b4b21e12-eab2-4f0e-b024-9dfd38ce5d70 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1836-480/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22669-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5.; 1.3.9.2.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2017 m. spalio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo P. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-762-894/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Megalogistika“ ieÅ¡kinį atsakovui P. M. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. spalio 4 d. sprendimo darbo byloje Nr. DGKS-4426 dalies pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Megalogistika“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. spalio 4 d. sprendimÄ , priimtÄ darbo byloje Nr. DGKS-4426, dalyje dėl dienpinigių ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ laikÄ priteisimo pripažinti negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad darbo ginčų komisija 2016 m. spalio 4 d. sprendimu iÅ¡ dalies tenkino P. M. praÅ¡ymÄ ir nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „Megalogistika“ 282,00 Eur dienpinigių ir 282,00 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. spalio 4 d. 2016 m. gegužės 20 d. darbo sutartimi atsakovas ieÅ¡kovės įmonėje buvo priimtas dirbti tolimųjų reisų vairuotoju.

Å alių sulygtas darbo užmokestis – 456,00 Eur per mėnesį. Laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. birželio 3 d. atsakovas buvo iÅ¡siųstas į komandiruotes, atskirais pavedimais jam buvo iÅ¡mokėta 900,00 Eur kelionės iÅ¡laidoms. Atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė darbo sutartį, kadangi be pateisinamos priežasties neatvyko į darbÄ , darbo sutartis su juo buvo nutraukta 2016 m. birželio 28 d. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Darbo sutarties nutraukimo dienÄ buvo atlikti atsakovui priklausančio mokėti darbo užmokesčio skaičiavimai bei atliktas mokėjimas į jo sÄ skaitÄ .

Darbo ginčų komisija sprendime konstatavo, kad UAB „Megalogistika“ nepateikė jokių įrodymų, jog su P. M., grįžusiu iÅ¡ komandiruotės bÅ«tų atsiskaičiusi darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo dienÄ , tai yra bÅ«tų iÅ¡mokėjusi darbuotojui priklausančius dienpinigius. Tačiau atsakovas neatliko jam teisės aktų numatytos pareigos grįžus iÅ¡ komandiruotės per 3 darbo dienas pateikti darbdaviui privalomus dokumentus apie faktines iÅ¡laidas, taip pat iÅ¡ esmės neatliko procedÅ«ros, kuriÄ galima bÅ«tų įvardinti kaip grįžimÄ iÅ¡ komandiruotės. Jam patikėtÄ darbdaviui priklausantį automobilį, kuriuo atsakovas vyko į komandiruotę, atsakovas paliko be priežiÅ«ros (duomenys neskelbtini), automobilių servise su pavojingu kroviniu, nenuvyko į muitinės postÄ muitinimo procedÅ«rai atlikti.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė savo pareigos nepažeidė, atsakovui buvo iÅ¡mokėtos sumos viso 900 Eur kelionės iÅ¡laidoms. Pas atsakovÄ yra likusi nepanaudoto avanso suma, kuriÄ atsakovas privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei.Atsakovas P. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. birželio 28 d., tačiau nei atleidimo dienÄ , nei vėliau ieÅ¡kovė su juo pilnai neatsiskaitė, nesumokėjo viso darbo užmokesčio, dienpinigių, ir kitų iÅ¡mokų, o tik bankiniu pavedimu sumokėjo dalį darbo užmokesčio - 163,94 Eur.

Atsakovas buvo komandiruotas į Baltarusijos RespublikÄ ir LenkijÄ , tačiau ieÅ¡kovė nesumokėjo jam dienpinigių. Be to, atsakovas buvo kaltinamas dėl automobilio gedimo. Atsakovas 2016 m. birželio 10 d. pasiaiÅ¡kinimÄ dėl automobilio gedimo kartu su praÅ¡ymu nutraukti darbo sutartį, registruotu laiÅ¡ku nusiuntė ieÅ¡kovei, tačiau ieÅ¡kovė korespondencijos nepriėmė. Visas ieÅ¡kovės kelionės iÅ¡laidoms pervestas sumas iÅ¡leido kurui įsigyti, kelių mokesčiams sumokėti. Dalį kelių mokesčių mokėjo grynaisiais pinigais.

IeÅ¡kovė pati pripažino, jog atsakovui dienpinigių nesumokėjo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai; panaikino 2016 m. spalio 4 d. Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimÄ Nr. DGKS-4426 dalyje dėl 282,00 Eur dienpinigių ir 282,00 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo; priteisė iÅ¡ atsakovo P. M. 400,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 17,00 Eur žyminio mokesčio ieÅ¡kovei UAB „Megalogistika“ bei 4,94 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.

Teismas nurodė, kad į bylÄ pateikti ieÅ¡kovės mokėjimo nurodymai atsakovui patvirtina, jog bendra atsakovui darbdavio pervesta suma sudaro 1063,94 Eur, o bendra kelionės iÅ¡laidoms pervesta suma – 900,00 Eur. Atsakovui už 2016 m. gegužės mėnesį darbo užmokestis (iÅ¡mokėtina suma) sudarė 132,03 Eur, o už 2016 m. birželio mėnesį – 31,91 Eur. Atsakovo darbo užmokestis (iÅ¡mokėtina suma) už visÄ dirbtÄ laikotarpį sudarė 163,94 Eur. Å i suma atsakovui buvo sumokėta jo atleidimo dienÄ darbdavio mokėjimo pavedimu.

Atsakovui buvo iÅ¡mokėta priklausiusi kompensacija už nepanaudotas atostogas – 13,36 Eur. Atsakovas neginčijo, kad visas jam priklausantis darbo užmokestis buvo sumokėtas.Teismas nurodė, kad atsakovui priskaičiuotų iÅ¡mokėti dienpinigių dydis atitinka Finansų ministro Finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116 patvirtintas normas. PrieÅ¡ iÅ¡vykstant į pirmÄ jÄ komandiruotę, atsakovui ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 100,00 Eur, skirtumas tarp iÅ¡mokėtos sumos ir už Å¡iÄ komandiruotę priskaičiuotos iÅ¡mokėti dienpinigių sumos – 24,00 Eur.

PrieÅ¡ iÅ¡vykstant į antrÄ jÄ komandiruotę, atsakovui ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 300,00 Eur, skirtumas tarp iÅ¡mokėtos sumos ir už Å¡iÄ komandiruotę priskaičiuotos iÅ¡mokėti dienpinigių sumos – 216,00 Eur. PrieÅ¡ iÅ¡vykstant į trečiÄ jÄ komandiruotę, 2016 m. gegužės 30 d. atsakovui ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 100,00, o 2016 m. gegužės 31 d. – 400,00 Eur. Skirtumas tarp iÅ¡mokėtos sumos ir už Å¡iÄ komandiruotę priskaičiuotos iÅ¡mokėti dienpinigių sumos – 374,00 Eur.

Ieškovė įrodinėjo, kad į byloje pateiktų keturių mokėjimo nurodymų, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „kelionės išlaidoms“, sumas buvo įskaitytos atsakovo dienpinigių sumos, skirtumui tarp išmokėtų sumų ir už komandiruotę priskaičiuotų išmokėti dienpinigių sumos – 614,00 Eur pagrįsti atsakovas privalėjo pateikti komandiruočių ataskaitas ir išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsakovas jo nurodomoms aplinkybėms, kad visus komandiruotės išlaidas patvirtinančius kvitus buvo pateikęs J.

Z. į rankas, jokių objektyvių įrodymų nepateikė. Aplinkybę, kad atsakovas nebaigė paskutiniojo reiso patvirtina 2016 m. birželio 10 d. ieÅ¡kovei pateikta jos užsakovo pretenzija. Teismas sprendė, kad atsakovui pripažinus, jog į tarnybinę komandiruotę į LenkijÄ jis neiÅ¡vyko, nėra teisinio pagrindo už minėtÄ komandiruotę jam priteisti komandiruotės užsienyje dienpinigių. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė į bylÄ objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis visus ieÅ¡kovės kelionės iÅ¡laidoms pervestus 900,00 Eur panaudojo bÅ«tent komandiruočių iÅ¡laidoms apmokėti, taip pat neįrodė, jog komandiruotėse mokestį už kelius mokėjo grynaisiais pinigais.

Pateikto banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o mokėjimo paskirtyse yra nurodyti žodžių trumpiniai valstybine ar nevalstybine kalba. Atsakovas nepateikė kitų įrodymų ir/ar iÅ¡samių paaiÅ¡kinimų apie komandiruotėse patirtas konkrečias iÅ¡laidas. Dėl Å¡ių priežasčių, teismas neturi galimybės nustatyti, kokiai paskirčiai buvo nuraÅ¡omos lėšos iÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos. IeÅ¡kovė pripažino, kad darbo ginčų komisijos iÅ¡reikalautoje byloje esantis atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, jog atsakovas ginčo komandiruočių metu 251,00 Eur iÅ¡leido kurui, o 25,00 Eur iÅ¡leido kelių mokesčiams sumokėti.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad darbdavys keturių mokėjimų atsakovui paskirtyje nenurodė, jog darbuotojui pervedami ir dienpinigiai už komandiruotę užsienyje, pati savaime nepaneigia fakto, jog atsakovui iÅ¡ viso buvo sumokėta 900,00 Eur. Ä®vertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė įrodė, kad atsakovui dienpinigiai buvo iÅ¡mokėti.                          III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas P. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimÄ , ieÅ¡kovės UAB „Megalogistika“ ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 108-111).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. birželio 28 d., tačiau ieÅ¡kovė neatsiskaitė su atsakovu. Atleidimo dienÄ ieÅ¡kovė bankiniu pavedimu sumokėjo tik dalį darbo užmokesčio 163,94 Eur, tačiau nepateikė apeliantui duomenų, kuriuos privalėjo teikti pagal DK 202 straipsnį. Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo reikalaujama pateikti atsiskaitymo lapelius, nurodant dienpinigius, priskaičiuotas, iÅ¡mokėtinas dienpinigių, darbo užmokesčio kompensacijos už gyvenamosios patalpos nuomÄ (nebuvo užsakomi vieÅ¡bučiai) sumas, atskaičiuotus mokesčius, nesumokėtas dienpinigių, darbo užmokesčio sumas.

Apeliantas buvo komandiruotas į Baltarusijos RespublikÄ ir LenkijÄ , tačiau pagal DK 220 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovė jam nesumokėjo dienpinigių.Teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ pažeisdamas teismingumo taisykles, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. l p.). IeÅ¡kinys turėjo bÅ«ti teikiamas Å alčininkų rajono apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuri buvo nurodyta darbo sutartyje ir sprendime, tai yra (duomenys neskelbtini). Teismas akivaizdžiai iÅ¡ esmės suvaržė apelianto, kaip silpnesnės darbo sutarties Å¡alies, teises į gynybÄ , nes gyvenant Å alčininkų rajone jam buvo sunku vykti į KaunÄ susipažinti su byla, atlikti kitus procesinius veiksmus.Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovė praleido vieno mėnesio ieÅ¡kininės senaties terminÄ , nes ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti paduotas Å alčininkų rajono apylinkės teismui iki 2016 m. lapkričio 4 d., o buvo paduotas 2017 m. lapkričio 7 d.

Kauno apylinkės teismui. Pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį iki Å¡iol nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio Å alčininkų rajono apylinkės teismui ieÅ¡kinio senaties terminas nutrÅ«ko ir nebegali bÅ«ti atnaujintas, todėl procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus Å¡iam terminui, turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inti juos pateikusiems asmenims (CPK 75 str. 1 d.). IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.Apelianto nuomone, nagrinėjant teisme ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡oma panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimÄ , apylinkės teismas vykdo apeliacinės instancijos funkcijas, todėl teismas gali vadovautis tik Darbo ginčų komisijai pateiktais įrodymais.

Ieškovė turėjo pakankamai galimybių ir laiko Darbo ginčų komisijai pateikti visus įrodymus, todėl teismas nepagrįstai leido ieškovei ištaisyti ieškinio trūkumus ir pateikti naujus įrodymus.Teismas neįvertino aplinkybės, kad nei viename iš UAB „Megalogistika“ atliktų mokėjimo pervedimų apeliantui nėra nurodyta mokėjimo paskirtis „dienpinigiai“ arba nurodytas vienų mokėjimų užskaitymas kitais, todėl laikytina, jog dienpinigiai apeliantui išmokėti nebuvo.

Teismui pateiktuose komandiruočių iÅ¡laidų mokėjimų pavedimų sumos neatitinka dienpinigių sumų. Dienpinigiai neapmokestinami, todėl teismas, įskaitydamas apmokestinamas komandiruotės iÅ¡laidas, įteisino apgaulingÄ buhalterinę apskaitÄ ir ydingÄ teismo praktikÄ .Teismas neatsižvelgė į darbo ginčų nagrinėjimo ypatumus ir DK 224 straipsnio nuostatas. Apeliantas po kiekvienos komandiruotės pateikė administracijai ataskaitas su įrodymais apie pervestų 900 Eur panaudojimÄ . Tačiau teismas patikėjo ieÅ¡kovės vadovo melagingu aiÅ¡kinimu, kad apeliantas jam nedavė atitinkamų dokumentų.

Po to, kai darbdavys atleidžiant darbuotojÄ su juo atsiskaitė, nei darbdavys, nei teismas nebegali daryti užskaitų pagal mokėjimų pavedimus, kuriuose nėra nurodyta mokėjimo paskirtis „dienpinigiai“.IeÅ¡kovė UAB „Megalogistika“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 114-117). Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Ginčo dėl darbo užmokesčio bei kitų iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo apeliantui nebuvo, jokių pretenzijų dėl iÅ¡mokėto darbo užmokesčio dydžio bei bÅ«do apeliantas nepateikė nei Darbo ginčų komisijai, nei teismui.

Todėl apelianto skunde nurodyti motyvai dėl ieÅ¡kovės, kaip darbdavio, pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo dėl darbo užmokesčio mokėjimo yra nepagrįsti bei negali bÅ«ti nagrinėjami sprendžiant apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ .IeÅ¡kovė pateikė duomenis, jog registruotos paÅ¡to siuntos ankstesniu žinomu P. M. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jam nebuvo įteiktos. Skundžiamame sprendime buvo nurodyta, jog P. M. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas Kauno miesto aplinkės teismui, nepažeidžiant teismingumo taisyklių.

IeÅ¡kinys teismui buvo pateiktas nustatytu terminu, senaties terminas praleistas nebuvo. Procesiniai dokumentai P. M. buvo įteikti tinkamai, teismo Å¡aukimas į parengiamÄ jį teismo posėdį taip pat buvo įteiktas. Nei pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nei parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas jokių pastabų dėl ieÅ¡kinyje nurodytos neteisingos jo gyvenamosios vietos adreso nereiÅ¡kė. Aplinkybę, jog atsakovas ieÅ¡kinyje nurodytu adresu negyvena, nurodė tik antro teismo posėdžio metu.CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu gali bÅ«ti pripažintas atvejis, kai byla yra iÅ¡nagrinėjama neteisėtos sudėties teismo.

Apeliantas nenurodė nei vieno įstatyme reglamentuoto pagrindo pripažinti faktÄ , jog civilinė byla buvo iÅ¡nagrinėta neteisėto sudėties teismo.Civilinė byla teisme nagrinėjama iÅ¡ esmės, teismas nėra saistomas sprendimo, kuris buvo priimtas Darbo ginčų komisijos posėdyje. Remiantis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavo visus byloje pateiktus įrodymus, kurie yra bÅ«tini sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ir taikant teisės normas Å¡iam ginčui reguliuoti, juos įvertino nepažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatų.

Atsakovo teiginiai, kad teismas be jokio pagrindo pradėjo ydingÄ teismo praktikÄ Ä¯teisindamas apgaulingÄ buhalterinę apskaitÄ , nepagrįsti nei faktinėmis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nei teisiniais argumentais. Apeliacinis skundas nepagrįstas, suraÅ¡ytas neatsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes ir ydingai aiÅ¡kinant teisės normas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 str.).Byloje sprendžiamas tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl dienpinigių ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo.Byloje nustatyta, kad 2016 m. gegužės 20 d. tarp Å¡alių sudaryta darbo sutartis Nr. 16, pagal kuriÄ atsakovas P. M. (toliau – atsakovas arba apeliantas) ieÅ¡kovės įmonėje – UAB „Megalogistika“ buvo įdarbintas tolimųjų reisų vairuotoju. 2016 m. birželio 28 d. darbo sutartis nutraukta pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas).

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, joje nekilo ginčo dėl apelianto faktiÅ¡kai dirbto laiko ir priskaičiuoto darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų. Tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl dienpinigių (ne)iÅ¡mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas panaikino 2016 m. spalio 4 d. Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimÄ Nr. DGKS-4426 dalyje dėl 282,00 Eur dienpinigių ir 282,00 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , padaręs iÅ¡vadÄ , jog atsakovui dienpinigiai buvo iÅ¡mokėti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.Darbo ginčų komisija darbo ginčo byloje, kurioje buvo priimtas skundžiamas sprendimas, nesprendė darbo ginčo, susijusio su atsakovui priskaičiuoto ir iÅ¡mokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo pagrįstumo ir teisingumo, todėl apeliantas, ginčydamas ieÅ¡kovės jam iÅ¡mokėtos 163,94 Eur sumos teisėtumÄ , iÅ¡ esmės apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo ir negalėjo bÅ«ti ginčo dalyku pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybės dėl darbo užmokesčio dydžio nagrinėjamu atveju yra reikšmingos tiek, kad pagal jas būtų galima spręsti ar atsakovui priklausantys išmokėti dienpinigiai buvo sumokėti. Bylos duomenys patvirtina, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kad bendra atsakovui darbdavio pervesta suma sudaro 1 063,94 Eur, iš kurių bendra kelionės išlaidoms pervesta suma – 900,00 Eur. Ieškovės pateiktame kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavime, darbo užmokesčio pažymose 2016 m. gegužės, birželio mėnesių periodui, atsiskaitymų lapelyje, mokėjimo nurodyme Nr. 834, nurodytos visos, kurių bendra išmokėtina suma 163,94 Eur, atsakovui su jo darbo santykiais pas ieškovę susijusios išmokos.

DK 202 straipsnis reglamentavo (iki 2017 m. liepos 1 d. gal. red.), kad darbdavys ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį privalo raÅ¡tu ar elektroniniu bÅ«du darbuotojui pateikti informacijÄ apie jam apskaičiuotas, iÅ¡mokėtas ir iÅ¡skaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas virÅ¡valandinių darbų trukmę. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų įteikusi atsakovui atsiskaitymo lapelius, tačiau vien Å¡is faktas nesuponuoja iÅ¡vados, kad byloje esantys įrodymai yra nepatikimi.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs bei įvertinęs ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktus įrodymus, o taip pat remdamasis Finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ nuostatomis, teisingai nustatė, kad atsakovui už 3 komandiruotes priskaičiuotų iÅ¡mokėti dienpinigių bendra suma yra 614,00 Eur (24,00 + 216,00 +374), kad darbdavio atliktais keturiais mokėjimo pavedimais atsakovui P. M. kelionės iÅ¡laidoms buvo pervesta bendra 900 Eur, kad komandiruotėse patirtas iÅ¡laidas atsakovas pagrindė bendrai 276 Eur sumai (251,00 Eur iÅ¡laido kurui ir 25,00 Eur iÅ¡leido kelių mokesčiams sumokėti), todėl vadovaujantis teismų praktikoje nustatyta taisykle, kad iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-; kt.), atsakovui nepateikus kitų įrodymų ir nesant galimybės nustatyti, kokiai paskirčiai buvo nuraÅ¡omos lėšos iÅ¡ jo banko sÄ skaitos, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovui dienpinigiai buvo iÅ¡mokėti, nors tai ir nebuvo nurodyta darbdavio mokėjimų paskyroje.

Apelianto argumentai, kad dienpinigiai neapmokestinami, yra teisingi (LR gyventojų pajamų mokesčio 17 str. 1 d. 5 p. (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi red.), LR pelno mokesčio įstatymo 21 str. 1 d.), tačiau kiti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, įskaitydamas neapmokestinamas komandiruotės iÅ¡laidas, įteisino apgaulingÄ buhalterinę apskaitÄ ir ydingÄ teismo praktikÄ , yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti nei faktinėmis bylos aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais.Teisėjų kolegija atmeta atsakovo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ pažeisdamas teismingumo taisykles ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).

Pirma, CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 62 str.), teismas buvo Å¡aliÅ¡kas (CPK 65, 66 str.), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylÄ (CPK 71 str., 370 str. 5 d.). Teismo sudėtis gali bÅ«ti neteisėta ne tik dėl to, kad neatitinka įstatymo reikalavimų, bet ir pažeidus jo skyrimo arba bylų paskirstymo tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1019/2002).

Apeliantės nenurodė nei vieno įstatyme reglamentuoto pagrindo pripažinti faktÄ , jog civilinė byla buvo iÅ¡nagrinėta neteisėto teismo sudėties.Antra, apeliantas tik apeliaciniame skunde teikia argumentus, kad ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti teikiamas Å alčininkų rajono apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau, kaip jau nurodyta ir Å¡ios nutarties 14 punkte, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).

Nors, kaip teisingai nurodo apeliantas, darbo sutartyje nurodyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau skundžiamame Darbo ginčų komisijos sprendime, kuris buvo priimtas iÅ¡nagrinėjus P. M. praÅ¡ymÄ , nurodyta, kad jo gyvenamojo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Be to, darbo byloje yra duomenys, jog registruotos paÅ¡to siuntos ankstesniu žinomu gyvenamosios vietos adresu (t. y. (duomenys neskelbtini)) atsakovas neatsiėmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kinys ir buvo pareikÅ¡tas Kauno apylinkės teismui (CPK 29 str.).

Atsakovas apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamÄ bylÄ Å¾inojo, teikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, dalyvavo teismo posėdžiuose pats ir buvo atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos pirmininko P. G., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jo procesinės teisės nebuvo suvaržytos.Trečia, pagal kasacinės instancijos teismo suformuluotÄ praktikÄ , kai proceso normos nenustato, kad bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ , todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimÄ negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015).Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovė praleido vieno mėnesio ieÅ¡kininės senaties terminÄ , nes ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti paduotas Å alčininkų rajono apylinkės teismui iki 2016 m. lapkričio 4 d., o buvo paduotas 2017 m. lapkričio 7 d.

Kauno apylinkės teismui. IÅ¡nagrinėjusi P. M. praÅ¡ymÄ UAB „Megalogistika“ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimų, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2016 m. spalio 4 d. priėmė sprendimÄ Nr. DGKS-4426. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl minėto Darbo ginčų komisijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu, kaip matyti iÅ¡ spaudo ant voko, teismui buvo iÅ¡siųstas 2016 m. lapkričio 4 d., todėl DK 296 straipsnyje (iki 2017 m. liepos 1 d. gal. red.) nurodytas darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminas nebuvo praleistas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjant teisme ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡oma panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimÄ , apylinkės teismas vykdo apeliacinės instancijos funkcijas, todėl teismas gali vadovautis tik Darbo ginčų komisijai pateiktais įrodymais.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbo ginčų komisijos bylos įrodymus teismas turi vertinti kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-681/2015).

CPK XX skyriaus normos, nustatančios darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, nereglamentuoja įrodymų vertinimo ir nenustato kitokios jų vertinimo taisyklės. Taigi ir darbo bylose taikomos bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos CPK 185 straipsnyje. Pagal CPK 185 straipsnį jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios (iÅ¡skyrus CPK nurodytas iÅ¡imtis), teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tiek kiekvienÄ jų atskirai, tiek jų visumÄ ir padarė pagrįstas, argumentuotas iÅ¡vadas, o byloje esančių įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų teisingumÄ .Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir taip pat nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti, todėl apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinį skundÄ atmetus, tenkintinas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo 200 Eur. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.10 punkte nustatytos sumos, yra pagrįstos, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl priteistinos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :             Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei “Megalogistika“, j. a. k. 303237630, 200,00 (du Å¡imtus) eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                              Gintautas Koriaginas                                                                                                                       Albina Rimdeikaitė Arvydas Žibas                                                                                                                                                                                                 Â