b4b7ab71-bdca-4bf1-8522-b84bf9ffa09e · Lietuvos apeliacinis teismas

               Civilinė byla Nr. 2A-348/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00735-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos:21.4.2.7.; 32.5.; 93.2.4.; 93.2.22. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V.

G. ir trečiojo asmens Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notarės R. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-485-324/2013 pagal ieÅ¡kovės J. G. M. ieÅ¡kinį atsakovams D. Å ., V. G., trečiasis asmuo Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notarė R. V., dėl hipotekos lakÅ¡to pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė 2011-05-31 kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b.l. 4-7), kuriame prašė pripažinti negaliojančiu 2008-09-16 sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ , registracijos Nr. 11470, identifikacinis Nr. 02120080014496, pagal kurį ieÅ¡kovė J.

G. M.  D. Å . prievolei užtikrinti įkeitė kreditoriui V. G. butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Nurodė, kad atsakovai D. Å . ir V. G. 2008-09-16 sudarė 70 000 Lt paskolos sutartį Nr. 11470. D. Å . įkalbėjo ieÅ¡kovę užtikrinti Å¡iÄ paskolos sutartį sutartinės hipotekos lakÅ¡tu, įtikinusi, kad pinigus V. G. grÄ Å¾ins kai tik D. Å . sesuo parduos savo butÄ . IeÅ¡kovė, bÅ«dama senyvo amžiaus, teisiÅ¡kai neiÅ¡prususi, menko iÅ¡silavinimo ir raÅ¡tingumo, linkusi visiems padėti, lengvai pasitikinti žmonėmis, nesuvokė, kad sutartinės hipotekos lakÅ¡tu užtikrindama prievolę rizikuoja prarasti savo bÅ«stÄ , t.y. kad prievolės įvykdymas nukreipiamas į įkeistÄ turtÄ net neiÅ¡ieÅ¡kant skolos grÄ Å¾inimo iÅ¡ skolininkės D.

Å .. Žinodama hipotekos instituto esmę bei įkeitimo pasekmes, nebÅ«tų sudariusi ginčijamo sandorio. Be to, atsakovė D. Å ., dar sandorio metu žinojusi, jog pinigų kreditoriui negrÄ Å¾ins, suklaidino ir apgavo ieÅ¡kovę, todėl įkeitimo sandoris sudarytas suklydus ir dėl D. Å . apgaulės (CK 1.90 str., 1.91 str.), todėl pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Atsižvelgiant į tai, kad pagal savo amžių, iÅ¡silavinimÄ ir ribotÄ sugebėjimÄ suvokti sudėtingus teisinius dalykus, ieÅ¡kovė sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, toks sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ir vadovaujantis CK 1.89 straipsnio 1 dalimi.

Ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, kadangi atsakovai D. Å . ir V. G. turėjo patirties, įforminant nekilnojamojo turto perleidimo bei įkeitimo sandorius, yra iÅ¡prusę Å¡ioje srityje, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovė, o ji dėl Å¡io sandorio gali netekti vienintelio gyvenamojo bÅ«sto. Atsakovas V. G. atsiliepimu (t. 1, b.l. 65-67) prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė suprato įkeitimo esmę, o notarės įspėta apie prisiimamÄ rizikÄ , tvirtino, kad labai pasitiki D.

Å . ir yra tvirtai apsisprendusi už Å¡ios paskolÄ Ä¯keisti savo butÄ . Aplinkybę, kad sudarydama ginčo sandorį ieÅ¡kovė negalėjo klysti, įrodo ir tolesni nuoseklÅ«s ieÅ¡kovės atlikti bei jos paraÅ¡ais patvirtinti veiksmai, reikalingi tinkamam sandorio įforminimui. Hipotekos lakÅ¡to patvirtinimo metu ieÅ¡kovė buvo 66 m. amžiaus, todėl negalima teigti, kad ji buvo neorientuota dėl savo amžiaus, o jos iÅ¡silavinimas nėra svarbi aplinkybė, lemianti suklydimÄ . Ginčijamo sandorio pripažinimas negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad jį sudarė asmuo, kuris vėliau teismo tvarka buvo pripažintas neveiksniu dėl ligos ar silpnaprotystės, arba kad asmuo sandorio metu buvo neblaivus ar apsvaigęs, taip pat negalimas.

Atsakovas yra sÄ Å¾ininga sutarties Å¡alis, ieÅ¡kovės atžvilgiu apgaulės nenaudojo. Trečiasis asmuo Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notarė R. V. atsiliepimu (t. 1, b.l. 40-44) prašė atmesti ieÅ¡kinį, priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog hipotekos lakÅ¡tas laikytinas teisėtu ir galiojančiu, kadangi jis suraÅ¡ytas ieÅ¡kovės gimtÄ jÄ kalba, jos pasiraÅ¡ytas. Tiek lakÅ¡te, tiek žodžiu ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta įkeitimo prasmė bei pasekmės, kurias pastaroji tvirtino supratusi.

Tuo atveju, jei Å¡alis teisingai suvokė sandorio metu esančias aplinkybes, tačiau dėl neapgalvotos rizikos, neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo suklydo dėl sandorio perspektyvų, nėra teisinio pagrindo patį sandorį pripažinti negaliojančiu. CK 1.91 straipsnio taikymas nagrinėjamu atveju yra negalimas, kadangi ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas V. G. bÅ«tų atlikęs kokius nors tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus, galėjusius turėti lemiamos įtakos jos valios susiformavimui.

BÅ«damas sÄ Å¾iningu įkeitimo teisės turėtoju, V. G. pagrįstai kreipėsi dėl D. Å . skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto. Atsakovė D. Å . atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Å alių ir teismo procesiniai dokumentai jai įteikti bei apie teismo posėdžius praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (CPK 130 str.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2013-02-11 sprendimu (t. 2, b. l. 105-110) ieÅ¡kinį patenkino, pripažino negaliojančiu Kauno miesto 20-jo notaro biuro notarės R.

V. 2008-09-16 patvirtintÄ sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ , registracijos Nr. 11470 (identifikacinis Nr. 02120080014496), priteisė iÅ¡ atsakovų D. Å . ir V. G. po 548,50 Lt ieÅ¡kovei ir po 47,29 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ 2012-01-23 sumokėtus 1 180 Lt. Teismo vertinimu, nepaisant 2008-09-16 sutartinės hipotekos lakÅ¡te užfiksuotos ieÅ¡kovės valios dėl jai priklausančio turto – buto įkeitimo, siekiant įvykdyti kreditoriui V.

G. skolininkės D. Å . skolinį įsipareigojimÄ , jeigu Å¡i skolos negrÄ Å¾intų, konkrečios sandorio sudarymo aplinkybės patvirtina hipotekos lakÅ¡te užfiksuotos ieÅ¡kovės valios ydingumÄ . Ä®keitimo sandoris buvo sudarytas iÅ¡ esmės suklydus dėl esminių įkeitimo sandorio faktų, o ieÅ¡kovės suklydimÄ lėmė atsakovės D. Å . panaudota apgaulė. IeÅ¡kovė, įkeisdama savo turtÄ , norėjo padėti atsakovei D. Å . gauti paskolÄ . Pastaroji buto įkeitimo taip pat prašė paskolos gavimo, o ne jos grÄ Å¾inimo tikslui įgyvendinti.

Tačiau ieÅ¡kovė neturėjo ketinimų prisiimti skolininkės D. Å . pareigos sugrÄ Å¾inti paskolÄ atsakovui V. G.. Dėl D. Å . pateiktos jai apgaulingos garantijos, jog skolÄ sugrÄ Å¾ins pati per du ar tris mėnesius iÅ¡ pinigų už sesers buto pardavimÄ , ieÅ¡kovė suklydo. Teismas ieÅ¡kovės nepripažino normaliai atidžiu ir protingu asmeniu, kuris savo turto panaÅ¡ioje situacijoje, t.y. praÅ¡ant faktiÅ¡kai tik iÅ¡ matymo pažįstamam žmogui, nebÅ«tų įkeitęs. Ir nors atlikus ieÅ¡kovei J.

G. M. teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizę buvo prieita prie iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė geba priimti savarankiÅ¡kus sprendimus, susijusius su savo turto teisinio likimo pakeitimu ir Å¡iuos sprendimus realizuoti be kitų asmenų pagalbos, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės valiÄ sudaryti ginčo sandorį vertino siedamas ir su ekspertizės akte nurodytomis ieÅ¡kovės psichikos savybėmis, sudariusiomis palankiÄ terpę atsakovei D. Å . realizuoti savo savanaudiÅ¡kus tikslus, t.y. grÄ Å¾inti paskolÄ iÅ¡ svetimo turto, bei su ekspertės psichologės paaiÅ¡kinimu, jog ekspertizės atlikimo metu nebuvo vertintas konkretaus teksto, esančio hipotekos lakÅ¡te, suvokimas (CPK 218 str.).

Ä®vertinęs ir kitus byloje surinktus duomenis, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė yra specifinė, siauro pažinimo akiračio asmenybė, tuo tarpu jos teiginys, jog visos sandoriui reikalingos dokumentacijos, tame tarpe draudimo, gavimÄ ir patvirtinimÄ suorganizavo D. Å ., atsakovas ir trečiasis asmuo nepaneigė. Kadangi ieÅ¡kovės valiÄ , įkeičiant butÄ , suformavo klaidinga jos prielaida apie hipotekos lakÅ¡to pasiraÅ¡ymo metu egzistavusius faktus, t.y. kad D. Å . negali ir neketina vykdyti atsakovui V. G. savo skolinių įsipareigojimų, ieÅ¡kovė suklydo dėl esminės aplinkybės, kuriÄ Å¾inodama savo turto nebÅ«tų įkeitusi.

IeÅ¡kovės asmenybės charakteristika leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog suklydimÄ nulėmė ne jos didelis neatsargumas, o suvokimo sutrikimai bei D. Å . apgaulė, dėl ko ieÅ¡kovė nelaikytina prisiėmusia suklydimo rizikÄ pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį. Kita vertus, atsakovas V. G., kaip kreditorius, taip pat nesielgė pakankamai atidžiai: nieko nesiaiÅ¡kino apie skolininkės ir įkaito davėjos tarpusavio ryÅ¡ius, skolininkės galimybę sugrÄ Å¾inti skolÄ , įkaito davėjos įsipareigojimų suvokimo lygmenį.

TokiÄ pastarojo pasyviÄ pozicijÄ , sudarant sandorį, kuriuo siekė uždirbti, pirmosios instancijos teismas pripažino neatitinkančia sÄ Å¾iningos ikisutartinių santykių praktikos (CK 6.163 str. 1 d.). Paskolos sutarties, kuriai užtikrinti buvo patvirtintas ginčijamas hipotekos lakÅ¡tas, Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu įrodo ir tai, kad buvo nuslėptas paskolos atlygintinumo faktas, kuris, tikėtina, galėjo suformuoti kitokiÄ ieÅ¡kovės valiÄ dėl turto įkeitimo. III.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovas V. G. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 116-121) praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013-02-11 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, jo turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Byla iÅ¡nagrinėta pagal asmens, kuris neturi subjektyvinės teisės kreiptis į teismÄ , ieÅ¡kinį. Apeliantas jokių ieÅ¡kovės teisių ir įstatymo saugomų interesų savo veiksmais nepažeidė, todėl ieÅ¡kovė neturėjo subjektyvinės teisės ginčyti hipotekos lakÅ¡to ir hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo iÅ¡ įkeisto turto.

Nepripažindamas Å¡ios aplinkybės, teismas netinkamai taikė CPK 4 ir 5 straipsnius. Teismas nesilaikė įstatyme (CPK 177 str., 197 str. 2 d., 185 str.) bei teismų praktikoje įtvirtintų įrodymų vertinimo nuostatų, kas sÄ lygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . Todėl teismo iÅ¡vada, jog notarine forma patvirtintos ieÅ¡kovės valios ydingumÄ Ä¯rodo sandorio sudarymo aplinkybės, nors Å¡iame oficialiame raÅ¡ytiniame įrodyme (CPK 197 str. 2 d.) nustatyti faktai jokiais leistinais įrodymais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, nebuvo ginčijami ar paneigti, nepagrįsta.

Paneigti oficialiame raÅ¡ytiniame įrodyme nurodytas aplinkybes kitomis įrodinėjimo priemonėmis galima tik iÅ¡imtiniais atvejais. IeÅ¡kovė turi teisininkę dukterį, pati savarankiÅ¡kai buvo susiradusi ir advokatÄ , kai pareiÅ¡kė šį ir ankstesnį ieÅ¡kinį, kas rodo, jog ji žinojo kur kreiptis teisinės pagalbos. Prekiaudama turguje, kur prekiauja ir D. Å . sesuo, ieÅ¡kovė galėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ar Å¡i iÅ¡ tiesų ketina parduoti butÄ , iÅ¡ kurio pinigų atsakovė D. Å . ketino grÄ Å¾inti paskolÄ .

Todėl nėra pagrindo vertinti, kad įkeisdama butÄ ir pasiraÅ¡ydama hipotekos lakÅ¡tÄ ieÅ¡kovė nieko nesuprato.Jokia bylos medžiaga nepagrindžia teismo nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovės suklydimÄ apsprendė atsakovės D. Å . apgaulė. Sprendime nėra nurodyta, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė Å¡i apgaulė, Å¡i aplinkybė teismo nebuvo tirta. Vien tik argumentas, kad D. Å . apgaulę netiesiogiai įrodo pastarosios vengimas kontaktuoti su bylos Å¡alimis bei dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime, nėra neginčijamas apgaulės įrodymas, kuris patvirtintų ieÅ¡kovės suklydimÄ .Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė CK 1.89 straipsnį, be pagrindo nesirėmė kategoriÅ¡ka ekspertizės akto iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė geba priimti savarankiÅ¡kus sprendimus, susijusius su savo turto teisinio likimo pakeitimu, klaidingai nurodydamas, jog ekspertizės atlikimo metu nebuvo vertintas konkretus hipotekos lakÅ¡te esančio teksto suvokimas.

Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovės asmenybės sutrikimai 2008-09-16 hipotekos lakÅ¡to pasiraÅ¡ymo metu buvo tokio intensyvumo ir ryÅ¡kumo, kad galėtų įtakoti intelektinės bei valios funkcijas, sutrikdyti jos gebėjimÄ suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Neteisingai ir teismo iÅ¡vada, kad paskolos sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯kaito davėjos atžvilgiu įrodo nuslėptas paskolos atlygintinumo faktas. Å i iÅ¡vada grindžiama vien prielaidomis, byloje nesant jokių objektyvių paskolos sandorio atlygintinumo įrodymų.

Sprendime nenurodyta, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė kiekvienos iÅ¡ paskolos sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumas (CK 6.67 str.).   Susitarimo tarp jo ir atsakovės D. Å . dėl palÅ«kanų mokėjimo nebuvo, jų iÅ¡ atsakovės nėra gavęs, todėl tai niekaip negalėjo turėti įtakos kitokios ieÅ¡kovės valios dėl turto įkeitimo susiformavimui. Jis, kaip kreditorius, yra sÄ Å¾iningas įkeitimo teisės turėtojas, ginčijamas hipotekos lakÅ¡tas atitinka visus įstatymo reikalavimus, todėl visos prievolės, kilusios iÅ¡ Å¡ios sutarties, turi bÅ«ti vykdomos, juolab, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie suklaidintų ieÅ¡kovę.

Sandoris negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu dėl suklydimo, jeigu suklydusio asmens teises galima apginti kitais bÅ«dais. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu ieÅ¡kovė patyrė ar gali patirti nuostolių, dėl paskolos gavėjos D. Å . kaltės įkeitusi savo turtÄ , ji turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo D. Å ., kurios naudai savo valia ir rizika įkeitė butÄ , o ne reikalauti hipotekos lakÅ¡to pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo. Trečiasis asmuo Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notarė R.

V. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 126-131) praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013-02-11 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas neteisingai suformulavo bylos nagrinėjimo dalykÄ , dėl ko buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas. Byloje turėjo bÅ«ti nustatinėjama kaip pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovės suklydimas, ar atsakovų veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip apgaulė, ar atsakovas V. G. atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti. IeÅ¡kovė siekia iÅ¡vengti atsakomybės, todėl negali neneigti savo ketinimų ar valios, tačiau pripažįsta norėjusi geranoriÅ¡kai padėti D. Å . gauti paskolÄ .2. Sudarytas sandoris negaliojančiu gali bÅ«ti pripažįstamas tik esant įstatymo nustatytiems pagrindams ir vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių suklydus dėl sandorio esmės, o ne pasekmių. IeÅ¡kovė klydo bÅ«tent dėl sandorio pasekmių, t.y. sudarydama sandorį ji nemanė, jog rizikuoja prarasti bÅ«stÄ , netinkamai įvertino atsakovės D. Å . galimybes įvykdyti prievolę.

3. Kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. IeÅ¡kovė nesielgė apdairiai ir rÅ«pestingai prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama hipotekos lakÅ¡tÄ , nors turėjo galimybę dėl savo veiksmų teisinių pasekmių ir jų reikÅ¡mės pasikonsultuoti su kompetentingais asmenimis (bylos aplinkybės rodo, kad ji sugeba naudotis teisine pagalba), o to nepadarius, susilaikyti nuo veiksmų, galinčių sukelti jai neigiamas teisines pasekmes.

4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė negali bÅ«ti vertinama kaip vidutinio supratimo asmuo. Net ir turėdama žemesnį iÅ¡silavinimÄ ieÅ¡kovė sugeba pasirÅ«pinti savimi. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu konstatuota, kad ieÅ¡kovė, sudarydama 2008-09-16 sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ , galėjo suprasti savo veiksmus, nesupratimui jokių psichologinių kliūčių nebuvo. Be to, teismas netinkamai įvertino teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės aktÄ , iÅ¡ jo selektyviai atrinkęs tik tam tikras ieÅ¡kovės savybes. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovė suprato savo veiksmus ir buvo pasirengusi prisiimti rizikÄ dėl sandorio sudarymo, patvirtina ir tai, kad ji pati pasirašė visus reikalingus dokumentus hipotekos lakÅ¡to sudarymui, taip pat teisminio nagrinėjimo metu užfiksuoti ieÅ¡kovės parodymai..

5. Byloje nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių sandorio negaliojimÄ pagal CK 1.91 straipsnį. Sudarant sandorį, atsakovai V. G. ir D. Å . ieÅ¡kovės atžvilgiu nenaudojo nei psichinės, nei fizinės prievartos, neatliko jokių kitų veiksmų, kuriais bÅ«tų siekiama sudaryti jos interesus pažeidžiantį sandorį. GinčijamÄ hipotekos lakÅ¡tÄ tvirtinanti notarė taip pat nepastebėjo, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų daromas poveikis.6. Notarė, prieÅ¡ingai ne nurodoma sprendime, atliko iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ .

Privalėdama užtikrinti neteisėtų sandorių prevencijÄ (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 str.), notarė stengėsi kuo aiÅ¡kiau ir suprantamiau iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovei galimas sandorio pasekmes. Klausimai apie iÅ¡silavinimÄ , sudarant ir notarui tvirtinant sandorius, paprastai nėra užduodami, nes supratimas apie pasekmes nuo turimo iÅ¡silavinimo tiesiogiai nepriklauso.7. IeÅ¡kinio atmetimas nagrinėjamoje byloje neužkirstų kelio ieÅ¡kovei ginti savo teises. IeÅ¡kovė, siekdama iÅ¡saugoti įkeistÄ turtÄ , turi teisę įvykdyti prievolę už D.

Å ., kaip skolininkę, ir įgijusi atgręžtinio reikalavimo teisę į jÄ , pareikÅ¡ti reikalavimus tiesiogiai D. Å . (CK 4.195 str., 6.101 str. 4 d. 3 p., 6.112 str. 2 p.). Tuo tarpu ginčijamo hipotekos lakÅ¡to panaikinimas pažeidžia civilinių santykių stabilumÄ , nors kreditorius turi teisę iÅ¡sireikalauti skolÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paneigia hipotekos instituto paskirtį ir gali pakirsti pasitikėjimÄ hipoteka kaip prievolių užtikrinimo priemone.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. 2, b. l. 147-155) ieÅ¡kovė J. G. M. praÅ¡o atsakovo V. G. ir trečiojo asmens notarės R. V. apeliacinius skundus atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2013-02-11 sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovė turi subjektyvinę teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, kadangi 2008-09-16 sutartinės hipotekos sandoriu ieÅ¡kovė įkeitė vienintelį jai priklausantį bÅ«stÄ už svetimo asmens, t. y. atsakovės D.

Å ., prievolę ir tai padarė dėl suklydimo ir apgaulės, dėl ko gali likti be gyvenamosios vietos. Ginčijamas sutartinės hipotekos lakÅ¡tas liečia ieÅ¡kovės J. G. M. teises ir pareigas, ji yra Å¡io sandorio Å¡alis.2. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė prašė teismo pripažinti 2008-09-16 sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ negaliojančiu dėl jos valios trÅ«kumo, t.y. dėl ieÅ¡kovės suklydimo dėl sandorio esmės bei apgaulės, bylos nagrinėjimo dalykas nustatytas tinkamai.

3. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai remiamasi tik dalimi CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, ignoruojant įstatyme numatytÄ iÅ¡lygÄ , kad ginčijant oficialiame raÅ¡ytiniame įrodyme nustatytas aplinkybes draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jei tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.4. Pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡tyrė visas aplinkybes, susijusias su atsakovės D. Å . apgaule, iÅ¡reikalavo raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius apgaulingÄ atsakovės elgesį ieÅ¡kovės atžvilgiu bei ėmėsi visų galimų priemonių iÅ¡kviesti į teismo posėdį atsakovę bei ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ liudytojÄ , atsakovės seserį. Teigdama, kad skolÄ V. G. grÄ Å¾ins ji pati, atsakovė D. Å . apgavo ieÅ¡kovę, įteigė jai, kad pasiraÅ¡ydama hipotekos lakÅ¡tÄ , ieÅ¡kovė niekuo nerizikuoja, nurodė, kad esant reikalui, atsakovės sesuo parduos butÄ ir duos atsakovei pinigų.

5. IeÅ¡kovė, sudariusi sandorį, nesuprato nei sandorio esmės, nei apgavystės ir buvo įsitikinusi, kad atsakovė D. Å ., gavusi paskolÄ , pati privalo atsiskaityti su V. G.. Taigi ieÅ¡kovė net nevertino atsakovės D. Å . galimybės įvykdyti prievolę, nes buvo įsitikinusi, kad tokia yra tik Å¡ios atsakovės pareiga. IeÅ¡kovė apgavystės faktÄ suprato tik tada, kai buvo priimtas sprendimas parduoti jos butÄ iÅ¡ varžytinių, ir iÅ¡ karto kreipėsi į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynybos.

Civilinėje byloje Nr. 2-3-375/2011 priimta nutartis, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, patvirtina ne ieÅ¡kovės procesinį nerÅ«pestingumÄ , kaip teigia savo skunde trečiasis asmuo, o aplinkybę, jog ji buvo nepajėgi sumokėti teismo nustatytÄ galimų nuostolių užtikrinimÄ atsakovui V. G..6. Atsakovo V. G. apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad 2008-09-16 sutartinės hipotekos sandoris buvo pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ginčijamÄ sandorį pripažino negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį ir CK 1.91 straipsnį.

7. Nors apeliaciniame skunde trečiasis asmuo teigia, kad iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei hipotekos sandorio esmę bei pasekmes, Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus paneigia jos teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai, kad prieÅ¡ tvirtindama hipotekos sandorį ji ieÅ¡kovei aiÅ¡kino apie laidavimÄ . Nors ieÅ¡kovė nesuprato ir laidavimo esmės, vis tik hipotekos ir laidavimo sandorių sÄ vokos bei jų pasekmės skiriasi. IeÅ¡kovės asmenybės primityvumas, mažaraÅ¡tiÅ¡kumas, sugebėjimas įsisavinti tik nesudėtingas instrukcijas patvirtina ribotÄ gebėjimÄ suvokti teisinius terminus.

Tuo tarpu notarės elgesys, kai sandorio esmę asmeniui, ketinančiam sudaryti konkretų sandorį, ji aiÅ¡kina visiÅ¡kai prieÅ¡ingai, negu numatyta įstatyme, netoleruotinas. Negalėdama iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovei 2008-09-16 sudaromo hipotekos sandorio esmės bei jo pasekmių, matydama, kad asmuo dėl savo asmenybės ypatumų negali suvokti Å¡io sandorio, Notariato įstatymo 40 straipsnio pagrindu notarė privalėjo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ .8. Trečiojo asmens notarės R. V. pasiÅ«lymas ieÅ¡kovei, pardavus butÄ iÅ¡ viešųjų varžytinių, pasinaudoti atgręžtinio reikalavimo teise ir dėl sumokėtos sumos ar dėl nuostolių atlyginimo kreiptis į skolininkę D.

Å . (CK 4.195 str.) yra nesÄ Å¾iningas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad D. Å . priklauso tik dalis nekilnojamojo turto (buto), kuris yra įkeistas bankui už negrÄ Å¾intÄ 72 809,23 EUR skolÄ . Tai įrodo, kad realiai atsakovė D. Å . neturi galimybių nei sugrÄ Å¾inti skolÄ bankui, nei grÄ Å¾inti skolas bei padengti nuostolius kitiems asmenims. Ji vengė atvykti į bylos nagrinėjimÄ , neatvyksta ir kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, yra paskelbta jos paieÅ¡ka. Todėl vienintelis realus ieÅ¡kovės teisių gynimo bÅ«das yra 2008-09-16 sutartinės hipotekos lakÅ¡to pripažinimas negaliojančiu.

9. Atsakovas V. G. vertėsi pinigų skolinimu, tam neturėdamas leidimo, toks jo elgesys prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei ir yra prieÅ¡ingas teisei (CK 6.88 str.). Todėl atsakovo V. G. apeliacinio skundo argumentai, kad jis yra sÄ Å¾iningas hipotekos turėtojas, neatitinka tikrovės bei byloje surinktų įrodymų. Atsakovo V. G. nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir aplinkybė, kad jam buvo nesvarbu, kokia buvo atsakovės D. Å . turtinė padėtis, ar ji sugebės grÄ Å¾inti 70 000 Lt skolÄ per 3 mėnesius, jis visiÅ¡kai nesidomėjo buto įkeitėja.

Pagal atsakovo paaiÅ¡kinimus, jam buvo svarbu tik tai, kad yra užstatas. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas V. G. realiai siekė ne susigrÄ Å¾inti paskolintus pinigus, bet tokiu bÅ«du įgyti už prievolę įkeistÄ ieÅ¡kovės J. G. M. butÄ . Atsakovas V. G. ir trečiasis asmuo Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notarė R. V. atsiliepimais (t. 2, b.l. 143-146, 159-161) palaiko vienas kito apeliacinius skundus, atsiliepimus grindžia iÅ¡ esmės tais pačiai teisiniais argumentais, kurie nurodyti apeliaciniuose skunduose.

Atsakovas V. G. savo atsiliepime taip pat teigia, kad ieÅ¡kovė, neturėdama reikalavimo teisės, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir elgiasi nesÄ Å¾iningai, todėl teismui nustačius ieÅ¡kovės piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, jos atžvilgiu taikytinos CPK 95 straipsnyje numatytos pasekmės. PraÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.  IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Ä® apeliantų praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka kolegija neatsižvelgia, tokie praÅ¡ymai apeliacinės instancijos teismo nesaisto, o kolegija žodinio Å¡ios bylos nagrinėjimo bÅ«tinumo nenustatė (CPK 322 str.).Apeliaciniai skundai atmestini.Nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), jo teisėtumas bei pagrįstumas peržiÅ«rimas pagal apeliaciniuose skunduose suformuotas faktines bei teisines ribas (CPK 320 str.), patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo institutÄ , ar teisinagi nustatė faktines aplinkybes ir ar tinkamai aiÅ¡kino bei taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias hipotekos sandorio pripažinimÄ negaliojančiu ieÅ¡kinyje įvardintais įstatyminiais pagrindais – pagal CK 1.89, 1.90 bei 1.91 straipsnius.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs visus tris ieÅ¡kinyje nurodytus sandorio ginčijimo pagrindus, konstatavo, kad Å¡io sandorio negaliojimÄ lemia ieÅ¡kovės suklydimas, įtakotas atsakovės D. Å . apgaulės. Atsakovė nuslėpė esminę aplinkybę, kad ji neturi nei finansinių galimybių, nei ketinimų vykdyti savo skolinius įsipareigojimus apeliantui V. G., kÄ Å¾inodama ieÅ¡kovė savo turto hipotekos lakÅ¡tu ir, juo labiau, mažai pažįstamo asmens (D. Å .) naudai nebÅ«tų įkeitusi.

Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada bei teismo sprendime įvardijamos įstatymo normos, kuriomis, tenkindamas ieÅ¡kinį, teismas rėmėsi (CK 1.90 str. ir 1.91 str.), reiÅ¡kia, kad sandorio negaliojimas pagal CK 1.89 straipsnio nuostatas skundžiamu sprendimu nėra pripažintas. Todėl apeliacinių skundų argumentai, kad nurodytos teisės normos taikymui ir sandorio pagal jÄ negaliojimui byloje prielaidų nėra (nėra nustatytas ieÅ¡kovės neveiksnumas), teisiÅ¡kai neaktualÅ«s ir iÅ¡samiau neaptarinėtini.

Teismo ekspertizės akte pateiktÄ asmeninį psichologinį ieÅ¡kovės įvertinimÄ teismas nagrinėjo kitame kontekste, t. y. spręsdamas dėl ydingai susiformavusios jos valios. Pasisakyti dėl ieÅ¡kovės atliktų vienų ar kitų veiksmų, dėl įvairių veiksnių, įskaitytinai ir individualių ieÅ¡kovės savybių, įtakos jos valios formavimosi procesui, teismÄ Ä¯pareigojo faktinis bei teisinis ieÅ¡kino pagrindas, nes pagal CK 1.90 ar 1.91 straipsnius nuginčyti sandoriai laikomi turintys valios trÅ«kumų.

Taigi teisėjų kolegija nesutinka su kitokia abiejų apeliantų nuomone dėl ieÅ¡kinio patenkinimo pagrindo (pagrindų) ir su tuo susijusius skundų atgumentus atmeta. Dėl reikalavimo teisės ir piktnaudžiavimo teise Apelianto V. G. skunde keliamas ieÅ¡kovės teisės pareikÅ¡ti šį ieÅ¡kinį klausimas, tvirtinant, kad jokių ieÅ¡kovės teisių jis nėra pažeidęs. Tokie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini. Viena vertus, apie teisių (ne)pažeidimÄ sprendžiama ne ieÅ¡kinio priėmimo, o tik jo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės procesinėje stadijoje, t.y. priimant byloje baigiamÄ jį procesinį dokumentÄ .

Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai priėmęs ieÅ¡kinį ir iÅ¡nagrinėjęs šį ginÄÄ iÅ¡ esmės, konstatavo ieÅ¡kovės teisių pažeidimo dėl atsakovų veiksmų ar neveikimo faktÄ . Antra vertus, sandoriai, kuriuos siekiama pripažinti negaliojančiais ieÅ¡kinyje įvardintu teisiniu pagrindu, įstatymo leidėjo yra priskiriami prie nuginčijamų sandorių kategorijos (CK 1.78 str. 2 d.). Tokie sandoriai nors jie nėra negaliojantys patys savaime (niekiniai), tačiau jų (ne)galiojimas gali bÅ«ti patikrintas suinteresuoto asmens reikalavimu.

IeÅ¡kinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikÅ¡ti įstatymų nurodyti asmenys, įskaitytinai ir tokį sandorį sudaręs asmuo. Neabejotina, kad bÅ«dama hipotekos sandorio Å¡alimi ieÅ¡kovė turėjo subjektinę teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, Å¡iÄ teisę jai užtikrina Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CK 1.137 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 ir 2 dalys. IeÅ¡kovės konstitucinės teisės kreiptis į teismÄ negali paneigti jokios aplinkybės, jos negali apriboti ir apeliaciniuose skunduose apeliantų akcentuojamas pačios ieÅ¡kovės neapdairumas ir nerÅ«pestingumas, prieÅ¡ sudarant sandorį nepasitarus su teisinių žinių turinčiais asmenimis dėl atliktinų veiksmų teisinių padarinių bei jų reikÅ¡mės, atitinkamai ir nesusilaikymas nuo veiksmų, galinčių sukelti jai neigiamas teisines pasekmes, atlikimo.

Be tol, Å¡ioje byloje aktualu tai, kad  ieÅ¡kovės elgsenÄ ir atliktus veiksmus sÄ lygojo bÅ«tent atsakovės D. Å . apgaulė, ir tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai paneigti byloje nėra jokių duomenų. Konstatavus, kad ieÅ¡kovė turi subjektinę teisę į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ ir nenustačius jokių faktinių aplinkybių, kad Å¡iÄ teisę jį įgyvendina netinkamai, nesÄ Å¾iningai arba piktnaudžiaudama procesu, apelianto V. G. praÅ¡ymas dėl CPK 95 straipsnyje numatytų priemonių taikymo aiÅ¡kiai nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl įrodinėjimo instituto taikymo Abu apeliantai savo skunduose nesutinka ir su byloje esančių įrodymų įvertinimu. Teisėjų kolegija atmeta apelianto V. G. skundo argumentus, kad notarine forma patvirtintos ieÅ¡kovės valios ydingumas ir Å¡iame sandoryje nurodytos aplinkybės negalėjo bÅ«ti ginčijamos liudytojų parodymais , nes Å¡is sandoris turi oficialaus raÅ¡ytinio įrodymo galiÄ . Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus oficialius raÅ¡ytinius įrodymus (lot. prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.).

Didesnė dokumento įrodomoji galia reiškia, jog jo įrodomosios galios negalima nuginčyti žodžiu (pvz., šalių duodamais paaiškinimais, liudytojų parodymais) ar kitais rašytiniais įrodymais, išskyrus kitus oficialius rašytinius įrodymus. CPK 197 straipsnio 2 dalies lingvistinė sandara bei naudojami žodžių junginiai leidžia spręsti, jog įstatymų leidėjo valia ši taisyklė taikytina dokumento turiniui, t.y. laikomos visiškai įrodytomis oficialiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotos vienokios ar kitokios teisiškai reikšmingos aplinkybės (juridiniai faktai).

AnalogiÅ¡kas reglamentavimas nustatytas Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje, kur yra teigiama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai (pavyzdžiui, prievolės dalykas, prievolės Å¡alys, jų įsipareigojimų pobÅ«dis, mastas, vykdymo tvarka ar terminai) yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki Å¡ie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Vadinasi, jokių kliūčių ginčyti taip pat ir notaro patvirtintÄ sandorį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais nėra.

Be to, įstatymai neįtvirtina ir tiesioginio draudimo kaip įrodinėjimo priemonėmis remtis sandorį sudariusių asmenų ar liudytojų paaiÅ¡kinimais, juos ginčijant teisme (CPK 177 str. 3 d.). PrieÅ¡ingu atveju apskritai bÅ«tų paneigta ar esmingai apsunkinta galimybė nukentėjusiajai Å¡aliai ginčyti notaro patvirtintÄ sandorį remiantis valios trÅ«kumo faktu, jos ydingumu ar klaida jÄ suformuojant, nes jokiais kitais oficialiais įrodymais to įrodyti nebÅ«tų galima. Taigi, kolegijos vertinimu, draudimas tokiose situacijose atsižvelgti į asmenų (sandorio Å¡alių ar liudytojų) paaiÅ¡kinimus nebÅ«tų nei protingas, nei sÄ Å¾iningas, nei teisingas.

Todėl į Å¡iuos skundo argumentus kolegija taip pat neatsižvelgia.         Įrodinėjimo byloje tikslas tai teismo įsitikinimas, pagrįstas visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu bei įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos proceso įstatymo normose, t. y. CPK 185 straipsnyje. Å ios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Kolegijos vertinimu, teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė, teisingai sprendė dėl kiekvieno iÅ¡ įrodymų įrodomosios reikÅ¡mės bei aplinkybių, kurias jie patvirtina. Apie ekspertizės akto įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę Å¡ioje nutartyje jau buvo pasisakyta ir teisėjų kolegija savo motyvų nekartoja, pripažindama, kad eksperto iÅ¡vados įvertinimas tame kontekste, kuriame teismas ja rėmėsi, buvo tinkamas ir apspręstas ginčo pobÅ«džio (CPK 218 str.). Apelianto V. G. skundo argumentai, kad sprendime nėra nurodyta kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė apgaulė ir kad teismas tokių aplinkybių netyrė, neatitinka faktinės situacijos.

Pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyta, kÄ teismas pripažino apgaule: atsakovė D. Å . nuslėpė nuo ieÅ¡kovės ketinimus paskolos savo bÅ«simam kreditoriui (apeliantui) negrÄ Å¾inti; nuslėpė, kad atsakovės sesuo taip pat neketina parduoti savo buto už D. Å . skolas; nuslėpė, kad paskolos grÄ Å¾inti per 3 mėnesius ji objektyviai ir nebÅ«tų galėjusi dėl finansinės savo padėties bei turimų skolų (savo turtinę padėtį žinojo ir nepasakė to ieÅ¡kovei); nuslėpė, kad paskola yra atlygintinė.

Pastaroji iÅ¡vada, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra grindžiama vien tik teismo prielaidomis, kurių nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Paskolos sandorio atlygintinumÄ Ä¯rodo ir paties apelianto pripažinimas pirmosios instancijos teisme, kad jis tikėjosi gauti įstatymines palÅ«kanas, ir duomenys apie kitus apelianto sudarytus paskolos sandorius su turto įkeitimu (t. 2, b. l. 34-41), kas, priimant domėn tikimybių pusiausvyros principÄ , leidžia padaryti atitinkamas iÅ¡vadas apie skolinimo verslÄ ir finansinės naudos iÅ¡ tokios veiklos gavimÄ .

Kitoks paskolų asmeninėmis apelianto lėšomis suteikimo iki tol jam nepažįstamiems asmenims interpretavimas prieÅ¡tarautų ekonominei logikai. Dėl sandorio negaliojimo pagrindų ir kreditoriaus (ne)sÄ Å¾iningumo IeÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančia jos pasiraÅ¡ytÄ sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ kaip sandorį, sudarytÄ nesant tikrosios jos valios dėl atsakovų apgaulės ir nesÄ Å¾iningų veiksmų. CK 1.91 straipsnyje įvardijama apgaulė yra sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kai apgaulės turinį sudarančius veiksmus atlieka kita sandorio Å¡alis ar kitas asmuo, nesantis sandorio Å¡alimi.

Apgaule gali bÅ«ti sudarytas ir vienaÅ¡alis sandoris. Apgaulė gali pasireikÅ¡ti atliekant aktyvius veiksmus, t.y. teigiant, ko nėra, taip pat apgaule gali bÅ«ti kitos sandorio Å¡alies tylėjimas (CK 1.91 str. 5 d.), kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės, kurias žinodama antroji Å¡alis sandorio nebÅ«tų sudariusi. Apgaulė yra taip pat ir tada, kai pats asmuo neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio esmę ar aplinkybes, o kitas asmuo, tÄ Å¾inodamas, pasinaudoja tokiu suklydimu. Tokiu atveju yra pažeidžiami sutarčių laisvės, lygiateisiÅ¡kumo principai.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė hipotekos sandorį (t.1, b.l. 10-12), kurio ji įkeitė kreditoriui, apeliantui V. G., vienintelį savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ už menkai pažįstamos atsakovės D. Å . paskolos prievolę (t. 1, b.l. 13-14), sudarė dėl atsakovų apgaulės ir nesÄ Å¾iningų veiksmų. Tiek kreditoriaus, tiek sandorius tvirtinusios notarės apeliacinių skundų argumentai kitokiai teisėjų kolegijos iÅ¡vadai susiformuoti neleidžia. Ir įkeičiamo daikto tris kartus didesnė, nei paskolos dalykas, vertė, leidžianti pripažinti aiÅ¡kiÄ disproporcijÄ tarp užtikrinamo apelianto intereso ir užtikrinimo priemonių, ir abiejų atsakovų elgesys, ir ieÅ¡kovės asmenybės ypatumai, kuriuos nustatė bei ekspertizės akte įvardijo teismo ekspertai (t. 1, b.l. 179-182), t.y. jos primityvumas, menkos savižinos galimybės, paklusnumas, naivumas, patiklumas bei konstatuotas lengvas psichikos sutrikimas, suteikia prielaidas vertinimui, kad atsakovė D.

Å . pasinaudojo menka ieÅ¡kovės orientacija, neteisingu situacijos supratimu ir jÄ apgavo, nurodžiusi, kad paskolÄ grÄ Å¾ins pati per 2-3 mėnesius, nors to daryti, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, net neketino. Apeliantas, viena vertus, nėra CK 1.91 straipsnio 7 dalyje nurodomas sÄ Å¾iningas trečiasis asmuo, prieÅ¡ kurį negalėtų bÅ«ti panaudotas dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu faktas, kadangi jis pats buvo sutartinių santykių dalyvis, pasirašė hipotekos lakÅ¡tÄ , kuris yra sudarytas jo naudai.

Kita vertus, apie apgaulę žinojo arba turėjo žinoti, taigi nebuvo sÄ Å¾iningas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmens sÄ Å¾iningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumÄ apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-167/2013). Nagrinėjamoje byloje Å¡is iÅ¡aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, kad sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tik toks asmuo, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti nepažįstamas asmuo, turintis neatidėliotinų poreikių ir siekiantis pasiskolinti ne kredito įstaigoje, yra finansiÅ¡kai pajėgus vykdyti įsipareigojimus, ypač užtikrinant paskolÄ ne paties skolininko, o kito, senyvo ir ne itin raÅ¡tingo asmens, turto įkeitimu, kuris pasidomėjo savo skolininko ir įkaito davėjo ryÅ¡iais ar santykiais.

Todėl kolegija sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentais, kad apelianto V. G. interesas buvo nukreiptas ne į paskolos dalyko (pinigų) susigrÄ Å¾inimÄ , o į jo iÅ¡siieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto ieÅ¡kovės turto su pakankamai ženkliomis nustatytomis netesybomis, kurios, esant ginčui, net negalėtų bÅ«ti laikomos protingomis. Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-24 nutartyje (t.1, b. l.

15) apskaičiuotas galutinis skolos dydis - 133 700 Lt, lyginant su paskolintÄ ja 70 000 Lt suma (t.1, b.l. 13), taip pat patvirtina tokio apelianto intereso, kaip ekonominės naudos gavimÄ iÅ¡ turto pardavimo, dominavimÄ . Taigi toks kreditoriaus pasyvumas tikėtinai patvirtina aplinkybę, kad atsakovės D. Å . mokumas jam buvo nesvarbus, dar daugiau, jis suvokė paskolos negrÄ Å¾inimo per tris mėnesius realumÄ . Taigi teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai ir sprendimo motyvams dėl apelianto nesÄ Å¾iningumo.Kadangi ginčijamÄ hipotekos sutartį ieÅ¡kovė, nepaisant jos tikslo padėti atsakovei gauti paskolÄ , pasirašė dėl atsakovės D.

Å . apgaulės, Å¡iai nuslepiant tikruosius savo ketinimus negrÄ Å¾inti paskolos, konstatuotina, kad ji suklydo dėl sandorio esmės, dėl jo, kaip iÅ¡vestinės iÅ¡ pagrindinės prievolės, pobÅ«džio. IeÅ¡kovė hipotekos lakÅ¡tÄ pasirašė nežinodama dėl savo pareigos grÄ Å¾inti paskolÄ už atsakovę neiÅ¡vengiamumo, nors tokių teisinių padarinių - besÄ lygiÅ¡kai grÄ Å¾inti skolÄ už atsakovę ir perimti jos prievolę apeliantui V. G., ji nesiekė. Pastarojo pasyvumas sudarė sÄ lygas bÅ«tent tokiems neiÅ¡vengiamiems padariniams atsirasti.

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino sandorį negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį. Esminių sandorio aplinkybių nesuvokimas kliudė susiformuoti laisvai ieškovės valiai. Tačiau nustačius, kad ieškovė suklydo dėl atsakovės tyčinių veiksmų, sandoris pripažintinas negaliojančiu tik CK 1.91 straipsnio pagrindu, o CK 1.90 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Teismų praktikoje jau suformuota taisyklė, kad abu kartu šie teisiniai pagrindai nederinami.

Tiek dėl suklydimo (CK 1.90 str.), tiek dėl apgaulės sudarytas sandoris (CK 1.91 str.) priskiriami prie sandorių, sudarytų prieÅ¡ Å¡alies valiÄ contra voluntatem. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio Å¡alį ir taip jÄ palenkti sudaryti sandorį. Nustačius, kad sandorio Å¡alis suklydo dėl kito asmens tyčinių veiksmų (ar neveikimo), sandoris pripažįstamas negaliojančiu tik CK 1.91 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-126/2011). Nors pirmosios instancijos teismas Å¡alių veiksmus vertino kaip atitinkančius abiejų teisinių pagrindų sudėtį, ieÅ¡kovės veiksmus - ir suklydimo rizikos (ne)prisiėmimo aspektu pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį, sandorio pripažinimas negaliojančiu pagal abu teisinius pagrindus pats savaime neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo (CPK 328 str.). Dėl kitų ieÅ¡kovės teisių gynimo bÅ«dų Abu apeliantai savo skunduose nurodo, kad ieÅ¡kovės teisė gali bÅ«ti apgintos ir kitu bÅ«du, nepripažįstant sandorio, negaliojančiu, nes ji, siekdama iÅ¡saugoti įkeistÄ turtÄ , turi teisę įvykdyti prievolę už D.

Å . ir įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisę (CK 4.195 str., 6.101 str. 4 d. 3 p., 6.112 str. 2 p.), arba reikalauti nuostolių atlyginimo iÅ¡ Å¡ios atsakovės, jeigu butas bÅ«tų parduotas varžytinėse. Su tokiais skundų argumentais teisėjų kolegija taip pat negali sutikti. Pripažinus, kad hipotekos sutartis negalioja pagal CK 1.91 straipsnį, CK 1.90 straipsnio 7 dalies nuostatos, taikytinos pačios Å¡alies suklydimo atveju, nėra teisiÅ¡kai aktualios jos tyčinio suklaidinimo atveju. Be to, nagrinėjamos bylos atveju nukentėjusio (t.y. apgauto) asmens, teismo sprendimu tokį faktÄ konstatavus, gyvenamojo bÅ«sto pardavimo nekompensuoja žalos iÅ¡ tikėtinai nemokaus asmens priteisimas, nes, viena vertus, tokio sprendimo priėmimas dar negarantuoja tokios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (greito iÅ¡ieÅ¡kojimo), antra vertus, tokia priemonė negali bÅ«ti laikoma adekvačiu pažeistų teisių ir interesų gynimo bÅ«du, kuris yra aptariamas CK 1.90 straipsnio 7 dalyje. (CK 1.137 str.).

Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje patenkinimas neatima teisės ir pačiam kreditoriui kreiptis į teismÄ dėl paskolos sutarties vykdymo, pareiÅ¡kiant reikalavimus savo skolininkei D. Å ..  Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad ginčijamo hipotekos lakÅ¡to panaikinimas pažeidžia civilinių santykių stabilumÄ ir pažeidžia kreditoriaus teisę iÅ¡sireikalauti skolÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sandorio iÅ¡saugojimas, nustačius asmens teisių bei interesų pažeidimÄ , nėra dominuojantis ar prioritetinis principas ir ypač tokioje situacijoje, kai asmuo buvo apgautas ir teisme įrodo apgavystės faktÄ . Kitoks aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų pamatiniam CPK 2 straipsnyje įtvirtintam tikslui - ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, interesus. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovė turėjo 1500 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų, rengiant atsiliepimÄ Ä¯ abiejų apeliantų skundus (t. 2, b.l. 156-157). Jų kompensavimo Å¡aliai klausimas spręstinas atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“.

IÅ¡laidų dydis, priimant domėn poreikį atsikirsti į dviejų apeliacinių skundų argumentus, nevirÅ¡ija 8.11 punkte nustatyto dydžio, taigi šios iÅ¡laidos ieÅ¡kovei kompensuotinos pilnai, priteisiant jos naudai iÅ¡ kiekvieno apelianto po 750 Lt (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).   Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ V.

G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir notarės R. V. po 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) litų iš kiekvieno J. G. M. naudai. Teisėjai              Dalia Kačinskienė              Kazys Kailiūnas              Vigintas Višinskis