2023-09-20 Nr. AB-16786-3-61-3-00489-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-722-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00489-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – T. P.), dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VTPT, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba, atsakovas) 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. T4-291-(1.34) (toliau – ir Įsakymas) 1 punktą su visais jo papunkčiais bei 2 punktą.

2. Pareiškėjas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad Akreditavimo tarnyba VTPT Utenos ekspertiniame skyriuje paciento T. P. (toliau – ir Pacientas) skundo pagrindu atliko Pacientui 2019 m. spalio 28 d. – 2019 m. gruodžio 16 d. laikotarpiu teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą bei 2021 m. gruodžio 23 d. parengė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-22/2021 ataskaitą Nr. D17-227-(1.27) (toliau – Kokybės ataskaita). Šios Kokybės ataskaitos pagrindu buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, kuriuo VTPT skirtas įspėjimas dėl Įsakymo 1 punkte nustatytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų pažeidimų.

2.2. Pareiškėjas teigė, kad Įsakymas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir neišsamus, todėl naikintinas.

2.3. Akreditavimo tarnybos nurodytos Lietuvos medicinos normos MN 53:2005 „Gydytojas psichiatras. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-601 (toliau – ir MN 53:2005) papunkčių 12.3.1 ir 12.4 nuostatos negali būti kvalifikuojamos kaip pažeidimai. Šie papunkčiai nustatyti MN53:2005 VII skyriuje – „Kompetencija“. Kompetencija nustato gydytojo psichiatro kvalifikaciją, kompetencijas, bet ne pareigas ar procedūras, todėl aptariamų papunkčių reikšmės negali būti aiškinamos kaip nustatančios pareigą, procesą, procedūrą ar veiksmą. Nagrinėjamu atveju Akreditavimo tarnyba nepagrindė, kuo remiantis nustatė, jog VTPT gydytojos psichiatrės neveikė savo kompetencijos ribose, ar kokiais veiksmais įvykdė kompetencijos pažeidimą ar neatitiko kompetencijos. Taigi, Kokybės ataskaitoje nenurodyta, kodėl gydytojos psichiatrės pažeidė skundžiamame Įsakyme nurodytus teisės aktus.

2.4. Akreditavimo tarnyba nepagrįstai nurodė, kad VTPT gydytojos psichiatrės tyrimo istorijoje turėjo pažymėti po medikamentinės remisijos 2019 m. kovo 22 d. iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės išrašytam Pacientui rekomenduotą gydymą, aprašyti buvusio ambulatorinio gydymo efektyvumą, vertinti 2019 m. balandžio 8 d. – 2019 m. rugpjūčio 13 d. laikotarpiu reguliariai VšĮ Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centre besilankiusio ir gydymą tęsusio Paciento psichikos sveikatos būklę, aiškintis, ar buvo ligos paūmėjimo simptomų, vartojamų vaistų pašalinių reakcijų, įrašyti datos, kada ambulatoriškai buvo suleista paskutinė konkretaus vaisto dozė. Kvalifikuodama, kad pareiškėjas padarė išvardintus pažeidimus neveikimu, Akreditavimo tarnyba nepagrindė tokių veiksmų reikalingumo ir nenurodo teisinio reglamentavimo, nenurodė, kokiais būtent teisės aktais remiantis tai turėjo būti padaryta. Šių veiksmų atlikimas priskirtinas gydymo įstaigai, kuri paskutinioji Pacientui taikė gydymą.

2.5. Pareiškėjas pabrėžė, kad Akreditavimo tarnybos išvados, jog buvo pažeisti Teismo psichiatro eksperto, teismo psichologo eksperto pareigybės aprašymo, patvirtinto Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ministerijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 12 P-64 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.2 ir 7.3 papunkčiai, yra nepagrįstos ir neteisėtos. Akreditavimo tarnybai nesuteikta teisė vertinti teismo ekspertų darbo, kvestionuoti teismo ekspertizės išvadas, nes tai priskirtina teismo kompetencijai.

2.6. Pareiškėjas nurodė faktines aplinkybes dėl vaistų skyrimo Pacientui bei atkreipė dėmesį, kad teismo psichiatras ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus, todėl, numatant psichologinį tyrimą dėl galimo pašalinio poveikio, nuo 2019 m. lapkričio 31 d. konkretaus vaisto dozė buvo sumažinta, apie tai buvo nurodyta 2019 m. spalio 30 d. dienyno įraše. Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. nutrauktas gydymas kitu vaistu, nes nestebėta pašalinio (duomenys neskelbtini) poveikio. Analogiškai situacija aprašyta ir gydymo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje metu.

2.7. Stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu Pacientas buvo informuotas apie gydymą ir jo keitimą. Prieštaravimų, pretenzijų, pastabų dėl gydymo nepareiškė. Stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu nežymiai keičiant gydymą, Paciento psichikos būsena nepablogėjo.

2.8. Pacientas jo atvykimo dieną pasirašytinai buvo supažindintas su jo buvimo VTPT Utenos ekspertiniame skyriuje tikslu, gydymu. Tai laikytina tinkamu informavimu. Akreditavimo tarnyba, teigdama, kad pareiškėjas padarė pažeidimą Pacientui sumažinęs vaisto dozę, o 2019 m. spalio 31 d. nutraukęs gydymą kitu vaistu ir apie tai pasirašytinai neinformavęs Paciento, nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis VTPT turėjo Pacientą supažindinti su minėtomis aplinkybėmis. Taip pat Akreditavimo tarnyba Kokybės ataskaitoje nurodė, kad dėl vaistų formų (injekcinių ar tabletėmis) skyrimo, gydytojas, turintis medicinos praktikos licenciją, turi teisę pagal jo profesinę kompetenciją skirti pacientams medikamentinį gydymą, vaisto formą (leidžiamą ar geriamą) parinkdamas pagal paciento sveikatos būklę ir efektyviam gydymui reikalingą optimalią vaisto dozę. Pacientui VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė rekomendavo ambulatoriškai vartoti leidžiamą vaistą. Vaistų dozės gali būti keičiamos pagal paciento sveikatos būklės dinamiką, pagrindžiant vaisto dozės didinimo ar mažinimo, vaisto formos keitimo priežastis. Specialių vaistų skyrimo metodikų įstaigose nėra ir teisės aktai nereikalauja jas turėti. Nenurodžius teisinio reglamentavimo dėl vaistų skyrimo, privalomo pasirašytinio pacientų supažindinimo su skirto gydymo keitimu, nenurodant konkretaus reguliuojamo teisinio santykio ir teisės akto, jo punkto, kuriame šis santykis įtvirtintas ir kuris gali būti pažeistas, negalėjo būti konstatuotas ir su tuo susijęs pažeidimas.

2.9. Kadangi ekspertinio stebėjimo metu Paciento psichikos būsenos pablogėjimo nestebėta, nebuvo konstatuota (duomenys neskelbtini), dėl to nebuvo pagrindo skirti gydymo ir pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas VTPT Utenos ekspertinio skyriaus 2 (nesuimtųjų) poskyrio asmenų priėmimo ir skubios pagalbos teikimo aprašo, patvirtinto VTPT direktoriaus 2015 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 12P-58, 18 punktas.

2.10. Įvertinęs Įsakymo antraštę pareiškėjas sprendė, kad Akreditavimo tarnyba konstatavo, jog Pacientui pareiškėjo teiktos paslaugos buvo neprieinamos, tačiau atsakovas nenurodė, kokiu būdu jos buvo apribotos ar nesuteiktos. Vien tai, kad konkretūs duomenys nebuvo atžymėti ir tai neturėjo esminės reikšmės gydymui, negali būti laikoma pakankamu pagrindu išvadai, kad suteikta asmens sveikatos priežiūros paslauga buvo nekokybiška.

3. Atsakovas Akreditavimo tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Pacientui 2019 m. spalio 28 d. – 2019 m. gruodžio 16 d. VTPT Utenos ekspertiniame skyriuje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus.

3.2. Įvertinti, ar atitinkamas specialistas elgėsi profesionaliai, priėmė kliniškai pagrįstus sprendimus, gali tik kitas tos pačios profesinės kvalifikacijos specialistas. Akreditavimo tarnyba pasitelkė gydytojos psichiatrės išvadą, kuri leido konstatuoti, jog dvi gydytojos psichiatrės Paciento atžvilgiu pažeidė profesinio rūpestingumo ir atidumo reikalavimus.

3.3. Konsultanto išvada nėra individualus administracinis aktas, o profesinės kompetencijos pagrindu sudarytas dokumentas, kuriame pateikiamos kvalifikacija pagrįstos išvados dėl konkretaus klinikinio atvejo (įskaitant, gydymo taktikos) ekspertinio vertinimo. Tokiam dokumentui taikomi ne motyvuotumo reikalavimai, nurodyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ), o profesionalumo, kompetentingumo, išvadų aiškumo ir atitikties užduotiems klausimams reikalavimai. Konsultantas, vertinęs paciento klinikinį atvejį, neprivalėjo atskirai išsamiai pasisakyti dėl kiekvieno Pacientui skirto vaisto skyrimo, tačiau iš konsultanto išvados aiškiai matyti, jog jis vertino visą Pacientui skirtą gydymą ir aplinkybes.

3.4. Teismas neturi kompetencijos vertinti klinikinės gydytojo pacientui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų dalies. Nepaisant to, pareiškėjas argumentavo, kad Akreditavimo tarnybai nesuteikta teisė vertinti teismo ekspertų darbo, kvestionuoti teismo ekspertizės išvadas, nes tai išimtinai teismo kompetencija. Toks argumentavimas yra prieštaringas, kadangi jo argumentai suponuoja, kad jokiai institucijai nėra suteikta galimybė tikrinti teismo psichiatrijos ekspertizės klinikinio pagrįstumo. Toks teisės aktų aiškinimas prieštarauja ne tik atsiliepime nurodytam teisiniam reguliavimui, bet ir pažeistų pacientų, kurių psichinė būklė yra vertinama, teises.

3.5. Įsakymo 1.1.1 ir 1.2.1 papunkčiuose aiškiai įvardinta, kad netinkamas gydytojų elgesys pažeidė Paciento teisę į kokybiškas paslaugas, o ne teisę į paslaugų prieinamumą.

3.6. Pareiškėjo Utenos ekspertinio skyriaus 2 (nesuimtųjų) poskyrio asmenų priėmimo ir skubios pagalbos teikimo aprašo, patvirtinto VTPT direktoriaus 2015 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 12P-58 (toliau – ir Aprašas) 17–19 punktų aiškinimas suponuotų, kad Aprašo 18 punkte nustatyta pareiga raštu informuoti pacientą apie gydymo koregavimą būtų tik (duomenys neskelbtini), kas nėra logiška, kadangi (duomenys neskelbtini) pacientas nėra adekvatus ir objektyviai negali išreikšti savo informuoto sutikimo dėl jam taikomo gydymo, todėl reikalavimas (duomenys neskelbtini) gauti paciento sutikimą prieštarautų tokio sutikimo esmei. Atsakovo vertinimu, minėtas punktas nustato pareigą gauti paciento sutikimą keičiant paskirtą gydymą, todėl buvo tinkamas pagrįsti Įsakymo 1.3 papunktyje nustatytą pažeidimą. Bet kokiu atveju, Akreditavimo tarnybos konsultantei nustačius, kad konkretaus vaisto dozė buvo sumažinta, o gydymo kitu vaistu nutraukimas nebuvo tinkamai motyvuoti ir pagrįsti paciento medicininėje dokumentacijoje, Akreditavimo tarnyba turėjo pagrįstą teisę konstatuoti Įsakymo 1.3 papunktyje nurodytą pažeidimą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo skundą rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Pareiškėjo skunde nenurodyti medicininiu aspektu ginčijami Kokybės ataskaitoje konstatuoti pažeidimai, t. y. nėra siekiama pagrįsti pacientui atliktos diagnozės ir skirto gydymo pagrįstumo. Skunde neteisingai aiškinant teisės aktus pareiškėjas ginčija tik atsakovo kompetenciją revizuoti VTPT darbuotojų veiksmus. Todėl pareiškėjas iš esmės pripažįsta Kokybės ataskaitoje konstatuotus pažeidimus, susijusius su netinkama Paciento diagnoze ir netinkamai parinktu gydymu.

5.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, pažymėjo, kad VTPT nevertino aplinkybės, kad Kokybės ataskaitos 13–18 punktuose pateikta detali faktinių aplinkybių bei teisinę teismo psichiatrų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir teismo psichiatrų pareigybės aprašymų normų analizė.

5.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritarė, kad VTPT Utenos ekspertiniam skyriui nustatyta funkcija susijusi su ekspertizių teikimu, tačiau argumentas, kad asmeniui buvimo Utenos ekspertiniame skyriuje laikotarpiu nėra teikiamos medicininės paslaugos, yra nepagrįstas, prieštaraujantis įstaigos įstatams.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Akreditavimo tarnyba Paciento skundo pagrindu atliko pacientui 2019 m. spalio 28 d. – 2019 m. gruodžio 16 d. laikotarpiu VTPT teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą. Po minėto patikrinimo 2021 m. gruodžio 23 d. buvo parengta Kokybės ataskaita, kurios pagrindu 2021 m. gruodžio 28 d. priimtas skundžiamas Įsakymas, kuriuo VTPT skirtas įspėjimas dėl Įsakymo 1 punkte nustatytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų pažeidimų.

8. Įsakyme konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. Pacientui VTP Utenos ekspertiniame skyriuje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus:

8.1. 2019 m. spalio 28 d. gydytoja psichiatrė N. M., turėdama žinoti bendrąją psichopatologiją (psichikos sutrikimų simptomus ir sindromus), jos biologinius ir psichologinius mechanizmus, šių sutrikimų įtaką paciento elgesiui, tikėtiną grėsmę paties ligonio ar aplinkinių žmonių sveikatai, gyvybei, kaip numatyta sveikatos apsaugos ministro MN 53:2005 12.3.1 papunktyje, turėdama mokėti diagnozuoti ir gydyti (duomenys neskelbtini) psichikos sutrikimus ir jų komplikacijas, kaip numatyta MN 53:2005 12.4 papunktyje, tinkamai neįvertino Paciento psichikos susirgimo katamnezės: tyrimo istorijoje nepažymėjo po medikamentinės remisijos 2019 m. kovo 22 d. iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės išrašytam pacientui rekomenduoto gydymo, neaprašė buvusio ambulatorinio gydymo efektyvumo – nevertino 2019 m. balandžio 8 d.–2019 m. rugpjūčio 13 d. laikotarpiu reguliariai VšĮ Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centre besilankiusio ir gydymą tęsusio paciento psichikos sveikatos būklės, nesiaiškino, ar buvo ligos paūmėjimo simptomų, vartojamų vaistų pašalinių reakcijų, neįrašė datos, kada ambulatoriškai buvo suleista paskutinė vaisto dozė, nors pacientas atvyko medikamentinės remisijos būsenoje, nebuvus ligos paūmėjimo simptomų, numatė dažnesnį vaisto skyrimą kas 14 dienų, tačiau gydymo suintensyvinimo nepagrindė, paskyrė gydymą psichotropiniais vaistais, nenurodžiusi diagnozės, tuo pažeisdama:

8.1.1. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį – pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

8.1.2. Pareigybės aprašymo 7.2 papunktį – ekspertas privalo garantuoti išsamų ir nešališką visų pateiktų dokumentų ištyrimą, 7.3 papunktį – pagal kompetenciją pateikti objektyvią išvadą jam pateiktais klausimais.

8.1.3. MN 53:2005 9 punktą – gydytojas psichiatras vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, šia medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

8.2. 2019 m. spalio 29 d. gydytoja psichiatrė J. D., turėdama žinoti bendrąją psichopatologiją (psichikos sutrikimų simptomus ir sindromus), jos biologinius ir psichologinius mechanizmus, šių sutrikimų įtaką paciento elgesiui, tikėtiną grėsmę paties ligonio ar aplinkinių žmonių sveikatai, gyvybei, kaip numatyta MN 53:2005 12.3.1 papunktyje, turėdama mokėti diagnozuoti ir gydyti (duomenys neskelbtini) psichikos sutrikimus ir jų komplikacijas, kaip numatyta MN 53:2005 12.4 papunktyje, tinkamai neįvertino Paciento psichikos susirgimo katamnezės: tyrimo istorijoje nepažymėjo po medikamentinės remisijos 2019 m. kovo 22 d. iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės išrašytam pacientui rekomenduoto gydymo, neaprašė buvusio ambulatorinio gydymo efektyvumo – nevertino 2019 m. balandžio 8 d. – 2019 m. rugpjūčio 13 d. laikotarpiu reguliariai VšĮ Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centre besilankiusio ir gydymą tęsusio paciento psichikos sveikatos būklės, nesiaiškino, ar buvo ligos paūmėjimo simptomų, vartojamų vaistų pašalinių reakcijų, neįrašė datos, kada ambulatoriškai buvo suleista paskutinė konkretaus vaisto dozė, nors pacientas atvyko medikamentinės remisijos būsenoje, nebuvus ligos paūmėjimo simptomų, nekoregavo gydytojos N. M. paskirtos vaisto dozės pagal VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninės rekomenduotą ir VšĮ Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centre tęstą gydymą, vaisto dozės skyrimo periodo sutrumpinimo nepagrindė, tuo pažeisdama:

8.2.1. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį;

8.2.2. Pareigybės aprašymo 7.2 7.3 papunkčius;

8.2.3. MN 53:2005 9 punktą.

8.3. 2019 m. spalio 30 d. gydytoja psichiatrė J. D. numatė Pacientui sumažinti konkretaus vaisto dozę, 2019 m. spalio 31 d. nutraukė gydymą minėtu vaistu, apie tai neįrašiusi tyrimo istorijos dienyne, tačiau Paciento apie gydymo keitimą pasirašytinai neinformavo, tuo pažeisdama:

8.3.1. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 7 punktą – gydytojas privalo tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka;

8.3.2. MN 53:2005 11.9 papunktį – gydytojas psichiatras privalo tvarkyti medicinos praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

8.3.3. Aprašo 18 punktą – tolimesnio stacionarinio stebėjimo laikotarpiu tiriantis teismo psichiatras ekspertas vertina psichikos būsenos dinamiką, koreguoja medikamentų skyrimą ir dozes, apie tai informuojant tiriamąjį, kas yra patvirtinama jo sutikimu gydytis raštišku sutikimu bei įrašu ekspertinio tyrimo stacionare istorijoje.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (2 str. 1, 29–31, 34 d., 75 str. 2 d. 6 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (5 str. 2 d., 52 str. 2 p., 58 str. 1 d. 1 p.), Licencijuojamų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 (toliau – ir Sąrašas), VTPT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-425 (toliau – ir VTPT nuostatai), nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad Pacientui VTPT Utenos ekspertiniame skyriuje buvo skiriamas / keičiamas gydymas (ne tik atliekamas jo būklės vertinimas), darė išvadą, kad Akreditavimo tarnyba turėjo teisę atlikti VTPT asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą. Todėl teismas konstatavo, kad ginčijamas Įsakymas priimtas tinkamo subjekto, jam teisės aktais priskirtos kompetencijos ribose.

10. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Akreditavimo tarnybos nustatyti pažeidimai siejami su VTPT gydytojų psichiatrų atliktais veiksmais: skiriant ar keičiant paskirtą gydymą, tinkamai neįvertinus Paciento psichikos susirgimo katamnezės; nepagrindžiant skiriamo ir (ar) keičiamo gydymo; apie keičiamą gydymą neįrašant tyrimo istorijos dienyne ir neinformuojant apie tai Paciento.

11. Teismas pacitavo Aprašo, MN 53:2019, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-499 (toliau – ir Ekspertizių nuostatai), Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, taip pat pareigybės aprašymo nuostatas bei pažymėjo, kad atliekant psichiatrijos ekspertizę yra nustatyta pareiga atlikti išsamų tyrimą. Aktualūs teisės aktai nurodyti tiek Kokybės ataskaitoje, tiek ginčijamame Įsakyme. Tyrimo išsamumo nebūtų įmanoma užtikrinti neįvertinus Paciento būklės visapusiškai (kas ir yra įvardyta tiek Kokybės ataskaitoje, tiek ir Įsakyme). Teismo eksperto nepriklausomumas nesudaro pagrindo taikyti tyrimo išsamumo reikalavimo išimtis.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad ir pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su Įsakyme Akreditavimo tarnybos įvardytais neveikimu padarytais pažeidimais, nes „Akreditavimo tarnyba nepagrindžia tokių veiksmų reikalingumo ir nenurodo teisinio reglamentavimo, nenurodo, kokiais teisės aktais remiantis, tai turėjo būti padaryta“, t. y. pareiškėjas nepaneigė Kokybės ataskaitoje nurodyto fakto, kad minėti veiksmai nebuvo atlikti, taip pat nepateikia įrodymų, kad dėl kokių nors priežasčių šių veiksmų nebuvo įmanoma atlikti.

13. Vertindamas Įsakymo 1.3 papunktyje nurodytus pažeidimus (neįrašymą į tyrimo istorijos dienyną fakto apie keičiamą gydymą (vaistų nutraukimą) ir neinformavimą pasirašytinai apie tai Paciento), teismas pažymėjo, kad pareiga tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus nustatyta Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 7 punkte bei MN 53:2005 11.9 papunktyje (ir MN 53:2019 11.11 papunktyje). Pareiga pasirašytinai informuoti pacientą apie keičiamą gydymą nustatyta Aprašo 18 punkte, kuris nustato, kad tolimesnio stacionarinio stebėjimo laikotarpiu tiriantis teismo psichiatras ekspertas vertina psichikos būsenos dinamiką, koreguoja medikamentų skyrimą ir dozes, apie tai informuojant tiriamąjį, kas yra patvirtinama jo sutikimu gydytis raštišku sutikimu bei įrašu ekspertinio tyrimo stacionare istorijoje.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas sutiko, jog medicininių dokumentų pildymo kokybė yra labai svarbi, kad privalu laikytis nustatytų medicininių dokumentų pildymo reikalavimų, tačiau vien tai, kad duomenys nėra atžymėti ir tai neturėjo esminės reikšmės gydymui, negali būti laikoma pakankamu pagrindu išvadoms, kad suteikta asmens sveikatos priežiūros paslauga nekokybiška. Taigi, pareiškėjas nepaneigė fakto, kad Įsakymo 1.3 papunktyje nurodyti pažeidimai buvo padaryti, tiesiog laikė juos nepakankamais paslaugos nekokybiškumui konstatuoti.

15. Teismas pabrėžė, kad sveikatos priežiūros kokybė apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos įstatymų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų sveikatos priežiūros sąlygų, įskaitant sveikatos priežiūros tinkamumą ir priimtinumą, visumą, o sveikatos priežiūros tinkamumas išimtinai siejamas su sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi teisės aktų reikalavimams. Minėtų nuostatų kontekste vertindamas faktą, kad psichikos sutrikimų turinčiam asmeniui buvo nutrauktas gydymas tam tikrais vaistais, apie tai tinkamai nepažymint medicininiuose dokumentuose, teismas konstatavo, kad tai negalėtų būti laikoma vien formaliu pažeidimu net ir tuo atveju, jei Kokybės ataskaitoje buvo konstatuota, kad iš esmės gydymas buvo tinkamas. Tinkamas duomenų (įskaitant informaciją apie taikytą gydymą ir jo keitimą) užfiksavimas medicininiuose dokumentuose yra itin svarbus ne tik paciento būklės įvertinimui, bet ir gydymo taikymui ateityje (pvz., pasikeitus gydytojui ar gydymo įstaigai), sprendžiant dėl paciento būklės. Pasisakydamas dėl to, kad pacientas buvo informuotas tik žodžiu, o ne pasirašytinai, kaip to reikalauja teisės aktai, teismas nurodė, kad teismas negali patikrinti, ar Pacientas buvo informuotas, ar sutiko su tokiu gydymo pakeitimu, taip pat byloje nėra ir duomenų, kad paciento teisė pasirinkti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas būtų apribota.

16. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Įsakyme įvardyti konkretūs pažeidimai, nurodyti konkretūs teisės aktai, kurių nuostatų buvo nesilaikyta. Įsakymas priimtas remiantis Kokybės ataskaita, kurioje išsamiai įvertintos Pacientui teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o Įsakymą priėmė kompetentingas subjektas, todėl pareiškėjo skundas buvo atmestas.

III. 17. Pareiškėjas VTPT apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nustatytų pažeidimų ir jų kvalifikavimo, nevertino, ar pareiškėjo nurodyti argumentai paneigia Akreditavimo tarnybos konstatuotus pažeidimus. Teismas nevertino, kodėl ir kaip pareiškėjas atliko pažeidimus. Teismas tik pacitavo teisės aktus, tačiau neatsakė, ar pažeidimai atitinka normų turinį, t. y. nemotyvavo sprendimo, o tik pakartojo atsakovo argumentus.

18.2. Pirmosios instancijos teismo nuoroda į MN 53:2019 ir jos 8 punktą yra neaiški, kadangi nei Įsakyme, nei pirmosios instancijos teismo sprendime plačiau apie šią nuostatą nepasisakoma. Taip pat neaišku, kokias aplinkybes buvo siekiama įvertinti teigiant, kad pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su Įsakyme atsakovo įvardytais neveikimu padarytais pažeidimais, nes Akreditavimo tarnyba nepagrindė tokių veiksmų reikalingumo ir nenurodė teisinio reguliavimo, kuriuo remiantis tai turėjo būti padaryta, t. y. kad pareiškėjas nepaneigė Kokybės ataskaitoje nurodyto fakto, jog minėti veiksmai nebuvo atlikti. Pareiškėjas pabrėžia, kad šį argumentą naudojo ginčijant konkrečias aplinkybes.

18.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas skunde nurodė argumentus dėl atskirų Įsakymo papunkčių pagrįstumo, todėl teismas privalėjo dėl kiekvieno iš jų pasisakyti, arba motyvuotai nurodyti, kodėl to neatliks. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes ir nevertino skundo argumentų. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų dėl medicininių dokumentų pildymo, nesivadovavo teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningumo, protingumo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgiamasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes.

19. Atsakovas Akreditavimo tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.

20. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Kaip matyti iš Įsakyme išdėstytų pažeidimų, pažeidimo struktūra susideda iš įžanginės dalies bei jos pagrindimo. Įžanginėje pažeidimo dalyje nurodoma veiksmas ar neveikimas, kuris prieštarauja teisės aktų reikalavimams, o pažeidimo pagrindime – konkretaus teisės akto nuostata, kurią minėtas veiksmas ar neveikimas pažeidžia. Pareiškėjo minimos MN 53:2005 12.3.1 ir 1.2.4 papunkčių nuostatos cituojamos būtent pažeidimo (Įsakymo 1.1. bei 1.2. papunkčiai) įžanginėje dalyje, kurioje aprašomas pageidaujami gydytojo psichiatro veiksmai, nurodyti jo profesinę kompetenciją apibrėžiančioje medicinos normoje, o Įsakymo 1.1.1, 1.1.2, 1.1.3, 1.2.1, 1.2.2 ir 1.2.3 papunkčiuose nurodomos konkrečių teisės aktų punktų nuostatos, kurias Įsakymo 1.1. papunktyje nurodytas gydytojo elgesys pažeidė.

20.2. Teisės aktai asmens sveikatos priežiūros specialistui, nagrinėjamu atveju – gydytojui psichiatrui – nustato bendrą pareigą elgtis profesionaliai. Nustatyti, ar atitinkamas specialistas elgėsi profesionaliai, priėmė kliniškai pagrįstus sprendimus, gali tik kitas tos pačios profesinės kvalifikacijos specialistas. Nagrinėjamu atveju Akreditavimo tarnyba pasitelkė gydytojos psichiatrės išvadą, kuri leido konstatuoti, jog VTPT gydytojos psichiatrės Paciento atžvilgiu pažeidė profesinio rūpestingumo ir atidumo reikalavimus.

20.3. Teisės aktais įtvirtinta nuostata, kad gydytojas neprivalo garantuoti teigiamo gydymo rezultato, tačiau turi dėti maksimalias protingo ir atidaus profesionalo standartą atitinkančias pastangas. Konsultantas, vertinęs Paciento klinikinį atvejį, neprivalėjo atskirai išsamiai pasisakyti dėl kiekvieno Pacientui skirto vaisto skyrimo, tačiau iš konsultanto išvados aiškiai matyti, jog jis vertino visą Pacientui skirtą gydymą ir aplinkybes.

20.4. VTPT turi galiojančią licenciją teikti ambulatorines bei stacionarines teismo psichiatrijos ekspertizės paslaugas, todėl Akreditavimo tarnyba turi teisę atlikti VTPT asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą. Teismas neturi kompetencijos vertinti klinikinės gydytojo pacientui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų dalies. Nepaisant to, VTPT nepagrįstai argumentuoja, jog Akreditavimo tarnybai nesuteikta teisė vertinti teismo ekspertų darbo, kvestionuoti teismo ekspertizės išvadas, nes tai išimtinai teismo kompetencija. Atsakovas pakartoja šiuo aspektu pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei teigia, kad nurodytas pareiškėjo aiškinimas yra prieštaringas. Teismas sprendime įvertino pareiškėjo argumentus, tačiau pritarė būtent Akreditavimo tarnybos nuomonei.

20.5. Įsakymas priimtas Kokybės ataskaitos pagrindu ir šie dokumentai tampa neatsiejama viena kito dalimi. Kokybės ataskaitoje nurodytos visos Įsakymo priėmimui reikšmingos aplinkybės ir motyvai. Taip pat Įsakymo 1.1.1 ir 1.2.1 papunkčiuose aiškiai įvardinta, kad netinkamas gydytojų elgesys pažeidė Paciento teisę į kokybiškas paslaugas, o ne teisę į paslaugų prieinamumą.

20.6. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo Aprašo 17–19 punktų vertinimu, pakartoja pirmosios instancijos teismui šiuo aspektu nurodytus argumentus bei pažymi, kad minėtas punktas nustato pareigą gauti paciento sutikimą keičiant paskirtą gydymą, todėl yra tinkamas pagrįsti Įsakymo 1.3 papunktyje nustatytam pažeidimui. Akreditavimo tarnyba turėjo pagrįstą teisę konstatuoti Įsakymo 1.3 papunktyje nurodytą pažeidimą. Šiuos aspektus įvertino pirmosios instancijos teismas.

20.7. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Įsakyme įvardyti konkretūs pažeidimai, nurodyti konkretūs teisės aktai, kurių nuostatų buvo nesilaikyta. Įsakymas priimtas remiantis Kokybės ataskaita, kurioje išsamiai įvertintos Pacientui teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Įsakymą priėmė kompetentingas subjektas. Teismas įvertino ir pasisakė dėl visų esminių Įsakymo teisėtumo elementų, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir turi būti paliktas galioti.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad VTPT netinkamai interpretuoja aktualių teisės aktų nuostatas, remiasi subjektyvaus pobūdžio argumentais, bei nepagrindžia aplinkybės, kad Pacientui buvo tinkamai suteiktas gydymas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Įsakymo, kuriuo pripažinta, jog Pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos VTPT laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, ir VTPT už tai buvo skirtas įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pareiškėjas, manydamas, jog Įsakymas nėra tinkamai motyvuotas, neišsamus, jame nurodytos netinkamos teisės aktų normos, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą.

24. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės konstatavęs, kad pareiškėjas neginčijo nustatytų pažeidimų, o Įsakyme įvardyti konkretūs pažeidimai, nurodyti konkretūs teisės aktai, kurių nuostatų buvo nesilaikyta, VTPT skundą atmetė.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino esminių skundo argumentų, neatsakė į juos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

27. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008; 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1222-502/2022).

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, prieina prie išvados, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas VTPT skunde pirmosios instancijos teismui skundžiamo Įsakymo neteisėtumą grindė, be kita ko, tuo, kad 1) Tarnyba nepagrįstai nustatė teisės aktų (MN 53:2005 12.3.1, 12.4 p.) pažeidimus, t. y. kad atsakovas nepagrindė, kuo remiantis Tarnyba nustatė, jog VTPT gydytojos psichiatrės pažeidė savo kompetenciją; 2) kad Tarnyba nenurodė konkrečių teisės aktų nuostatų, įpareigojančių VTPT gydytojus tyrimo istorijoje pažymėti apie Pacientui išrašytą gydymą, aiškintis, ar buvo ligos paūmėjimo simptomų, vartojamų vaistų pašalinių reakcijų, įrašyti datą, kada buvo ambulatoriškai suleista paskutinio vaisto dozė; 3) kad Tarnyba peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi teismo ekspertizė negali būti vertinama kaip sveikatos paslaugų teikimas. Taip pat VTPT nurodė aktualias faktines aplinkybes dėl Pacientui skirto gydymo, be kita ko, ir tai, kad jis apie gydymą bei jo keitimą buvo informuotas (pasirašytinai), o atsakovas nenurodė pareiškėjo pažeistų teisės aktų. Taip pat Tarnyba, pareiškėjo teigimu, nekonkretizavo, kokiu būdu Pacientui teiktos paslaugos buvo neprieinamos ar apribotos. Taigi, VTPT skunde išdėstė argumentus, kodėl konkretūs Įstatymo punktai ( kuriuose konstatuoti atskiri pažeidimai) yra nepagrįsti.

30. Šiuo aspektu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra apibrėžęs Akreditavimo tarnybos įsakymų teisminės patikros ribas. Administracinės jurisprudencijos nuostatose pasisakyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl Akreditavimo tarnybos, pagal savo kompetenciją atlikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, priimto administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi patikrinti tokio sprendimo priėmimo procedūrą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams (žr., pvz., 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-635-146/2017, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1896-525/2018, 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1128-756/2021, 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-156-756/2022). Teismų praktikoje taip pat detalizuojama, kad teismas turi patikrinti Akreditavimo tarnybos priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (pvz., 2017 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-551-756/2017, 2017 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-635-146/2017, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1896-525/2018, 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-596-1062/2020, 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1128-756/2021, 2022 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-156-756/2022). Be kita ko, Akreditavimo tarnybos įsakymas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, keliamus individualaus administracinio akto turiniui (pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015, 2017 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-635-146/2017 ).

31. Pažymėtina, kad tikrindamas Akreditavimo tarnybos įsakymą, teismas turi pareigą patikrinti, ar konkreti išvada dėl paslaugų kokybės ir atitinkamai paciento teisių pažeidimo padaryta pagrindžiant teisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ar įrodinėjimo dalyką sudaranti informacija gauta pakankamų ir tinkamų įrodymų pagrindu (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-71-463/2023).

32. Pirmosios instancijos teismas, pacitavęs aktualių teisės aktų nuostatas ir Įsakyme nurodytus pažeidimus, iš esmės konstatavo, kad pareiškėjas sutiko su padarytais pažeidimais ir išsamiau dėl jų nepasisakė. Tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kėlė ir teisės klausimą - ar atsakovas tinkamai kvalifikavo pažeidimus, jeigu jie buvo atlikti, konkrečiai išdėstė aplinkybes dėl, jo manymu, netinkamų / nekorektiškų atsakovo veiksmų, taip pat kvestionavo atsakovo kompetenciją vertinamais klausimais (be kita ko, dėl paskirtos psichiatrijos ekspertizės atlikimo, o ne gydymo). Nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, šie ginčo aspektai liko tinkamai ir visapusiškai neatskleisti, konstatuojant, kad Įsakyme yra įvardyti konkretūs pažeidimai, nurodyti konkretūs teisės aktai, kurių nuostatų buvo nesilaikyta, bei kad Įsakymą priėmė kompetentingas subjektas. Šiuo aspektu sutiktina su apeliaciniame skunde pateiktas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė, ar Įsakyme konstatuoti konkretūs pažeidimai atitinka konkrečių nurodytų teisės normų turinį, ar vaistų skyrimo pokyčiai nebuvo nulemti ekspertizės uždavinių ir tikslų.

33. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai ir visapusiškai nenustačius ir neatskleidus bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių bei neįvertinus ginčo šalių argumentų.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

35. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka kiti ginčo šalių argumentai nevertinami, su tuo susiję kiti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai netikrinami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas