b4bb1aec-0bd5-4e5f-a2c9-43b3a7699227 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrPranešėjas Artūras Ridikas              Baudžiamoji byla Nr. 1A-279-719/2015Teisėja Nijolė Bražiūnienė             Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00698-2014-7             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 12 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Ridiko (pirmininkaujantysis), Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant: prokurorei J.

M., nuteistajam R. V., gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. V. gynėjo – advokato A. Liutvinsko apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 str. 1 d. ir nubaustas 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu priteista iÅ¡ R. V. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui 5554,91 Eur turtinei žalai atlyginti.

Taip pat nuspręstas ginklÄ (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo įrankį, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui realizuoti į valstybės pajamas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. V. nuteistas už tai, kad 2014 m. spalio 8 d., tiksliai nenustatytÄ valandÄ , (duomenys neskelbtini) plotose, pažeisdamas 2000-06-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių“ 16.2 punktÄ nurodantį, kad medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapÄ , 22 punktÄ , nurodantį, kad privaloma turėti galiojančiÄ licencijÄ medžiojamam gyvÅ«nui sumedžioti, 58.3 punktÄ , nurodantį, kad draudžiama medžioti svetimuose medžioklės plotuose, 74.3 punktÄ , nurodantį, kad Å¡iurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu laikoma, kai neteisėtai medžiojama medžioklės plotuose, neturint nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienete arba, sumedžiojus gyvÅ«nÄ , kuriam sumedžioti reikia licencijos, Å¡i licencija ar jos atkarpa nepildoma, medžiojama be medžioklės lapo arba su negaliojančiu medžioklės lapu, nebÅ«damas minėto medžioklės bÅ«relio nariu, neturėdamas medžioklės lapo ir licencijos medžiojamam gyvÅ«nui – briedžio patinui – medžioti, ginklu (duomenys neskelbtini) medžiojo briedžio patinÄ ir jį nuÅ¡ovė, taip neteisėtai medžiodamas naikino laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklius ir padarė laukinei gyvÅ«nijai didelę 5554,91 Eur (19180 Lt) žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistojo R.

V. gynėjas – advokatas A. Liutvinskas praÅ¡o RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo – BK 272 straipsnio 1 dalį, kadangi, sprendžiant pagal skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadÄ , R. V. kaltė grindžiama medžioklės lapo ir licencijos neturėjimu, siejamu su didelės žalos laukinei gyvÅ«nijai padarymo kvalifikuojančiu požymiu.

Skundžiamame nuosprendyje tokie objektyvieji veikos požymiai, kaip medžiojimas uždraustu laiku, uždraustose vietose, draudžiamais būdais nenustatyti, nors jie yra būtini atsakomybei pagal BK 272 straipsnį kilti. Pažymima, kad nuosprendyje nurodyti „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (toliau – Medžioklės taisyklės) pažeidimai patys savaime nesukuria baudžiamųjų teisinių padarinių. Atsakomybė už minėtų teisės aktų pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnyje.

Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas R. V. kaltu pripažino, taikydamas kvalifikuojantį didelės žalos požymį, kuris skundžiamame nuosprendyje grindžiamas manymu, kad briedis yra priskiriamas prie stambių kanopinių žvėrių. Pažymima, kad teisės aktuose nėra pateikiamas didelės žalos laukinei gyvūnijai sampratos išaiškinimas. Tokiu būdu, nesant specialaus teisinio reguliavimo, turėtų būti taikoma analogija ir vadovaujamasi bendresnio pobūdžio norma – BK 190 straipsniu.

Tačiau Å¡ios pareigos pirmosios instancijos teismas neįvykdė, taip pat ignoravo aplinkybę, kad briedžiai, įskaitant patinus, jauniklius ar pateles, neįtraukti į saugomų gyvÅ«nų sÄ raÅ¡Ä ir, kad jų medžioklė nedraudžiama. Tokia aplinkybė leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad briedžiai nėra vertinami kaip ypatingai reikÅ¡mingi laukiniai gyvÅ«nai, o jų medžioklė nedaro pavojaus Å¡ios gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies populiacijai. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas didelės žalos laukinei gyvÅ«nijai kvalifikuojantį požymį, nenurodė privalomojo teisinio pagrindo, atskleidžiančio didelės žalos laukinei gyvÅ«nijai, pagrįstumÄ .

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas taip pat padarė ir esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimas neatskleidžia įrodymų gavimo santykio su BPK nustatytais reikalavimais. Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas 2014-10-08 gavus M. S. telefoninį praneÅ¡imÄ apie (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke rastÄ nuÅ¡autÄ briedžio patinÄ . Bylos duomenų, gautų ikiteisminio tyrimo metu analizė jų gavimo teisėtumo aspektu, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje esminę reikÅ¡mę turinčios kulkos liekanos, surastos briedžio gaiÅ¡enoje, paieÅ¡ka, suradimas, pateikimas tyrėjui V.

B., o vėliau specialistui, gauti nesilaikant BPK reikalavimų ir tvarkos bei tam neįgaliotų ir tokiems veiksmams atlikti teisės neturinčių asmenų. Sprendžiant pagal bylos duomenis, briedžio gaiÅ¡enÄ rado T. M., kuris apie tai pranešė M. S., o pastarasis telefonu apie tai pranešė gamtosaugos ir policijos pareigÅ«nams. T. M. savavaliÅ¡kai, negavęs tam leidimo, ėmėsi iniciatyvos iÅ¡gabenti briedžio gaiÅ¡enÄ , pasitelkęs J. K. ir N. S.. Policijos tyrėjas V. B., apžiÅ«rėjęs įvykio vietÄ ir surašęs protokolÄ , briedžio gaiÅ¡enÄ perduoda (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«reliui pagal perdavimo – priėmimo aktÄ â€“ M.

S., nors pastarojo įvykio vietoje net nebuvo. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad T. M., savavaliÅ¡kai parsigabenęs briedžio gaiÅ¡enÄ Ä¯ savo sodybÄ , ėmėsi ikiteisminio tyrimo veiksmų – kulkos paieÅ¡kos. Apelianto manymu, Å¡ioje byloje atliekant kulkos paieÅ¡kos veiksmus, nebuvo galima apsieiti be tyrėjo ir atitinkamo specialisto dalyvavimo. Todėl liko nenustatytas briedžio amžius, paÅ¡ovimo laikas, sužalojimo pobÅ«dis ir padariniai. Nenustačius Å¡ių aplinkybių, teismas neturėjo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad briedis buvo nuÅ¡autas 2014 m. spalio 8 d. netoli jo suradimo vietos.

Byloje esančių dokumentų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad kulkos liekana, kuriÄ neva briedžio gaiÅ¡enoje surado T. M., pas tyrėjÄ V. B. pateko 2014-10-08 „Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo“ pagrindu, pagal kurį kulkos liekanÄ ir odos skiautę policijos tyrėjui perdavė M. S.. Tačiau bylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad Å¡iuos objektus tyrėjui perdavė ne M. S., o V. P., be jokių privalomų procesinių dokumentų. M. S. net nebuvo įvykio vietoje ir tik vėliau, neaiÅ¡ku kada, pasirašė atitinkamÄ protokolÄ , kas vertintina kaip oficialaus dokumento klastojimu.

Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad tiek kulkos liekana, tiek odos skiautė į bylÄ pateko neteisėtu pagrindu. O pirmosios instancijos teismas abejonių dėl minėtos kulkos liekanos sukeitimo galimybės nepaÅ¡alino. Skunde teigiama, kad dėl to darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas kulkos liekanÄ byloje pripažino įrodymu ne teisės pagrindu. Be to, skundžiamu nuosprendžiu teismas, pripažindamas liudytojų T. M. ir J. K. parodymus patikimais, neatsižvelgė, kad Å¡iuos liudytojus sieja svainystės ryÅ¡iai, o T.

M. ir teisme pripažino turintis rimtų nesutarimų su R. V., tame tarpe ir medžioklės klausimais. Tokiu bÅ«du, esant minėtoms aplinkybėm, byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad specialistui perduota kulkos liekana yra tas pats objektas, kurį, neva T. M. rado briedžio gaiÅ¡enoje. Apeliantas pastebi ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytų T. M. ir J. K. parodymų dėl transporto priemonės paliktų pėdsakų, rastų netoli rasto briedžio, neva kraujo pėdsakų nupjautame lauke, objektyviai nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, tuo labiau, kad liudytojų pastebėjimas apie transporto priemonės ratų pėdsakus neatsako į klausimÄ kada tie pėdsakai palikti – iki briedžio atėjimo ar po to.

Be to, teismas nepaneigė R. V. aiÅ¡kinimų, kad 2014-10-08 nuo ankstaus ryto jis buvo kitoje vietoje ir iÅ¡davinėjo skerdienÄ , kÄ patvirtina krovinio važtaraÅ¡tyje ir sÄ skaitoje – faktÅ«roje fiksuotas laikas – 7 val. Pagal liudytojų M. Č. ir E. P. parodymus, R. V. turėjo briedį nuÅ¡auti apie 6.30 val., t. y., esant tamsiam paros metui, nors R. V. tuo metu buvo visai kitoje vietoje ir iÅ¡davinėjo skerdienÄ J. K. (duomenys neskelbtini), kuris yra daugiau, nei už keturių kilometrų nuo V. gyvenamosios vietos, kur pamiÅ¡kėje po pietų ir buvo rastas nuÅ¡autas briedis.

Apelianto manymu, nelogiška, kad jei R. V. brakonieriaudamas nušauna briedį, jo nepasiima, o bando tai daryti praėjus daugiau nei šešioms valandoms. Tuo pačiu apeliantas pastebi, kad skunde išdėstyti nuosprendžio nepagrįstumo ir neteisėtumo motyvai yra pakankami išvadai, jog šioje byloje R. V. buvo primesta nekaltumo įrodinėjimo našta. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras G. S. apeliaciniu skundu prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nuosprendį pakeisti, R.

V. paskiriant BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti naudotis teise medžioto 3 metams. Skunde nurodo, kad R. V. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise – teise medžioti, pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje“ taisyklių 16.2, 22, 58.3, 74.3 punktus, todėl R. V. turėtų bÅ«ti taikoma BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Nuteistasis ir jo gynėjas posėdyje prašė gynėjo skundÄ tenkinti skundÄ , o prokuroro – atmesti.

Prokurorė prašė prokuroro skundÄ tenkinti, o nuteistojo gynėjo skundÄ â€“ atmesti. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo visų bylos aplinkybių, susijusių su nuteistojo R. V. veiksmų teisiniu vertinimu pagal BK 272 straipsnio 1 dalį, todėl netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nesant bent vieno iÅ¡ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį sudarančio požymio, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.Taigi nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimÄ dėl R. V. kaltės, padarius BK 272 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar jo veiksmai atitinka Å¡io nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 272 straipsnio 1 dalį Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , už Medžioklės taisyklių pažeidimus numatytos įvairios teisinės atsakomybės rÅ«Å¡ys:

1) civilinė;

2) administracinė;

3) baudžiamoji (Medžioklės taisyklių 76 p.). Minėtos atsakomybės rūšys skiriasi viena nuo kitos atsakomybės taikymo pagrindais, poveikio priemonėmis, padariniais, atsakomybės subjektais ir kitais atsakomybės taikymo aspektais. Paprastai už Medžioklės taisyklių pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė. BK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas medžiojo ar žvejojo uždraustu laiku, uždraustose vietose ar draudžiamais būdais, įrankiais, priemonėmis arba kitaip neteisėtai naudojo ar naikino laukinės gyvūnijos išteklius ir padarė didelės žalos gyvūnijai.

Minėtoje normoje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai nurodyti veiksmai sukelia Å¡iame BK straipsnyje numatytus padarinius – padaroma didelė žala gyvÅ«nijai. Teisės aktuose, kaip teisingai pastebima ir gynėjo apeliaciniame skunde, nėra pateiktas didelės žalos gyvÅ«nijai sampratos iÅ¡aiÅ¡kinimas. Pagal teismų praktikÄ , didelė žala gali bÅ«ti ne tik turtinio, bet ir neturtinio pobÅ«džio. Turtinė žala laikoma didele, kai ji virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

Å is požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad R. V. padarė laukinei gyvÅ«nijai didelę žalÄ , Å¡io baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tino požymio buvimo iÅ¡ esmės nemotyvavo. Skundžiamo nuosprendžio nustatomoje dalyje apsiribojo nurodydamas Å¡ios žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ â€“ 5554,91 Eur (19180 Lt), o motyvuose nurodė vien tik tai, kad briedis yra priskiriamas prie stambių kanopinių žvėrių, todėl nusprendė, kad buvo padaryta didelė žala gyvÅ«nijai.

Kolegija tokiam padarytos žalos dydžio įvertinimui nepritaria. Akivaizdu, kad vien piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, nustatant didelės žalos gyvÅ«nijai požymį, nepakanka, o pirmos instancijos teismo motyvas, kad padaryta žala yra didelė vien dėl to, kad briedis priskiriamas prie stambių kanopinių žvėrių, niekuo nepagrįstas. Kolegija pažymi, kad Medžioklės taisyklių 3 p. nustato, kad medžiojamieji gyvÅ«nai skirstomi į stambiÄ jÄ ir smulkiÄ jÄ medžiojamÄ jÄ faunÄ . Prie stambiosios medžiojamosios faunos priskiriami Å¡ie gyvÅ«nai: rudoji meÅ¡ka, stumbras, briedis, taurusis elnias, dėmėtasis elnias, danielius, muflonas, stirna, Å¡ernas, vilkas, lÅ«Å¡is, kurtinys.

Todėl, jei vadovautis pirmosios instancijos teismo motyvu, sumedžiojus bet kurį stambiajai medžiojamajai faunai priskiriamÄ gyvÅ«nÄ , galima bÅ«tų daryti iÅ¡vada, jog padaryta didelė žala gyvÅ«nijai, kas akivaizdžiai bÅ«tų nepagrįsta. Vertinant šį požymį, atkreipiamas dėmesys į tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju buvo sumedžiotas tik vienas gyvÅ«nas – briedis, jis sumedžiotas leistinu laiku, kuomet Å¡ių gyvÅ«nų medžiojimas yra galimas (Medžioklės taisyklių 15.2.1. p.), leistinu bÅ«du ir įrankiais bei vietovėje, kur medžioklė iÅ¡ esmės nėra draudžiama.

Be to, kaip nustatyta byloje, briedį sumedžiojęs R. V. turėjo teisę medžioti ir naudojo teisėtai laikomÄ ginklÄ . Kolegijos nuomone, konkrečiu atveju nustatytas medžioklės bÅ«das, aplinkybės, sumedžioto gyvÅ«no kiekis, rÅ«Å¡is bei jo piniginė vertė, neduoda jokio pagrindo teigti, kad gyvÅ«nijai buvo padaryta didelė žala. Nekyla jokių abejonių, kad buvo pažeisti Medžioklės taisyklių reikalavimai, o konkrečiai: 16.2 punktas, nurodantis, kad medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapÄ ; 22 punktas, nurodantis, kad privaloma turėti galiojančiÄ licencijÄ medžiojamam gyvÅ«nui sumedžioti, 58.3 punktas, nurodantis, kad draudžiama medžioti svetimuose medžioklės plotuose, kas, pagal 74.1 punktÄ laikytina Å¡iurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu.

Tačiau už Medžioklės taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir tokius, kurie pagal Medžioklės taisykles laikomi šiurkščiais, yra numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnyje. Iš BK 272 straipsnio 1 dalies ir ATPK 85 straipsnių dispozicijų palyginimo matyti, kad baudžiamoji atsakomybė siejama su jau minėtu papildomu požymiu – didelės žalos laukinei gyvūnijai padarymu. Tačiau, kolegijos nuomone, dėl pirmiau paminėtų motyvų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai inkriminavo R.

V. BK 272 straipsnio 1 dalyje numatytÄ požymį – didelę žalÄ laukinei gyvÅ«nijai. Taigi nebuvo pagrindo iÅ¡vadai, kad R. V. padaryta veika siekia tÄ ribÄ , nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Todėl nebuvo pagrindo inkriminuoti R. V. šį požymį. Dėl įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimoApeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , leistinumÄ bei patikimumÄ . Nurodo, kad odos skiautė bei kulkos liekana, kuri buvo pagrindinis įrodymas, grindžiant R.

V. kaltę į bylÄ pateko ne teisės pagrindu ir nepagrįstai buvo pripažinti įrodymais. Kolegija Å¡ioje dalyje nuteistojo gynėjo skundÄ atmeta ir pažymi, kad įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡samus ir visapusiÅ¡kas – teismas apklausė liudytojus dėl visų esminių aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje teismas iÅ¡samiai, laikydamasis įstatyme nustatytų reikalavimų įvertino visų teisme apklaustų asmenų parodymus, patikrino jų patikimumÄ , iÅ¡samiai iÅ¡dėstė vertinimo motyvus, nurodydamas, kuriais parodymais remiasi, o kuriuos atmeta.

Kolegija su tokiu įrodymų vertinimu iš esmės sutinka ir šių motyvų papildomai nekartoja.BPK 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai, būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme neuždraustu būdu.

Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybių pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas dėl kulkos, išimtos iš briedžio gaišenos ir odos skiautės pateikimo, buvo pasirašytas ne to asmens, kuris iš tikro pateikė šiuos objektus. Teisme buvo nustatyta, kad šiuos objektus tyrėjui V.

B. pateikė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento RokiÅ¡kio rajono agentÅ«ros vyresnysis specialistas V. P., nors protokole buvo nurodyta, kad tai padarė M. S., kuris ir pasirašė protokolÄ (1 t., 51 b. l.). Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad minėti objektai buvo pateikti savo iniciatyva (BPK 98 straipsnis) ir Å¡ie duomenys turėjo bÅ«ti nurodyti protokole. Å iuo atveju kolegija sutinka su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvais, kad buvo pažeisti BPK reikalavimai, tame tarpe ir nurodyti 36, 97 bei 98 straipsniuose.

Tačiau tas pačias aplinkybes nustatė ir įvertino pirmosios instancijos teismas. Kolegija pažymi, kad renkant duomenis – gaunant tyrimui reikÅ¡mingus daiktus – kulkos liekanÄ ir odos skiautę, buvo pažeista jų gavimo tvarka, tačiau nustatyti pažeidimai esminės įtakos duomenų patikimumui neturėjo ir dėl Å¡ių pažeidimų nebuvo suvaržytos nuteistojo R. V. teisės. Visos abejonės dėl minėtų duomenų patikimumo buvo paÅ¡alintos pirmosios instancijos teisme, atliekant kitus BPK numatytus veiksmus – apklausiant liudytojus bei iÅ¡klausant civilinio ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimus, o taip pat ir atliekant įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme, kuomet buvo apklaustas specialistas.

Byloje nustatyta, kad liudytojas S. S. metalo ieÅ¡kikliu surado vietÄ briedžio kÅ«ne, kur buvo kulka, liudytojas T. M. rado ir išėmė kulkos liekanÄ , matant liudytojams M. S. ir B. M., po to, M. S. Å¡iuos objektus nufotografavus, perdavė juos civilinio ieÅ¡kovo atstovui V. P., kuris, matant jau minėtam liudytojui B. M., kulkos liekanÄ ir briedžio odos skiautę perdavė tyrėjui V. B.. Liudytoju apklaustas V. B. taip pat patvirtino analogiÅ¡kas aplinkybes ir patį faktÄ , kad minimus objektus jam pateikė V.

P.. Liudytojas M. S. tyrimo metu pateikė mobilųjį telefonÄ , kuriuo fotografavo iÅ¡ nuÅ¡auto briedžio iÅ¡imtÄ kulkos liekanÄ bei odos skiautę (1 t., 106 b. l.). ApžiÅ«rėjus šį telefonÄ matyti, kad nuotraukų galerijoje yra nuotrauka, kurioje nufotografuota kulka ir odos skiautė, ties nuotrauka yra nuoroda su data ir laiku – 2014 m. spalio 8 d. 18:37 (1 t., 106 – 110 b. l.). Specialistas Ž. N. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadoje nurodė, jog tikimiausia, kad tyrimui pateikta kulka voke ir kulka, užfiksuota paveikslėlyje yra tas pats objektas (1 t., 118 – 120 b. l.).

Apeliacinės instancijos teisme, atliekant įrodymų tyrimÄ , specialistas Ž. N. parodė, jog iÅ¡ esmės duoti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ jam trukdė tik tai, kad pateiktoje fotografijoje prie kulkos nebuvo mastelio. Tuo pačiu specialistas patvirtino, jog nėra jokių abejonių, kad tirti pateikta kulka buvo iÅ¡Å¡auta iÅ¡ tyrimui pateikto karabino (duomenys neskelbtini), kuris, pagal bylos duomenis, priklauso R. V.. Tokiu bÅ«du, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skirtingais bÅ«dais ir iÅ¡ savarankiÅ¡kų įrodymų Å¡altinių gauta, tas pačias aplinkybes patvirtinanti informacija laikytina patikimais įrodymais, kurių visuma neabejotinai patvirtina, kad kulkos liekana, iÅ¡imta iÅ¡ briedžio gaiÅ¡enos ir tirta specialisto (iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., 57 – 59, 118 – 120 b. l.), yra vienas ir tas pats objektas.

Nustačius Å¡ias aplinkybes, paneigiama nuteistojo R. V. iÅ¡sakyta versija dėl galimo kulkos atsiradimo byloje – kad jis spalio 5 d. Å¡ovė į Å¡ernÄ , kurį vėliau galėjo surasti ir iÅ¡imti kulkÄ T. M.. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, tokia versija yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, nepagrįsta ir paneigta byloje surinktai įrodymais. BPK 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais.

Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme svarbu, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Motyvai dėl įrodymų turi būti pagrįsti argumentuota visų įrodymų analize.

Nors nuteistasis R. V. nuo pat pirmų apklausų ir neigė kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis medžiojęs, tačiau kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmos instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad R. V. 2014 m. spalio 8 d., tiksliai nenustatytÄ valandÄ , (duomenys neskelbtini), svetimuose (duomenys neskelbtini) bÅ«relio medžioklės plotose, pažeisdamas Medžioklės taisyklių reikalavimus, ginklu (duomenys neskelbtini), medžiojo briedžio patinÄ ir jį nuÅ¡ovė.

Tai patvirtina byloje surinkti įrodymai, kuriuos iÅ¡samiai, iÅ¡dėstydamas motyvus, įvertino pirmosios instancijos teismas. Kaip jau buvo paminėta, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ esmės visiÅ¡kai sutikdamas su tokiu įrodymų vertinimu, iÅ¡skyrus jau aptartas aplinkybes, jo papildomai nekartoja. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡naudodamas baudžiamojo proceso numatytas priemones, motyvuotai sujungė visus faktus į loginę visumÄ , ir padarė motyvuotas apibendrinančias iÅ¡vadas. Kolegija tiktai pažymi, kad nuteistojo R.

V. pateikti dokumentai – krovinio važtaraÅ¡tis ir sÄ skaita – faktÅ«ra niekaip nepatvirtina nuteistojo pateikiamos versijos, kad jis 2014-10-08 negalėjo medžioti, nes 7 val. iÅ¡davinėjo prekes. Pats kaltinamasis tokių aplinkybių nebuvo nurodęs nė vienos apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Tuomet apklausiamas jis iÅ¡ viso negalėjo nurodyti kur konkrečiai buvo 2014-10-08 (1 t., 84, 87 b. l.). Apklausiamas teisme R. V. jau nurodė, kad jis iÅ¡važiavo į skerdyklÄ po 5 val. ryto, o namo grįžo prieÅ¡ 7 val. ryto (2 t., 23 b. l.).

Taigi, nuteistasis savo parodymais iÅ¡ esmės pats patvirtino, jog dar iki krovinio važtaraÅ¡tyje nurodyto laiko – 7 val., buvo namuose. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kiname, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rÅ«Å¡ių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė turi bÅ«ti taikoma kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-267/2011, 2K-262/2011, 2K-573/2012 ir kt.).Pirmos instancijos teismo nuosprendyje nėra iÅ¡dėstyti tinkami teisiniai argumentai, pagrindžiantys iÅ¡vadas, kad nuteistojo veiksmais padarytos žalos laukinei gamtai dydis pagrindžia bÅ«tinybę R.

V. taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Konkrečiai byloje nustatytais faktais neargumentuoti teiginiai, kad sumedžiotas briedis priskirtas prie stambių kanopinių žvėrių, kuris vertinamas 5554,91 Eur, nėra pakankami konstatuoti, kad laukinei gyvÅ«nijai buvo padaryta didelė žala. O nesant pagrindo konstatuoti, jog apkaltinamajame nuosprendyje apraÅ¡omais veiksmais R. V. padarė didelę laukinei gyvÅ«nijai, darytina iÅ¡vada, kad R. V. veikoje nėra BK 272 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimo požymių, todėl R.

V. iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo veiksmai galėtų bÅ«ti vertinami, kaip turintys administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 85 straipsnyje, požymių. Todėl bylos medžiaga perduotina Panevėžio apskrities VPK RokiÅ¡kio rajono policijos komisariatui spręsti klausimÄ dėl R. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn, tuo pačiu perduodant ir daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kulkÄ , 3 kulkas ir 3 tÅ«teles, ginklÄ (duomenys neskelbtini) žalios spalvos dėkle, saugomÄ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato RokiÅ¡kio rajono policijos komisariate (ATPK 269 straipsnio 1 dalies tvarka).

Atsižvelgiant į priimamÄ sprendimÄ , kolegija dėl prokuroro G. S. apeliacinio skundo nebepasisako. Ikiteisminio tyrimo metu R. V. buvo skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, kuri yra naikintina.Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento pareikÅ¡tas 5554,91 Eur dydžio civilinis ieÅ¡kinys, atsižvelgiant į priimamÄ sprendimÄ , paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

                          Panaikinti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį:R. V. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 272 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.R. V. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento pareikÅ¡tas 5554,91 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kulkÄ , 3 kulkas ir 3 tÅ«teles, ginklÄ (duomenys neskelbtini) žalios spalvos dėkle, perduoti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato RokiÅ¡kio rajono policijos komisariatui, kol bus iÅ¡spręstas klausimas dėl R.

V. galimos administracinės atsakomybės. Kolegijos pirmininkas              Artūras Ridikas Teisėjai              Valdas Meidus              Evaldas Vanagas