b4af4399-e246-48d2-a7f0-0a3fb6460e06 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-488-254/2012;Pirmos instancijos teismo teisėja Loreta Radzevičienė;Procesinio sprendimo kategorijos:34.1; 34.3; 34.6; 121.14; 121.18; 121.20 (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS            N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                  2012 m. kovo 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Dmitrijaus Korsakovo, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės O.

A. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-83-805/2011 pagal ieÅ¡kovės O. A. ieÅ¡kinį atsakovei J. V. dėl mirusio sutuoktinio dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei paveldėto turto padalijimo, n u s t a t ė:              ieÅ¡kovė O. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė nustatyti, kad A. V., mirusiam 2010-04-12, priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei priteisti iÅ¡ atsakovės 31 875 Lt kompensacijÄ už jai atitenkančio paveldėto turto dalį ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė, mirus jos sutuoktiniui (ieÅ¡kovės tėvui), priimdama paveldėjimÄ , nuo notarės nuslėpė faktÄ , kad mirusysis turi daugiau įstatyminių įpėdinių. IeÅ¡kovei kreipusis į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, buvo atsisakyta jį iÅ¡duoti, kadangi turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, savininkai vieÅ¡ajame registre turėjo bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai. IeÅ¡kovė laiko šį turtÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi jis įgytas 1992 metais, galiojant Santuokos ir Å¡eimos kodeksui, kuris reglamentavo, jog turtas įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turtas sutuoktiniam priklauso lygiomis dalimis.

IeÅ¡kovė, kaip įstatyminė mirusiojo įpėdinė, turi teisę paveldėti ¾ dalis mirusiajam priklausiusio buto dalies. Be to, ieÅ¡kovė prašė padalinti palikimÄ ir priteisti jai iÅ¡ atsakovės 31 875,00 Lt piniginę kompensacijÄ , kuomet atsakovei priklauso didžioji dalis buto, kuriame ji gyvena, o ieÅ¡kovė gyvena kitame mieste ir padalyti butÄ nėra galimybių. Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nustatė, kad A. V., mirusiam 2010-04-12, priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), likusioje dalyje ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu.

Taip pat priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 36 Lt, o iÅ¡ atsakovės 12 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad ginčo tarp Å¡alių dėl to, kad ½ buto priklauso mirusiajam, nėra, todėl atsižvelgiant į tai ir į aplinkybę, kad butas buvo pirktas santuokos metu, ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkino. Kitoje dalyje ieÅ¡kinys buvo paliktinas nenagrinėtu ir nurodyta, kad nesant notaro iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, nustatytų paveldimo turto dalių, paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu neįregistravus nuosavybės nekilnojamojo turto registre, Å¡alims nesprendus paveldimo turto pasidalijimo klausimo, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl 25 500 Lt piniginės kompensacijos už atsakovei atitenkančiÄ paveldėto turto dalį priteisimo.

IeÅ¡kovė O. A. apeliaciniu skundu prašė Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimÄ dalyje, kurioje teismas paliko ieÅ¡kinį nenagrinėtu ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas pakeisti ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkinti: priteisti iÅ¡ atsakovės 25 500 Lt kompensacijÄ už atsakovei atitenkančiÄ iÅ¡ A. V. paveldėto buto dalį bei bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose iÅ¡laidas. Apeliantė nurodė, kad teismui nustačius, kad A. V., mirusiam 2010-04-12 priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo jokių teisinių kliūčių iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl paveldėto turto pasidalinimo, kuomet tarp įstatyminių įpėdinių yra kilęs ginčas.

NeiÅ¡sprendęs tarp paveldėtojų kilusio ginčo teismas pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principÄ bei CK 5.70 straipsnio nuostatas. Teismo argumentas, jog ieÅ¡kovė pakeitė ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nepagrįstas, nes praÅ¡omos priteisti kompensacijos suma sumažėjo tik dėl atlikto turto įvertinimo. Reikalavimo sumažinimas negali bÅ«ti tapatinamas su ieÅ¡kinio ar dalyko pagrindo pakeitimu. Kadangi turto dalys nustatomos įstatymo, ieÅ¡kovė to daryti neprašė. Atsakovei priėmus palikimÄ ir kilus ginčui dėl jo padalijimo, jį iÅ¡spręsti gali tik teismas, kuris Å¡iuo atveju nukrypo nuo LAT formuojamos teismų praktikos, kai teismas pats nustato įpėdinių, priėmusių palikimÄ ratÄ ir padalija turtÄ , priteisdamas turto dalį ar piniginę kompensacijÄ kitiems įpėdiniams.

Pabrėžė, kad dėl atsakovės veiksmų nepavyko pasidalinti paveldėto turto, ji piktnaudžiavo savo teisėmis, melavo notarei dėl kitų įpėdinių nebuvimo, ilgai neapsisprendė dėl palaikomos pozicijos. Be to, teismas palikdamas ieÅ¡kinį nenagrinėtu privalėjo grÄ Å¾inti sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.              Atsakovė J. V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai.

Atsakovė nurodė, kad ginčo butas yra 3 kambarių, todėl įmanoma jį dalinti natÅ«ra, nes kompensacija galima tik tuomet, kai paveldėtas turtas yra nedalus. Dėl savo turtinės padėties nurodė, kad ji pragyvena tik iÅ¡ invalidumo pensijos. Tenkinus ieÅ¡kinį dalinai ir nustačius mirusiojo turto dalį, ieÅ¡kovės teisės buvo apgintos visiÅ¡kai. Atsakovė nurodė, kad notarę informavusi, jog mirusysis turi dukrÄ , kurios gyvenamosios vietos nežinos, todėl jos veiksmų vadinti piktnaudžiavimu teisėmis nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamos apeliacijos objektu yra šalių - A.

V., mirusio 2010-04-12 įstatyminių įpėdinių O. A. - palikėjo dukters ir J. V., palikėjÄ pergyvenusios sutuoktinės J. V. ginčas dėl paveldėto turto pasidalinimo, kuomet ieÅ¡kovė siekia, jog paveldimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) bÅ«tų priteistas atsakovei, o jai iÅ¡mokėta kompensacija pinigais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kol palikėjo nuosavybės dalis neįregistruota nekilnojamojo turto registre ir Å¡alys neturi paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, kuriame nurodytos paveldimo turto dalys, teismas neturi pagrindo spręsti dėl kompensacijos priteisimo.

Kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normÄ , reglamentuojančiÄ palikimo pasidalinimÄ (CK 5.69 straipsnis), todėl sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtu pripažinti teisėta ir pagrįsta nėra pagrindo. Mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ apibrėžiamas paveldėjimo samprata (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu, o įpėdiniai, tiek įstatyminiai, tiek testamentiniai, kad palikimÄ Ä¯gytų, turi jį priimti. Pažymėtina, kad įpėdinis nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyja nuo palikimo priėmimo momento ir bÅ«damas paveldėto turto savininku turi teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Å iuo aspektu pažymėtina, kad ne paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas, o palikimo priėmimo faktas sukuria įpėdiniui nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ .

Nagrinėjamu atveju A. V., mirusio 2010-04-12 palikimÄ priėmė apeliantė O. A. - palikėjo dukra ir atsakovė J. V., palikėjÄ pergyvenusi sutuoktinė. Pastaroji pagal įstatymÄ paveldi ¼ dalį palikimo (CK 5.13 straipsnis), o apeliantė ¾ dalis palikimo (CK 5.1 straipsnio 1dalies 1 punktas). Å iuo sprendimu yra nustatyta, kad palikimÄ sudarantis turtas yra ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir Å¡i sprendimo dalis nėra apeliacijos objektu. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl sprendimo privalomumo, todėl sprendimu nustatytų palikėjo daiktinių teisių įregistravimas ar neįregistravimas vieÅ¡ajame registre nėra kliÅ«tis, įpėdiniams nesusitarus dėl turto pasidalinimo, jį padalinti teismui pagal įpėdinio ieÅ¡kinį, kuomet paveldėtas turtas yra Å¡ių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė (CK 5.68 straipsnis).CK 5.70 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad įpėdiniai paveldimÄ turtÄ gali pasidalinti bendru sutikimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo vieÅ¡ame registre, todėl pirmosios instancijos teismo aiÅ¡kinimas, kad teismas neturi pagrindo spręsti dėl kompensacijos, t.y. kaip vieno iÅ¡ turto pasidalinimo bÅ«dų, iki paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nebus įregistruotos nuosavybės teisės vieÅ¡ajame registre, kaip tik prieÅ¡tarauja pirmiau paminėtai teisės normai, reglamentuojančiai turto pasidalinimo bÅ«dus.

Bylos rašytiniai duomenys (I t., b.l. 127) bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad dar iki bylos iškėlimo teisme šalys nesutarė dėl palikimo pasidalinimo, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad teismas turėjo spręsti dėl palikimo pasidalinimo, juolab, kad nebuvo pagrindų jo nedalinti (CK 5.69 straipsnio 2 dalis). Esant tokiems argumentams, pirmosios instancijos teismo sprendimas, dalyje dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas) panaikintinas ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Tuomet 2010-10-08 nutartimi taikytų laikinosios apsaugos priemonių panaikinimas yra netikslingas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnis). Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo atsižvelgtina į tai, kad turto padalinimo bÅ«dai reglamentuoti CK 5.70 straipsnio 2 ir 3 dalyje. Pagal CK 5.70 straipsnio 2 dalį, dalÅ«s daiktai dalinami natÅ«ra, nedalÅ«s paskiriami vienam iÅ¡ įpėdinių, atsižvelgiant į daikto pobÅ«dį ir įpėdinio poreikius, kitiems įpėdiniams tokio daikto vertę kompensuojant kitais daiktais arba pinigais.

Taigi, atidalijimas iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais yra subsidiarus atidalijimo bÅ«das, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo bÅ«dÄ â€“ atidalijimÄ natÅ«ra. Teismų praktika dėl subsidiaraus atidalinimo bÅ«do yra plačiai iÅ¡plėtota aiÅ¡kinant ir taikant CK 4.80 straipsnio 2 dalį, kuri nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo yra ypač aktuali, kuomet atsakovė nesutikimÄ su ieÅ¡kovės pasiÅ«lytu palikimo pasidalinimo bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė tiek teikdama atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, tiek teisme paaiÅ¡kindama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje V.

J., R. V., O. Å . v. S. B.,E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003;2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. L., bylos Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: Apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimÄ , dalyje dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu ir panaikinimo laikinųjų apsaugos priemonių, panaikinti ir perduoti bylÄ Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                    Dalė BurdulienėKolegijos teisėjai                                                     Nijolia IndreikienėDmitrijus Korsakovas