2013-03-22 Nr. AB-686-3-63-3-00253-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. prašymą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant V. V., dėl konkurso rezultatų panaikinimo ir pareiškėjo pripažinimo konkurso laimėtoju.
Legislator headnote
AI generated2013-03-22 Nr. AB-686-3-63-3-00253-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) prašymu ir jo patikslinimu (t. I, b. l. 3; 8-9) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. birželio 15 d. surengto konkurso protokolą Nr. P2-28 (konkurso rezultatus) ir pripažinti pareiškėją įvykusio konkurso Statybos skyriaus vedėjo pareigoms užimti laimėtoju.
Full text
Administracinė byla Nr. A261-458/2013
Teisminio proceso numeris Nr. 3-63-3-00253-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija 16.1.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. prašymą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant V. V., dėl konkurso rezultatų panaikinimo ir pareiškėjo pripažinimo konkurso laimėtoju.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) prašymu ir jo patikslinimu (t. I, b. l. 3; 8-9) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. birželio 15 d. surengto konkurso protokolą Nr. P2-28 (konkurso rezultatus) ir pripažinti pareiškėją įvykusio konkurso Statybos skyriaus vedėjo pareigoms užimti laimėtoju.
Nurodė, kad 2012 m. birželio 15 d. dalyvavo Palangos miesto savivaldybės administracijos organizuotame konkurse Statybos skyriaus vedėjo pareigoms užimti. Manė, jog konkurso rezultatai turi būti panaikinti, kadangi egzamino žodžiu metu nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 50 punkto reikalavimo, nes dauguma konkurso komisijos narių pateiktų klausimų neatitiko pareigybės, dėl kurios vyko konkursas, aprašyme nustatytų funkcijų. Taip pat neobjektyviai ir nepagrįstai komisijos nariai įvertino pareiškėjo atsakymus į klausimus. Konkurso metu nebuvo išsaugotas jam suteikto šifro konfidencialumas – prieš egzaminą žodžiu ir po jo rašant ir sumuojant galutinius balus jo šifras ir testo raštu rezultatai buvo žinomi ne tik jam, nes konkurso metu 9.25 val. komisijos sekretorius iš jo paėmė lapus su pertekliniais egzamino raštu Valstybės tarnybos departamento pateiktais klausimais nuo 51 iki 70 klausimo, kuriuose buvo pažymėtas jo šifras.
Nurodė 2012 m. birželio 18 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorę, prašydamas pakartoti minėtą konkursą laikantis teisės aktų reikalavimų. Tačiau gavo tik atsakovo atsakymą apie prašymo priėmimą, bet jokių veiksmų nebuvo imtasi.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog konkurse egzamino žodžiu metu komisijos nariai neobjektyviai vertino pretendentų atsakymus į klausimus. Nurodė, kad į komisijos nario užduotą klausimą „Kam tenka atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą“ jis ir pretendentas V. V. atsakė identiškai, tačiau skiriasi komisijos nario įvertinimas balais. Dviejų komisijos narių pateikti pretendentų atsakymų į klausimus vertinimai buvo neobjektyvūs. Teigė, kad, nors ir vienodai įvertinus atsakymus į klausimus, keistųsi konkurso laimėtojas, todėl prašė panaikinti konkurso rezultatus ir pripažinti jį laimėtoju.
Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 35-37) prašė atmesti pareiškėjo prašymą.
Nurodė, kad konkursas į valstybės tarnautojo pareigas vyko laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo nuostatų. Komisijos nariai egzamino žodžiu metu uždavė vienodus ir tinkamus klausimus iš teisės aktų, tiesiogiai susijusių su pareigybės funkcijomis, atsakymus vertino individualiai, vadovaudamiesi vidiniu įsitikinimu ir teisine sąmone, kaip nustato Aprašo 51 punktas, o pareiškėjui suteiktas šifras komisijos nariams nebuvo atskleistas, nes komisijos sekretorius nėra komisijos narys. Pabrėžė, jog už pretendentui suteikto šifro konfidencialumo išsaugojimą atsako pats pretendentas. Manė, kad pareiškėjas nepagrindė savo skundo argumentų tinkamais įrodymais. Gavus pareiškėjo prašymą pakartoti konkursą, buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, jog konkursas buvo vykdomas laikantis teisės aktų reikalavimų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. nesutiko su pareiškėjo prašymu. Manė, jog pareiškėjas neįrodė, kad komisijos nariai neobjektyviai vertino pretendentų atsakymus į užduodamus klausimus. Teigė pagrįstai esąs pripažintas konkurso laimėtoju.
II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas rėmėsi administracinių teismų praktika taikant ir aiškinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) (bylai aktuali 2012 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 265, galiojusi nuo 2012 m. kovo 11 d. iki 2012 m. liepos 1 d., ginčo konkurso organizavimo metu), numatytą priėmimo į valstybės tarnybą konkurso būdu teisinį reguliavimą, kad konkursas yra vientisas veiksmas, kurio procedūra apima visus Apraše apibrėžtus etapus, o pretendento teisių pažeidimas viename iš konkurso procedūros etapų yra pagrindas pripažinti konkurso rezultatus negaliojančiais ir pradėti jį iš naujo, bet ne pakartoti tą procedūros etapą, kurio metu padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-289/2007, 2009 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63–271/2009).
Iš byloje pateiktos konkurso organizavimo medžiagos teismas nustatė, kad minimi veiksmai konkurso organizavimo metu buvo atlikti pagal Apraše numatytą teisinį reguliavimą. Nustatyta, jog prašymus dalyvauti konkurse valstybės tarnautojo – Statybos skyriaus vedėjo pareigoms užimti – pateikė 5 pretendentai: pareiškėjas, P. V., E. B., V. V., V. G. (t. I, b. l. 46-50; 52, 63, 86, 97, 107).
Taip pat nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A3-288 (t. I, b. l. 117) sudarė pretendentų į Statybos skyriaus vedėjo pareigas konkurso komisiją: komisijos pirmininkė A. K. – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė, komisijos nariai: V. B. – Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojas, K. B. – Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotoja, P. K. – Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas, V. Ž. – Buhalterijos vedėja. Įsakymu patvirtinta konkurso vykdymo data – 2012 m. birželio 8 d., kuri buvo pakeista 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. A3-329 (t. I, b. l. 120) į 2012 m. birželio 15 d. Teismas konstatavo, kad konkurso rezultatus nustatė teisėtos sudėties komisija.
Rėmėsi Statybos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. A1-1056 2.1 punktu (t. I, b. l. 39-40), pagal kurį pareigas atliekančiam asmeniui nustatyti specialieji reikalavimai: 6.1. turėti technologijos mokslų studijų srities statybos inžinerijos arba aplinkos inžinerijos, arba kraštotvarkos krypties arba meno studijų srities architektūros krypties aukštąjį universitetinį jam prilygintą išsilavinimą; 6.2. turėti 3 metų darbo ir 1 metų darbo pagal įgytą specialybę patirtį; 6.3. mokėti dirbti kompiuteriu su atitinkamomis programomis, <...> mokėti analizuoti ir apibendrinti informaciją ir rengti išvadas, išmanyti raštvedybos taisykles; 6.4. išmanyti ir gebėti pagal kompetenciją savo darbe taikyti teisės aktus, kurie nurodyti specialiuosiuose reikalavimuose. Iš pateiktų įrodymų nustatė, jog Valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga, „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbdama apie konkursą į Statybos skyriaus vedėjo pareigas (A lygis, 13 kategorija) nurodė informacijos šaltinį apie konkursą, inter alia specialiuosius reikalavimus: http:///www.vtd.lt/index.php?1790833800 (t. I, b. l. 42). Byloje pateikti visi pretendentų į Statybos skyriaus vedėjo pareigas dokumentai, patvirtinantys atitikimą bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams (t. I, b. l. 52-116). Ginčo dėl pretendentų atitikimo minėtiems reikalavimams nekyla. Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad buvo laikomasi Aprašo II, III, IV skyriuose nustatytų reikalavimų.
Pagal pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso protokolo duomenis egzamino raštu rezultatai buvo įvertinti tokiu būdu: pareiškėjas B. S. surinko 8,5 balus, pretendentas E. B. ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. – po 7 balus. Egzamino žodžiu metu pareiškėjas ir pretendentas E. B. surinko po 5,2 balų, trečiasis suinteresuotas asmuo surinko 7 balus ir tapo konkurso laimėtoju.
Teismas akcentavo, jog pokalbio metu užduodami klausimai turi būti vertinamojo pobūdžio, skirti įvertinti pretendento gebėjimą vykdyti pareigybines funkcijas ir tam reikalingus įgūdžius, o atsakymus į šiuos klausimus (taip pat ir į tikslinamuosius klausimus) turi būti reali ir objektyvi galimybė įvertinti intervale nuo 1 balo iki 10 balų. Išklausęs 2012 m. birželio 15 d. vykusio konkurso į Statybos skyriaus vedėjo egzamino žodžiu skaitmeninį garso įrašą (t. I, b. l. 166), teismas konstatavo, jog užduoti klausimai ir juos patikslinantys klausimai buvo susiję su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis, visiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai.
Nustatyta, kad kiekvienas komisijos narys uždavė po du klausimus. Komisijos pirmininkė A. K. uždavė klausimus: 1. „Kokie yra mero (pavaduotojo) įgaliojimai? Kuo rūpinasi meras?“, 2. „Seniūnaičio statusas, kaip jis paskiriamas (renkamas), kokios jo teisės ir pareigos?“; komisijos narys P. K. uždavė klausimus: 1. „Kam tenka atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų? Kas atsako?“, 2. „Kam tenka atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą?“; komisijos narė K. B. uždavė klausimus: 1.
„Kada pirkimas laikomas pasibaigusiu? Išvardinti atvejus“, 2. „Kokiais atvejais prekės, paslaugos, darbai gali būti perkami neskelbiamų derybų būdu?“; komisijos narė V. Ž. uždavė klausimus: 1. „Kas sudaro savivaldybės biudžeto finansinius išteklius?“, 2. „Savivaldybės biudžeto rengimas“; komisijos narys V. B. uždavė klausimus: 1. „Kokie yra statybos dalyviai, jų teisės ir pareigos?“, 2. „Kokios yra savivaldybės institucijos, kaip jos sudaromos, kokios jų veiklos formos“. Teismas pažymėjo, jog Statybos skyriaus vedėjo pareigybė reikalinga vadovauti skyriui, planuoti, organizuoti ir kontroliuoti skyriaus darbą, įgyvendinant ir vykdant įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas statybos, statinių naudojimo priežiūros, statinių techninės priežiūros, žemės darbų ir kt. valstybės ir savivaldybės funkcijas, įgyvendinti valstybės ir savivaldybės investicines programas, vykdyti statybų užsakovo funkcijas (Pareigybės aprašymo 4 p.).
Pareigybės aprašymo 7.1-7.7 punktai tiksliai reglamentuoja valstybės tarnautojo funkcijas, tarp kurių yra ir skyriaus darbo planavimas, organizavimas ir kontroliavimas; naujų statybų, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto <..> organizavimas; dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant miesto strateginį plėtros planą, investicinius projektus <..>; savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir patikėjimo teise valdomo turto pagrindinio užsakovo funkcijų atlikimas projektavimo, statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbams; viešųjų pirkimų pagal skyriaus kompetenciją organizavimas; interesantų statybos klausimais konsultavimas; atstovavimas savivaldybės interesams institucijose, teismuose <...>.
Teismas padarė išvadą, kad komisijos narių pateikti klausimai yra skirti nustatyti, ar pretendentai atitinka Pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, o užduoti klausimai apie savivaldybės biudžeto rengimą, savivaldybės institucijas, mero funkcijas negali būti laikomi nesusiję su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis. Akcentavo, jog pretendentas, siekdamas užimti valstybės tarnautojo pareigas Administracijoje, privalo būti susipažinęs su savivaldybių institucijų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, jų sudarymo ir veiklos tvarka, vietos savivaldos principais, savivaldybių institucijomis, jų kompetenciją, įgaliojimais, funkcijomis ir pan.
Pretendentas į pareigas, laimėjęs konkursą, dirbs skyriaus vedėju, todėl akivaizdu, jog jam keliami ypatingi reikalavimai, susiję ne tik su statybų teisiniu reglamentavimu. Teismas konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad Komisijos nariai, užduodami klausimus, pažeidė Aprašo 50 punkto nuostatas.
Teismas taip pat nustatė, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A3-288 komisijos sekretoriumi buvo paskirtas Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiasis specialistas R. A., kuris nebuvo komisijos narys. Byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjui suteiktas šifras buvo atskleistas komisijos nariams. Pareiškėjas konkrečių įrodymų, kad konkurso komisijos sekretorius atskleidė pareiškėjo šifro konfidencialumą komisijos nariams nepateikė, o jo nurodyti argumentai apie lapų su pertekliniais klausimais paėmimą vertinti kaip samprotavimai, kad galėjo būti atskleistas šifras. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginį dėl komisijos narių šališkumo, sąlygoto pretendento šifro žinojimo, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs abejones dėl galimo šifro atskleidimo komisijos nariams komisijos sekretoriui atliekant testo lapų patikros veiksmus. Todėl, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas šį pareiškėjo teiginį dėl konkursų rengimo tvarkos pažeidimo atmetė kaip nepagrįstą.
Iš komisijos narių individualaus vertinimo lentelių (analizuojami bylai reikšmingi tik pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens V. V. įvertinimai) teismas nustatė, kad komisijos pirmininkė A. K. pareiškėją įvertino 6 balais, V. V. – 8 balais (t. I, b. l. 124); komisijos narys V. B. pareiškėją įvertino 5 balais, trečiąjį suinteresuotą asmenį – 7 balais (t. I, b. l. 125); komisijos narė K. B. pareiškėją įvertino 7 balais, trečiąjį suinteresuotą asmenį – 6 balais (t. I, b. l. 126); komisijos narys P. K. pareiškėją įvertino 3 balais, trečiąjį suinteresuotą asmenį – 7 balais (t.
I, b. l. 127); komisijos narė V. Ž. pareiškėją įvertino 5 balais, o trečiąjį suinteresuotą asmenį – 7 balais (t. I, b. l. 128). Išklausius egzamino žodžiu garso įrašą nustatyta, kad į P. K. užduotą klausimą „Kam tenka atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų? Kas atsako?“ pareiškėjas (garso įraše pareiškėjo atsakymai fiksuoti nuo 24.25 min. iki 39.30 min.) atsakė: „Atsako žalą padarę pareigūnai (asmenys)“, o V. V. (jo atsakymai fiksuoti nuo 40 min. iki 54.20 min.) atsakė:
„Atsako konkretus pareigūnas, kuris padarė žalą“. Į to paties komisijos nario klausimą „Kam tenka atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą?“ pareiškėjas atsakė: „Didesnio pavojaus šaltinio savininkui ir naudotojui“, o V. V.: „Didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala ir atsakomybė tenka asmenims, kurie yra atsakingi už didesnio pavojaus šaltinius, kurie juos eksploatuoja“. Į komisijos nario V. B. užduotą klausimą „Kokie yra statybos dalyviai, jų teisės ir pareigos?“ pareiškėjas atsakė:
„Užsakovas, statytojas, tyrinėtojas, projektuotojas, rangovas, techninis prižiūrėtojas, tiekėjas. Kiekvienas statybos dalyvis, statytojas (užsakovas) – jiems priklauso visi organizaciniai klausimai, nuo projekto parengimo iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Praktiškai turi derinti viską su likusiais statybos dalyviais. Gali pasirinkti statybos būdą, samdo techninį prižiūrėtoją. Tiekėjas aprūpina statytoją produktais, kurie turi atitikti techninę specifikaciją“, o V. V. atsakė: „Statybos dalyviai yra šie: projektuotojas, užsakovas, tyrinėtojas, statybos įmonė (rangovas), statybos techninė priežiūra, tiekėjas.
Pagrindinė pareiga visų statybos dalyvių – įgyvendinti užsakovo sumanytą projektą, projektuotojas – suprojektuoti, rangovas – pastatyti, techninė priežiūra – žiūrėti, kad būtų vykdomi darbai pagal teisės aktų normas, reglamentus, tiekėjas – kad būtų tiekiamos statybinės medžiagos ir įrengimai, atitinkantys ES standartus, pažymėti ženklu CE“. Į to paties komisijos nario klausimą: „Kokios yra savivaldybės institucijos, kaip sudaromos, jų veiklos formos“ pareiškėjas atsakė: „Atstovaujamoji – savivaldybės taryba, vykdomoji – direktorius (pavaduotojai).
Savivaldybės funkcijos pagal pasirinkimo laisvę yra: savarankiškos ir valstybinės, pagal valdžios pobūdį: vietos valdžios ir viešojo administravimo, viešųjų paslaugų teikimo. Savivaldybės institucijų steigimo funkcija priklauso savivaldybės tarybai. Savivaldybės įstaigas steigia savivaldybės taryba. Savivaldybės administracija nesikeičia, tik išrinkus savivaldybės tarybą, keičiasi administracijos direktorius“, o trečiasis suinteresuotas asmuo atsakė: „Savivaldybės institucijos – administracija, savivaldybės įmonės, savivaldybės taryba, meras, vicemeras.
Administracija skirstoma į skyrius. Savivaldybės įmonės teikia atitinkamas paslaugas. Vicemerų skaičius priklauso nuo savivaldybės tarybos narių skaičiaus, pvz. Vilniaus savivaldybėje jų yra trys, nes ji didžiausia, Palangoje – vienas. Institucijos formuojamos pagal veikiančius savivaldos įstatymus“. Teismo vertinimu, pateikti atsakymai į komisijos nario P. K. klausimus labai panašūs, skiriasi tik žodžių išdėstymas, o įvertinimas toks – pareiškėjui 3 balai, V. V. – 7 balai. Į komisijos nario V. B. pirmąjį klausimą abu pretendentai atsakė panašiai, tik skiriasi atsakymai į antrąjį klausimą dėl savivaldybės institucijų, jų veiklos formų, o vertinimas toks: pareiškėjui – 5 balai, V.
V. – 7 balai. Kiti komisijos narių užduoti klausimai bei pateikti atsakymai plačiau nenagrinėjami, nes vertinimai panašūs. Išklausius vykusio konkurso garso įrašą nustatyta, jog pareiškėjas po komisijos narių užduotų klausimų kaskart ilgai tylėdavo ir beveik po minutės laiko pateikdavo atsakymą. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 50 punktas nustato, jog komisijos narys pateikia vienodus klausimus pretendentams, siekdamas patikrinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas.
Egzaminas – nesvarbu, ar jis vyksta raštu ir ar žodžiu – turi būti tikslingas, orientuotas į žinių ir gebėjimų, reikalingų kiekvienam valstybės tarnautojui, taip pat į konkrečių žinių ir gebėjimų, reikalingų valstybės tarnautojo pareigybės, į kurią asmuo pretenduoja, aprašyme nustatytoms funkcijoms įgyvendinti., patikrinimą ir įvertinimą. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-271/2009). Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad vertinimas balų išraiška reiškia ne tik teisingo atsakymo pateikimą, bet ir komisijos nario nuomonę dėl pretendento gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas.
Statybos skyriaus vedėjo pareigybė reikalinga planuoti, organizuoti ir kontroliuoti skyriaus darbą įgyvendinant įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas statybų srityje. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas turi mokėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją, rengti išvadas. Teismo nuomone, pareiškėjo ilgos pertraukos po pateiktų atsakymų, nerišlus minčių išdėstymas (nors atsakymai pakankamai tikslūs) būtent ir lėmė tokį pareiškėjo egzamino žodžiu įvertinimą. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių abejoti komisijos narių objektyvumu, vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus.
Pažymėjo, kad komisijos narė K. B. pareiškėjui skyrė daugiau balų, nei trečiajam suinteresuotam asmeniui, todėl atmesti pareiškėjo argumentai dėl komisijos narių vertinimo neobjektyvumo. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad konkurso į Statybos skyriaus vedėjo pareigas egzamino žodžiu metu nebuvo pažeistos Aprašo nuostatos, pretendentai įvertinti objektyviai, todėl konkursą laimėjo daugiausiai balų surinkęs pretendentas, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo V. V.
III. Pareiškėjas B. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymas būtų patenkintas.
Apeliaciniame skunde (t. II, b. l. 2-3) nurodoma, kad:
1. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo iš esmės 2012 m. rugpjūčio 21 d. prašymo dėl netinkamo vertinimo motyvų pateikimo (t. I, b. l. 174), nors teismo posėdyje tai ne kartą buvo prašyta. Teismas pripažino, kad abu pretendentai į komisijos nario P. K. pateiktus klausimus atsakė vienodai, bet komisijos nario skirtų balų pagrįstumo nevertino, o tik konstatavo: pareiškėjas – 3 balai, V. V. – 7 balai (b. l. 188). Komisijos narių netinkamo atsakymų į pretendentams užduotus klausimus vertinimo nagrinėjimas – bylos esmė. Objektyviai, vienodai (po 7 balus) įvertinus šiuos atsakymus į klausimus pretendentų egzamino žodžiu ir raštu vertinimo balais suvestinėje lentelėje (b. l. 16) bendra gautų balų suma 5-ame stulpelyje būtų: B. S. - 13,7+(7-3)/5=14,5 balo, o V. V. – 14,0.
2. Teismas pripažino, kad į komisijos nario V. B. pirmą klausimą abu pretendentai atsakė panašiai, tik skyrėsi atsakymai į antrąjį klausimą dėl savivaldybės institucijų ir jų veiklos formų (t. I, b. l. 188). Teismas neakcentavo, kad atsakymai skyrėsi tuo, kad V. V. neatsakė į kokias grupes skirstomos savivaldybės institucijos, nepaminėjo jų veiklos formų, o pareiškėjas į tai atsakė. Pareiškėjo atsakymas: „Atstovaujamoji – savivaldybės taryba, vykdomoji – direktorius (pavaduotojas). Savivaldybės funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę yra savarankiškos ir valstybinės, pagal veiklos pobūdį – vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Savivaldybės institucijų steigimo funkcija priklauso savivaldybės tarybai. Savivaldybės įstaigas steigia savivaldybės taryba. Savivaldybės administracija nesikeičia, tik išrinkus tarybą keičiasi administracijos direktorius“. Pareiškėjas visiškai atsakė į pateiktą klausimą, o konkurso laimėtojas, atsakydamas į tą patį klausimą, neatsakė į kokias grupes skirstomos savivaldybės institucijos, kokios jų veiklos formos (t. I, b. l. 188), tačiau komisijos nario V. B. vertinimai buvo neadekvatūs atsakymams: pareiškėjui – 5 balai, o konkurso laimėtojui – 7 balai. Komisijos nario V. B. vertinimas turėjo būti priešingas – aukštesnis balas pareiškėjui, o bendra per egzamino raštu ir žodžiu balų suma, vertinant dviejų komisijos narių įvertinimus būtų: pareiškėjo – 14,5+2/5=14,9, o V. V. – 14,0-2/5=13,6. Net jei atsakymų įvertinimas į minėtą klausimą būtų vienodas, pagal surinktus balus konkurso laimėtojas vis tiek būtų pareiškėjas. Tolimesnė kitų komisijos narių atsakymų į klausimus vertinimo analizė netikslinga ir beprasmė, nes pareiškėjo bendra gautų balų suma tik didės, o V. V. – tik mažės.
3. Įprastinėje konkursų rengimo praktikoje, pasibaigus egzaminui žodžiu, pretendentai iškart pakviečiami konkurso rezultatų paskelbimui, tačiau šiame konkurse, žinant pareiškėjo šifrą, skaičiuojant konkurso rezultatus, pretendentai konkurso rezultatų paskelbimui buvo pakviesti, tik praėjus 18 minučių po egzamino žodžiu pabaigos.
Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (t. II, b. l. 12-13) nurodoma, kad:
1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo egzamino žodžiu garso įrašą, įvertino kiekvieno komisijos nario pretendentams užduotus klausimus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad komisijos narių vertinimai panašūs, o vertinimas balų išraiška reiškia ne tik teisingo atsakymo pateikimą, bet ir komisijos nario nuomonę dėl pretendento gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pretendento B. S. ilgos pertraukos po pateikto klausimo ir atsakymo, nerišlus minčių dėstymas lėmė tokius egzamino žodžiu vertinimus. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl komisijos narių neobjektyvumo yra visiškai nepagrįsti, kadangi iš egzamino žodžiu protokolo matyti, kad komisijos narė K. B. pareiškėjui skyrė daugiau balų nei trečiajam suinteresuotam asmeniui.
2. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad egzamino raštu metu buvo atskleistas jo šifras. Komisijos sekretorius, kuris pretendentams išdalina šifro korteles ir pateikia egzamino raštu testus, nėra komisijos narys. Tik komisijos sekretorius egzamino raštu metu bendravo su pretendentais. Pagal 2002 m. birželio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 37 punkto nuostatas už pretendentui suteikto šifro konfidencialumo išsaugojimą atsako pretendentas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime (t. II, b. l. 15) nurodo, kad apeliacinio skundo motyvai yra paremti ne konkrečiais įrodymais, o apelianto pamąstymais ir samprotavimais. Konkurso metu nebuvo pažeistos jokios procedūros, visiems pretendentams buvo pateikti vienodi klausimai žodžiu. Egzamino raštu metu pretendentų šifrai nebuvo paviešinti ar kaip nors kitaip atskleisti. Konkurse užimti Statybos skyriaus vedėjo pareigybę dalyvavo antrą kartą kaip ir pareiškėjas. Pirmąjį kartą 2012 m. sausio 6 d. vykusio konkurso trečiasis suinteresuotas asmuo nelaimėjo, tačiau jam nekilo jokių abejonių dėl konkurso vykdymo tvarkos teisėtumo ir komisijos narių objektyvumo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Bylos ginčas yra dėl konkurso į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos.
Pirmosios instancijos teismas, padarė išvadą, kad konkurso į Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjo pareigas tvarka nebuvo pažeista, pretendentai įvertinti objektyviai, todėl pareiškėjo skundo netenkino.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka šias įrodymų vertinimo nuostatas, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė ir visiškai ištyrė reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui.
Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pretendentų egzamino atsakymų žodžiu vertinimo neobjektyvumo yra nepagrįsti. Ši išvada grindžiama tuo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad asmuo, konkurso būdu priimamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, egzaminuojamas raštu (testas ir (ar) praktinė užduotis) ir žodžiu (pokalbis ir (ar) praktinė užduotis). Egzaminas laikomas valstybine – lietuvių kalba. Egzamino metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Pagrindinė konkurso paskirtis yra atrinkti tinkamiausią asmenį paskelbtai konkurse pareigybei užimti. Šiam ginčui yra aktuali minėtos teisės normos nuostata dėl asmens gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas patikrinimo. Tuo tikslu, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtintų Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo nuostatų 18 punktu, konkursui vykdyti sudaroma pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisija (toliau – ir Konkurso komisija). Tvarkos aprašo 51 punktu nustatyta, kad kiekvienas komisijos narys pretendentų žinias per egzaminą žodžiu vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad, nesant nustatytų egzamino žodžiu atsakymų vertinimo kriterijų, komisijos nariams yra suteikta atitinkama diskrecijos teisė vertinti pretendento gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinimo kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo. Todėl toks atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; taip pat žr. 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Nesutikimas su Komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti Komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise (2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012).
Tvarkos aprašo 19-24 punktais detalizuojama Konkurso komisijos sudėtis. Pareiškėjas neginčija komisijos sudėties, todėl preziumuojama, jog komisijos sudėtis buvo teisėta.
Taip pat pareiškėjo nurodytos ginčo aplinkybės nesudaro savarankiško pagrindo pripažinti, kad komisijos nariai, vertindami atsakymus, piktnaudžiavo jiems suteikta vertinimo diskrecijos teise, todėl nėra abejonių dėl konkurso komisijos vertinimo objektyvumo ir nėra pagrindo tirti pretendentų atsakymų žodžiu kokybės.
Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai konstatuota, jog konkurso laimėtojas buvo pripažintas teisėtai.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog konkurso procedūros nebuvo pažeistos, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų šioje dalyje nekartoja.
Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką suformuotą panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo B. S. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas