Legislator Case Law & Legislation
b4b752f0-752f-461b-994b-af7622a262ad AI generated

b4b752f0-752f-461b-994b-af7622a262ad · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b4b752f0-752f-461b-994b-af7622a262ad
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-217-115/2012 pagal ieÅ¡kovo V. N. ieÅ¡kinį atsakovams K. G., G. G. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, tretieji asmenys J. N., „Swedbank“ AB. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. N. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti V. N. ir J. N. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 34/35 individualaus gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1023-3610, esančio (duomenys neskelbtini).

Legislator headnote

AI generated

b4b752f0-752f-461b-994b-af7622a262ad · Lietuvos apeliacinis teismas: iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. GN/1557/06-1713 (t. 1, b. l. 143-144). Taip pat nustatyta, jog gyvenamojo namo statyba buvo vykdoma jau buvusio neregistruoto sodo namelio vietoje, panaudojant jo atskiras konstrukcija (sienas, rÅ«sį) ir medžiagas. Tai rodo, kad gyvenamojo namo statyba buvo vykdoma ne laisvame žemės sklype ir pradėta anksčiau (2006m.) nei įformintas kreditas (2007-08-31). Å iÄ aplinkybę patvirtina ir įraÅ¡as Nekilnojamojo turto registre (t.1, b.l. 6-7). Be to, žemės sklypas, kuriame buvo vykdoma gyvenamojo namo statyba, nuosavybės teise priklausė ir priklauso atsakovui K.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1209/2013 Procesinio sprendimo kategorija 114.11. (S)                                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-217-115/2012 pagal ieÅ¡kovo V. N. ieÅ¡kinį atsakovams K. G., G. G. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, tretieji asmenys J. N., „Swedbank“ AB. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. N. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti V. N. ir J. N. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 34/35 individualaus gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1023-3610, esančio (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad ieÅ¡kovas nuo 1990 m. rugpjūčio 31 d. yra susituokęs su J. N.. Siekdami pagerinti gyvenimo sÄ lygas sutuoktiniai nusprendė statyti nuosavÄ namÄ . IeÅ¡kovo uoÅ¡viai, atsakovai Å¡ioje byloje, sutiko, kad namas bÅ«tų statomas jiems priklausančiame sklype, ieÅ¡kovo Å¡eimos lėšomis ir abipusiu darbu. Sutarę dėl namo statybų, Å¡alys dar 2006 m. pradėjo paruoÅ¡iamuosius darbus iÅ¡ ieÅ¡kovo Å¡eimos ir tėvų padovanotų lėšų: nupirktas namo projektas, atlikti įvairÅ«s statybiniai darbai, pirktos medžiagos ir kt.

Ä® Å¡iuos darbus ieÅ¡kovo Å¡eima investavo 159059 Lt. IeÅ¡kovas su sutuoktine namo statybai 2007-08-31 sudarė tikslinio kredito sutartį Nr. 07-094337-FA su AB banku „Swedbank“, pagal kuriÄ gavo 72404,71 EUR dydžio kreditÄ gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybai, už kuriÄ laidavo atsakovai. Kadangi žemės sklypas, kuriame ieÅ¡kovo Å¡eima statėsi namÄ , yra registruotas atsakovų vardu, Å¡alys visus formalumus sudarinėjo atsakovų vardu. Pastačius namÄ (įregistruotÄ atsakovų vardu), ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės santykiai paÅ¡lijo ir santuoka faktiÅ¡kai nutrÅ«ko.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovai atsisakė tinkamai įregistruoti naujai pastatytÄ namÄ ir įregistravo jį savo vardu. Bylos medžiaga patvirtina, kad Å¡alys buvo sutarusios jungtinės veiklos pagrindais sukurti bendrÄ turtÄ â€“ individualų gyvenamÄ jį namÄ , esantį Å¡alių bendrÄ ja daline nuosavybe. Namo rinkos vertė – 264000 Lt, ieÅ¡kovo Å¡eimos namo statybai paimtas ir tuo tikslu panaudotas banko kreditas sudaro 250000 Lt, ieÅ¡kovo ir jo Å¡eimos lėšos – 159059 Lt. Kadangi namo statybai beveik nebuvo samdomi darbininkai, tai patvirtina, jog jis iÅ¡ esmės buvo pastatytas Å¡alių darbo pastangomis.

Atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio susitarimÄ prieÅ¡ pradedant statyti namÄ ir atsakovų ketinimus jame negyventi, visas pastatytas namas turėtų bÅ«ti pripažįstamas ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens, jo sutuoktinės, nuosavybe, tačiau ieÅ¡kovas gera valia ir įvertindamas atsakovų prisidėjimÄ statant namÄ savo darbu ir simboline pinigų suma, sutinka pastatytÄ namÄ pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe. Atsakovai K. G., G. G., tretysis asmuo J. N. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad tretysis asmuo ir ieÅ¡kovas dar 2008 m. balandžio 29 d. pasidalino santuokoje įgytÄ turtÄ : ieÅ¡kovui atiteko butas, o jis sumokėjo trečiajam asmeniui 20000 Lt kompensacijÄ . IeÅ¡kovas buvo kreipęsis į teismÄ dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinė byla Nr. 2-1535-235/2010), motyvuodamas tuo, kad tretysis asmuo su nepilnamečiais vaikais gali iÅ¡sikraustyti į jos tėvams priklausantį namÄ , t.y. ieÅ¡kovas pripažino ginčo namo nuosavybės teisę atsakovams.

NegrÄ Å¾into kredito likutis Å¡iai dienai sudaro 57507,20 EUR. IÅ¡ esmės kreditÄ Ä—mė ne ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu, o atsakovai, tačiau dėl senyvo amžiaus jie nebÅ«tų gavę paskolos. Atsakovai ketino pastatyti namÄ savo sklype ir vėliau perleisti trečiajam asmeniui. IÅ¡ pateikiamų dokumentų matyti, kad paskolÄ faktiÅ¡kai grÄ Å¾indavo ir grÄ Å¾ina atsakovai bei tretysis asmuo. IeÅ¡kovui laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. iki 2008 m. spalio 9 d. trečiojo asmens buvo pervesta 20700 Lt kaip kompensacija prisidėjus prie statybų.

Namas pastatytas atsakovų sklype, o statant namÄ buvo panaudotas visas jau sklype stovėjęs senas pastatas. Didžioji dauguma ieÅ¡kovo pateiktų kvitų yra netinkami įrodymai, kadangi praktiÅ¡kai visi kvitai yra iki to laiko, kai buvo gautas kreditas. Tretysis asmuo „Swedbank“, AB atsiliepimu prašė ginÄÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas nurodė, kad ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) santykių buvimo ir jų pagrindu sukurto turto. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisių objektai, dėl kurių teisinio statuso ir priklausomybės nuosavybės teisėmis yra kilęs ginčas, sukurti įsigaliojus 2000 m. CK, todėl sprendžiant pareikÅ¡tus reikalavimus vadovaujamasi naujojo CK nuostatomis.     Teismas sprendė, kad Å¡ioje byloje jungtinės veiklos sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta notarine forma, o Å¡ios formos nesilaikymas duoda pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti (CK 178str.1d., 180str.1d.).Be to, teismas manė, kad nėra pagrindo ieÅ¡kinį tenkinti ir pripažįstant, jog notarinis jungtinės veiklos susitarimo patvirtinimas nereikalingas, kadangi nebuvo sudaryta raÅ¡ytinis susitarimas paprasta raÅ¡ytine forma, atsakovai ir tretysis asmuo jungtinės nuosavybės sukÅ«rimo susitarimÄ neigia, ir nėra įrodyta, jog tretysis asmuo, sutinkant ieÅ¡kovui, kreditÄ Â paėmė tikslu pasistatyti namÄ sau su ieÅ¡kovu, bendrai su atsakovais, ar sutuoktiniai prisidėjo savo lėšomis prie sukurto turto.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas V.

N. ir tretysis asmuo J. N. susituokė 1990-08-31 (t. 1, b. l. 34), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šiuo metu pagal J. N. ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. N2-11347-127/2012 dėl ieškovo ir trečiojo asmens J. N. santuokos nutraukimo (CPK 179 str. 2, 3 d.). 2007-08-31 ieškovas ir tretysis asmuo J. N. su trečiuoju asmeniu „Swedbank“ AB sudarė kredito sutartį Nr. 07-094337-FA (t. 1, b. l. 38-43) dėl 57924 EUR kredito suteikimo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybai.

Paimta kredito suma vėliau padidinta iki 72404,71 EUR 2008-09-23 susitarimu Nr. 07-094337-FA-1 (t. 1, b. l. 35). Tačiau teismas sprendė, kad kredito paėmimas ir panaudojimas atsakovo vardu įregistruoto namo statybai neįrodo jungtinės nuosavybės sukÅ«rimo, įvertinus byloje pateiktus įrodymus. Visų pirma, tai kredito gavėjų prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas atsakovų laidavimu ir žemės sklypo įkeitimu (t. 1, b. l. 6-7, t.3, b.l. 97-98). Kredito sutarties sudarymo metu pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis minėto gyvenamojo namo baigtumas jau buvo 61 proc. (t. 1, b. l. 6-7), o pagrindas vykdyti statybÄ buvo 2006-12-18 atsakovui K.

G. iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. GN/1557/06-1713 (t. 1, b. l. 143-144). Taip pat nustatyta, jog gyvenamojo namo statyba buvo vykdoma jau buvusio neregistruoto sodo namelio vietoje, panaudojant jo atskiras konstrukcija (sienas, rÅ«sį) ir medžiagas. Tai rodo, kad gyvenamojo namo statyba buvo vykdoma ne laisvame žemės sklype ir pradėta anksčiau (2006m.) nei įformintas kreditas (2007-08-31). Å iÄ aplinkybę patvirtina ir įraÅ¡as Nekilnojamojo turto registre (t.1, b.l. 6-7). Be to, žemės sklypas, kuriame buvo vykdoma gyvenamojo namo statyba, nuosavybės teise priklausė ir priklauso atsakovui K.

G. (t. 1, b. l. 6-7). Pirminiame ieÅ¡kinyje (t.1, b.l.1-4) ieÅ¡kovas nurodė, kad namas buvo pastatytas iÅ¡ paimto kredito, o atsakovas į namo statybÄ Â Ä¯dėjo tik 12000 Lt. Vėliau ieÅ¡kovas jau teigia, kad iki kredito paėmimo namo statybai buvo panaudota 140000Lt, kuriuos jis pasiskolino iÅ¡ savo motinos, pateikiant paskolos raÅ¡telius (t.1, b.l.75-78). Tačiau tikėti ieÅ¡kovu apie šių pinigų panaudojimÄ namo statybai pagrindo nėra, nes ganėtinai didelės pinigų sumos paskolos paėmimÄ gyvenamojo namo statybai ieÅ¡kovas nepaminėjo pradiniame ieÅ¡kinyje, paskola nebuvo deklaruota  sutuoktinių pajamų bei turto deklaracijose, o savo piniginių lėšų namo statybai ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė faktiÅ¡kai neturėjo (t.3, b.l. 101-121).

Abejotinas ir pats didelės paskolos gavimo faktas, nes ieÅ¡kovo motina paskolos sÅ«nui taip pat nedeklaravo (t.3, b.l.123), namo statybos metu gavo palyginus tik nedidelę pensijÄ (t.3, b.l.125-129) ir nėra pateikta įrodymų, kad paskolos davėjas galėjo turėti tiek lėšų. Tuo tarpu iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas K. G. turėjo lėšų namo statybai pradiniame etape. Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, tai naujam statiniui buvo panaudota ir buvusio sodo namelio konstrukcijos, medžiagos, kÄ patvirtina ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei prie jo pridėtos nuotraukos, kuriose matosi senas rÅ«sys, langas ir dar be apdailos esanti silikatinių plytų siena (t.1, b.l.123-140).

SB „Panerys“ rašte taip pat nurodyta, kad iki ginčo namo rekonstrukcijos sklype Nr. 30, (duomenys neskelbtini), stovėjo plytinis sodo namelis. Todėl teismas kritiškai vertino ieškovo parodymus, kad jis savo lėšomis pirko medžiagas iki kredito paėmimo pagal pateiktus įsigijimo dokumentus, nes ieškovas tokių lėšų paprasčiausiai neturėjo. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių ieškovo pateiktų medžiagų įsigijimo dokumentų (t.2, b.l. 1-270) ir atsakovų bei trečiojo asmens pateiktų įrodymų matyti, jog dalies medžiagų įsigijusių asmenų negalima nustatyti, dalį jų įsigijo visiškai kiti asmenys, dalį jų apmokėjo atsakovas K.

G. (t.1, b.l.59-66,68-83, 142-208), o dalis jų, pav. kieto kuro katilas, negalėjo bÅ«ti panaudotas ginčo namui, nes yra apÅ¡ildomas kitu kuru ir ieÅ¡kovas Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta. Atsižvelgiant į atsakovo paaiÅ¡kinimus, teismas sprendė, kad dalį medžiagų ieÅ¡kovas galėjo nupirkti atsakovo pavedimu iÅ¡ jo gautų pinigų, kadangi namo statybos pradžioje Å¡alių tarpusavio santykiai buvo normalÅ«s ir niekas neteigia, jog ieÅ¡kovas neprisidėjo prie statybų savo darbu.

Tačiau teismas pažymėjo, kad sutuoktinio padėjimas statyti namÄ Â Å¾monos tėvams, kurie kaip matyti iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų padėjo auginti vaikus, rėmė dukros Å¡eimÄ materialiai, atitinka geros moralės normas ir savaime Å¡i aplinkybė niekaip nepatvirtina susitarimo sukurti ieÅ¡kovo su sutuoktine ir jos tėvais bendrÄ Â dalinę nuosavybę. Dar 2008-04-29 ieÅ¡kovas ir tretysis asmuo J. N. sudarė Santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise buvo perleistas butas, esantis Minties g. 10-35, Vilniuje, o trečiajam asmeniui už perleidžiamÄ buto dalį ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti 20000 Lt kompensacijÄ (t. 1, b. l. 31-33).

Å i kompensacija faktiÅ¡kai buvo skirta grÄ Å¾inti sutuoktinei lėšas, kurias ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ trečiojo asmens laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. iki 2008 m. spalio 9 d. Kaip nurodė tretysis asmuo J. N., tai ji savo buto dalį ieÅ¡kovui perleido pablogėjus tarpusavio santykiams ir sutuoktiniui reikalaujant atsiskaityti už padėjimÄ statyti namÄ . Tai rodo, kad už padėjimÄ statyti tėvams namÄ Â su ieÅ¡kovu tretysis asmuo atsiskaitė savo sÄ skaita, nes jai joks kitas turtas neatiteko.

IÅ¡ byloje pateiktų J. N. banko sÄ skaitos iÅ¡rašų (t. 1, b. l. 91-96) bei mokėjimų nurodymų (t. 1, b. l. 97-99) matyti, kad įmokas pagal kredito sutartį Nr. 07-094337-FA mokėjo ir moka bÅ«tent atsakovas K. G. ir tretysis asmuo J. N., kuri tam tikslui panaudojo ir iÅ¡ ieÅ¡kovo gautus 20000Lt, o tėvas jai grÄ Å¾ina bankui sumokėtas lėšas. Tuo tarpu pats ieÅ¡kovas pripažįsta, jog jis su J. N. negyvena ir prie kredito grÄ Å¾inimo neprisideda, be to jis faktiÅ¡kai net nežino, jog iÅ¡ suteikto 250000Lt kredito yra paimta 239890Lt, iÅ¡ kurio 50000Lt buvo pervesta atsakovui, kuris rÅ«pinosi medžiagų įsigijimu ir namo statyba. Atsakovas ir tretysis asmuo pripažįsta, kad kita paimto kredito dalis taip pat buvo panaudota namo statybai, tačiau namas pilnai dar neužbaigtas ir nepriduotas, bankui grÄ Å¾inta kredito 41330Lt sumai.

Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-25 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1535-235/2010, nurodyta, kad kreditas yra suteiktas bÅ«tent J. N., o ieÅ¡kovas pripažino, jog namas priklauso sutuoktinės tėvams (t.1, b.l. 88-90).Tokiu bÅ«du teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kreditas trečiojo asmens ir ieÅ¡kovo vardu yra paimtas siekiant padėti tėvams pasistatyti namÄ , tačiau pats kredito paėmimo faktas abiejų sutuoktinių vardu nepatvirtina šalių susitarimo bendro nuosavybės objekto sukÅ«rimo dalinės nuosavybės teisėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas V. N. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - apelianto ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti apeliantui bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vadovaujantis LR CPK 322 str. bylÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi visos faktinės bylai svarbios aplinkybės negali bÅ«ti patvirtintos tik raÅ¡ytiniais įrodymais, taip pat yra svarbÅ«s Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimai, susiję su Å¡alių sutartiniais santykiais ir ginčo esme.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų Å¡ioje byloje svarbių aplinkybių, neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus ir netinkamai pritaikius teisės normas, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas ir turi bÅ«ti naikinamas. Negalima situacija, kad kaip asmuo gali bÅ«ti solidariai atsakingas kreditoriui už pinigines lėšas, kurių pagalba buvo sukurtas turtas, tačiau pastarasis asmuo į tÄ turtÄ neturi jokių teisių.2.

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šalių santykiai negali būti kvalifikuojami kaip jungtinė veikla, kadangi nebuvo laikytasi įstatymo reikalavimų dėl sandorio formos.

3. Taip pat teismas nepagrįstai konstatuoja, kad ginčo namas pastatytas iÅ¡imtinai atsakovų lėšomis, kadangi tokia teismo iÅ¡vada akivaizdžiai prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams ir Å¡alių paaiÅ¡kinimams. Teismas daro klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad naujojo namo statybai buvo panaudotos sklype stovėjusios sodo namelio konstrukcijos ir statybinės medžiagos, kadangi iÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, jog sklype buvęs sodo namelis buvo ženkliai mažesnis už ginčo namÄ , todėl net Å¡io namelio pamatai negalėjo tikti naujojo namo statybai.

Be to teismas daro nepagrįstÄ ir klaidingÄ iÅ¡vadÄ remdamasis tik faktinių aplinkybių protokolų, nors tokioms iÅ¡vadoms padaryti reikalingos specialiosios žinios, o ekspertizė Å¡ioje byloje nebuvo paskirta, todėl teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti vienų ar kitų statybinių medžiagų ar konstrukcijų panaudojimo aplinkybių ginčo name remiantis tik kryptingais atsakovų pateiktais įrodymais. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai K. G. ir G. G. bei trečiasis asmuo J. N. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame teismo sprendime nurodytais motyvais ir nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Å io apeliacinio proceso dalykÄ sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieÅ¡kovo V. N. skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms bÅ«dinga tai, kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo iÅ¡vadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.Apeliantas skunde pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Remiantis bendrÄ ja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pareikÅ¡to praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės yra aiÅ¡kios, abiejų Å¡alių pozicija grindžiama raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių pozicijos iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos procesiniuose dokumentuose, todėl nėra pagrindo skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar egzistuoja dėl jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai ir ar jų pagrindu buvo sukurtas turtas.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismo sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų Å¡ioje byloje svarbių aplinkybių, neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus ir netinkamai pritaikius teisės normas. Apelianto teigimu negalima situacija, kad asmuo turi bÅ«ti solidariai atsakingas kreditoriui už pinigines lėšas, kurių pagalba buvo sukurtas turtas, tačiau pastarasis asmuo į tÄ turtÄ neturi jokių teisių.Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga.

CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.Apskųsto teismo sprendimo turinys, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , įvertino visus byloje surinktus įrodymus.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ vertino visų įrodymų visumÄ , iÅ¡dėstė įrodymų, kuriais vadovavosi, turinį, nurodė motyvus, kodėl tam tikrais įrodymais nesivadovauja. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas laikėsi pagrindinių įrodymų vertinimo principų ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo aspektu vertinti nepagrįstais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos atveju kredito paėmimas ir panaudojimas atsakovo vardu įregistruoto namo statybai neįrodo jungtinės nuosavybės sukÅ«rimo.

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutikdamas su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei byloje esančių įrodymų vertinimu jų neatkartoja ir jiems pritaria. Apelianto teigimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Å¡alių santykiai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip jungtinė veikla, kadangi nebuvo laikytasi įstatymo reikalavimų dėl sandorio formos. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.).

CK 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvai įrodymų leistinumo taisyklių taikymo aspektu Å¡ios kategorijos bylose reiÅ¡kia, kad teismai turi teisę atsisakyti įrodymų leistinumo ribojimo, kai yra pagrindas konstatuoti, jog gyvenusių kartu ir tvarkiusių bendrÄ Å«kį nesusituokusių asmenų turtinės teisės bus neapgintos vien dėl to, kad nėra jungtinę veiklÄ patvirtinančio raÅ¡ytinio susitarimo, nors Å¡alių tarpusavio santykių praktika, susiklosčiusi situacija, Å¡alių ketinimai, jų elgesys siekiant tikslo ir kiti veiksmai leistų teisinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008, 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

Taigi, tokia teismų pozicija lemia tai, jog nėra reikalaujama, kad bendrai gyvenančių nesusituokus asmenų susitarimas dėl jungtinės veiklos sukūrimo būtų rašytinis. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju šia teismų praktika remtis negalima. Ieškovas ieškinį reiškia dar būdamas santuokoje ir tuo pačiu prašo pripažinti jam ir jo sutuoktinei J. N. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo, tačiau pažymėtina, kad J. N. nagrinėjamoje byloje yra trečiasis asmuo atsakovų pusėje, todėl ieškovas jos vardu negali reikšti jokių reikalavimų.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų pagrindu negalima daryti iÅ¡vados, kad tarp Å¡alių susiklostę santykiai bÅ«tų kvalifikuojami kaip jungtinė veikla, todėl sutiktina su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad Å¡alims nesilaikant jungtinės veiklos sutarties formai keliamų reikalavimų, ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti tenkinamas. Apeliantas skunde teigia, kad teismas daro nepagrįstÄ ir klaidingÄ iÅ¡vadÄ remdamasis tik faktinių aplinkybių protokolu, nors tokioms iÅ¡vadoms padaryti reikalingos specialiosios žinios, o ekspertizė Å¡ioje byloje nebuvo paskirta, todėl teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti vienų ar kitų statybinių medžiagų ar konstrukcijų panaudojimo aplinkybių ginčo name remiantis tik kryptingais atsakovų pateiktais įrodymais.

Teisėjų kolegija su tuo sutikti negali.Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėta, kad statant namÄ , buvo panaudotos senojo namo dalys bei medžiagos. Pažymėtina, kad CPK 635 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog antstolio suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . IeÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės neginčijo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas nesutikdamas su minėtame protokole nurodytomis aplinkybėmis turėjo teisę praÅ¡yti teismÄ skirti ekspertizę, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo.

Apeliantas skunde nurodo, kad nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog ginčo namas pastatytas iÅ¡imtinai atsakovų lėšomis, nes tokia teismo iÅ¡vada akivaizdžiai prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams ir Å¡alių paaiÅ¡kinimams. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė įrodymų kada ir kokiomis lėšomis prisidėjo prie namo statybų. Apeliantas nurodo, kad prie namo statybų prisidėjo iÅ¡ banko gautu kreditu ir jo motinos skirtomis lėšomis. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas raÅ¡ytinės formos sutartis dėl motinos jam statyboms skirtų lėšų pateikė tik atsakovams pateikus atsiliepimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad paskola nebuvo deklaruota sutuoktinių pajamų bei turto deklaracijose, Å¡io fakto nedeklaravo ir ieÅ¡kovo motina, todėl mažai tikėtina, kad gaudama tik nedidelę pensijÄ , galėjo prisidėti prie namo statybų. Iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atsakovai ir trečiasis asmuo pateikė Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo, kuriame nurodyta, kad: Å¡alių kreditorinis įsipareigojimas AB bankui „Swedbank“ pagal 2007 m. rugpjūčio 31 d. tikslinio kredito sutartį Nr. 07-094337-FA, po santuokos nutraukimo, yra solidarus.

J. N. įsipareigoja po santuokos nutraukimo mokėti kreditÄ AB bankui „Swedbank” asmeniÅ¡kai, bei tinkamai vykdyti kredito sutartyje Nr. 07-094337-FA numatytas sÄ lygas ir be kreditoriaus bei V. N. sutikimo nekeisti paskolos sutarties sÄ lygų. J. N. nevykdant arba netinkamai vykdant mokestinius įsipareigojimų AB bankui „Swedbank”, pagal 2007 m. rugpjūčio 31 d. sutartį Nr. 07- 094337-FA, V. N. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka turi teisę iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ J. N. visas pinigines sumas, kurias AB bankas „Swedbank” iÅ¡ieÅ¡kos iÅ¡ V.

N. kaip solidaraus skolininko.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kas iÅ¡dėstyta, bei į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ , kuris nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galiÄ , pažymi kad nors pagal aukščiau minėtÄ kredito sutartį buvusių sutuoktinių kreditorinis įsipareigojimas ir yra solidarus, tačiau buvusi sutuoktinė po santuokos nutraukimo įsipareigojo asmeniÅ¡kai mokėti kreditÄ , kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas nemokėjo ir nemoka kredito už kurį ir buvo pastatytas gyvenamasis namas į kurio dalį pretenduoja V.

N.. Nurodytų aplinkybių pagrindu negalima daryti iÅ¡vados, kad Å¡alis siejo jungtinės veiklos santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinio netenkino.CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nutarė atidėti ieÅ¡kovui V.

N. 7791 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ iki apeliacinės instancijos teismo nutarties/sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant, kad apeliacinis skundas netenkintinas, todėl minėta suma iÅ¡ V. N. priteisiama į valstybės biudžetÄ .Prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos iÅ¡laidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d.).Bylos duomenimis, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas K.

G. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Netenkinus apeliacinio skundo 1000 Lt suma iÅ¡ ieÅ¡kovo V. N. priteistina atsakovui K. G. (CPK 98 str.).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡samiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginÄÄ , nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimÄ pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d.sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ V. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 7791 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui K. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                    Konstantinas Gurinas                                                                  Marytė Mitkuvienė                                                                  Donatas Å ernas                                      Â