2023-02-08 Nr. AB-3276-3-61-3-02113-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-263-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02113-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. B. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. B. L. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. A256-539/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. kovo 2 d. prašymą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Ji yra žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Pareiškėja 2021 m. kovo 2 d. atsakovui pateikė prašymą su pageidavimu pirkti įsiterpusį 0,0565 ha laisvos valstybinės žemės plotą tarp (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo žemės sklypas), tačiau atsakovas Sprendimu atsisakė organizuoti minėto Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi prie prašymo pateiktame plane pageidaujamas pirkti Ginčo žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – ir Pardavimo taisyklės) 2 punkte nurodytos įsiterpusio ploto sąvokos, nes viršija didžiausią leistiną dydį (yra apie 565 kv. m) ir jam negali būti taikoma išimtis dėl galimybės suprojektuoti kelio nebuvimą, nes, pirma, ribojasi su laisva valstybine žeme; antra, net jei nagrinėti visą laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal preliminarius matavimus.

2.2. Nėra ginčo dėl to, kad įsiterpęs žemės sklypas yra didesnis nei 0,04 ha, tačiau atsakovas skirtingai interpretuoja teisės aktą, kuriame nurodyta, jog įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu laikomas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio. Tai, kad įsiterpęs žemės sklypas ribojasi su miško žeme (paveikslėlyje pavaizduota E-D-F-G), nesuformuota atskiru žemės sklypu, negali būti pagrindu atsisakyti tenkinti pareiškėjos 2021 m. kovo 2 d. prašymą, nes teisės akte labai aiškiai suformuluota išimtis – jei neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio. Šiuo konkrečiu atveju įsiterpęs žemės sklypas neviršija 0,12 ha, jis sudaro uždarą kontūrą, o prie jo gali būti patenkama tik oro transportu, nes nei per privačius žemės sklypus, nei per miško žemę, nei per valstybinės reikšmės mišką privažiavimas negalimas. Atsakovas nepateikė jokių argumentų dėl privažiavimo kelio suformavimo prie įsiterpusio žemės sklypo, o apsiribojo konstatavimu, kad įsiterpęs žemės sklypas ribojasi su laisva žeme.

2.3. Be to, ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, kadangi jame nepateikti motyvai, kaip būtų patenkama į Ginčo žemės sklypą, jei jis būtų formuojamas atskiru nekilnojamuoju daiktu, dėl ko atsakovas ir atsisakė pritarti Ginčo žemės sklypo formavimo projektui. Šiuo atveju iš Sprendimo nėra aišku, kaip Ginčo žemės sklypo buvimas šalia nesuformuotos valstybinės miško žemės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra susijęs su teisės akto nurodyta išimtimi dėl įsiterpusio žemės sklypo. Atsakovo Sprendime nurodytas argumentas, jog Ginčo žemės sklypas neatitinka Pardavimo taisyklių 2 punkte nurodytos įsiterpusio ploto sąvokos, nes viršija didžiausią leistiną dydį (yra apie 565 kv. m) ir jam negali būti taikoma išimtis, yra nepagrįstas. Nepriklausomai, ar privataus fizinio asmens nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), matavimai yra preliminarūs, ar geodeziniai, privažiavimo į įsiterpusį žemės sklypą nėra galimybių įrengti dėl esančios laisvos valstybinės miško žemės. Be to, vadovaujantis sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „Smėlynė“ generaliniu planu (toliau – ir Generalinis planas) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), konfigūracija yra aiški – ji yra stačiakampio formos. Iš minėto Generalinio plano matyti, kad joks kelias tarp žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nėra numatytas.

2.4. Atsakovas nurodė, kad vertintų visą laisvą žemę, jei būtų atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tikslieji matavimai. Pareiškėjos nuomone, atsakovas iš esmės pasisakė, jog vertintų situaciją, kai be pareiškėjos pageidaujamo suformuoti Ginčo žemės sklypo, kurio plotas 0,0565 ha, būtų prijungta ir miško žemės dalis. Tokiu būdu atsakovas laiko, kad miško žemė, esanti (duomenys neskelbtini), galėtų būti suformuota vienu žemės sklypu kartu su įsiterpusiu žemės sklypu ir perleista privatiems asmenims, nors to nenumato teisės aktai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, miško žemės patikėtiniai gali būti tik specialūs subjektai, t. y. privatūs subjektai neturi teisės įsigyti miesto teritorijoje laisvoje valstybinėje žemėje esančios miško žemės.

2.5. Pareiškėja nekvestionuoja sodininkų bendrijos ar kitų besiribojančių žemės sklypų savininkų teisės teikti prašymą dėl Ginčo žemės sklypo įsigijimo, tokia jų teisė įtvirtinta teisės aktuose. Pareiškėja nesutinka su atsakovo argumentu nelaikyti valstybinės žemės įsiterpusiu žemės sklypu ir atlikti formavimo procedūrų, kaip tai numato teisės aktai. Be to, kartu su 2021 m. kovo 2 d. prašymu atsakovui buvo pateiktas SB „Smėlynė“ 2020 m. rugsėjo 14 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 7 išrašas, kur nurodyta, kad sodininkų bendrija neprieštarauja, jog pareiškėja išsipirktų žemės sklypą, esantį prie pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo.

2.6. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 23 iki 2021 m. gruodžio 6 d.) (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), asmenų prašymai institucijoje privalo būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo. Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo institucijoje dienos, institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Pratęsus nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą, institucija per 2 darbo dienas nuo institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens tokio sprendimo priėmimo dienos išsiunčia asmeniui pranešimą raštu ir nurodo prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis. Šiuo atveju atsakovas pažeidė Prašymų nagrinėjimo taisyklėse numatytas nuostatas, kadangi pareiškėjos prašymą nagrinėjo 58 darbo dienas ir neinformavo apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą. 2021 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėja pateikė papildomus dokumentus – 2021 m. liepos 17 d. SB „Smėlynė“ sprendimą, kad sodininkų bendrija neprieštarauja, jog pareiškėja išsipirktų žemės sklypą. SB „Smėlynė“ neplanuoja šio žemės sklypo naudoti bendro naudojimo statiniams statyti arba rekreacijai. Susirinkime dalyvavo 35 bendrijos nariai, pritarta bendru sutarimu.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos pageidaujamas pirkti Ginčo žemės plotas neatitiko Pardavimo taisyklių 2 punkte nurodytos įsiterpusio ploto sąvokos, nes pageidaujamas pirkti plotas viršijo didžiausią leistiną dydį. Taip pat Ginčo žemės sklypui negali būti taikoma išimtis dėl galimybės suprojektuoti kelio nebuvimą, jis ribojasi su laisva valstybine žeme. Be to, sklypo esančio (duomenys neskelbtini) ribos ir Ginčo žemės plotas nėra tiksliai nustatyti, nėra nustatytos sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, sklypo konfigūracija, linijų ilgiai apytiksliai. Tokiu būdu nėra galimybės nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) geografinės padėties ir priimti sprendimo dėl privažiuojamojo kelio suprojektavimo prie pareiškėjos pageidaujamo pirkti įsiterpusio žemės ploto. Jeigu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai atliktų žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir įregistruotų juos Nekilnojamojo turto kadastre, tuomet pareiškėja galėtų pakartotinai inicijuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėjos klausimas dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo būtu nagrinėjamas iš naujo vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis bei įvertinant faktines aplinkybes. Jeigu sodininkų bendrijos „Smėlynė“ visuotinis narių susirinkimas priimtų sprendimą, kad pareiškėjos pageidaujamas pirkti Ginčo žemės sklypas nebus reikalingas bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, tokiu atveju laisvos valstybinės žemės plotą galėtų pirkti visi su laisvu valstybiniu plotu besiribojančių sklypų savininkai. Atsakovas sutiko, kad ginčijamą Sprendimą priėmė praėjus 58 darbo dienoms skaičiuojant nuo pareiškėjos 2021 m. kovo 2 d. prašymo pateikimo dienos, tačiau padarytas procedūrinis pažeidimas nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas, o atsakymas jai pateiktas. Sprendime pateikti išsamūs ir motyvuoti argumentai, kuriais vadovaujantis buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2021 m. kovo 2 d. prašymą. Sprendimas pagrįstas tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, kaip to reikalauja VAĮ.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. A256-539/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), besiribojantis su Ginčo žemės sklypu. 2020 m. rugsėjo 14 d. surašytas SB „Smėlynė“ valdybos posėdžio protokolas Nr. 7, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. vyko SB „Smėlynė“ valdybos posėdis, kuriame valdybos nariai nutarė, jog neprieštarauja, jog pareiškėja pirktų įsiterpusį šalia savo sklypo valstybinės žemės sklypą. Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2021 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. A51-12689/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjos 2021 m. sausio 5 d. prašymą. 2021 m. kovo 2 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovą prašydama organizuoti žemės sklypo (sklypų) formatavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Nurodė, kad projekto tikslas yra įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu. Administracija Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos 2021 m. kovo 2 d. prašymą ir nurodė, jog pareiškėjos pageidaujamas pirkti Ginčo žemės sklypas viršija didžiausią leistiną dydį, nes visas Ginčo žemės sklypas, esantis tarp (duomenys neskelbtini) ir sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra apie 0,0565 ha, o tai viršija didžiausią leistiną plotą. Taip pat Ginčo žemės sklypui negali būti taikoma išimtis dėl negalimumo suprojektuoti kelią, nes jis ribojasi su laisva valstybine žeme. Atsakovas atsižvelgė į tai, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos tik pagal preliminarius matavimus.

8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. vasario 1 d.) (toliau – ir Taisyklės), 30, 49 punktais, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 5 dalimi, Pardavimo taisyklių 2 punktu.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog Ginčo žemės sklypas yra mėgėjų sodo teritorijoje. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad SB „Smėlynė“ visuotinis narių susirinkimas turi spręsti, ar pareiškėjos pageidaujamas pirkti Ginčo žemės sklypas nebus reikalingas bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, tokiu atveju laisvos valstybinės žemės plotą galėtų pirkti visi su laisvu valstybiniu plotu besiribojančių sklypų savininkai. Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė du SB „Smėlynė“ sprendimus: SB „Smėlynė“ 2020 m. rugsėjo 14 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 7 išrašą, kur nurodyta, jog sodininkų bendrija neprieštarauja, kad pareiškėja išsipirktų žemės sklypą, esantį prie pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, ir 2021 m. liepos 17 d. SB „Smėlynė“ sprendimą, kad sodininkų bendrija neprieštarauja, jog pareiškėja išsipirktų žemės sklypą, SB „Smėlynė“ neplanuoja šio žemės sklypo naudoti bendro naudojimo statiniams statyti arba rekreacijai. Teismas pažymėjo, kad abu sprendimai apibendrinti, neaišku, kokio sklypo įsigijimui SB „Smėlynė“ pritarė. Pareiškėja ir pati atsakovui tikslino savo prašymą (iš pradžių buvo pateiktas 2021 m. sausio 5 d. prašymas, vėliau 2021 m. kovo 2 d. prašymas su patikslintomis ribomis, kurios ir dabar yra tik preliminarios). SB „Smėlynė“ 2021 m. liepos 17 d. sprendimas jau yra konkretesnis, patikslintas (papildomai nurodyta, kad sodų bendrija neplanuoja šio žemės sklypo naudoti bendro naudojimo statiniams statyti arba rekreacijai), tačiau šis sprendimas taip pat nėra tikslus (nenurodyta, kokio sklypo neplanuoja naudoti, pritaria, kad įsigytų pareiškėja) ir jis nebuvo pateiktas atsakovui prieš priimant skundžiamą Sprendimą. Teismo vertinimu, SB „Smėlynė“ sutikimas nėra formalumas, nes pasekmės (atsisakymo naudoti bendrijos reikmėms) yra itin reikšmingos. Todėl turi būti aiškiai nurodyta, kokiam sklypui sutikimas duodamas.

10. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad Ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos. Byloje nėra ginčo, kad Ginčo žemės sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, kuri nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas – su tuo sutiko ir pareiškėja, tačiau pabrėžė, kad tai yra miško žemė. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nekeičia teisinio vertinimo byloje. Pareiškėja selektyviai interpretuoja teisės aktus ir aiškina juos sau palankia linkme. Pardavimų taisyklių 2 punkte nurodyta, kad įsiterpusiu nelaikomas valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Taigi išimtys iš taisyklės yra įvardintos ir pareiškėjos situacija šios išimties neatitinka.

11. Teismas taip pat pritarė atsakovo argumentams dėl sklypo ribų ir ploto pažymėjimo pagal preliminarius matavimus. Pareiškėja prašo organizuoti žemės sklypo (sklypų) formatavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodo, kad projekto tikslas yra įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu. Teismas, įvertinęs Taisyklių 30 punktą, nurodė, kad teisės aktai numato pareigą remtis ne preliminariais, o oficialiais registrų duomenimis.

12. Teismas dėl pareiškėjos argumentų, kad jos prašymas buvo išnagrinėtas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus terminus, vadovavosi Prašymų nagrinėjimo taisyklių 25 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. Šiuo atveju teismas sutiko, kad pats skundžiamo Sprendimo priėmimas užtruko ilgiau nei nustatyta teisės aktuose, tačiau terminas jam priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Termino sprendimui priimti nesilaikymas negali būti laikomas esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, nusprendė pareiškėjos prašymo netenkinti. Administracijos Sprendimas yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, jame aiškiai nurodyti teisinis ir faktinis jo priėmimo pagrindai. Pareiškėjos reikalavimai jį panaikinti ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Administraciją pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo atmesti kaip nepagrįsti.

13. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, Sprendime nurodyti argumentai, jeigu pareiškėja ketintų prisijungti didesnį žemės sklypą (su laisva valstybine žeme), tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir pareiškėjos prašymą, kuris buvo pateiktas 2021 m. kovo 2 d., ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo. Sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III. 14. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pardavimu taisyklių 2 punkte nurodytos nuostatos, kad įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu laikomas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio, yra pakankama sąlyga, jog teritoriją, schemoje pažymėtą raidėmis A-B-C-D-E-A, būtų galima laikyti įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu. Toks teisės akto aiškinimas atitinka įstatymų leidėjo valią, kad laisva valstybinė žemė, į kurią yra neįmanomas atskiras patekimas, būtų naudojama racionaliai. Šiuo konkrečiu atveju susidaro situacija, kai Administracija negali suformuoti atskiro naujo žemės sklypo ir perleisti jį tretiesiems asmenims (ne sodininkų bendrijos nariams), nes nėra patekimo į šią valstybinės žemės sklypo dalį, tuo metu atsakovas atsisako šią valstybinės žemės dalį laikyti įsiterpusiu žemės sklypu ir vėliau šią žemės sklypo dalį perleisti besiribojančių žemės sklypų savininkams ar sodininkų bendrijai. Aplinkybė, kad teritorija ribojasi su miško žeme, kurioje auga šimtametės pušys (ką patvirtina kartu su skundu pateikti Valstybinės miškų tarnybos dokumentai), yra esminė – per miško žemę atsakovas negali suformuoti atskiro įvažiavimo, kas pagrindžia aplinkybę, jog teritorija negali būti formuojama atskiru žemės sklypu, todėl laikytina įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu.

14.2. Teismas nepagrįstai pareiškėjos pateiktų SB „Smėlynė“ susirinkimuose priimtų sprendimų protokoluose užfiksuotą informaciją vertino kaip neva pagrindžiančią atsakovo Sprendimo teisėtumą. Teikiant prašymą (per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą) inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, nei vienas teisės aktas neįpareigoja pareiškėjo projektavimo stadijoje pateikti sodininkų bendrijos sprendimo dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo naudojimo (sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai). Pirmiausia pareiškėjas teikia prašymą per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, ir tik po to, savivaldybė (ar atskirais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys), vadovaudamasi Pardavimo taisyklių 9 punktu, pati kreipiasi į sodininkų bendriją, pranešdama apie rengiamą žemėtvarkos projektą ir siūlydama per 30 dienų nuo teritorinio padalinio kreipimosi, jeigu šio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo reikia sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, pateikti prašymą parduoti žemės sklypą. Šiuo atveju Sprendimu atsakovas atsisakė pritarti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimui. Atitinkamai Administracija nesikreipė į SB „Smėlynė“, pranešdama apie rengiamą žemėtvarkos projektą ir siūlydama per 30 dienų pateikti prašymą sodininkų bendrijai parduoti žemės sklypą sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Tai, kad pareiškėja dviejuose sodininkų bendrijų susirinkimuose sodininkų bendrijų nariams pristatė ketinimą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, niekaip nepaneigia atsakovo pareigos, vadovaujantis Pardavimo taisyklių 9 punktu, priėmus sprendimą teritoriją laikyti įsiterpusiu žemės sklypu, vėliau pačiai kreiptis į sodininkų bendriją, jog ši pateiktų savo sprendimą.

14.3. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais teikiant prašymą dėl žemėtvarkos projekto inicijavimo (teikiamo per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą) nėra reikalavimo parengti tikslaus plano, kuriame būtų nurodytas pageidaujamas formuoti įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – tam pakanka schemos. Tik pritarus projekto iniciatyvai, yra rengiamas projektas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei nustatomi tikslūs šio žemės sklypo parametrai. Šiuo konkrečiu atveju, jei atsakovas būtų pritaręs projekto rengimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenimis, būsimas projektas būtų derinamas su Valstybine miškų tarnyba. Matininkas, rengdamas schemą, vadovavosi Lietuvoje esančių registrų duomenimis. Taip pat pagal pateiktą Generalinį planą, kurio duomenų nepaneigė atsakovas, matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), konfigūracija yra aiški – ji yra stačiakampio formos.

14.4. Teismas visiškai nevertino skundo argumentų, kad pareiškėjos prašoma formuoti valstybinės žemės sklypo dalis, schemoje pažymėta raidėmis A-B-C-D-E-A, nesiriboja su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribomis, dėl ko nebuvo jokio pagrindo vertinti šio žemės sklypo atliktų matavimų būdo, o tai tik patvirtino, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenimis. Atsakovo argumentas, kurį patvirtino teismas, kad įsiterpusio žemės sklypo formavimas priklauso nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atliktų matavimo būdo (šiuo atveju preliminarių matavimų) patvirtino ne ką kitą, o tai, kad miško žemė, esanti (duomenys neskelbtini), atsakovo nelaikoma valstybės išimtine nuosavybe, kurią vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi gali valdyti tik specialūs subjektai, t. y. privatūs subjektai neturi teisės įsigyti miesto teritorijoje laisvoje valstybinėje žemėje esančios miško žemės.

15. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei teisiškai įvertino visas reikšmingas teisines ir faktines bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. A256-539/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat suformulavo prašymą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos 2021 m. kovo 2 d. prašymą.

18. Byloje nustatyta, kad pareiškėja Administracijai 2021 m. kovo 2 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sodininkų bendrijoje „Smėlynė“ formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas − sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, rengimą. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, priėmė Sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjos 2021 m. kovo 2 d. prašymą, nurodydama, jog pageidaujamas pirkti įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka Pardavimo taisyklių 2 punkte nurodytos įsiterpusio ploto sąvokos, nes viršija didžiausią leistiną dydį (yra apie 0,0565 ha) ir jam negali būti taikoma išimtis dėl galimybės suprojektuoti kelio nebuvimą, nes, pirma, ribojasi su laisva valstybine žeme; antra, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal preliminarius matavimus, todėl nėra galimybės nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) geografinės padėties ir priimti sprendimo dėl privažiuojamojo kelio suprojektavimo prie pageidaujamo pirkti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto. Administracija atkreipė dėmesį, kad Pardavimo taisyklių 4 punkte nurodyta, kad įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Jei sodininkų bendrijos „Smėlynė“ visuotinis narių susirinkimas priimtų sprendimą, kad pageidaujamas pirkti įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas nebus reikalingas bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, tokiu atveju laisvos valstybinės žemės plotą galėtų pirkti visi su laisvu valstybiniu plotu besiribojančių sklypų savininkai.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Taisyklių 30, 49 punktų, Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4, 5 dalių, Pardavimo taisyklių 2 punkto nuostatas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, nusprendė pareiškėjos prašymo organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą netenkinti. Teismas sprendime pritarė atsakovo pozicijai, kad Ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos. Teismas taip pat įvertinęs du SB „Smėlynė“ sprendimus: SB „Smėlynė“ 2020 m. rugsėjo 14 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 7 išrašą, 2021 m. liepos 17 d. SB „Smėlynė“ sprendimą, pažymėjo, kad abu sprendimai apibendrinti, neaišku, kokio sklypo įsigijimui SB „Smėlynė“ pritarė.

20. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad ginčo teritorija negali būti formuojama atskiru žemės sklypu, todėl laikytina įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu. Valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio, yra pakankama sąlyga, jog ginčo teritoriją būtų galima laikyti įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

22. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tuo atveju, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, turi būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, o to paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

23. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 17 d.), 49 punkte įtvirtinta, kad mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą informuojami Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, nustatyta tvarka.

24. Pardavimo taisyklių (Vyriausybės 2019 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 145 redakcija, galiojusi skundžiamo Sprendimo priėmimo dieną) 2 punkte nustatyta, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – tai valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suformuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio. Įsiterpusiu nelaikomas valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytą didžiausią įsiterpusio valstybinio žemės sklypo plotą, tačiau pagal žemėtvarkos projektą prie jo negalima suformuoti privažiuojamojo kelio ir (arba) šį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu įsiterpęs žemės plotas, esantis mėgėjų sodo teritorijoje, gali būti didinamas iki 0,12 hektaro. Pardavimo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

25. Vertinant, ar pareiškėjos prašyme nurodytas pageidaujamas įsigyti nuosavybėn žemės sklypas atitiko prašymo teikimo bei ginčijamo akto priėmimo metu Pardavimo taisyklėse nustatytų įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąlygų visumą, nustatytina, ar šio žemės sklypo negalima suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, ar jis įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, ar neviršija 0,04 hektaro, taip pat ar jo negalima pripažinti tokiu valstybinės žemės sklypu, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio. Taip pat vien faktas, kad nagrinėjamu atveju bendro naudojimo teritorija yra didesnė nei 0,04 ha, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamas pagrindas priimti sprendimą nepritarti žemės sklypų didinimui, kadangi, įvertinus Pardavimų taisyklių 2 punkte įtvirtintą įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką, matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu įsiterpęs žemės plotas, esantis mėgėjų sodo teritorijoje, gali būti didinamas, jei pagal žemėtvarkos projektą prie jo negalima suformuoti privažiuojamojo kelio ir (arba) šį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1531-438/2021).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas šias Pardavimo taisyklėse nustatytas įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąlygas ištyrė. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad Ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos, nes Ginčo žemės sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, kuri nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas, ir aplinkybė, jog ginčo teritorija ribojasi su miško žeme, nekeičia teisinio vertinimo. Pardavimų taisyklių 2 punkte nustatyta, kad įsiterpusiu nelaikomas valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, ginčo teritorijai negali būti taikoma išimtis, net ir įvertinus Pardavimo taisyklėse įtvirtintas specialiąsias sąlygas tam tikriems atvejams (pagal žemėtvarkos projektą prie jo negalima suformuoti privažiuojamojo kelio ir (arba) šį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai), kai įsiterpusiais valstybinės žemės sklypais gali būti pripažįstami ir didesnio ploto žemės sklypai. Teismas taip pat pritarė atsakovo argumentams dėl sklypo ribų ir ploto pažymėjimo pagal preliminarius matavimus, tačiau net nevertinant šių argumentų, yra pagrindas konstatuoti, kad ginčo administracinis aktas yra teisėtas. Be to, iš Sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjai neužkirstas kelias, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai inicijuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo Sprendime nurodoma Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatyta bendrijos narių susirinkimo išimtinė teisė spręsti bendrijos bendro naudojimo turto pardavimo klausimus būtų aktuali, jei sodininkų bendrijai „Smėlynė“ pasiūlius bendrija būtų pasinaudojusi jai Pardavimo taisyklėse suteikta teise pateikti prašymą parduoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, kurio reikia sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Tokiu atveju sprendimas pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą turėtų būti priimamas sodininkų bendrijos susirinkimo (Pardavimo taisyklių 9, 10, 27.4 p.). Tikrinamu atveju Administracijai nustačius, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti rengiamas, pareiškėjos argumentai dėl SB „Smėlynė“ priimtuose sprendimuose užfiksuotos informacijos neturi įtakos Sprendimo teisėtumui.

28. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. B. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė