2022-02-23 Nr. AB-4394-3-61-3-04128-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1323-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04128-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 21S32390 (toliau – ir Sprendimas) ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 6K-1321 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Tiek Komisija, tiek Migracijos departamentas neobjektyviai, nevisapusiškai ištyrė su jo asmenybe susijusias aplinkybes, netinkamai interpretavo surinktą informaciją apie kilmės valstybę. Pareiškėjo teigimu, jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1–3 dalies punkto nuostatas, todėl jam turėjo būti suteiktas pabėgėlio statutas ar papildoma apsauga. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę, skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.

2.2. Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dėl ko nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė būti išklausytam ir teisingas skundo nagrinėjimas, neįvertino realios grėsmės pareiškėjui. Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas pažymi, kad jis nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas detaliai nurodė, (duomenys neskelbtini). Todėl, pajutęs realią grėsmę savo gyvybei, pareiškėjas nusprendė išvykti iš šalies. Bėgdamas nuo persekiojimo išvyko į Lietuvą. Pareiškėjo paaiškinimai, atsižvelgus į kilmės valstybės informaciją, buvo išsamūs ir konkretūs, grindžiami ne prielaidomis, o konkrečiais teiginiais, įvardinant detales, išsamiai atsakant į patikslintus klausimus. Todėl prašymas suteikti prieglobstį nepagrįstai buvo atmestas ir iš esmės neišnagrinėtas, neįvertinus pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumo.

2.3. Jis savo kilmės šalyje nesulaukė nei teisėsaugos pareigūnų, nei artimųjų pagalbos, todėl, jei jis bus grąžintas į savo kilmės šalį, jam galbūt grės mirtis ir susidorojimas. Pareiškėjo persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nurodytų priežasčių yra pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti. Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Pareiškėjo skundas nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas, dėl ko Komisijos sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste ir konstatavo, kad, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį. Todėl nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

4.2. Atsižvelgus į tyrimo metu surinktus įrodymus, buvo konstatuota, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgus į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad asmens kilmės šalyje (gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar informacijos, galinčių paneigti ginčijamame Sprendime padarytas išvadas.

4.3. Pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėjas skunde nenurodė, o Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

4.4. Ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas skunde nepateikė. Be to, pareiškėjas turi teisę pateikti Migracijos departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

4.5. Draudimas atvykti 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, o, išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi. Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius, su šiomis išvadomis sutiko ir Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Sprendimo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, skubos tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, 2021 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 21S32390 nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 6K-1321 atmetė pareiškėjo skundą.

7. Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus apie dalyvavimą (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad jie yra abstraktūs, nedetalūs, nenuoseklūs. Pareiškėjas tiek Migracijos departamente, tiek teismo posėdyje aiškindamas apie (duomenys neskelbtini) tikslių detalių neatskleidė, vengė tikslių, konkrečių atsakymų, jo atsakymai buvo bendro pobūdžio, t. y. neįvardino konkrečių datų, kada tariamai dalyvavo (duomenys neskelbtini), nepaaiškino, koks jo vaidmuo buvo (duomenys neskelbtini), tik tvirtino, kad buvo aktyvistas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjas, kad dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) jis būtų suimtas, sumuštas ar patyręs smurtą. Teismas vertino, kad pareiškėjo abstraktūs paaiškinimai apie dalyvavimą (duomenys neskelbtini) kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pakeitė ne vieną gyvenamąją vietovę (duomenys neskelbtini), be jokių kliūčių keliavo į (duomenys neskelbtini), kaip pareiškėjas nurodė teismo posėdyje, (duomenys neskelbtini) jam prieglobstis nebuvo suteiktas.

8. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Migracijos departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad dėl pareiškėjo bus imtasi persekiojimų veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra nulemta tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų, sudarančių pagrindą suteikti asmeniui pabėgėlio statusą. Teismas pažymėjo, pareiškėjas neįvardijo kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, taigi sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Migracijos departamentas neįvertino realios grėsmės pareiškėjui, neatsižvelgė į tai, kad jis gyvena konflikto zonoje, teismas atkreipė dėmesį, jog Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, vadovavosi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) gairėmis, kurios yra grindžiamos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir aktualia kilmės informacija, atsakingai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo individualią situaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų iš esmės pasikeitusi, pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta.

10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad sprendimas išsiųsti pareiškėją nesudarius galimybės pačiam išvykti savanoriškai ir draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui yra nemotyvuotas ir neproporcingas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas. Todėl, šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Prieglobsčio prašytojas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, nes tyčia neteisėtai, neturėdamas pateisinamos priežasties kirto Lietuvos Respublikos sieną. Išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį nebuvo nustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, todėl yra tikėtina, kad atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Be to, iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas, atsižvelgus, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę, todėl draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

12. Teismas konstatavo, kad Komisijos sprendimas ir Migracijos departamento Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

13. Dėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka teismas nurodė, kad prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas, be to, pareiškėjas skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

III. 14. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

15. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

16. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas tvirtina, kad jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jo saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą dėl (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). JAV Valstybės departamentas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra priskirtinas (duomenys neskelbtini).

17. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas rėmėsi (duomenys neskelbtini) EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio, o apibendrintoji informacija yra iki (duomenys neskelbtini), t. y. vienerių metų senumo. Pasak pareiškėjo, atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

18. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti yra neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus ginčijamus sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Šiais veiksmais pareiškėjas patvirtino, kad jam negresia persekiojimas kilmės valstybėje ir paneigė savo skundo argumentus dėl jam kylančių grėsmių kilmės valstybėje. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 22S63268 nusprendė 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 21S32390 rezoliucinės dalies 2–4 punktus pripažinti netekusiais galios; grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjas 2022 m. vasario 8 d. išvyko į kilmės valstybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 21S32390 ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 6K-1321 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo pagrįstumo.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra, nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjo vienintelis nurodomas motyvas – būti betarpiškai išklausytam – pripažintinas nereikšmingu, nes pareiškėjas yra išvykęs į kilmės šalį.

24. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėjo vienintelis nurodomas motyvas – būti betarpiškai išklausytam – pripažintinas nereikšmingu, nes pareiškėjas yra išvykęs į kilmės šalį. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Teismas taip pat paliko nepakeistą Komisijos sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento Sprendimo buvo atmestas. Netenkinęs pagrindinių skundo reikalavimų, teismas sprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjui galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.

27. Iš atsakovo Migracijos departamento su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 31 d. pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 22S63268 nusprendė: 1) pripažinti 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 21S32390 rezoliucinės dalies 2–4 punktus netekusiais galios; 2) grąžinti (duomenys neskelbtini) į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti – (duomenys neskelbtini); 3) pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išmokėti (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 91 punkte nustatytą vienkartinę piniginę išmoką. Prieglobsčio prašytojas su Migracijos departamento sprendimu bei teise apskųsti šį sprendimą teismui per 7 dienas nuo jo įteikimo ABTĮ nustatyta tvarka buvo supažindintas 2022 m. vasario 4 d. pasirašytinai. Prieglobsčio prašytojas apskundimo teise nepasinaudojo ir Migracijos departamento pateiktais duomenimis jis šį sprendimą įvykdė ir išvyko į kilmės šalį.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde suformuluotą reikalavimą, įvertinusi tai, kad Migracijos departamento 2022 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 22S63268 buvo pripažinti netekusiais galios skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo 2–4 punktai, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pasisakyta dėl Migracijos departamento Sprendimo 2–4 punktų (išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, perspėjimo įvedimo į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi) ir atitinkamai Komisijos sprendimo šioje dalyje teisėtumo ir pagrįstumo, neturi teisinės reikšmės (ABTĮ 103 str.), todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir byla nurodytais aspektais nutraukiama.

29. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjos skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, kt.).‏‏‎

30. Teisėjų kolegija, ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje pritarta Migracijos departamento Sprendimui nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), sutinka su teismo išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino teismas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

31. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

32. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

33. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

34. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

35. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

36. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini).

39. Migracijos departamento tyrimo metu buvo patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybė ir pilietybė (Migracijos departamento Sprendime nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą) bei konstatuota, kad pareiškėjas yra už savo kilmės valstybės ribų, t. y. ši pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma įvykdyta.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atsakovui teiktus paaiškinimus ir kitus byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pateiktų įrodymų visuma nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl grėsmės būti persekiojamam dėl politinių įsitikinimų ar vykdytos veiklos jo kilmės valstybėje. Migracijos departamento Sprendime nurodyta, kad, remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini). Tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytoją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra (duomenys neskelbtini)), jis nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini). Pritartina Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo paaiškinimai apie (duomenys neskelbtini) nepasižymi detalumu, yra grindžiami prielaidomis ir bendro pobūdžio teiginiais, todėl tai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo. Be to, kaip minėta, pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės šalį ir į ją išvyko. Šiais veiksmais pareiškėjas paneigė savo prieglobsčio prašymo, skundo ir apeliacinio skundo argumentus dėl jam gresiančio realaus pavojaus ir persekiojimo kilmės šalyje.

41. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo, tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės jo gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi EPPB (duomenys neskelbtini) gairėmis, kuriose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Taigi, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

42. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamento surinkti duomenys (EPPB (duomenys neskelbtini) gairės) buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių duomenų, kurie paneigtų EPPB (duomenys neskelbtini) gairėse padarytas išvadas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad EPPB (duomenys neskelbtini) ataskaita grįsta duomenimis, surinktais iki (duomenys neskelbtini), t. y. vienerių metų senumo, tačiau pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, jog saugumo situacija (duomenys neskelbtini) per vienerių metų laikotarpį pasikeitė tiek, kad pareiškėją grąžinus į kilmės teritoriją, egzistuotų reali grėsmė jam patirti rimtą žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės šalį buvo pakankami tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų.

43. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; ir kt.).

44. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

45. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas dėl prieglobsčio pareiškėjui nesuteikimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimo dalį dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 21S32390 2–4 punktų ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 6K-1321 (dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, perspėjimo įvedimo į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi) panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimo dalį dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 21S32390 1 punkto ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 6K-1321 (dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo) palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė