Legislator Case Law & Legislation
b4b3ce20-c844-46c3-bcac-1d7ce55b879f AI generated

b4b3ce20-c844-46c3-bcac-1d7ce55b879f · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number b4b3ce20-c844-46c3-bcac-1d7ce55b879f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-54-458/2019 Proceso Nr. 1-01-1-45143-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. sausio 31 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei, išteisintajam G.

Legislator headnote

AI generated

b4b3ce20-c844-46c3-bcac-1d7ce55b879f · Klaipėdos apygardos teismas: Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi iÅ¡dėstyti ir įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-54-458/2019 Proceso Nr. 1-01-1-45143-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. sausio 31 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei, išteisintajam G.

K. ir jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Eduardo Builisovo apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti Å¡io baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : G. K. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo, jog jis 2017 m., tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminės dalys), kurių dalį suvartojo, o likusiÄ dalį – 0,173 g – laikė supakuotas aliuminio folijoje, užspaudžiamame plastikiniame maiÅ¡elyje, įdėtame į piniginę, automobilio „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių keleivio durelių lentynėlėje iki 2017 m. rugsėjo 2 d., apie 19 val., kol (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiÅ«ros metu jas rado ir paėmė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras E. Builisovas praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: G. K. pripažinti kaltu, padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 30 parų areÅ¡to bausmę. Remiantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtÄ bausmę subendrinti visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su Lenkijos Respublikos Lomžos rajoninio teismo 2015 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, netinkamai vadovavosi teismų formuojama praktika, o būtent, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, iš kurios matyti, kad kasacinės instancijos teismas nuosprendyje panaikino tik aplinkybę dėl psichotropinių (narkotinių) medžiagų įgijimo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nenustatytomis aplinkybėmis bei laikymo nenustatytoje vietoje, tačiau nuosprendžio dalį dėl laikymo ir gabenimo bei paskirtas bausmes paliko nepakeistas.

Skundžiamajame nuosprendyje teismas, konstatavęs nesukonkretintas esmines kanapių ir jų dalių įgijimo aplinkybes, iÅ¡teisino G. K., nepaisydamas inkriminuoto nusikalstamos veikos sudėties požymio – neteisėto narkotinių medžiagų laikymo.?BK 259 straipsnio 2 dalyje esant nurodytoms kelioms alternatyvioms veikoms, kiekviena iÅ¡ jų gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Apeliaciniame skunde pažymima, jog narkotinės medžiagos buvo rastos G. K. piniginėje, tačiau teismas nekritiÅ¡kai vertino kaltininko pasirinktÄ gynybos taktikÄ , kuria pastarasis siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, vadovavosi jo nenuosekliais parodymais bei iÅ¡keltomis įvykio versijomis dėl narkotinių medžiagų atsiradimo jo piniginėje, t. y. pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, tačiau nevisapusiÅ¡kai įvertino byloje surinktus netiesioginius įrodymus.

Apeliaciniame skunde konstatuojama, jog nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų bendras (visumos) kontekstas yra pakankamas išvadai, kad G. K., jeigu ir neįgijo, tai neteisėtai disponavo, t. y. laikė narkotines medžiagas. Apeliaciniame skunde kritiškai vertinamas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus informacija, byloje surinktais įrodymais, negalima paneigti G. K. versijos, kad jis 2017 m. rugsėjo 2 d. nevartojo narkotinės medžiagos (kanapių).

Apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, jog narkotinių medžiagų vartojimas ar nevartojimas neturi jokios reikÅ¡mės nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimui. Be to, byloje yra duomenų, kad G. K. reguliariai (ilgÄ laikÄ ) vartoja narkotines medžiagas. Teismo posėdžio metu prokurorė I. Valadkienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintasis G. K. ir jo gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.

G. K. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo, jog neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras E. Builisovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pripažinti G. K. kaltu, padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , ir paskirti jam bausmę, kuriÄ subendrinti su Lenkijos Respublikos Lomžos rajoninio teismo 2015 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme. BÅ«tent Å¡iais klausimais, o visų pirma dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių buvimo G.

K. veiksmuose ir pasisako nutartyje apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas byloje atlikęs įrodymų tyrimÄ bei iÅ¡analizavęs visus byloje surinktus įrodymus nusprendė, kad, remiantis vien Å¡iais duomenimis, neabejotinai pagrįsti G. K. kaltės, įsigijus ir laikius narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes, negalima. Buvo padaryta iÅ¡vada, jog G. K. kaltė nėra įrodyta teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, todėl G. K. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, nes konstatuota, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalį 1 punktas).

Susipažinęs ir įvertinęs bylos medžiagÄ , skundžiamÄ nuosprendį bei apeliacinį skundÄ , apygardos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, todėl mano, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigÅ«nai privalo atlikti tyrimÄ , o teismas – iÅ¡nagrinėti bylÄ taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebÅ«tų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebÅ«tų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi iÅ¡dėstyti ir įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Nagrinėjamu atveju negalima neginčijamai tvirtinti, jog G. K. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje, byloje esantys duomenys tokios iÅ¡vados nepatvirtina.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. G. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2017 m., tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini) m., iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminės dalys), kurių dalį suvartojo, o likusiÄ dalį – 0,173 g – laikė supakuotas aliuminio folijoje, užspaudžiamame plastikiniame maiÅ¡elyje, įdėtame į piniginę, automobilio „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių keleivio durelių lentynėlėje iki 2017 m. rugsėjo 2 d., apie 19 val.

Kiekviena iÅ¡ BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių veikų – narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas – atitinka savarankiÅ¡kÄ nusikaltimo sudėtį. Todėl pripažįstant asmenį kaltu už kurios nors vienos ar kelių nurodytų veikų padarymÄ bÅ«tina nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir tai pagrįsti įrodymais. Kaip konstatuota teismų praktikoje, kiekvienos nurodytos alternatyvios veikos aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos byloje surinktais ir teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, viena ar kelios veikos negali bÅ«ti preziumuojamos („iÅ¡vedamos“) iÅ¡ įrodytų kitos ar kitų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–P–218/2009, Nr. 2K–159/2012).

Nors neteisėtas BK 259 straipsnyje numatytų narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas paprastai neįmanomas be jų neteisėto įgijimo, savaime tai baudžiamosios atsakomybės ir pagal šį požymį negali užtraukti. Turi būti nustatytos ir, be kita ko, išdėstytos tokios nusikalstamos veikos aplinkybės – jos padarymo vieta, laikas, būdas. Kaip nurodyta anksčiau, kaltinime G. K. jokios narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo aplinkybės nėra nurodytos. Jokių narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes galinčių patvirtinti duomenų bylos medžiagoje taip pat nėra.

Nesant duomenų apie Å¡ių medžiagų įgijimo aplinkybes, G. K. nėra pagrindo konstatuoti ir tų medžiagų neteisėto įgijimo faktÄ . Taigi kaltinimo G. K. dalis dėl narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo pirmosios instancijos teismo teisingai buvo pripažinta kaip nepagrįsta. G. K., kaip jau minėta, buvo kaltinamas ir tuo, jog laikė 0,173 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminės dalys), supakuotų aliuminio folijoje, užspaudžiamame plastikiniame maiÅ¡elyje, įdėtame į piniginę, automobilio „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių keleivio durelių lentynėlėje, iki kol 2017 m. rugsėjo 2 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu, įvykio vietos apžiÅ«ros metu jas rado ir paėmė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai.

Taigi apeliaciniame skunde buvo teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika, kadangi išteisino G. K. ne tik dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimo, bet ir jų laikymo. Kaltinimas G. K. dėl narkotinių medžiagų laikymo buvo grindžiamas tokiais įrodymais: 2017 m. rugsėjo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje automobilyje „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta piniginė su G.

K. duomenimis bei augalinės kilmės medžiaga (t. 1, b. l. 30–40); specialisto išvada Nr. 140-(5838)-IS1-7422, iš kurios matyti, kad tyrimui pateiktas objektas, paimtas 2017 m. rugsėjo 2 d. įvykio vietoje G. K. piniginėje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė – 0,173 g (t. 1, b. l. 90–92); specialisto išvada Nr. T-N 2581/2017(01), iš kurios matyti, kad G. K. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (t. 1, b. l. 85). Išteisintasis G.

K. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos – narkotinių medžiagų laikymo – nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl apeliaciniame skunde visiÅ¡kai nepagrįstai tvirtinama, jog iÅ¡teisintojo parodymai buvo nenuoseklÅ«s. G. K. paaiÅ¡kino, kokiomis aplinkybėmis jam priklausanti piniginė su joje esančiomis G. K. vardu iÅ¡duotomis (duomenys neskelbtini) bei „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelėmis, 15 Eur grynaisiais pinigais atsirado E. Å . automobilyje „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 2 d., t. y. kad 2017 m. rugsėjo 2 ar 3 d., apie 14 val., susitiko su E. Å ., jo automobiliu „Fiat Punto“ jie važinėjo po miestÄ ; važinėjant automobiliu, jis savo piniginę ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung S6“ buvo pasidėjęs automobilyje, automobilio durelių lentynėlėje ar daiktinėje, tačiau kur tiksliai, neprisimena.

Su E. Å . važinėjo iki 17–18 val. Tada E. Å . jį paleido netoli buvusio darželio „R.“, nes ketino eiti į parduotuvę „N.“. Nuėjęs į parduotuvę, pasigedo savo piniginės ir telefono. Remiantis BIRT ataskaitų žiÅ«rykle (t. 1, b. l. 23–27) nustatyta, kad 18.59 val. gautas praneÅ¡imas, jog automobilis „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. nuvažiavo į pievÄ . Remiantis 2017 m. rugsėjo 2 d. tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis (t. 1, b. l. 29), nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 2 d., po 19 val., (duomenys neskelbtini) g. policijos pareigÅ«nai rado automobilį „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavusį nuo kelio, o Å¡alia automobilio vaikščiojantį E. Å ., kuris prisipažino vairavęs automobilį.

Remiantis liudytojos I. K. parodymais matyti, kad po to, kai automobilis „Fiat Punto“ nulėkė nuo kelio ir nuvažiavo į pievÄ , pro automobilio vairuotojo pusės dureles iÅ¡lipo vaikinas, pro priekines keleivio dureles taip pat iÅ¡lipo vaikinas, tiksliai neprisimena, bet, kiek atsimena, pro galines automobilio dureles iÅ¡lipo dvi merginos, tačiau, kaip jie atrodė, neatsimena. G. K. neigė tuo metu važiavęs (duomenys neskelbtini) g. su E. Å . Kaltinamasis iÅ¡skirtoje baudžiamojoje byloje E. Å . neatsiminė, ar tuo metu, kai nuvažiavo į griovį, automobilyje buvo ir G.

K., taip pat neatsiminė, kokie buvo kiti asmenys. Liudytojai R. M., M. V., kurie yra policijos pareigÅ«nai, atvykę į įvykio vietÄ , automobilyje „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jokių asmenų nerado, nesiaiÅ¡kino, ar eismo įvykio metu automobilyje buvo ir kitų asmenų. Ä®vykio vietoje automobilyje „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių automobilio keleivio durelių lentynėlėje rasta ir paimta piniginė su G. K. duomenimis bei augalinės kilmės medžiaga (t. 1, b. l. 30–40), kuri vadovaujantis specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(5838)-IS1-7422 yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 0,173 g (t. 1, b. l. 90–92).

IÅ¡teisintasis G. K. teigė, kad narkotinių medžiagų piniginėje neturėjo, jų ten tikrai neįsidėjo; kažkas kitas galėjo įdėti į piniginę, nes kitaip negalėjo atsirasti; galėjo kanapes į piniginę įdėti E. Å . ar žmonės, kurie važinėjosi su E. Å . po to, kai jis iÅ¡lipo iÅ¡ E. Å . automobilio. IÅ¡ G. K. paaiÅ¡kinimo matyti, kad jam nėra žinoma, kokie asmenys važiavo su E. Å . eismo įvykio dienÄ . Kaltinamasis iÅ¡skirtoje baudžiamojoje byloje E. Å . nepatvirtino 2017 m. rugsėjo 2 d.

į G. K. piniginę įdėjęs narkotinės medžiagos. E. Š. neatsiminė, ar tuo metu, kai nuvažiavo į griovį, automobilyje buvo kokių kitų asmenų. 2017 m. rugsėjo 2 d. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l.

29) patvirtino, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. E. Š. sunkiai orientavosi aplinkoje, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, akys paraudusios. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 37 (t. 1, b. l.

78) nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. 20.20 val. E. Å . galbÅ«t buvo apsvaigęs nuo psichoaktyvių medžiagų. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kas buvo tie asmenys (pagal liudytojÄ I. K.) – vienas vaikinas ir dvi merginos, kurie buvo E. Å . vairuojamame automobilyje „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai automobilis (duomenys neskelbtini) g. nuvažiavo nuo kelio. Taigi apygardos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog versija, kad iki eismo įvykio E. Å . automobiliu „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apie vienÄ ar dvi valandas važinėjosi be G.

K., kad narkotines medžiagas galėjo įdėti į išteisintojo piniginę žmonės, kurie važinėjosi su E. Š. po to, kai G. K. išlipo iš E. Š. automobilio, yra nepaneigta. Taigi iš viso to, kas aptarta, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai vadovavosi suformuota teismų praktika. G. K. dėl narkotinių medžiagų laikymo buvo išteisintas ne dėl to, jog nepavyko nustatyti ir įrodyti nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių, o dėl tos priežasties, kad surinktų duomenų visuma be pagrįstų abejonių nepatvirtina jo veiksmuose buvus nedidelio narkotinių medžiagų kiekio laikymo požymių, t. y. jo veiksmuose nenustatyta buvus nusikalstamos veikos – nedidelio narkotinių medžiagų kiekio laikymo – sudėties požymių visumos.

Apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nekritiÅ¡kai vertino iÅ¡teisintojo G. K. pasirinktÄ gynybos taktikÄ , taip pat yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas visus byloje esančius duomenis įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), taip pat buvo įvertinti ir iÅ¡teisintojo parodymai tiek kartu su kitais įrodymais, tiek savarankiÅ¡kai. Savaime suprantama, jog iÅ¡teisinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas vien tik paties kaltinamojo parodymais, nes Å¡is asmuo parodymus teisme duoda neprisiekęs, be to, yra suinteresuotas bylos baigtimi.

Vis dėlto nagrinėjamu atveju G. K. versijÄ , kad jis narkotinių medžiagų neįsigijo ir jų nelaikė, patvirtino kiti byloje buvę duomenys, jų visuma, o duomenų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, nepakako daryti neabejotinoms iÅ¡vadoms dėl iÅ¡teisintojo kaltės. Apeliaciniame skunde yra kritikuojama pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad G. K. padarytos nusikalstamos veikos nepatvirtino tiesioginiai įrodymai. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis netiesioginiais įrodymais ir pripažinti G.

K. kaltu, padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lyga, jog įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Remdamasi Å¡ia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Å iuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais.

Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju netiesioginiai įrodymai nesudarė nuoseklios visumos, kuri leistų spręsti apie G.

K. kaltę padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Vien duomenys, kurie patvirtina, kad G. K. piniginėje buvo rastas nedidelis kiekis narkotinės medžiagos, o piniginė rasta kito asmens automobilyje, kai iÅ¡teisintojo jame nebuvo, o nuo jo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ pastarojo automobilio buvo praėjęs netrumpas laiko tarpas, per kurį automobiliu galėjo ir važinėjosi be paties savininko (valdytojo) kiti asmenys, nesudaro pagrindo be abejonių spręsti apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių visumos buvimÄ asmens veiksmuose.

Taigi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos įvertinus bylos įrodymų visetÄ , palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Atitinkamai konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys netiesioginiai įrodymai G. K. kaltės nepatvirtina, o pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos ir iÅ¡ jo kylančiu in dubio pro reo principais, visas abejones, kurių nepavyko paÅ¡alinti bylÄ nagrinėjant teisme, pagrįstai aiÅ¡kino kaltinamojo naudai.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad negalima paneigti G. K. versijos, jog jis nevartojo narkotinių medžiagų. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismas vadovavosi specialisto iÅ¡vada Nr. T-N 2581/2017(01) (t. 1, b. l.

85) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateikiama informacija (t. 2, b. l. 88), kadangi apygardos teismas nemato pagrindo nesutikti, plačiau dėl aptariamo skundo argumento nepasisako, tik pažymi, kad iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. T-N 2581/2017(01) matyti, jog G. K. Å¡lapimas tyrimui buvo paimtas 2017 m. rugsėjo 11 d. 15.05 val., t. y. po įvykio praėjus 9 dienoms. Praėjus tokiam ilgam laiko tarpui nuo įvykio, negalima objektyviai spręsti apie tai, ar G. K. narkotines medžiagas – kanapes – vartojo ar nevartojo 2017 m. rugsėjo 2 d., kas sudarytų pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ apie tų pačių narkotinių medžiagų laikymÄ .

Taigi aptartos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ne prielaidomis, o teismo posėdyje, vadovaujantis BPK normomis, iÅ¡tirtais įrodymais. Vertindamas byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį. Esant Å¡ioms aplinkybėms keisti ar naikinti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų motyvų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog Baudžiamojo proceso įstatymas numato tokius iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindus: nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), arba neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Ä®vertindamas byloje surinktus duomenis, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir atsižvelgdamas į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, apygardos teismas konstatuoja, kad G. K. buvo iÅ¡teisintas, remiantis antruoju pagrindu, t. y. neįrodyta, kad G. K. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Apeliaciniame skunde taip pat buvo praÅ¡oma subendrinti bausmę su Lenkijos Respublikos Lomžos rajoninio teismo 2015 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Kadangi nagrinėjamu atveju apygardos teismas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendį palieka nepakeistÄ , o juo G. K. buvo iÅ¡teisintas ir jam jokia bausmė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nepaskirta, nesama pagrindo spręsti klausimÄ dėl bausmių subendrinimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Eduardo Builisovo apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai Arvydas Daugėla Eduardas Maškevičius Remigijus Preikšaitis