2024-09-25 Nr. AB-14295-3-61-3-01978-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-470-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01978-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ skundą atsakovui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Šalčininkų rajono medžiotojų klubas „Suopis“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. DIV-(3.1 E)-230 „Dėl medžioklės plotų vienetų projektų tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 26 d. posėdžio protokolą Nr. 5 /KPR-(16.4 E)-24 (toliau – ir 2023 m. birželio 26 d. protokolas); 3) panaikinti Komisijos 2024 m. sausio 9 d. posėdžio protokolą Nr. 7/KPR-(16.4 E)-23 (toliau – ir 2024 m. sausio 9 d. protokolas); 4) įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 3JA-22618.14E „Dėl medžioklės plotų vieneto ribų keitimo“.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu, nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, praleidęs ginčijamų aktų apskundimo terminą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjui kartu su skundu teismui pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir nurodyti termino praleidimo priežastis.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduoti ir skundą grąžino pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas per Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad priimta nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi nepagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl praleisto skundo pateikimo termino, nepateikė procesinį sprendimą pagrindžiančių motyvų. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, kuriais remdamasis teismas sprendė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti;

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė termino skundui paduoti eigos pradžios momentą. Pareiškėjas paaiškina, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracija Komisijos 2023 m. birželio 26 d. ir 2024 m. sausio 9 d. protokolus pareiškėjo atstovui įteikė tik 2024 m. balandžio 30 d. Todėl ABTĮ 29 straipsnio nuostatose įtvirtintas skundo pateikimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo minėtų protokolų įteikimo pareiškėjui dienos;

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu ABTĮ 24 ir 25 straipsnių pagrindais. Pareiškėjas pažymi, kad ABTĮ 24 ir 25 straipsnių nuostatos nereglamentuoja reikalavimų asmeniui pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo;

4. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi nepagrįstai nurodė pareiškėjui pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Komisijos 2023 m. birželio 26 d. ir 2024 m. sausio 9 d. protokolų paduoti. Pareiškėjas teigia, kad, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą su skundu, jis prašė panaikinti tik Įsakymą ir neformulavo atskirų (savarankiškų) reikalavimų panaikinti Komisijos 2023 m. birželio 26 d. ir 2024 m. sausio 9 d. protokolus. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nuostatomis, pareiškėjas taip pat nurodo, kad Komisijos 2023 m. birželio 26 d. protokolas ir 2024 m. sausio 9 d. protokolas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo objektu, nes jie yra tarpinio pobūdžio dokumentai. Minėti protokolai yra laikytini Įsakymo sudėtine (motyvuojamąja) dalimi, kurios pagrįstumas ir teisėtumas gali būti vertinamas tik išnagrinėjus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutarties laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu pagrįstumo ir teisėtumo.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir skundą grąžino pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas per Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi, pareiškėjas kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi nepagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu.

Nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo, teisėjų kolegija pabrėžia, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti yra taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 151 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų pagrįstumas bei teisėtumas turi būti vertinamas vadovaujantis ABTĮ III dalies II skyriaus nuostatomis.

Atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo dalyką, teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas sprendžia skundo priėmimo klausimą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio nuostatomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti priimti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-126-520/2024). Nenustatęs ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų atsisakyti priimti skundą, teismas taip pat patikrina, ar pareiškėjo skundas atitinka ABTĮ ar kitame įstatyme nustatytus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012; 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-422-146/2016).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu, nesilaikė ABTĮ įtvirtintų reikalavimų – pareiškėjas praleido ginčijamų aktų apskundimo terminą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjui kartu su skundu teismui pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir nurodyti termino praleidimo priežastis.

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismo nutarties turinį bei pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi nepagrįstai nustatė terminą pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo administraciniam teismui terminus nustato ABTĮ 29 straipsnis. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas, vertindamas, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, pirma nustato termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią – skundžiamo teisės akto paskelbimo arba pranešimo apie veiksmą (atsisakymo atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai momentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; kt.). Spręsdamas klausimą dėl termino skundui paduoti pradžios momento, teismas vertina: 1) ar skundžiamas aktas (pranešimas) turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui; 2) jei skundžiamas aktas turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą paskelbti skundžiamą aktą arba jį įteikti suinteresuotam asmeniui; 3) ar skundžiamas aktas turėjo būti skelbiamas viešai; 4) ar suinteresuotas asmuo žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas; 5) ar suinteresuotas asmuo aktyviai siekė išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir akto turinį; 6) ar suinteresuotas asmuo, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, kreipėsi į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo per įstatymu nustatytą terminą ir 7) kitas termino pradžios momento nustatymui svarbias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024 ir kt.).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys. Pagal susiformavusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi tik abstrakčiai konstatavo, kad pareiškėjas dėl Komisijos posėdžio 2023-06-26 protokolo Nr. 5 /KPR-(16.4 E)-24 ir 2024-01-09 posėdžio protokolo Nr. 7/KPR- (16.4 E)-23) panaikinimo pavėluotai kreipdamasis į teismą su skundu, nesilaikė ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, kurių, kreipdamasis į teismą su skundu, pareiškėjas nesilaikė. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvardijo aiškių motyvų, kuriais remdamasis jis sprendė klausimą dėl praleisto termino skundui paduoti. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024-03-29 įsakymą Nr. DIV-(3.1 E)-230 priimtinumo. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylos įrodymų, ir dėl to nepagrįstai bei netinkamai sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi, nepagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundas tenkinamas, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 31 d. nutartis laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu panaikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dainius Raižys