b4b19f5e-eed2-4c70-9fcd-da4fb82d54da · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Vilkavi?kio rajono                                            Baudžiamoji byla Nr. 1-148-1021/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18279-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 VILKAVIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017-05-24VilkaviÅ¡kis VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Laimutei Drebulienei, kaltinimÄ palaikant prokurorei Gintarei MeÅ¡kauskienei,dalyvaujant kaltinamajam R.

P., jo gynėjai advokatei Laimutei Bagdzevičienei, nukentėjusiajai J. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) VilkaviÅ¡kio r.sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) VilkaviÅ¡kio r.sav., teistas:2016-05-10 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d. 9 mėn. laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per šį laikotarpį: bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, n u s t a t ė : R. P. 2017 m. balandžio 17 d. laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 00:26 val., bÅ«damas neblaivus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) VilkaviÅ¡kio r. sav., virtuvėje, konflikto metu muÅ¡damas savo sugyventinę J. B. jai tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į veido sritį, sukeldamas fizinį skausmÄ , tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo iÅ¡vadas.

Kaltinamasis R. P. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad gailisi labai kÄ padaręs, nenorėdamas. Susipešę, pastÅ«męs, nes buvo iÅ¡gėręs. Ä®vyko nuo to, kad jų Å¡uniukÄ suvažinėjo, užmušė sekmadienį, Velykų dienÄ . Tai buvo balandžio 17 d., Å¡ių metų, valandos negalintis pasakyti, naktį, tamsu buvo. Buvo iÅ¡važiavęs į Pajevonį, grįžęs, Å¡viesu dar buvo, blaivas grįžęs, parsivežęs ,,Lituanija“ 0,7 litro Velykų proga.

Ji gailisi to Å¡uniuko, Å¡uniukas žuvo tÄ pačiÄ dienÄ , balandžio 17 d., valandos neatsimenantis. Namuose buvę abu ir jos brolis invalidas, kuris nekalba, vežimėlyje sėdi, atsitiko jam kažkas. Sodyba priklauso J., sugyventinės sÅ«nui, ne jo. Gyvenantis tame kaime 18 metų. Gyvenę Kaune 5 metus, bendrų vaikų neturintys. IÅ¡gėrę ir nuėjęs pas draugÄ Å . parÅ«kyt, užrakinęs, kad nieks nelandžiotų. Tamsu buvo, užtrukęs neilgai, grįžęs, parėjęs, atsirakinęs duris ir susipešę su J., tamsu buvo.

Pas kaimynÄ negėręs, rÅ«kę, kalbėję, nebuvo kÄ gerti. Sukonfliktavę dėl ko, negalintis pasakyti, neatsimenantis tiksliai. Jis pradėjęs konfliktÄ , sako – aÅ¡ tau iÅ¡kviesiu pareigÅ«nus, sakęs – kviesk, kviesk. Jis buvo nusirengęs, ruošęsis miegoti ir atvažiavo. Jam negėda pasakyti, buvo gėręs, buvo įpÅ«tęs 1.8. Savaitėmis jis negeriantis, į savaitę kartÄ iÅ¡geriantis. Susipešę, pastÅ«męs jis jÄ virtuvėje, jis negalėjęs jai smÅ«giuoti.

Pripažįstantis kaltę. Negalėjęs smÅ«giuoti, jis per girtas buvęs. Buvo sužalota sugyventinė, kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai, svetimų nebuvo. LÅ«pa sužalota, neprakirsta, bet nuo tų peÅ¡tynių. Jis jÄ pastÅ«męs. Girtas buvęs, judesiai silpnesni negu blaivo. Jis jÄ pastÅ«męs, negalėjęs smÅ«giuoti. Daugiau nebuvo sužalota. Ikiteisminio tyrimo metu jį apklausė Marijampolėje ir paskui VilkaviÅ¡kyje. Kairiame Å¡one guzas iÅ¡ kur pas jÄ atsirado – jis jos nespardęs. Kai išėjęs iÅ¡ namų, ji viena liko, jÄ užrakinęs, ji liko, nebuvo sumuÅ¡ta, kai išėjęs. Brolis negalėjo sumuÅ¡ti.

Jis negalėjęs tiek užkirsti. Jis nesiteisinantis, ar sudavęs, neatsimenantis, buvo per daug išgėręs. Neneigiantis, kad galėjęs smūgiuoti, negalėjęs nei smūgiuoti, nei spardyti, neneigiantis kaltės, jam gaila, gėda. Jis gailisi, pripažįsta, jis kaltas. (Teisėjui pagarsinus kaltinamojo pirmos ir antros apklausos įtariamuoju duotus parodymus) Jis netyčia padaręs, jis jos nespardęs, pastūmęs ir nukrito. Tada nusirengęs ir norėjęs eiti miegoti, ji iškvietė policijos pareigūnus dėl pastūmimo.

Sudavęs jis netyčia, jos nespardęs. Kad sudavęs vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ ir vienÄ kartÄ spyręs – nepamenantis, bet pripažįstantis, kad jis kaltas, kad pastÅ«męs, susipešę. Ji priekaiÅ¡tavo, kad jis toks anoks, kad iÅ¡laikytinis. Kad sudavęs ir kad spyręs, neneigiantis. Jis jos nespardęs. Kai pastÅ«męs virtuvėje, ji virto ant grindų. Kai pakilo nuo grindų, matęs, buvo susižalojusi. Sakęs – einu miegot. Sako – niekur tu neisi, tuoj iÅ¡kviesiu pareigÅ«nus.

StÅ«męs ranka, sakęs – J., baikim peÅ¡tis, sakęs – tu man priekaiÅ¡tauji. Virto ji, prie dujinės yra stakta, į tÄ susimušė. LÅ«pa neprakirsta buvo, jis matęs, kad susimušė į ten, sako – tu man va, čia, o Å¡ono nerodė. IÅ¡ kur ant Å¡ono guzas galėjo atsirasti, nežinantis, jis jos negalėjęs spardyti. PastÅ«męs kuria ranka, neatsimenantis. StÅ«męs jÄ Ä¯ petį, ne į veidÄ , nugriuvo nuo pastÅ«mimo. Atsikėlė, vėl priekaiÅ¡tai. Jis jau ėjęs miegoti.

Kai gulėjo, jai nieko nedaręs. Neilgai ji gulėjo ant grindų, atsikėlė. Kai policijos pareigÅ«nai atvažiavo, nemiegojęs, greitai atvažiavo. Kvietė policijÄ dėl to, kad vėl nepradėtų peÅ¡tis su ja. Pripažįstantis, kad jÄ sužalojęs stumdamas. Nukentėjusioji J. B. parodė, kad kartu Kaune dar gyvenę, 20 metų gyvenantys. Bendrų vaikų neturintys. Du sÅ«nus turintys iÅ¡ santuokos. Gyvenanti ten, kur mamos butas buvo, mama, kai anÅ«kas mylimiausias, ji neprieÅ¡taravusi, kad testamentu paliktų.

Dabar tėvų neturintys, brolis nevedęs, jam 15 procentų darbingumas, jį slauganti treti metai, dėmesį daugiau broliui skirianti. Yra trys kambariai, brolis atskiram kambary gyvena. Kaltinamasis išgėręs maivosi prieš jį, brolis negali kalbėti. Kaltinamasis klauso kitų nuomonės, blaivas kaip žmogus, padeda, nebūna konfliktų. Alkoholis kaltas, mėgsta, kaimas baigia prasigerti. Ji neduodanti ant alkoholio. Yra asociali šeima, Šeriai – vaikų neprižiūri, landynė, jis aplanko juos.

Ar toliau su juo gyvensianti – nežinanti kÄ Äia sakyti, žadėjo remontÄ padaryti, ji medžiagas susipirkusi. Jis vienÄ kartÄ buvo nuteistas, pažadėjo nedaryti. Alkoholis viskÄ padaro. MuÅ¡ti nemuÅ¡a taip. Buvo taip, Å¡uniukÄ turėjusi, sužinojusi kas pamušė, paskambinusi, niekas neatsiliepė, pagal vėžes sužinojusi. Buvo Velykų dienÄ , sekmadienį, po 12 val., to žmogaus pavardės nežinanti, specialiai pavažiuota ir pamuÅ¡ta, palaidojusi. Å itas į Pajevonį buvo iÅ¡važiavęs parvežti kitiems alkoholio, paskui pats prisėdo.

Grįžo, pravažiavo pro namus, parsinešė alaus. Ji buvo iÅ¡gėrusi alaus, ji ir viena galinti iÅ¡gerti, skandinusi save dėl Å¡unio, gėrusi, turėjusi pasislėpusi. Paskui jis išėjo dasibaigti į kaimÄ . PrieÅ¡ tai kol neišėjo, konfliktas buvo, kabinėjosi. Išėjo į kalniukÄ , taip vadinamÄ , buvo tamsoka. Ji brolį apsipraususi, iÅ¡siskalbusi, grįžo – jį jau buvo sutvarkiusi. Išėjusi pasivaikščioti. Jis tuo momentu nuo kalniuko parėjo. Ji nemiegojusi, laukusi kol grįš.

Ji bijojusi palikti brolį, jis rėkia ant jo kartais. Kaltinamasis grįžo, jau brolis miegojo. Jis neužrakino jos, kaip jis gali jÄ užrakinti, jai ir vandens reikia atsineÅ¡ti, malkų prisineÅ¡ti. Kai grįžo, sakiusi – kÄ aÅ¡ viena privalanti, tikrai iÅ¡laikytinis yra, gyvenanti iÅ¡ brolio globos, ir jos pensija prasidėjusi, ji gaunanti pensijÄ , o jis nieko, iÅ¡ pavienių darbų, kaime alkoholiu vaiÅ¡ina. IÅ¡laikanti jį daug metų, visÄ laikÄ , jis neturi kur gyventi. Jau buvo apsiraminęs. Sakiusi iki Velykų susitvarkom, o vaiko namai, sÅ«naus, tas pyksta ant jos.

Nukentėjusi, kiti visko pripasakoja, su jais geria, Å¡neka už akių. PolicijÄ kvietusi, bijojusi, kad nepastumtų, ji nebÅ«sianti invalidė, jai reikia žmogų prižiÅ«rėti, brolį, jis jÄ vienÄ tik turi. Kaltinamasis spjaudo į akis kai kÄ pasakanti. Buvo toks dalykas, tokioje situacijoje ji bėgusi prie brolio, nes tas pergyvena, kad skriaudžia jÄ . Kokie buvo sužalojimai, kai policija atvažiavo, rodžiusi, čia, kairėje pusėje skauda Å¡onÄ , kad atsikosėti negalinti, ar buvo žymės, nepastebėjusi, nepasižiÅ«rėjau, skaudėjo ir dabar skauda.

Buvo prakirsta lÅ«pa, kaip negyva. Nuo ko atsirado sužalojimai – ji jį pirma pastÅ«musi, brolis kai bijo, tai epilepsija krinta, Å¡itas iÅ¡sigandęs ir dingo. Pradėjo eiti putos su krauju, ji greitai pasiguldžiusi ant kilimo jį, ne pirmas atvejis. Kaltinamasis dingo, iÅ¡sigando, sužalojimus padarė jisai. PrieÅ¡ tai jau brolis pradėjo rėkti, jis stumdymais visokiais, ji tiesiai į brolio kambarį, kad nerėkautų. Jis jai padarė sumuÅ¡imÄ su posÅ«kiu kažkaip užkirto, nežinanti, negalinti pasakyti, ji pati buvusi iÅ¡sigandusi.

Jai atrodo, kad jis su alkÅ«ne jai kirto, ne su kumščiu. Kiek ten jos yra. Å one sužalojimas nuo ko - nukritusi, iÅ¡sigandusi, nukritusi, dar jis paspyrė, nedaug reikia. Ä®spyrė į kairę pusę Å¡irdies plote. Ar kÄ sakė, ar keikėsi - žodžių yra pas jį, visokia vadino. Ä® veidÄ su alkÅ«ne sudavė. Ikiteisminio tyrimo metu kÄ sakiusi, atsimenanti. Sakiusi, kad smurtauja, ir koja. LÅ«poj sužalojimai nuo sugyventinio. Kuo sudavė, ji gerai neprisimenanti, bet jai atrodo, kad jis žėrė jai su alkÅ«ne.

Kad kumÅ¡timi – tai tikrai ne. Buvo apklausta tÄ pačiÄ dienÄ , per Velykas. (Teisėjas pagarsino nukentėjusiosios parodymus, bylos lapas Nr. 14, tarnybinį praneÅ¡imÄ , bylos lapas Nr. 5, nukentėjusiosios parodymus bylos lapas Nr. 15-16) Teisingi parodymai. LÅ«pÄ susimuÅ¡usi nuo smÅ«gio ir Å¡onÄ nuo spyrio. Jos kaltinamasis atsiprašė, toliau kÄ Å¾adanti daryti – pradėjo remontÄ daryti, jis moka gerai remontus daryti. Ji pirma pastÅ«musi jį, gal bÅ«t, ji bėgusi, brolis bandė stotis ant fotelio ir ji iÅ¡sigandusi.

Galvojanti, kas čia atsitiks dabar. Bėgusi pas jį, kad nebÅ«tų tos epilepsijos, gal ji jį pastÅ«musi, čia nieko blogo, Å¡itokį vyrÄ pastumsi. KÄ ji jam smÅ«giuosianti, už tai jis jÄ visai bÅ«tų patiesęs. Anksčiau ji smurtÄ prieÅ¡ jį nevartojusi, nežinanti, ji tik žodžiais, jis jÄ Å¾iurke vadina, nes žiurkės metais gimusi. Jis grįžo kada, tiksliai negalinti pasakyti, tamsu, brolis nemiegojo dar, kai grįžo kaltinamasis. Nes ji vakarienę padavusi, jis mėgsta tuos Lietuvos ryto filmus žiÅ«rėti.

Kas pirmas pradėjo ginÄÄ â€“ sakiusi išėjai pusiau blaivas, o parėjai kai čempė, pas jÄ Å¾odynas platus, tai paskui prasideda. Ji pradėjusi ne kad koliotis, sakiusi - kÄ tu sau galvoji, nei tu malkų atneÅ¡i, nei vandens, reikia ir iÅ¡maudyti. Jeigu gyveni kaip žmogus, tai padėk man. Ji bėgusi pas brolį, jis bandė stotis, jÄ ginti, iÅ¡sigandusi, kad epilepsija, bėgusi iÅ¡ virtuvės į kambarį, ir pastÅ«musi jį. Jis – kÄ tu čia mane stumdysi, ir prasidėjo. Jis atsistojęs žiÅ«rėjo ir spjaudėsi į jų pusę.

Ji nubėgusi pas brolį, pasodinusi, davusi atsigerti validolio. SmÅ«giavo jai kuriuo momentu, tamsoka buvo. Kai nubėgusi pas brolį pastÅ«musi kaltinamÄ jį, pasodinusi brolį, sutvarkiusi, atėjusi į virtuvę, ir sako – kÄ , tu čia mane stumdysi. Kuriuo metu buvo tas smÅ«gis, tamsu buvo, valandų nemačiusi. PolicijÄ po smÅ«gio iÅ¡ karto kvietusi, jis buvo išėjęs. Sunku prisiminti. Tiek streso buvo. Ji telefonÄ kiÅ¡enėje laikanti. SmÅ«giavo ir išėjo į kaimÄ . Jis greit grįžo, gal aplinkui ten vaikščiojo.

Kai grįžo, ji jau buvo paskambinusi policijai, iki atvažiavo policija praėjo 15-20 minučių. Jis greit grįžo. Jis dėl to smÅ«giavo, kad ji pastÅ«musi jį eidama pas brolį. Ne tada smÅ«giavo, o kai grįžusi į virtuvę sutvarkiusi broliukÄ . Vėl susikvirčiję, kai grįžusi į virtuvę. Virtuvėje nestumdžiusi, pastÅ«musi tik kai bėgusi pas brolį. Daugiau jo nestÅ«musi. Dėl ko jai smÅ«giavo - sako – kÄ tu mane čia kale stumdysi, perpylęs, jau akys krauju pasruvę.

Tas prasidėjo, už rankos griebė, patraukė, tada prasidėjo. Paskui jis išėjo sužalojęs. Sužalojo į vakarÄ , valandų nežinanti. Tas prasidėjo – kÄ tu mane kale stumdysi, pagriebė už rankos, patraukė. Kada tas veiksmas vyko, dėl kurio atsirado sužalojimas ant lÅ«pos, viskas tada ir prasidėjo, jau važiavo, atsitiko, ne kad atsitiko, o prasidėjo. Nepasakė jai kiek promilių girtumÄ jai nustatė. Bet sakė – jÅ«s iÅ¡gėrusi. Taip sakiusi, net nesivaržiusi, atrodžiusi kaip girta.

Kad 1.50 promilių nustatytas, nuo alaus tai kvapas yra. Nesigydanti pas gydytojus, sveika, atmintį gerÄ turinti kol kas. Bijanti, kad nepalūžtų. Jai 62 metai, dirbanti kaip arklys, Jai atrodo, kad stÅ«mė ir alkÅ«ne. Kad su kumščiu stÅ«mė, nesakiusi. Ji nežinanti, ne su kumščiu, o su alkÅ«ne. Nežinanti ar tyčia. Su alkÅ«ne siekė suduoti į burnÄ , amerikietiÅ¡kas imtynes jeigu žiÅ«ri, tai. Sudavė su alkÅ«ne, ji ėjusi į kriauklę indus padėti, užkliuvusi už žmogelio.

Praeinant tai turi pastumdyt, jeigu lėkÅ¡tės iÅ¡lėkė. PastÅ«mė. Pas jį natÅ«ra – už čia, pagriebti katę. Kada alkÅ«ne smÅ«giavo – negalinti pasakyt, stresas buvo tÄ dienÄ , negalinti pilnai viskÄ prisimint. Tada gal ir sakiusi, kad su kumščiu davė kiek ji dabar atriÅ¡a vaizdus. Jis tiki visokiais pletkais, apkalbom. Jis ruošėsi Å¡aukt policijÄ , ji užbėgusi už akių, neiÅ¡Å¡aukė. Kodėl ruošėsi Å¡aukt policijÄ - juokais pasakė. Ji iÅ¡kvietusi.

Ji norinti ramybės, ir broliui stresas. Brolis kitam kambary buvo, jis nekalba, nevaikÅ¡to, deÅ¡inė pusė paralyžuota. Tyčia sudavė tÄ smÅ«gį, tyčia nesimuÅ¡ama, netyčia sužalojo. Kaip galima netyčia muÅ¡tis – tyčia tai neužduos. Ä®siutęs, alkoholis per akis ir ausis varva, tai jau kÄ norėt, ir iÅ¡ pasiutimo. Nežinanti ji kÄ darysianti, bet jį gydyti tai reikia nuo alkoholio, priklausomybė. O čia specialiai darė, tyčia tai pokÅ¡taut gali, o čia pykčio, įsiūčio turbÅ«t, ar kÄ .

Jei sudavė, tai norėjo, ji pati nesimuÅ¡anti. Jis specialiai savo pyktį parodė, kad valdovas jis čia bus. Sudavė, parkritusi nuo to smÅ«gio, veidÄ užkliuvusi. SužalojimÄ ant lÅ«pos pastebėjusi iÅ¡ karto, iÅ¡tino, kraujo skonį pajutusi. Kai atsistojusi, tada pastebėjusi sužalojimÄ . Å onÄ kada pradėjo skaudėt - atsikosėt sunku buvo, skaudėt pradėjo iÅ¡ ryto. IÅ¡ pradžių nejautusi. Matyt, kad kumščiu nedavė, o kojom. Kai spyrė, pajutusi čia, sunku pasakyt kÄ , kai baimėj pradedi gyvent.

Jį pastÅ«musi eidama pas brolį, brolį pasisodinusi greitai į fotelį, davusi atsigert ir validolio. Ir grįžusi į virtuvę. Virtuvėj griebė už rankos, sakiusi - ko tampaisi, ir parodė savo buÅ¡ido. SmÅ«gis į veidÄ , griuvusi, už taburetės užkliuvusi po to smÅ«gio, pargriuvusi, įspyrė. Jautusi veidÄ , kraujo skonį pajutusi, čia guzas yra, o skausmÄ nejautusi nuo spyrio į Å¡onÄ tuo metu. IÅ¡ ryto atsikėlusi, jautusi, kad kažkas negero. Policijos pareigÅ«nus po smÅ«gių iÅ¡kvietusi, kai sudavė smÅ«gius.

IÅ¡ karto skambinusi policijos pareigÅ«nams, papasakojusi kas įvyko.Liudytojo Å . M. parodymai, kad jokių santykių su kaltinamuoju ir nukentėjusiÄ ja. NukentėjusiÄ jÄ matęs, atsimenantis. Ir kaltinamÄ jį prisimenantis. Santykiai tarnybiniai. 2017 m. balandžio 17 d. 0 val.30 min. gavę praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) yra sumuÅ¡ta sugyventinė neblaivaus sutuoktinio, sugyventinio. Nuvykus minėtu adresu apie 0 val. 45 min. pasitiko J. B., paaiÅ¡kino, kad jÄ sumušė jos neblaivus sugyventinis R.

P.. Veido srityje buvo matyti, kad yra lÅ«pos sumuÅ¡imas, tai yra kraujosruva. Pats sutuoktinis lygiai tÄ patį patvirtino, kad jis sudavė tÄ smÅ«gį moteriai. Kiek moteris paaiÅ¡kino, tai buvo suduotas vienas smÅ«gis kumščiu. Buvo nustatytas neblaivumas, abiem buvo nustatyti vidutiniai girtumai. Juos iÅ¡kvietė tai konkrečiai nebuvo nurodyta, tiktai buvo nurodytas telefono numeris, o praneÅ¡imÄ jiems perdavė Marijampolės VPK budėtojas. Pati nukentėjusioji po to paaiÅ¡kino, kad ji kvietė, pati prisistatė, kad ji yra J.

B., ji paaiÅ¡kino situacijÄ , kad įvyko Å¡eimyninis konfliktas. Daugiau apie konkrečius smÅ«gius buvo keletÄ kartų klausta ir tikrai sudavė tiktai tÄ vienÄ smÅ«gį, ji visÄ laikÄ kartojo, kad buvo suduotas vienas smÅ«gis į veido sritį. Tarnybinį praneÅ¡imÄ surašęs jis. (Teisėjas pagarsino liudytojo tarnybinį praneÅ¡imÄ , bylos lapas Nr. 5-8). Buvo taip, iÅ¡ pradžių jis ten tvirtino. O vėliau, policijos komisariate pristatytas jisai neneigė, kad sumušė. Pristatant į policijos komisariatÄ jis nieko neaiÅ¡kino, pristatant ir pačių sÄ lygų nebuvo paaiÅ¡kinti.

Vežant į policijos komisariatÄ tarnybiniame automobilyje jis apie tai nieko neaiÅ¡kino, elgėsi tarnybiniame automobilyje ramiai. Apie jokį spyrį neaiÅ¡kino nei pati nukentėjusioji neminėjo. Tik kad buvo suduota į veido sritį ir tai buvo matyti, akivaizdu. Ä®vykio vietoj nebuvo matyti, kad kažkokie baldai sudaužyta, ne. Viskas buvo kaip turi bÅ«ti. Nukentėjusiosios bÅ«sena – buvo ne tai kad susijaudinusi, o buvo pasipiktinusi, ji tvirtino, kad jau čia ne pirmas atvejis yra jos Å¡eimoje, ji tvirtino, kad tas visas konfliktas įvyko, peraugo į tÄ smurtÄ , kad jai sudavė tÄ smÅ«gį.

Sakė, kad jautė fizinį skausmÄ . Dėl ko vyko konfliktas, sakė, - aiÅ¡kino, kad tas konfliktas dėl buitinių dalykų, o kad konkrečiai dėl ko, ji neaiÅ¡kino, tiktai tas vyriÅ¡kis paskui patvirtino, kad dėl pinigų. Su juo kartu buvo jo kolega N. S.. Jie kartu buvę įvykio vietoje.  Liudytojo N. S. parodymai, kad jis yra Marijampolės apskrities VPK VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis. Nukentėjusiosios, kaltinamojo nepažįstantis. Su kaltinamuoju ir nukentėjusiÄ ja santykiai jokie.

Å iuos asmenis ji nebuvo matęs, matęs pirmÄ kartÄ . Žinantis dėl ko kviečiamas. Buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ Marijampolės AVPK budėtojo. Dirbę su kolega nustatytam marÅ¡rute. Buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ Marijampolės AVPK budėtojo, kad pas Å¡iuos žmones vyksta smurtas artimoje aplinkoje. IÅ¡ praneÅ¡imo buvo aiÅ¡ku, kad vyras muÅ¡a moterį. Nuvažiavus nurodytu adresu, atėjus į kambarį, pasitiko moteris ir vyras, moteris buvo sustresavusi, matėsi ant veido lyg muÅ¡imo žymės, pakraujavimai, kraujosruvos.

Toliau aiÅ¡kinantis, asmuo pats sakė, kad smogė sugyventinei ar žmonai, dabar neatsimenantis. Nuėjęs, atsinešęs alkotesterį, nustatę su kolega jiems girtumus. Asmeniui buvo paaiÅ¡kinta, kad bus sulaikytas, moteris ant jo raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Asmenį nuvedęs į tarnybinį automobilį, jis buvo sulaikytas. Atėjus į kambarį pas moterį į kambarį, jai iÅ¡rašęs Å¡aukimÄ atvykti į policijos įstaigÄ . Asmuo buvo pristatytas į VilkaviÅ¡kio policijos komisariatÄ . Buvo kartu patrulis Å .

M.. Kolega rašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl smurto artimoje aplinkoje. NukentėjusiÄ jÄ apžiÅ«rėjęs vizualiai, buvo veido sritis sumuÅ¡ta, pakraujavimas matėsi. Ji sakė, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ savo sugyventiniui dėl to, kad jis jÄ sumušė. Ir vyras teigė, kad sudavė smÅ«gį jai į veidÄ . Daugiau sužalojimų ar skundė nukentėjusioji, neatsimenantis. Aplinka paprasta, nelabai pasakytų, kad ten iÅ¡vartyta. Nebuvo iÅ¡daužyta, iÅ¡vartyta, ne. Nufotografavęs dar tÄ virtuvę.

Kaltinamasis neparodė, kad sudavė, jis sakė, kad sudavė sugyventinei. Tai pasakė tenai, aiÅ¡kinantis girtumÄ , kai nusistatę jam atrodo tada įvykio vietoj. Kur sudavė ir kaip, nepasakojo. Dėl ko sudavė, moteris sakė, o vyras - nesakė. Moteris sakė kaip supratęs, kad Å¡is vyras supyko dėl to, kad ta moteris, nes namuose buvo neįgalus vyras dar, ta moteris sakė, kad jis pavydi, nes ten jos brolis buvo, tai jis užpavydi jos broliui ir todėl sukonfliktavo. Moteris buvo susijaudinusi, pasimetusi, bet kad ji agresyviai elgtųsi, to nebuvo.

Kaip jautėsi po to smÅ«gio, moteris sakė, kad vyras jai sudavė. Po smÅ«gio kÄ jautė, jis negalinti pasakyti, jis neklausęs, nesakė, tik matėsi. Jie buvo neblaivÅ«s, berods vidutiniai girtumai nustatyti abiem. Vyras jam atrodė žymiai girtesnis, o moteris, kad sustresavusi, matėsi, kad iÅ¡gėrusi, kad labai girta bÅ«tų, neatrodė. Vyro visa kalba pati neriÅ¡li tokia ir judesiai - buvo toks nekoordinuotas, matėsi, kad tikrai žymiai girtesnis jis buvo. NeriÅ¡li kalba, į tuos klausimus neadekvačiai reagavo, atsakinėjo neriÅ¡liai.

Negriuvinėjo, matėsi, kad Å¡laistosi. Nevengė sulaikymo, net nedėję antrankių jam atrodo.   Marijampolės apskrities VPK VilkaviÅ¡kio rajono PK Reagavimo skyriaus patrulių bÅ«rio vyr. patrulio Å . M. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota informacija, kad 2017-04-17 apie 00.00 val. neblaivus sugyventinis R. P. sudavė į veidÄ sugyventinei J. B., dėl ko Å¡i jautė fizinį skausmÄ , nukentėjusios lÅ«pa buvo prakirsta (b.b.5-8 l.).2017-04-17 apžiÅ«rėta įvykio vieta, nustatyta, kad ji yra (duomenys neskelbtini) sen.

VilkaviÅ¡kio r.sav. (b.b.9-12 l.).Asmens apžiÅ«ros protokole užfiksuota informacija, kad J. B. virÅ¡utinėje lÅ«poje, kairėje pusėje yra paraudimas, o lÅ«pos vidinėje pusėje sumuÅ¡imas (b.b.18-21 l.).J. B. 2017-04-17 nustatytas 1,50 ‰ girtumas (b.b. 24-25 l.).R. P. 2017-04-17 01.01 val. nustatytas 1,83 promilių girtumas (b.b.24 l.).IÅ¡ ROIK 0117000202491 duomenų matyti, kad pranešėja apie įvykį pranešė 2017-04-17 00:26 val., nurodydama, kad jÄ sumušė neblaivus sutuoktinis (b. b.26-30 l.) Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, teismo padarytos iÅ¡vados.

Pagal BK 140 str.2 d. atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui sukėlė fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimÄ arba susargdinimÄ . Sužalojimas tai žmogaus kÅ«no audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas.

Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos bÅ«senos pokytis, sukeliantis neigiamÄ organizmo reakcijÄ , nebÅ«dingas pojÅ«tis, kančia, prieÅ¡ingybė malonumui.Kaltinamasis R. P. prisipažino iÅ¡ dalies padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str.2 d., pripažino stÅ«męs nukentėjusiÄ jÄ J. B., dėl ko ji nukrito ir susimušė lÅ«pÄ , jis jai nespyręs. Teismas Å¡iÄ kaltinamojo pozicijÄ vertina kaip jo gynybinę taktikÄ siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, ar jÄ suÅ¡velninti, kadangi ji paneigta teismo iÅ¡tirtais įrodymais.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje po smurtinio veiksmo-stÅ«mimo nukentėjusiajam padaryti sužalojimai pripažįstami nusikaltimo, numatyto BK 140 str., požymiais. Nors nukentėjusiosios J. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu dėl kaltinamojo veiksmų buvo prieÅ¡taringi, tačiau ji visais atvejais parodė, kad smurtÄ patyrė nuo kaltinamojo R. P.. Nukentėjusioji apklausiama tÄ pačiÄ po įvykio dienÄ Â parodė, kad kaltinamais jai sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į veido kairę, prakirto virÅ¡utinę lÅ«pÄ , dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ .

Apklausiama po dviejų dienÄ Å¡iÄ aplinkybę patvirtino, bei papildė, kad nuo suduoto smÅ«gio ji parkrito, jai koja spyrė į kairį Å¡onÄ , jautusi fizinį skausmÄ . Po apklausos buvo atlikta nukentėjusiosios apžiÅ«ra, kurioje nukentėjusiosios virÅ¡utinės lÅ«pos kairėje buvo nustatytas paraudimas, bei kairiame Å¡one guzas. Teismo posėdyje nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis jai sudavė smÅ«gį į veidÄ alkÅ«ne, ne kumščiu, bet to vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinti negalėjo.

Apklaustas policijos pareigÅ«nas Å . M. teismo posėdyje patvirtino, kad nukentėjusiosios veido srityje matė lÅ«pos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva, nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu jos vyras, kÄ pastarasis patvirtino, paklausus nukentėjusiosios, ar tikrai vyras sudavė tik tÄ vienÄ smÅ«gį, ji tai patvirtino, apie jokį spyrį neminėjo. Liudytojas policijos pareigÅ«nas N. S., buvęs įvykyje kartu liudytoju Å . M., patvirtino, kad nukentėjusiosios veido sritis buvo sumuÅ¡ta, matėsi pakraujavimas, ji tvirtino, kad vyras jÄ mušęs, pastarasis patvirtino, kad sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ .

Liudytojo Å . M. suraÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime tuo po įvykio taip pat nurodyta, kad nukentėjusioji nurodė, kad jai neblaivus sugyventinis sudavė į veidÄ , dėl ko jautusi fizinį skausmÄ , jos lÅ«pa buvo prakirsta. Teismas šiuos paminėtus duomenis pripažįsta kaltinamojo kaltės, sudavus nukentėjusiajai į veido sritį smÅ«gį kumščiu, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , įrodymais, ir įvertinęs tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, atsižvelgdamas į jų pakankamumÄ , patikimumÄ neginčijamai nustatė, kad buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 140 str.2 d., nusikaltimo kvalifikacija yra pagrįsta, ir šį nusikaltimÄ padarė kaltinamasis R.

P.. Be to atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji įvykio metu atvykusiems policijos pareigÅ«nams nieko neužsiminė, kad kaltinamasis jai spyrė į Å¡onÄ , nors liudytojas Å . M. teigė klausęs, ar nebuvo kitų smÅ«gių, to nenurodė ir kitas policijos pareigÅ«nas N. S., to nukentėjusioji nenurodė ir apklausiama įvykio dienÄ praėjus daugiau kaip 10 valandų, nors teismo posėdyje nurodė, kad supratusi, jog jai kaltinamasis spyrė į Å¡onÄ pabudusi ryte po įvykio, tai policijos pareigÅ«nams nurodė tik papildomos apklausos metu, kaltinamasis spyręs nukentėjusiajai neigia, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra iÅ¡kilusios abejonės, ar kaltinamasis tikrai įvykio metu įspyrė nukentėjusiajai į Å¡onÄ , ar ji negalėjo šį sužalojimÄ patirti kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis.

In dubio pro reo principas įpareigoja, kad viso iÅ¡kilusios abejonės turi bÅ«ti traktuojamos kaltinamojo naudai. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes, vadovaudamiesi įstatymu.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡kilo abejonės, ar kaltinamasis spyrė nukentėjusiajai į Å¡onÄ , dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ , Å¡ių abejonių nepavyko paÅ¡alinti teisiamajame posėdyje, todėl Å¡i aplinkybė, paminėta kaltinime laikytina neįrodyta, ir paÅ¡alinama iÅ¡ kaltinimo.

Bausmės skyrimas. Nusikaltimo, numatyto BK 140 str.2 d. padarymas, yra baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Taip pat skiriama bausme turi bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Kaltinamasis R.

P. padarė vienÄ nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimÄ tiesiogine tyčia. Nusikaltimo tikslas buvo spręsti iÅ¡kilusį konfliktÄ su sugyventine panaudojant fizinį smurtÄ . Nusikaltimo motyvas buvo pyktis. Kaltinamasis 2016-05-10 buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme už fizinio smurto panaudojimÄ prie tÄ pačiÄ sugyventinę, bausmės vykdymas pasibaigė 2016-12-05, t.y. nusikaltimÄ padarė pakartotinai, neiÅ¡nykus teistumui, kas rodo, jog jam skirta laisvės apribojimo bausmė nepasiekė savo tikslų, todėl turėtų bÅ«ti skirta griežtesnė bausmė.

Å io straipsnio sankcijoje numatytos griežtesnės bausmės yra areÅ¡tas ir laisvės atėmimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimÄ padarė veikdamas bÅ«damas recidyvistas (BK 60 str.1 d.13 p.), taip pat bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str.1 d.9 p.). Jo padėtį gerinanti aplinkybė yra ta, kad jis sudavė nukentėjusiajai tik vienÄ smÅ«gį į veido sritį, kuris sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , nežymus sveikatos sutrikdymo laipsnis nebuvo nustatytas.Atsižvelgdamas į aplinkybes, iÅ¡vardintas Å¡io nuosprendžio 4.3 punkte, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad įvertinus kaltinamojo padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikÅ¡mę, kaltinamajam laivės atėmimo bausmės skirti nėra pagrindo, jam skirtina 30 parų areÅ¡to bausmė, ir tuo bus pasiekti bausmės tikslai.R.

P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. balandžio 17 d. 00.10 val. iki 2017 m. balandžio 17 d. 14 val. 20 min.(b. 57 l.), todėl jam įskaitytina į paskirtÄ bausmę viena areÅ¡to para. Kiti teismo sprendimai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2017-05-09 pažymÄ Nr.NTP-7-5689 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų – 98,43 EUR priteisimo iÅ¡ kaltinamojo. BPK 106 str. 2 d. nustato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 str.1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkinami (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K–322/2014). Kaltinamajam advokatas paskirtas BPK 51 str.1 d.9 p. pagrindu, jo dalyvavimas buvo būtinas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto kaltinamajam advokato darbo apmokėjimo išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.Kaltinamajam R.

P. paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 str.3 d.). Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str., n u s p r e n d ž i a :             R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusiu nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam skirti 30 parų areÅ¡to bausmę, nustatant jÄ atlikti areÅ¡tinėje.Ä® paskirtÄ areÅ¡to bausmę įskaityti laikÄ prabÅ«tÄ R.

P. nuo 2017 m. balandžio 17 d. 00.10 val. iki 2017 m. balandžio 17 d. 14 val. 20 min., prilyginant vienai parai areÅ¡to.Baumės laikÄ skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos. R. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymÄ Â panaikinti.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidų – 98,43 EUR, susidariusių apmokant už kaltinamajam valstybės paskirto advokato darbÄ , iÅ¡ kaltinamojo R.

P. nepriteisti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .              Teisėjas                                                                                                   Jonas Abraitis            Â