2019-07-04 Nr. AB-13844-3-61-3-02126-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1349-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02126-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (toliau – ir pareiškėjas, Kauno klinikos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2017 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. T4-141-(1.34.) „Dėl pacientei E. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Tarnybos 2017 m. gegužės 22 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-67/2017, T3-469/2016 ataskaita Nr. D17-128(1.27) (toliau – ir Patikrinimo ataskaita) ir jos pagrindu priimtu skundžiamu Įsakymu, kuriuo nustatyta, kad Kauno klinikose pacientei sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pacientė E. B. (toliau – ir pacientė) 2015 m. gruodžio 27 d. 19.21 val. dėl patirtos politraumos greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatyta į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių ir iki 2015 m. gruodžio 29 d. gydoma Kauno klinikose, o 2015 m. gruodžio 29 d. 7.00 val. buvo rasta be gyvybės ženklų. Taikant reanimacines priemones pagal suaugusių asistolijos algoritmą, nesant atsako – konstatuota biologinė mirtis, kurios priežastis – (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba priėmė Įsakymą dėl pažeidimų, remdamasi specialistų išvadomis, kurios nėra pagrįstos ir prieštarauja nusistovėjusiai gydymo praktikai bei teismo medicininio tyrimo metu aprašytiems radiniams, todėl nesilaikė procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nėra žinomi specialistams, kurių pateiktomis išvadomis Tarnyba rėmėsi priimdama Įsakymą, pateikti klausimai, pilnos jų išvados bei šių specialistų kvalifikacija (t y. ar jie kompetentingi vertinti šį klinikinį atvejį). Be to, Tarnybos patikrinimo ataskaitoje nebuvo detalizuoti visi teikę išvadas Tarnybai specialistai.

4. Įsakyme konstatuoti pažeidimai nepagrįsti. Nors Patikrinimo ataskaitoje ir Įsakyme nurodoma, jog nebuvo įvertintas hemoglobino (Hb) kiekio mažėjimas, pareiškėjas teigia, kad tokie hemoglobino kiekio kitimai per stebimą laikotarpį gali būti susiję su taikyta infuzoterapija, kurios padarinys – įvykusi laikina hemodiliuzija, todėl šie hemoglobino kiekio kitimai negali būti traktuojami hemoglobino kiekio kitimu dėl vykstančio kraujavimo. Pareiškėjas nesutinka su medicinos specialisto konsultanto vertinimu, kad gliukozės koncentracija kraujyje yra vienas iš sisteminio uždegiminio atsako sindromo požymių, kadangi sisteminio uždegiminio atsako sindromas diagnozuojamas esant egzistuojant atitinkamiems kriterijams. Pareiškėjo teigimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos eksperto medicinos gydytojo išvadoje aprašyti pilvaplėvės ertmės organų pokyčiai rodo kraują pilvaplėvės ertmėje, o ne peritonitą, todėl nenustačius kiaurinių pilvaplėvės organų sužalojimų, teismo medicinos eksperto medicinos gydytojo išvada dėl pūlingo peritonito yra nepagrįsta ir neteisinga. Vien tik pasaito plyšimas ar hematoma su skysčiu pilvaplėvėje nėra indikacija operaciniam gydymui.

5. Tarnybos išvada apie mirties priežastinį mechanizmą yra nepagrįsta ir neteisinga, kadangi objektyvių nei klinikinių, nei morfologinių pūlingo peritonito duomenų nebuvo. Nors medicinos specialistas konsultantas teigė, jog teismo medicinos ekspertizės metu nebuvo nustatyta rimtos širdies patologijos, tačiau teismo medicinos ekspertizės aprašyme nurodoma, kad yra rasta 2 stadijos koronarų stenozė bei ūmūs išemijos židiniai miokarde. Šiuo klinikiniu atveju, tikėtina, kad mirtis buvo sąlygota miokardo išemijos ir širdies ritmo sutrikimo sukelto širdies funkcijos nepakankamumo, todėl net ir atlikus pacientei pilvo tyrimą bei nustačius pakitimus pilvaplėvės ertmėje, gydymo taktika nebūtų buvusi keista, nes nustatyti pilvaplėvės ertmės organų pakitimai yra gydomi konservatyviai. Dėl to Tarnyba, priimdama skundžiamą Įsakymą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje numatytą objektyvumo principą.

6. Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į Kauno klinikų skundą prašė jį atmesti.

7. Tarnyba nurodė, kad skundžiamame Įsakyme nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų sudėtį sudarančios aplinkybės buvo nustatytos išsamiai įvertinus Kauno klinikų pateiktą pacientės medicininę dokumentaciją bei Tarnybos pasitelkto medicinos specialisto konsultanto Nacionalinio vėžio instituto Klinikinės onkologijos tyrimo centro Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo abdominalinės chirurgijos gydytojo habil. m. dr. E. S. (toliau – ir Konsultantas) klinikines išvadas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos eksperto teismo medicinos gydytojo A. S., tyrusio pacientės palaikus, 2015 m. gruodžio 30 d. išvadą Nr. M 1280/16(02) (toliau – ir A. S. išvada) bei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „UNGE“ direktoriaus Teismo medicinos gydytojo eksperto dr. P. P. išvadą (toliau – P. P. išvada).

8. Tarnyba atlikdama patikrinimą, kreipėsi į vieną Konsultantą, kurio išvados Patikrinimo ataskaitos motyvuojamojoje dalyje pateiktos visa apimtimi, jas pacituojant, todėl pareiškėjo pateikti argumentai dėl nežinomų specialistų yra nepagrįsti. Nebuvo nei teisinio nei faktinio pagrindo abejoti Konsultanto ir ekspertinių išvadų objektyvumu ir pagrįstumu.

9. Tarnyba pažymėjo, kad jai teisės aktais apibrėžta kompetencija nesuteikia teisės nustatinėti priežastinį ryšį, t. y. vertinti, ar tam tikras pasekmes sukėlė netinkamai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (asmens sveikatos priežiūros specialistų neteisėti veiksmai) ar tam tikros objektyvios aplinkybės, todėl pareiškėjo argumentai dėl Tarnybos nustatyto galimo mirties priežastinio mechanizmo yra nepagrįsti. Atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą Kauno klinikose, Tarnyba buvo kompetentinga priimti skundžiamą Įsakymą, kuris buvo parengtas laikantis teisės aktais reglamentuotų procedūrų, sudarant galimybes pareiškėjui teikti paaiškinimus ir pastabas dėl atlikto patikrinimo. Tarnyba laikėsi procedūrų, susijusių su patikrinimo atlikimu, taip pat ėmėsi papildomų veiksmų, siekdama objektyviai įvertinti pareiškėjo pateiktų pastabų pagrįstumą, pateikdama minėtas pastabas apsvarstyti Konsultantui. Todėl Tarnyba šiuo atveju vykdydama asmens sveikatos priežiūros paslaugų nepažeidė nustatytų procedūrų, surinko patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus bei juos įvertinusi, savo kompetencijos ribose, atsižvelgdama į Konsultanto ir ekspertines išvadas, priėmė skundžiamą Įsakymą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Tarnyboje buvo gauti A. B. 2016 m. gruodžio 23 d. ir 2017 m. vasario 21 d. skundai dėl Kauno klinikose pacientei E. B. nuo 2015 m. gruodžio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės. Atlikusi pacientei E. B. minėtu laikotarpiu teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius jo rezultatus surašė Patikrinimo ataskaitoje, kurioje konstatuota, kad nuo 2015 m. gruodžio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. pacientei E. B. Lietuvos sveikatos mokslų ligoninėje Kauno klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant atitinkamus teisės aktų reikalavimus. Tarnybos direktorius skundžiamo Įsakymo 1 punktu nustatė, kad nuo 2015 m. gruodžio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. pacientei Kauno klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, Įsakyme išdėstytos Patikrinimo ataskaitoje nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo išvados, o skundžiamo Įsakymo 2 punktu Kauno klinikos įspėtos dėl Įsakymo 1 punkte nurodytų teisės aktų pažeidimų.

12. Teismas nurodė, jog byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. T4-141-(1.34.) „Dėl pacientei E. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ teisėtumo bei pagrįstumo.

13. Kilusiam ginčui teismas taikė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 patvirtintame Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V‑839 patvirtintuose Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) įtvirtintą teisinį reguliavimą. Teismas pagal nurodytus įstatymus apžvelgė Tarnybos kompetenciją, susijusią su asmens sveikatos priežiūros paslaugų valstybine kontrole ir pažymėjo, kad Tarnyba priima sprendimą dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme numatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo, jeigu, be kita ko, pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai.

14. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad Tarnybai suteikti įgaliojimai atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės (tinkamumo) valstybinę priežiūrą, kurios metu nustačiusi, kad yra pažeisti įstatymai ar kitų teisės aktų ar normatyvių dokumentų reikalavimai, priimti sprendimą dėl kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad Tarnybos atliekamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės tikslas – nustatyti, ar sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas teikia (teikė) pagal teisės aktų reikalavimus ir, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus, pagal kompetenciją taikyti įstatyme numatytas kontrolės priemones bei siekti, kad būtų pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir kad pažeidimai ateityje nesikartotų; teismas, nagrinėdamas ginčą dėl Tarnybos sprendimo taikyti asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai, o turi patikrinti tokio sprendimo priėmimo procedūrą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams, be kita ko ir VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams.

15. Teismas nurodė, jog patikrinimo ataskaita yra privalomas atliktos kontrolės procedūros dokumentas, kuriuo vadovaujantis rengiamas baigiamasis administracinės procedūros sprendimas – Įsakymas dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo, todėl skundžiamo Įsakymo turinys yra neatsiejamas nuo Patikrinimo ataskaitoje pateikto faktinių aplinkybių įvertinimo. Teismas pažymėjo, kad jis nepasisako ir nevertina pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, kurie susiję su klausimais, priskirtais medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo) ir nurodė, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad skundžiamame Įsakyme nurodyti pažeidimai yra nepagrįsti ir prieštarauja nusistovėjusiai tokių atvejų gydymo praktikai, yra teisiškai nereikšmingi, todėl nagrinėjamu atveju teismo nėra vertinami.

16. Teismo vertinimu, pareiškėjas nesutiko su skundžiamu Įsakymu dėl to, kad Tarnyba, priimdama minėtą Įsakymą, vadovavosi medicinos specialistų išvadomis, kurių nešališkai ir objektyviai neįvertino, o Patikrinimo ataskaitoje cituodama ją konsultavusius medicinos specialistus nenurodė jiems pateiktų klausimų, pilnų jų išvadų ir jų kvalifikacijos.

17. Pagal Nuostatų 12.12 papunktį Tarnyba, atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, turi teisę naudotis teismo medicinos ekspertizės išvadomis bei kitais dokumentais, reikalingais patikrinimui atlikti. Įvertinęs Patikrinimo ataskaitos turinį, kiek jame apžvelgtos A. S., P. P. ir Konsultanto išvados, teismas sprendė, jog specialistai, Konsultantas, kurių išvadomis Tarnyba rėmėsi, priimdama skundžiamą Įsakymą, ir pati Tarnyba vertino tas pačias faktines aplinkybes, dėl kurių ginčo nagrinėjamu atveju nėra. Pareiškėjas nesutiko su Tarnybos išvada, kad pacientei turėjo būti diagnozuotas pilvo ertmės organų sužalojimas (S.36) ir ji turėjo būti gydoma nuo peritonito (K.65), tačiau tokių pačių faktinių aplinkybių analizės pagrindu tokią pačią išvadą priėmė ir specialistai, ir Konsultantas ir pati Tarnyba. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Tarnybos patikrinimas atliktas neobjektyviai ir nešališkai. Kad stiprūs skausmai pilvo srityje galėjo parodyti vykstantį kraujavimą, o medicinos specialistai, atsižvelgdami į tokią pacientės būklę, galėjo nustatyti vykstančius uždegiminius procesus, patvirtino teismo posėdyje dalyvavęs medicinos specialistas – konsultantas Nacionalinio vėžio instituto Klinikinės onkologijos tyrimo centro Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas abdominalinės chirurgijos gydytojas habil. m. dr. E. S.. Vien aplinkybė, kad Kauno klinikos nesutiko su specialistų ir Konsultanto išvadomis dėl pacientės pilvo būklės vertinimo ir pilvo traumos diagnozavimo savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti minėtų specialistų ir Konsultanto išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, todėl pareiškėjo argumentus dėl specialistų ir Konsultanto išvadų vertinimo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

18. Dėl pareiškėjo argumento, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą Įsakymą, pažeidė procedūrines taisykles, kadangi Patikrinimo ataskaitoje ir Įsakyme nėra identifikuoti konsultantai ir jiems pateikti klausimai, teismas pažymėjo, kad pagal Aprašo 25 punktą, Nuostatų 12.12 punktą Tarnyba turi teisę, vykdant asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, kreiptis į medicinos specialistus – konsultantus dėl tiriamo klinikinio atvejo įvertinimo. Sprendžiant klausimą dėl individualaus administracinio akto atitikties VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, teismas nurodė, jog turi būti vertinama, ar jo turinio trūkumai buvo esminiai ir sukliudė šio individualaus administracinio akto adresatui suprasti jo esmę, turinį, priėmimo motyvus, įtaką teisių ir pareigų apimčiai bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2017 m. kovo 30 d. raštu Nr. D2-2127 (1.20.) „Dėl E. B. klinikinio atvejo“ kreipėsi į Konsultantą, prašydama įvertinti pacientės klinikinį atvejį ir raštu atsakyti į šiame rašte pateiktus 11 klausimų, o Konsultantas raštu atsakė į Tarnybos pateiktus klausimus, Tarnybai pasikeipus papildomai – savo atsakymus papildė. Patikrinimo ataskaitoje, teismo vertinimu, buvo aiškiai nurodyta, kad vykdant pacientės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, be kita ko, vertinta Tarnybos medicinos specialisto konsultanto dr. abdominalinės chirurgijos gydytojo, vertinusio pacientės klinikinį atvejį, išvados patikslinimas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad Tarnyba rėmėsi ne vieno, o kelių neidentifikuotų konsultantų išvadomis.

19. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Patikrinimo ataskaitoje ar Įsakyme nėra pateikta informacija, identifikuojanti Konsultantą, nėra pateikti klausimai, kurie buvo pateikti Konsultantui, teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas patikrinimo ataskaitoje ir jos pagrindu priimtame įsakyme pateikti konsultantų, į kuriuos Tarnyba kreipiasi su prašymu įvertinti tiriamą klinikinį atvejį, identifikuojančią informaciją ar nurodyti tikslius klausimus, kurie buvo užduoti konsultantui. Teismas, įvertinęs Patikrinimo ataskaitos turinį ir palyginęs Konsultanto pateiktus atsakymus, padarė išvadą, kad Patikrinimo ataskaitoje jie detaliai aprašyti, iš jų galima suprasti, kokie klausimai buvo užduoti. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs sužinoti Konsultantą identifikuojančią informaciją ir jam pateiktus klausimus, bet tokios informacijos negavo, o tokios informacijos nežinojimas trukdė jam ginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus.

20. Teismas konstatavo, kad Tarnyba, priimdama Patikrinimo ataskaitą ir jos pagrindu skundžiamą Įsakymą, nepažeidė taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Įsakymo pagrįstumą ir padarė išvadą, kad Konsultantą identifikuojančios informacijos ir jam užduotų klausimų neįvardijimas, abstrakčiai nurodant, kuo remiamasi, ir pakankamai detaliai aprašant Konsultanto pateiktus atsakymus, nėra esminis pažeidimas, sudarantis savarankišką ir pakankamą pagrindą ginčijamą Įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

21. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Tarnybos nustatyto galimo mirties priežastinio mechanizmo neteisingumo, nes teisės aktai, kuriuose Tarnybai suteikti įgaliojimai atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės (tinkamumo) valstybinę priežiūrą, neįtvirtina jos kompetencijos nustatyti asmenų mirties priežastinį ryšį. Teismas sprendė, kad pacientės mirties priežastis nustatyta ne Įsakymu –juo tik pripažinta, kad pacientei sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

22. Išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus Įsakymo priėmimo proceso teisėtumo aspektu ir įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad Tarnyba veikė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, Nuostatų bei Aprašo jai suteiktų įgaliojimų ribose, laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinės priežiūros objektyvumą, nešališkai įvertino ir pagrįstai rėmėsi medicinos specialistų išvadomis. Teismas pripažino, kad Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikoma poveikio priemonė – įspėjimas – motyvuota, Įsakymo rezoliucinėje dalyje aiškiai suformuluotas Tarnybos sprendimas, nurodyta akto apskundimo tvarka, todėl jis teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo išdėstytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

III. 23. Pareiškėjas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

24. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tai, kad Tarnyba priėmė Įsakymą remiantis galimai subjektyvia Patikrinimo ataskaita, dėl visų argumentų pritariant konsultavusiems specialistams, tačiau pačiai Tarnybai objektyviai ir nešališkai neįvertinus, ar specialistų-konsultantų pateiktos išvados atitinka medicinos praktikos principus ir Pacientės medicinos dokumentuose užfiksuotus duomenis.

25. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba, priimdama įsakymą, nesilaikė bendrųjų taisyklių, turėjusių užtikrinti sprendimo objektyvumą ir pagrįstumą, nepakankamai išanalizavo visas Pacientės gydymo aplinkybes, o tai lėmė Įsakymo neteisėtumą.

26. Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikdamas su apeliaciniu skundu, atsakovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. T4-141-(1.34.) „Dėl pacientei E. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“, kuriuo pripažinta, kad pacientei E. B. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl ko Kauno klinikoms buvo skirtas įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka paduotą apeliacinį skundą dar tikslino du kartus: 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. vasario 26 d. Kadangi patikslinti apeliaciniai skundai paduoti praleidus ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija jų nenagrinės.

29. Pagal Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 2 punktą Tarnybai suteikti įgaliojimai atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą. Sveikatos priežiūros prieinamumas – tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei (Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 31 d.), o sveikatos priežiūros kokybė apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos įstatymų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų sveikatos priežiūros sąlygų, įskaitant sveikatos priežiūros tinkamumą ir priimtinumą, visuma (Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 30 d.).

30. Taigi, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, Tarnybos atliekamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės priežiūros tikslas – nustatyti, ar sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas teikia (teikė) pagal teisės aktų reikalavimus ir, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus, pagal kompetenciją taikyti įstatyme numatytas kontrolės priemones bei siekti, kad būtų pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir kad jie nepasikartotų ateityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1287/2014). Dar daugiau, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad valstybės institucijoms, veikiančioms sveikatos apsaugos srityje, vykdant savo funkcijas keliami bendro pobūdžio reikalavimai, be kita ko, rūpestingumo pareiga, kuri sveikatos priežiūros srityje yra itin svarbi ir reikšminga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1033/2014). Gydytojo atsakomybę lemia bet koks neatidumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-658-05).

31. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, kuriais pareiškėjas nesutinka su Akreditavimo tarnybą konsultavusių specialistų (ekspertų) nuomone ar išvadomis dėl pacientei E. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės Kauno klinikose nuo 2015 m. gruodžio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. (kuomet pacientė mirė), teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę (priežiūrą) vykdančios institucijos sprendimo taikyti (netaikyti) asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, administracinis teismas neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1287/2014; 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015; 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-551-756/2017 ir kt.).

32. Byloje nėra ginčo, kad skundžiamas Tarnybos įsakymas yra priimtas kompetentingo priimti tokį sprendimą viešojo administravimo subjekto ir jis neviršijo savo kompetencijos.

33. Nagrinėjamu atveju apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Tarnyba priėmė įsakymą remdamasi galimai subjektyvia Ataskaita, dėl visų argumentų pritardama konsultavusiems specialistams, tačiau pati objektyviai ir nešališkai nevertino, ar specialistų – konsultantų pateiktos išvados atitinka medicinos praktikos principams bei pacientės medicinos dokumentuose fiksuotiems duomenims. Atsakydama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagal Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje tvarkos aprašo 25 punktą Tarnyba skundo nagrinėjimui gali pasitelkti kitas valdžios institucijas ir įstaigas, medicinos specialistus – konsultantus. Ši Tarnybos teisė įtvirtinta ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 (2017 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. V-225 redakcija).

34. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad dėl pacientės E. B. klinikinio atvejo įvertinimo Tarnyba buvo pasitelkusi ir 2017 m. gegužės 22 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-67/2017, T3-469/2016 ataskaitoje Nr. D17-128(1.27) rėmėsi net trijų specialistų išvadomis, jas atitinkamai įvertindama: Nacionalinio vėžio instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojo specialisto konsultanto, habil. m. dr. E. S., Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos eksperto teismo medicinos gydytojo A. S. ir Teismo medicinos gydytojo – eksperto dr. teismo medicinos gydytojo P. P., kurie visi vieningai konstatavo pacientei ūmų trauminį difuzinį fibrininį-pūlinį peritonitą, ir davė išvadą, kad pilvo traumos diagnozavimui nebuvo skirtas pakankamas dėmesys, nors E. B. skundėsi stiprėjančiu pilvo skausmu, dėl ko buvo reikalinga atlikti kompiuterinį tomografinį tyrimą bei pakviesti abdominalinės chirurgijos gydytoją konsultacijai. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad Tarnyba neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo abejoti gydytojo specialisto konsultanto (kuris atsakė ir į Kauno klinikų chirurgijos klinikos vadovo teiktas pastabas) išvadų objektyvumu ir pagrįstumu bei neturėjo įgaliojimų kvestionuoti nei VTMT atliktos ekspertizės metu nustatytų aplinkybių, nei Teismo medicinos eksperto tyrimo išvadų. Galutinę išvadą dėl pacientei E. B. Kauno klinikose teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus patikrinimo ataskaitoje padarė būtent atsakovas, įvertinęs visus surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų asmens (pacientės E. B.) sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę kontrolę bei visų su tuo susijusių aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, nagrinėjamoje byloje buvo laikytasi. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitoje bei atsakovo įsakyme aiškiai nurodytos teisės normos, kurių nesilaikė pacientę konsultavęs gydytojas chirurgas S. Š., ir dėl kurių pažeidimo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos buvo įspėtos.

35. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktinių bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų vertinimo bei materialinės teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai ir pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, dėl kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai pasisakė sprendime.

36. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą atmesti pareiškėjo Kauno klinikų skundą, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skundą apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė