Legislator Case Law & Legislation
b4aef555-ae6b-4cc0-be1d-4cec13ede261 AI generated

b4aef555-ae6b-4cc0-be1d-4cec13ede261 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number b4aef555-ae6b-4cc0-be1d-4cec13ede261
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. eI-179-561/2017                                                                 Proceso Nr. 3-61-3-03485-2015-1                                                    Procesinio sprendimo kategorija 12.5.1, 12.13, 12.19, 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, dalyvaujant atsakovės atstovui Laurynui Konteniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.

Legislator headnote

AI generated

b4aef555-ae6b-4cc0-be1d-4cec13ede261 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Å ie duomenys ir informacija eilę metų buvo prieinami mokesčių administratoriui, todėl abejojant jų teisingumu juos buvo galima patikrinti ir papraÅ¡yti reikiamų dokumentų. Mokestinio patikrinimo eigoje pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis ne kartÄ nurodė, kad daugelį metų yra dirbę užsienyje ir deklaravo uždirbtas pajamas įstatymų nustatyta tvarka. Å iuo atveju, praėjus daugiau kaip 9 metams nuo deklaracijų pateikimo, pareiÅ¡kėja neturi galimybės pristatyti ir pateikti reikiamų dokumentų, tačiau nei vienas norminis aktas neįpareigoja tokių dokumentų saugoti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eI-179-561/2017                                                                 Proceso Nr. 3-61-3-03485-2015-1                                                    Procesinio sprendimo kategorija 12.5.1, 12.13, 12.19, 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, dalyvaujant atsakovės atstovui Laurynui Konteniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.

B. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir V. B.).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,     n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja R. B. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama: panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2014 m. spalio 22 d. sprendimÄ Nr. (04.7.2)-FR0682-566; panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. kovo 4 d. sprendimÄ Nr. 68-18; panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2015 m. birželio 1 d. sprendimÄ Nr. S-94 (7-67/2015).PareiÅ¡kėja skunde paaiÅ¡kino, kad VMI apskaičiavo, jog pareiÅ¡kėja tikrinamu laikotarpiu, t. y. nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., neva gavo 357 775 Lt (103 618,80 Eur) pajamų iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių, jų nedeklaravo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų įstatymo (toliau – GPMÄ®) nustatyta tvarka, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetÄ mokėtinų mokesčių.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad Komisija atmestinai tyrė mokestinio patikrinimo metu surinktus įrodymus, kad pareiÅ¡kėja teikė visus praÅ¡omus dokumentus, paaiÅ¡kinimus ir kitÄ informacijÄ ir nors Komisija savo dispozicijoje turėjo pakankamai medžiagos, pagrindžiančios pareiÅ¡kėjos teiginius dėl ginčo objektu esančių piniginių lėšų kilmės, tačiau Komisija nesirėmė objektyviais įrodymais, o jį iÅ¡ esmės grindė objektyviai prieÅ¡taringomis spėlionėmis ir prielaidomis.

Inspekcijos, VMI bei Komisijos sprendimuose teigiama, jog UAB „Vaidrena“ ir UAB „Valmanas“ (kurių vieninteliai akcininkai yra pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis V. B.) eilę metų vykdo neva nepelningÄ veiklÄ , o pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu investuoja į verslÄ gana ženklias skolintas pinigines lėšas ir tai sudaro pagrįstas prielaidas abejoti mokesčių mokėtojų nurodytų pajamų Å¡altinių tikrumu. UAB „Vaidrena“, prieÅ¡ingai nei nurodo mokesčių administratorius, nevykdo nuolatinės nuostolingos veiklos, nes 2012–2014 m. sugebėjo sugrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui 681 554,44 Lt (197 391,81 Eur) paskolos sumÄ .

Reikia įvertinti ir tai, kad įmonė sugebėjo išsilaikyti krizės laikotarpiu ir toliau sugeba dirbti, kuomet yra labai didelė konkurencija. UAB „Valmanas“ 2010-2013 m. bendras pelno/nuostolio balansas buvo teigiamas ir jį sudarė 76 013 Lt (22 014,89 Eur). Inspekcija savo sprendime dalinai pripažino, kad Patikrinimo akte neteisingai pateikiama informacija dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio valdomų įmonių duomenų bei pelningumo, todėl akivaizdu, kad Patikrinimo akto išvados yra išvestinės, kurios prieštarauja esamų ir pateiktų dokumentų turiniui.

Ä® tai Komisija savo sprendime neatsižvelgė, abejones dėl pareiÅ¡kėjos pajamų Å¡altinių pagrįstumo grindė bÅ«tent tuo, jog pareiÅ¡kėjos Å¡eimos valdomos įmonės neva veikia nuostolingai eilę metų, todėl paneigus Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , tuo pačiu paÅ¡alinama ir abejonė dėl pareiÅ¡kėjos pajamų Å¡altinių pagrįstumo.PareiÅ¡kėja nurodė, kad Inspekcijai pateikė duomenis, jog iÅ¡ sutuoktinio močiutės J. S. 2005-2006 m. gavo 163 000 Lt (47 208,06 Eur) vertės piniginių dovanų.

VMI nepagrįstai atsisakė pripažinti aukščiau nurodytas pinigų sumas, teigdama, jog pagal apskaičiavimus J. S. laikotarpiu nuo 1993 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. gavo 357 597 Lt (103 567,25 Eur) pajamų ir patyrė 463 059 Lt (134 111,16 Eur) iÅ¡laidų, todėl J. S. neva negalėjo grynais pinigais suteikti likusios 20 264 Lt (5 868,86 Eur) paskolos dalies. Tokia VMI logika nepaaiÅ¡kina, iÅ¡ kur, tokiu atveju, J. S. turėjo galimybę bankiniu pavedimu pervesti pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui 180 000 Lt sumÄ , t. y. mokesčių administratoriaus iÅ¡vados prieÅ¡tarauja elementariai logikai ir byloje surinktiems duomenims.

J. S. 2013 m. gruodžio 19 d. iÅ¡ varžytinių iÅ¡pirko savo dukters B. B. įkeistÄ turtÄ . Tačiau Komisija, atmesdama pareiÅ¡kėjos skundÄ , dalyje dėl J. S. dovanotų sumų, rėmėsi vieninteliu argumentu, t. y. neva pareiÅ¡kėjos sutuoktinio močiutė pati turėjo finansinių sunkumų. Dėl dovanojimo sutarties su B. B. pareiÅ¡kėja nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu nebuvo atliekama iÅ¡sami B. B. pajamų ir iÅ¡laidų už atitinkamÄ laikotarpį analizė, todėl tiek Inspekcijos, tiek VMI iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjos sutuoktinio motinos neva turėtų finansinių sunkumų, kuriomis pasirėmė ir Komisija, nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.Dėl paskolos iÅ¡ J.

K. L. pareiÅ¡kėja pabrėžė, kad nei Inspekcija, nei VMI savo sprendimuose neužsimena apie J. K. L. finansinių įsipareigojimų atsiradimo momentÄ ir įsipareigojimų dydį paskolos suteikimo metu, todėl Komisijos iÅ¡vada dėl to, jog J. K. L., skolindamas pinigines lėšas pareiÅ¡kėjai pats turėjo finansinių sunkumų, yra nepagrįsta. Dėl paskolų iÅ¡ P. M. ir S. T. pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad mokestinio patikrinimo metu buvo pateikti visi reikiami dokumentai, kurie atspindi Å¡ių paskolų suteikimo aplinkybes.

PastarÄ sias patvirtino ir patys paskolų davėjai – P. M. su S. T. – pateikdami paaiÅ¡kinimus Å vedijos karalystės mokesčių administratoriui. Inspekcijai buvo pateikti ir bankinių pavedimų iÅ¡raÅ¡ai, patvirtinantys dalies realiai suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ . PareiÅ¡kėja pilnai įvykdė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 67 straipsnio 2 dalies nuostatas, jos pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai akivaizdžiai patvirtina faktÄ , kad tiriami sandoriai yra realÅ«s, iÅ¡ kurių jų Å¡alims kilo atitinkamos pareigos bei pasekmės. Å vedijos karalystės mokesčių administratoriaus atsakymuose yra pateikiami P. M. ir S. T. paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodoma, jog paskolos pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui buvo suteiktos pardavus automobilius, butÄ ir baldus, nurodyta, kad buvo pakankamai finansinių iÅ¡teklių paskoloms suteikti.

Å iuo atveju, yra ignoruojamos akivaizdžios faktinės aplinkybės, suponuojančios prieÅ¡ingas iÅ¡vadas dėl P. M. ir S. T. finansinės padėties bei galimybių paskolinti pinigines lėšas draugams, t. y. R. B. ir V. B..Dėl paskolos iÅ¡ S. Č. R. pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad Inspekcija pripažino, jog S. Č. R. turėjo visas finansines galimybes paskolinti pagal 2009 m. spalio 15 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 100 000 Lt (28 962,00 Eur), o pagal 2010 m. vasario 7 d. paprastÄ jį vekselį – dar 300 000 Lt (86 886,01 Eur).

PareiÅ¡kėja kritiÅ¡kai vertino tiek Inspekcijos, tiek VMI pastabas dėl paskolos neįtraukimo į paveldėjimo teisės liudijimÄ . Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. Å is liudijimas gali bÅ«ti keičiamas ir/ar koreguojamas. PareiÅ¡kėja nurodė, kad dalis paskolos Å¡iuo metu yra grÄ Å¾inta. Byloje jau yra dokumentas, patvirtinantis jog mirusio paskolos davėjo S. Č.

R. sÅ«nus T. R. 2014 m. spalio 6 d. yra gavęs dalies paskolos apmokėjimÄ â€“ 100 000 Lt (28 962,00 Eur). IÅ¡ pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio pusės buvo pateikta visa medžiaga, reikalinga pripažinti 400 000 Lt (115 848,01 Eur) paskolÄ realiai suteikta, t. y. pareiÅ¡kėjos Å¡eima pilnai įvykdė MAÄ® 67 straipsnio 2 dalyje jai nustatytÄ pareigÄ .PareiÅ¡kėja pabrėžė, kad pateikė pakankamai duomenų, įrodančių, jog jos Å¡eima galėjo turėti ir turėjo didelę pinigų sumÄ ne banke. 2005 m. gegužės 2 d. pateiktuose Vienkartinėse gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijose (forma FR0593) pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis deklaravo pinigines lėšas, kurias sudarė iÅ¡ viso 390 000 Lt (112 951,81 Eur).

Å ie duomenys ir informacija eilę metų buvo prieinami mokesčių administratoriui, todėl abejojant jų teisingumu juos buvo galima patikrinti ir papraÅ¡yti reikiamų dokumentų. Mokestinio patikrinimo eigoje pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis ne kartÄ nurodė, kad daugelį metų yra dirbę užsienyje ir deklaravo uždirbtas pajamas įstatymų nustatyta tvarka. Å iuo atveju, praėjus daugiau kaip 9 metams nuo deklaracijų pateikimo, pareiÅ¡kėja neturi galimybės pristatyti ir pateikti reikiamų dokumentų, tačiau nei vienas norminis aktas neįpareigoja tokių dokumentų saugoti.

PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, VMI nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ ir teisingumÄ , iÅ¡ esmės nevertino konkrečių pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių, o priimdama sprendimÄ atmesti pareiÅ¡kėjos skundÄ , apsiribojo tik labai apibendrintais argumentais dėl pajamų (iÅ¡laidų) faktinio pagrindimo, nemotyvuotai pritardama Inspekcijos nustatytoms faktinėms aplinkybėms.Atsakovė VMI atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, paaiÅ¡kindama, kad vertinant 2008 m. sausio 1 d. pareiÅ¡kėjos ir sutuoktinio turėtų grynųjų piniginių lėšų likutį, nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 31 d.

– 2008 m. sausio 1 d. laikotarpiu pagrindinis pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio pajamų Å¡altinis buvo gautos darbo užmokesčio pajamos, gauta AB SEB banko paskola. Pagal surinktÄ informacijÄ , įvertinus pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio suteiktas ir grÄ Å¾intas paskolas, 2003 – 2007 m. laikotarpiu pajamas sudarė – 932 720 Lt, iÅ¡laidas – 1 324 858 Lt. Susisteminus VMI turimÄ informacijÄ , vadovaujantis MAÄ® 8 straipsnyje įteisintais protingumo ir teisingumo kriterijais, nustatyta, kad sutuoktiniams 2003 m. gruodžio 31 – 2008 m. sausio 1 d. laikotarpiu gautų pajamų galėjo užtekti tik jų Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidoms tenkinti, nekilnojamojo turto įsigijimo sandoriui vykdyti, o pateikti paskolų bei dovanų raÅ¡teliai apie pareiÅ¡kėjos sutuoktinio močiutės J.

S. 163 000 Lt piniginę dovanÄ , jo motinos B. B. 44 000 Lt piniginę dovanÄ , J. K. L. 200 000 Lt paskolÄ , vertintini kaip pareiÅ¡kėjos siekis užsitikrinti gynybinę pozicijÄ , siekiant pagrįsti 2008 m. sausio 1 d. turėtas pinigines lėšas bei tuo pačiu sumažinti mokestinės prievolės dydį.Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis 2008 m. sausio 1 d. galėjo turėti 0 Lt piniginių lėšų sumÄ ne banke, o pagal bankų pateiktÄ informacijÄ pareiÅ¡kėjos turėtas 36 976 Lt ir pareiÅ¡kėjos sutuoktinio turėtas 6 505 Lt piniginių lėšų likutis susidarė iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų, nenustatytų Å¡altinių, gautų neapmokestintų pajamų.Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ija gautas mokesčių įstatymų nustatyta tvarka apmokestintas pajamas, t. y. jie gavo kitų pajamų iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių, kuriomis ir dengė patirtas iÅ¡laidas, tačiau Å¡ių gautų kitų pajamų nedeklaravo bei į biudžetÄ priklausančių mokesčių nuo Å¡ių pajamų neapskaičiavo ir nesumokėjo.

Todėl pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio gautos kitos pajamos bei nuo Å¡ių pajamų mokėtini mokesčiai pagrįstai apskaičiuoti taikant MAÄ® 70 straipsnio ir VMI virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų ,,Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių“ nuostatas, t. y. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ naudojant iÅ¡laidų metodÄ .Patikrinimo metu buvo padaryta iÅ¡vada, kad dovanojimo sutartys su pareiÅ¡kėjos sutuoktinio močiute J.

S. buvo sudarytos formaliai, todėl minėtomis dovanomis negali bÅ«ti grindžiamos pareiÅ¡kėjos turimos piniginės lėšos. Ä®vertinus J. S. gautas oficialias pajamas ir patirtas iÅ¡laidas, ji negalėjo suteikti piniginių lėšų pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui grynaisiais pinigais, kurių perdavimo faktÄ patvirtinti nėra galimybių.              PareiÅ¡kėjos sutuoktinis, pažeisdamas GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 19 nuostatas, pateiktoje Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2007 metus, nedeklaravo iÅ¡ mamos gautos piniginės dovanos.

Mokestinio patikrinimo metu padaryta iÅ¡vada, kad B. B. 44 000 Lt dovanojimo raÅ¡telis suraÅ¡ytas formaliai, siekiant pajamų Å¡altiniais pagrįsti tikrinamuoju laikotarpiu gautas pajamas.Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad J. K. L. turėjo skolinių įsipareigojimų, jo skolas ir dabar iÅ¡ieÅ¡ko antstoliai. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad J. K. L. neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolos pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui, jo iÅ¡raÅ¡ytas vekselis jam nepalankiomis sÄ lygomis, palÅ«kanų mokėjimas nenumatytas, paskolos grÄ Å¾inimas nėra užtikrintas nei įkeitimu, nei kitomis užtikrinimo priemonėmis, vekselio originalas neiÅ¡saugotas.

Be to, J. K. L. nepateikė jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad J. K. L. iÅ¡ tiesų disponavo laisvomis 200 000 Lt piniginėmis lėšomis, kurias 2005 m. realiai paskolino pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui, nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio lėšų mokėjimÄ ar kitÄ perdavimo faktÄ . J. K. L. nepagrindė ir nenurodė Vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) turėto turto 2003 m. gruodžio 31 dienai deklaracijoje deklaruotų 80 000 Lt piniginių lėšų susidarymo Å¡altinių, 2004 – 2005 metais gyventojo gautas pajamas sudarė 2 331 Lt, o už žemės sklypo pardavimÄ visos pajamos buvo gautos 2007 metais.

Atsižvelgiant į visÄ turimÄ informacijÄ , patikrinimo metu padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad 200 000 Lt paskola pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui realiai nebuvo suteikta, o J. K. L. paprastasis vekselis suraÅ¡ytas formaliai, siekiant pajamų Å¡altiniais pagrįsti pareiÅ¡kėjos tikrinamuoju laikotarpiu gautas pajamas. Dėl S. T. ir P. M. suteiktų paskolų pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui realumo bei finansinių galimybių skolinti pinigines lėšas buvo iÅ¡siųstas paklausimas į Å vedijos karalystę.

Mokesčių administratoriaus gautame atsakyme S. T. Å vedijos mokesčių tarnybai nurodė, kad paskolos sutartys sudarytos tarp fizinių asmenų, su labai gerais draugais R. B. ir V. B.. Paskolos yra beprocentinės ir neterminuotos, nes S. T. ir P. M. draugai turėjo finansinių problemų. Paskolos iÅ¡mokėtos grynais pinigais. Å vedijos mokesčių tarnyba negavo paskolų apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų kopijų. Patikrinimo metu nustatyta, kad S. T. ir P. M. perkant nekilnojamÄ jį turtÄ Å vedijoje, patiems trÅ«ko piniginių lėšų ir jie patys skolinosi iÅ¡ bankų ir už paskolas moka palÅ«kanas (2008 m. birželio 9 d.

Å vedijoje pirko nekilnojamÄ jį turtÄ , 2008 m. birželio 4 d. iÅ¡ banko Å vedijoje ėmė paskolas ir tais pačiais 2008 metais skolino pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui 60 000 Lt), o tokie gyventojų veiksmai nėra pateisinami jokia ekonomine logika. VMI pabrėžė, kad pareiÅ¡kėja tiesioginių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų faktinį pinigų perleidimÄ , pvz., mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimÄ , nepateikė. Vertinant kitus byloje esančius įrodymus, kyla abejonių padovanotų/paskolintų piniginių lėšų pagrįstumu, kadangi asmenys, skolinę/dovanoję pinigines lėšas, patys turėjo finansinių sunkumų (J.

S., P. M., S. T., B. B., J. K. L.), tad negalėjo operuoti tokiomis finansinėmis lėšomis, kurias tariamai skolino pareiÅ¡kėjai bei jos sutuoktiniui. Be to, asmenys neturėjo jokių dokumentų (J. K. L., P. M., S. T., S. Č. R.), kurie patvirtintų pinigų skolinimo faktÄ ir kad pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu yra skolingi pinigines lėšas, skolos suteikimas nėra įkeistas jokiu turtu. PareiÅ¡kėja įstatymų nustatyta tvarka gautų piniginių lėšų skolos/dovanų pagrindu, kaip ir pinigines lėšas suteikę asmenys, nedeklaravo.Atsakovės VMI atstovas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino atsiliepime į skundÄ Â iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.

Å ioje byloje yra kilęs ginčas, ar mokesčių administratorius pagrįstai pareiÅ¡kėjo mokesčių bazę ir mokesčius apskaičiavo, vadovaudamasis MAÄ® 70 straipsnio nuostatomis, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ pripažinęs, kad pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidos atitinkamais mokestiniais laikotarpiais virÅ¡ijo pajamų Å¡altiniais patvirtintas pajamas. Inspekcija 2014 m. birželio 19 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. FR0680-470 ir papildomai priskaičiavo R. B. 53 739 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) 2 539 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 22 470 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 1 184 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų delspinigių ir paskyrė 5 374 Lt gyventojų pajamų mokesčio baudÄ ir 254 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų baudÄ .Inspekcija 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-566 patvirtino Inspekcijos 2014 m. birželio 19 d. patikrinimo aktÄ Nr. FR0680-470.VMI 2015 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 68-18 patvirtino Inspekcijos 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ Nr. (04.7.2)-FR0682-566.

Komisija 2015 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. S-94 (7-67/2015) „Dėl R. B. 2015-03-26 skundo“ patvirtino VMI 2015 m. kovo 4 d. sprendimÄ Nr. 68-18. Bylos medžiaga patvirtina, kad Å¡iame mokestiniame patikrinime buvo vertinamos pareiÅ¡kėjos pajamos ir patirtos iÅ¡laidos nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.. Nurodytu laiku pareiÅ¡kėja buvo santuokoje su V. B. (santuoka įregistruota 2005 m. birželio 4 d.), todėl buvo vertintos ir pareiÅ¡kėjos sutuoktinio pajamos ir iÅ¡laidos. Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis skolino ženklias pinigų sumas UAB „Vaidrena“ (aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjai priklausė 49 proc. bendrovės akcijų, o 51 proc.

– pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui, kuris buvo ir Å¡ios įmonės direktorius) ir UAB „Valmanas“ (pagal 2010-05-07 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sutuoktiniai lygiomis dalimis pirko 100 proc. Å¡ios bendrovės akcijų, o pareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. vasario 5 d. buvo Å¡ios įmonės direktore). Nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nepelningai veikiančioms minėtoms bendrovėms pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis suteikė paskolų už 855 750 Lt sumÄ , bendrovės dalį piniginių lėšų sutuoktiniams grÄ Å¾ino.

Mokesčių administratorius, įvertinęs sutuoktinių gautas pajamas bei patirtas iÅ¡laidas nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos patirtoms iÅ¡laidoms padengti buvo naudotos pajamos iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių (2008 m. – 56 565 Lt, 2009 m. – 42 322 Lt, 2010 m. – 214 297 Lt, 2011 m. – 44 591 Lt), kurios, vadovaujantis GPMÄ® 27 straipsnio nuostatomis, turėjo bÅ«ti deklaruotos bei nuo jų turėjo bÅ«ti apskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetÄ GPM, o už 2009 m.

– sumokėta 2 539 Lt PSD.Be to, pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu gavo pinigines lėšas pagal dovanų ir paskolų raÅ¡telius bei vekselius: iÅ¡ pareiÅ¡kėjos sutuoktinio močiutės J. S. 163 000 Lt piniginę dovanÄ , iÅ¡ pareiÅ¡kėjos sutuoktinio motinos B. B. 44 000 Lt piniginę dovanÄ , iÅ¡ J. K. L. 200 000 Lt paskolÄ , iÅ¡ P. M. ir S. T. 270 000 Lt paskolÄ , iÅ¡ mirusio paskolos davėjo Stepono Č. R. gavo 300 000 Lt pagal vekselius. Å ias gautas pinigines lėšas, kaip dovanas bei paskolas, mokesčių administratorius vertintino kaip pareiÅ¡kėjos siekį užsitikrinti gynybinę pozicijÄ , siekiant pagrįsti 2008 m. sausio 1 d. turėtas pinigines lėšas bei tuo pačiu sumažinti mokestinės prievolės dydį.Taigi, byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl mokesčių administratoriaus nustatytų faktinių aplinkybių.

Å alių pozicijos byloje skiriasi tik dėl mokesčių administratoriaus nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo. Todėl teismui svarbu nustatyti, ar pagrįstai mokesčių administratorius, vadovaudamasis ginčo santykius reglamentuojančio MAÄ® 70 straipsnio nuostatomis, nustatė ir pagrindė, kad R. B. ir V. B. nuo 2003 m. gruodžio 31 d. iki 2008 m. sausio 1 d. iÅ¡laidos – 1 324 858 Lt virÅ¡ijo pajamas – 932 720 Lt, ar pareiÅ¡kėja gavo minėtÄ pajamų sumÄ , nuo kurios buvo paskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis ir paskirta bauda.

Ginčo teisinius klausimus reglamentuoja MAÄ®, GPMÄ®, Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 (toliau – ir Taisyklės).Pagal MAÄ® 70 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Vadovaujantis MAÄ® 70 straipsnio 2 dalimi, detaliÄ minėto straipsnio įgyvendinimo tvarkÄ pagal savo kompetencijÄ nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Taisyklių 4 ir 4.1 punktai numato, jog įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius: nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-554/2014).Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 57 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai.

LVAT administracinėje byloje Nr. A556-2839/2011 konstatavo, kad: „Mokestinėse bylose, nagrinėjamose administraciniuose teismuose, Å¡i nuostata taip yra taikytina turint omenyje ir MAÄ® 67 straipsnio (Mokesčio apskaičiavimo teisingumo pagrindimas) 1 dalį, pagal kuriÄ mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Å io straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Pagal Å¡iame MAÄ® straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius turi turėti atitinkamus įrodymus priimdamas ir grįsdamas savo sprendimus, nes, prieÅ¡ingu atveju, tokie sprendimai bÅ«tų niekiniais bei nulemti besÄ lyginiam naikinimui. Tačiau, kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius prieÅ¡ingÄ nei mokesčių administratoriaus padarytÄ iÅ¡vadÄ .

Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė“.Tiek Inspekcija, tiek VMI, tiek Komisija savo sprendimuose, įvertinę byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad nagrinėjama situacija iÅ¡ esmės atitiko MAÄ® 70 straipsnio nuostatas, kuriomis mokesčiai apskaičiuojami pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ .

Ginčijamuose sprendimuose detaliai, iÅ¡samiai bei aiÅ¡kiai apraÅ¡ytas faktinis ir teisinis apskaičiavimo pagrindas, nurodytos sumokėti mokestinės prievolės. Todėl teismas, sutikdamas su mokesčių administratorių ir Komisijos sprendimuose iÅ¡dėstytais argumentais, faktinių aplinkybių teisiniu įvertinimu, jų kvalifikavimu, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo iÅ¡ naujo detaliai atkartoti pateiktų teiginių.PareiÅ¡kėja nurodė, kad tiek Komisija, tiek mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjos pajamų Å¡altiniais nepripažino jai ir jos sutuoktiniui esÄ dovanotų ar paskolintų lėšų, nors 2007 metais pareiÅ¡kėjos sutuoktinio motina B.

B. dovanojo 44 000 Lt, 2005-2006 metais pareiÅ¡kėjos sutuoktinio močiutė J. S. – 163 000 Lt, o 2008 – paskolino 201 000 Lt (iÅ¡ jų 180 736 Lt, pervestus į pareiÅ¡kėjos sutuoktinio asmeninę sÄ skaitÄ , mokesčių administratorius pripažįsta realiai perduotomis piniginėmis sumomis, paskolos pagrindu), 2005 metais J. K. L. paskolino 200 000 Lt, pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio draugai P. M. ir S. T. pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui paskolino 370 000 Lt, o pareiÅ¡kėjai dar 90 000 Lt (2011 m.), o 2009-2010 metais S. Č.

R. pareiÅ¡kėjai paskolino iÅ¡ viso 400 000 Lt (pareiÅ¡kėja – S. Č. R. pusbrolio uoÅ¡vės sesuo), todėl manė, jog turėjo pakankamai apmokestintų pajamų iÅ¡laidoms pagrįsti, teigė, kad patirtos iÅ¡laidos gali bÅ«ti grindžiamos gautomis paskolomis ir dovanomis, pakankamumo bei patikimumo prasme. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minėti pareiÅ¡kėjos argumentai yra nepagrįsti, nes vertinant įrodymus, kai remiamasi įvairiais civiliniais sandoriais, mokesčių teisėje svarbu nustatyti mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumÄ , t. y. ar pajamos realiai buvo gautos ar negautos.

Tokios iÅ¡vados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumÄ daromos sistemiÅ¡kai ir kompleksiÅ¡kai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktÄ . Vien atskirų formalių įrodymų (paprasta raÅ¡ytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiÅ¡ka pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia.

Tokios pozicijos laikosi ir LVAT administracinėse bylose Nr. A17-301/2007, Nr. A438-201/2011, Nr. A438-953/2011.PareiÅ¡kėja nurodė, kad pajamų gavimo realumÄ patvirtina tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu pateikti paaiÅ¡kinimai, skirtingų fizinių asmenų vardu įforminti notariÅ¡kai nepatvirtinti dokumentai, t. y. neterminuotos paskolos raÅ¡ytinės sutartys tarp pareiÅ¡kėjos sutuoktinio ir P. M., B. B. dovanojimo sutartis, vekselis, kuriuo pareiÅ¡kėjos sutuoktinis įsipareigojo grÄ Å¾inti skolÄ J. K.

L., neterminuotos paskolos raÅ¡ytinės sutartys tarp pareiÅ¡kėjos ir S. T., vekseliai, kuriais pareiÅ¡kėja įsipareigojo grÄ Å¾inti skolÄ Steponui Č. R., todėl jie realiai ir pagrindžia gautas pajamas.Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais bei su pateiktais dokumentais apie realiai gautas pajamas, nes prievolė pagrįsti savo teiginius dėl gautų piniginių lėšų pobÅ«džio tenka bÅ«tent pareiÅ¡kėjai, ir tokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja MAÄ® 67 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo taisyklės. Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, kad ginčo pajamos buvo fiksuojamos kredito įstaigose, todėl pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis, įformindami ginčo paskolos/dovanojimo sutartis, prisiėmė visÄ rizikÄ dėl jiems tenkančios pajamų gavimo grynaisiais pinigais įrodinėjimo naÅ¡tos.

Ä®statymų leidėjas MAÄ® yra įtvirtinęs Å¡ias mokesčių mokėtojo pareigas – teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus (MAÄ® 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas); pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitÄ informacijÄ (MAÄ® 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas); pateikti paaiÅ¡kinimus apie pajamų gavimo Å¡altinius ir juos pagrįsti (MAÄ® 41 straipsnis).

Taigi, šios teisės normos aiškiai numato, kad mokesčių mokėtojas, atlikdamas mokestines teisines pasekmes galinčius sukelti veiksmus, turi būti protingas, atsakingas ir rūpestingas, privalo saugoti dokumentus, galinčius pagrįsti jo atliekamus veiksmus, be to, neginčijamai nustatytas 855 750 Lt piniginių lėšų skolinimo UAB „Vaidrena“ ir UAB ,,Valmanas“ (kurių vieninteliais akcininkais aktualiu laikotarpiu buvo pati pareiškėja ir jos sutuoktinis) faktas (LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-928/2011).Pareiškėjos ir jos sutuoktinio pateikti dokumentai, teismo vertinimu, laikytini formaliais įrodymais, realiai nepatvirtinantys įvykusių sandorių.

Svarbiomis Å¡ios bylos sprendimui teismas laiko nustatytas objektyvias faktines aplinkybes, kad asmenys, skolinę ar dovanoję pinigines lėšas, patys turėjo finansinių sunkumų (J. S., P. M., S. T., B. B., J. K. L.), taigi, jie negalėjo disponuoti tokiomis didelėmis piniginėmis lėšomis, kurias neva skolino pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui; asmenys apskritai neturėjo jokių dokumentų (J. K. L., P. M., S. T., S. Č. R.), kurie patvirtintų pinigų skolinimo faktÄ ir tai, kad pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu yra skolingi pinigines lėšas; pareiÅ¡kėja įstatymų nustatyta tvarka gautų piniginių lėšų (skolos ar dovanų), kaip ir pinigines lėšas suteikę asmenys, apskritai nedeklaravo.

Aplinkybė, kad keleto fizinių asmenų skolinamos pakankamai didelės pinigų sumos grynaisiais, neterminuotai, apskritai nemokant palÅ«kanų, paskolų grÄ Å¾inimÄ neužtikrinant nei įkeitimu, nei kitomis priemonėmis, nėra įprastinė (normali) gyvenimo praktika, kuri galėtų bÅ«ti paaiÅ¡kinama ekonomine logika, objektyviomis aplinkybėmis. Tai aiÅ¡kiai bei iÅ¡samiai iÅ¡dėstyta Komisijos, VMI, Inspekcijos ginčijamuose sprendimuose, kur mokesčių administratoriai bei Komisija iÅ¡analizavo visus pareiÅ¡kėjos nurodomus pajamų Å¡altinius.

Analizės metu, surinktų įrodymų pagrindu, ne visos pinigų sumos buvo pripažintos realiai pagrįstos, kaip gautos iÅ¡ nurodytų asmenų, paaiÅ¡kintos nepripažinimo aplinkybės. Tokiu bÅ«du teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Komisija neturėjo pagrindo nesiremti surinktais įrodymais ir padaryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ nei mokesčių administratorius. Teismas visus atliktus vertinimus pripažįsta tinkamais, nes prieÅ¡ingų duomenų administracinėje byloje nėra, jų nepateikė ir pareiÅ¡kėja.

Todėl visi įrodymai, kurie buvo surinkti mokesčių administratoriaus, yra visiÅ¡kai pakankami iÅ¡vadai dėl 357 775 Lt (abiejų sutuoktinių realiai negautos pajamos – 715 550 Lt) sumos realaus negavimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nurodytų asmenų atliekant sandorius.Teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjos deklaruotas tam tikras formalias su Å«kine komercine veikla susijusias aplinkybes, nes LVAT suformuotoje praktikoje yra konstatuota, jeigu tam tikras Å«kio subjektas (mokesčių mokėtojas) veikia nepelningai ir Å¡i situacija tęsiasi visÄ Å«kio subjekto veiklos laikÄ , o Å«kio subjekto dalyviai deklaruoja investuojantys į verslÄ gana ženklias pinigines lėšas, sudaro pagrįstas prielaidas abejoti Å«kio subjekto deklaruojamu veiklos rezultatų tikrumu (LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-409/2014).

Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, taip pat teismų praktikoje pripažintinÄ ir mokestiniuose teisiniuose santykiuose taikytinÄ protingumo principÄ , teismo vertinimu, situacija, kai mokesčių mokėtojas ilgÄ laikÄ Ä¯ savo veiklÄ tariamai investuoja skolintas, artimųjų giminaičių ir draugų skolintas lėšas (pagal surinktus duomenis tokių veiksmų realumas nėra grindžiamas abejonių nekeliančiais įrodymais), o verslas vystosi nuostolingai (Å¡ios aplinkybės verčia abejoti mokėtojo galimybėmis Å¡ias lėšas realiai grÄ Å¾inti) ir pats mokėtojas negali realiai pagrįsti savo galimybių tokias lėšas grÄ Å¾inti, argumentuodamas, kad bendrovių verslas vystosi toliau, yra plečiamas, teismui sudaro pagrindÄ sutikti su mokesčių administratoriaus pozicija dėl mokėtojo pateiktų pajamų Å¡altinių formalumo.Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, pagrindžiančius mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo neteisingumÄ .

Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė mokėti priskaičiuotus papildomus mokesčius. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčių mokėtojui siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimÄ , nepakanka apsiriboti įrodymais, paaiÅ¡kinimais, mokesčių mokėtojas turi pateikti tokius įrodymus, kurie paneigtų mokesčių administratorius padarytÄ iÅ¡vadÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja to nepadarė, paneigiančių įrodymų nepateikė, skunde pateikti skaičiavimai nepaneigia mokesčių administratoriaus iÅ¡vadų, todėl atmestinas pareiÅ¡kėjos skundo argumentas, kad mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčių bazę, nes nepagrįstai nepripažino 2008 m. sausio 1 d. turėtų piniginių lėšų ne banke, kurios nustatyta tvarka nurodytos 2005 m. gegužės 2 d. pateiktose Vienkartinėse gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijose, kur pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis deklaravo 390 000 Lt pinigines lėšas ne banke.Teismas konstatuoja, kad mokesčių surinkimas, kaip ne kartÄ yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei LVAT, yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti.

Nemokant mokesčių, vieÅ¡asis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesÄ Å¾iningai. Tokiu bÅ«du pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003-11-17 nutarimas, LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556 – 2255/11).

IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja piktnaudžiavo teise, siekdama gauti mokestinės naudos, pažeidė mokesčių įstatymus, dėl ko buvo padaryta didelė žala valstybei. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v.

Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tiek Inspekcija, tiek VMI, tiek Komisija iÅ¡samiai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiÅ¡kėjos reikalavimų tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, t. y. pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis ABTÄ® 84?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132?134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjos R. B. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                         ArÅ«nas Kaminskas