19. Departamentas nurodė, kad draudimo atvykti laikotarpis pareiškėjai nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, be to, teikė melagingą informaciją bei kelia nelegalios migracijos grėsmę, todėl pareiškėjai nustatyti maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpiai vertintini kaip proporcingi.

20. Departamentas papildomai pažymėjo, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio valstybę. Šiame kontekste pabrėžtina, kad nors pareiškėja iš savo kilmės valstybės 2020 m. atvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten legaliai gyveno bei mokėsi, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį; kitus pareiškėjos skundo reikalavimus atmetė.

22. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

22.1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė M. M. T. pateko į Lietuvos Respubliką neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį pateikė 2021 m. rugsėjo 9 d.

22.2. Apklausos, vykusios 2021 m. spalio 7 d., metu pareiškėja teigė esanti (duomenys neskelbtini) pilietė, kurios paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (kvartalas), (duomenys neskelbtini) miestas. Pareiškėjos teigimu, į Lietuvos Respubliką ji atvyko be dokumentų, nes jie liko (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prieš tai nesikreipė dėl prieglobsčio, neturi kitų valstybių išduotų vizų, leidimų gyventi, nurodė, kad yra tuci tautybės, išpažįsta krikščionybę, nepriklauso jokiai politinei partijai.

22.3. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jos tėvas 2017–2018 m. buvo nepagrįstai apkaltintas šaunamųjų ginklų tiekimu, išvyko su pareigūnais į apklausą ir dingo. Pareiškėja liko su neseniai pagimdžiusia mama. Pareiškėja teigė, kad mama, patarta advokato ir padedama pareiškėjos, parašė pareiškimą policijai ir 2019 m. buvo apkaltinta bendrininkavimu bei taip pat išvyko su pareigūnais, o pareiškėją su jos jaunesne seserimi išsivežė globoti advokatas, kuris buvo pareiškėjos tėvo draugas. Pareiškėjos teigimu, advokatas, atsižvelgdamas į tai, kaip klostosi byla, sakė nežinantis, kas joje vyksta, teigė, kad pareiškėją taip pat norima pašalinti, todėl nusprendė pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai atvykus į (duomenys neskelbtini), advokatas su žmona už viską sumokėjo vieneriems metams, todėl ji teigė ramiai galėjusi mokytis. Kadangi neturėjo žinių apie tėvus, pareiškėja skambino advokatui, tačiau neveikė jo telefono numeris, todėl pareiškėja teigė paskambinusi tėvo broliui, kuris pasakė jai suktis pačiai – eiti dirbti ir rūpintis savimi. Pareiškėja teigė, kad pinigų tęsti mokslus ir susimokėti už bendrabutį neturėjo, tačiau sužinojo, kad gali vykti į Lietuvos Respubliką, todėl ir atvyko su tikslu prašyti prieglobsčio, studijuoti ir gyventi. Pareiškėja nurodė (duomenys neskelbtini) darbo neieškojusi, nes studentai neturi teisės dirbti. Pareiškėja teigė mananti, kad pavojus kilmės valstybėje gresia dėl to, kad ji žino, jog jos tėvas, doras ir geras žmogus, jos įsitikinimu, negalėjo padaryti to, dėl ko buvo kaltinamas, taip pat ir motina.

22.4. Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

22.5. Nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja 2021 m. spalio 27 d. pateikė skundą Komisijai, kuri Komisijos sprendimu jį atmetė.

23. Teismo vertinimu, pareiškėjos pasakojimas apie situaciją, dėl kurios ji išvyko iš kilmės valstybės, yra abstraktus, nedetalus, neaiškios jo detalės, kurias pareiškėja taip pat vengė paaiškinti, atsakydama labai lakoniškais atsakymais. Tuo pačiu pareiškėja neindividualizavo savo teiginio dėl nesaugumo grįžti į šalį, apklausos metu pateikė skirtingas grėsmės būti kilmės valstybėje versijas – pradžioje nesaugumą siejo su, jos manymu, neteisėtai apkaltintais tėvais ir grėsme dėl to būti apkaltinta jų padarytais nusikaltimais, vėliau – su aplinkybe, kad ji žino, jog jos tėvai negalėjo padaryti nusikaltimo.

24. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė tiesioginio grasinimo nesulaukusi, tačiau bet kada galinti sulaukti. Į (duomenys neskelbtini) pareiškėja atvyko 2020 m. birželio mėn. studijuoti ir, jos teigimu, tai darė, o iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2021 m. liepos 4 d. dėl sunkios finansinės situacijos ir sužinojusi, kad gali Lietuvos Respublikoje prašytis prieglobsčio, studijuoti ir gyventi. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėja iš kilmės valstybės išvyko ne dėl nesaugumo, o dėl ekonominių priežasčių, pareiškėjai nebuvo kilusi grėsmė, ji nebuvo persekiojama, nes nuo, jos teigimu, jai kilusios grėsmės iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) dar kurį laiką saugiai gyveno kilmės valstybėje.

25. Teismas nenustatė nei persekiojimo tikimybės, nei persekiotojo, todėl nėra pagrindo daryti prielaidos, kad pareiškėjai jos kilmės valstybėje kyla persekiojimo grėsmė dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Be to, atvykusi į (duomenys neskelbtini), pareiškėja iki atvykdama į Lietuvos Respubliką, gyveno metus laiko, nesiekė gauti prieglobsčio, o iš (duomenys neskelbtini) išvyko nebeturėdama pinigų. Departamentas Sprendime nurodė tyrimo metu nustatęs, kad pareiškėjai nebuvo būtinas specialus leidimas dirbti (duomenys neskelbtini), jei ji ketintų dirbti pagal įgyjamą specialybę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjos nurodytų priežasčių nepriskyrė persekiojimui dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), todėl pagrįstai padarė išvadą, kad nesant prielaidų dėl persekiojimo kilmės valstybėje, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų sąlygų pabėgėlio statusui gauti, todėl pagrįstai jai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

26. Vertindamas pareiškėjos atitikimą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose įtvirtintiems papildomos apsaugos suteikimo kriterijams, teismas sprendė, kad Departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į kilmės šalį atveju su pareiškėja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji tokiu būdu bus baudžiama, kad jai asmeniškai kiltų grėsmė, jog jai bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti priešingą išvadą.

27. Teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) provincijoje, kurioje gyveno pareiškėja, ir pareiškėjos kilmės valstybėje egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia to lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje pakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

28. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima priskirti pareiškėją bent vienai iš nurodytose Kriterijų tvarkos nuostatose nurodytų asmenų, kuriems taikomas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis, grupei. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių Kriterijų tvarkos 5 punkto taikymui, todėl šiuo atveju adekvačiu laikytinas Kriterijų tvarkos 44.3.1 punkte nustatytas 2 metų draudimo atvykti laikotarpis. Todėl Sprendimas keistinas, uždraudžiant pareiškėjai 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką.

29. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą įvesti į C.SIS II sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjai, tačiau nustačius, kad adekvatus draudimo atvykti pareiškėjai į Lietuvos Respubliką terminas yra 2 metai nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, keistina Sprendimo dalis, nustatant įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

30. Teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiami Migracijos departamento Sprendimas ir Komisijos Sprendimas, išskyrus keistinas jo dalis, laikytini teisėtais ir pagrįstais, ir nėra pagrindų jų naikinti nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais argumentais.

III. 31. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

32. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, pabrėždama, kad pareiškėjai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymus ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, be to, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

33. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

34. Departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo, Komisijos sprendimo ir įpareigojimo Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjai atvykti, todėl teismas minėtą terminą sutrumpino iki dvejų metų.

37. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjos teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie pareiškėjos kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo, tai darė paviršutiniškai, nevertino asmeninių pareiškėjos savybių, nesuteikė jai teisės būti išklausytai.

38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

39. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

41. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, bylos duomenis, tai, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžiamas abstrakčiais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėja nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

42. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose numatytas pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos suteikimas siejamas su visiškai pagrįsta asmens baime būti persekiojamam, kankinamam, nubaustam žiauriomis bausmėmis ar orumo pažeminimu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

43. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

44. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais .

45. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

46. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad kilmės valstybėje už, pasak jos, nepadarytą nusikalstamą veiką buvo persekiojamas jos tėvas, kuris vėliau dėl minėto persekiojimo dingo, taip pat ir motina, kuri buvo apkaltinta bendrininkavimu. Skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėja grindė ir tuo, kad (duomenys neskelbtini) moterims pavojinga būti dėl paplitusios prekybos žmonėmis, seksualinių nusikaltimų, socialinių stigmų, nukreiptų prieš seksualinio smurto aukas.

47. Iš Departamento vykdytos apklausos transkripcijos matyti, kad pareiškėjos pasakojimas apie tėvų likimą stokoja nuoseklumo, yra nedetalus. Be to, pareiškėja pripažįsta, jog į (duomenys neskelbtini) teisėtai atvyko 2020 m. birželį. (duomenys neskelbtini) pareiškėja mokėsi universitete, tačiau pasibaigus 2021 m. egzaminams ir prireikus susimokėti už bendrabutį ir dalį akademinių metų, atsižvelgusi į prastą savo finansinę padėtį, ji nusprendė neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną ir pasiprašyti prieglobsčio šioje valstybėje. Iš to, kas išdėstyta, spręstina, kad pareiškėja atvyko į Lietuvos Respubliką dėl ekonominių priežasčių. Prasta ekonominė padėtis nėra numatyta teisės aktuose kaip aplinkybė, suponuojanti tarptautinės apsaugos poreikį.

48. Kaip jau minėta, persekiojimas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, turi būti individualaus pobūdžio. Pareiškėja, grįsdama prašymą suteikti prieglobstį, kilmės valstybėje vykdytu jos tėvų persekiojimu, tinkamai nepagrindė jai pačiai kylančios grėsmės, teigė, kad asmeniškai jokių grasinimų nėra sulaukusi. Dėl pareiškėjos teiginių, kad Departamentas neįvertino moterų padėties (duomenys neskelbtini), pasisakytina, jog pareiškėja, svarstant jos prašymą suteikti prieglobstį, šiuo aspektu jo negrindė, nepaminėjo aplinkybių, kurios suponuotų, kad kilmės valstybėje jai grėsė ar grąžinimo atveju grės individualus persekiojimas. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1348-629/2022). Taigi, Departamentas, nepasisakydamas dėl moterų padėties (duomenys neskelbtini), pareiškėjai šia aplinkybe savo prašymo negrindus, teisės normų reikalavimų nepažeidė.

49. Iš bylos medžiagos matyti, kad Departamentas surinko prieglobsčio nagrinėjimui aktualią kilmės valstybės informaciją, paremtą autoritetingų institucijų surinkta medžiaga, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti Departamento ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) provincijoje, kurioje gyveno pareiškėja, ir pareiškėjos kilmės valstybėje egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia to lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje pakaktų kilti grėsmei asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

50. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai įvertino pareiškėjos įvardintas faktines aplinkybes bei taikė prieglobsčio suteikimą reguliuojančias teisės normas, surinko aktualią informaciją ir vertino ją individualiame pareiškėjos kontekste, todėl Sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas.

51. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. M. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Arūnas Dirvonas Ramūnas Gadliauskas