2023-04-19 Nr. AB-8456-3-61-3-02144-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1321-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02144-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ivetos Pelienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. (R. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. (R. G.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. (R. G.) su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – ir VAT, Tarnyba) direktoriaus 2022 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. PK E-414 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija R. G. neišdavimo ir jo atleidimo iš tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas), įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į VAT Objektų apsaugos valdybos P2 skyriaus viršininko pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. balandžio 19 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Įsakymo turinys neatitinka teisinio reglamentavimo reikalavimų ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl turi būti panaikintas.

2.2. Pareiškėjui baiginėjosi leidimo, suteikiančio jam teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, galiojimo terminas, todėl jis 2021 m spalio 18 d. užpildė klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija („Slaptai“ ir „Visiškai slaptai“) (toliau – ir Klausimynas). Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD), gavęs Klausimyną, 2021 m. spalio 26 d. pradėjo pakartotinį pareiškėjo patikrinimą, kurio metu, t. y. 2022 m. kovo 1 d., jis buvo apklaustas VSD pareigūno bei pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame išdėstė savo ryšius su Rusijos Federacijos asmenimis, nurodė dėl kokių priežasčių pildydamas Klausimyną nenurodė kai kurių Rusijos Federacijos asmenų, pažymėdamas, jog visi jo ryšiai yra žinomi VSD. Pareiškėjas, teikdamas rašytinį paaiškinimą, esant poreikiui, sutiko būti tikrinamas poligrafu. Pakartotinai sutikimą tikrintis poligrafu jis davė 2022 m. kovo 29 d. Pareiškėjo atžvilgiu VSD tyrimas poligrafu buvo atliktas 2022 m. kovo 29 d. 2022 m. balandžio 15 d. pareiškėjas buvo supažindintas su galutine tyrimo poligrafu išvada, kuri buvo neigiama (pareiškėjas sakė netiesą). Tą pačią dieną, nelaukdami, ar pareiškėjas pasinaudos jam Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo (toliau – ir Poligrafo naudojimo įstatymas) 9 straipsnio 2 dalimi suteikiama teise prašyti atlikti pakartotinį tyrimą, ar ne, t. y. 2022 m. balandžio 15 d. VSD pateikė Tarnybai asmens patikrinimo išvadą Nr. 18-3396 (toliau – ir Išvada), kuria pasiūlė Tarnybai neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. VAT buvo sušauktas Specialiosios ekspertų komisijos posėdis, kuriame, nedalyvaujant pareiškėjui, buvo nuspręsta siūlyti pareiškėjui neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

2.3. VAT, priimdamas Įsakymą, iš esmės vadovavosi Išvada bei VAT Specialiosios ekspertų komisijos 2022 m. balandžio 15 d. posėdžio protokole Nr. KP-46 suformuluotu siūlymu, tačiau jokių faktinių aplinkybių, kurios būtų leidusios abejoti pareiškėjo patikimumu (netinkamumu) darbui su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, pati VAT nenustatė. Tarnybos direktorius, priimdamas Įsakymą, nenurodė jame motyvų, nors tai privalėjo padaryti pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 6 punktą.

2.4. Nors pareiškėjas pokalbio su VSD pareigūnu metu, taip pat ir teikdamas VSD rašytinį 2022 m. kovo 1 d. paaiškinimą buvo nurodęs, kad apie ryšius su buvusiais ir (ar) esamais Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje darbuotojais yra pateikęs VSD, ši faktinė aplinkybė patikrinimo metu buvo ignoruojama. Pareiškėjo slapto bendradarbiavimo su VSD faktas nėra pareiškėjo „subjektyvi nuomonė“, ir pats bendradarbiavimas su VSD pareigūnais nepasireiškė tik saugumo instruktažo išklausymu, (kaip kad teigia VSD savo atsiliepime), o yra reali, tikrovėje egzistavusi faktinė aplinkybė.

2.5. Nors Išvadoje teigiama, kad socialiniame tinkle „Facebook“ viešai skelbiamas R. G. nuotraukas komentuoja ir buvęs Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini), o R. G. šiame socialiniame tinkle yra jo draugų sąraše, tačiau pats komentavimo faktas nesukelia jokių neigiamų pasekmių, nesudaro pagrindo manyti, kad pareiškėjas ir Z. L. palaiko asmeninius ryšius. Pareiškėjo žiniomis, Z. L. socialiniame tinkle Facebook jo nuotraukas pakomentavo tik 2013 m. gruodžio 17 d., 2013 m. rugpjūčio 11 d.; 2014 m. gegužės 13 d. bei 2016 m. liepos 22 d., o pastaruosius paskutinius penkerius metus pareiškėjas jokių ryšių su Z. L. nepalaikė. Komentarų tekstas nesudaro prielaidų manyti, kad pareiškėjas artimai bendrauja su Z. L. Taip pat pareiškėjui neaišku, kaip buvimas „Facebook“ draugų sąraše ir neutralių nuotraukų komentavimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su grėsme nacionaliniam saugumui ir (ar) padidinta rizika (realia grėsme) įslaptintos informacijos saugumui. VAT ir VSD nepateikė konkrečių įrodymų, kurie leistų teigti, kad dėl pareiškėjo asmeninių savybių galėtų kilti reali grėsmė įslaptintos informacijos saugumui, be to, tokia informacija nėra pateikta ir Išvadoje.

2.6. Prie pareiškėjo socialiniame tinkle „Facebook“ skelbiamų duomenų ir susirašinėjimo, kuris vyksta pareiškėjo „Facebook“ draugų profilyje, nėra viešai prieinama informacija, todėl įsiterpimas į tokį asmenų bendravimą laikytinas asmens privataus gyvenimo pažeidimu. Prie pareiškėjo socialinio tinklo „Facebook“ duomenų prieigą gali turėti tik tie asmenys, kurie yra pareiškėjo „Facebook“ draugų sąraše, VSD tokios prieigos neturėjo, todėl informaciją apie pareiškėjo ir (ar) jo „Facebook“ draugų susirašinėjimą rinko pažeidžiant įstatymų reikalavimus.

2.7. Pakartotinio tikrinimo metu pareiškėjo atžvilgiu VSD 2022 m. kovo 29 d. atliko tyrimą poligrafu. Pareiškėjas su galutine tyrimo poligrafu išvada buvo supažindintas 2022 m. balandžio 15 d. Nors vadovaujantis Poligrafo naudojimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi pareiškėjui turi būti suteikiama reali, o ne tik deklaruojama, teisė kreiptis į kitą tyrimo subjektą, prašant atlikti pakartotinį tyrimą per vieną mėnesį po jo susipažindinimo su galutine tyrimo poligrafu išvada, tačiau šią teisę atsakovai (t. y., VSD ir VAT) nesudarė galimybės pasinaudoti. Tą pačią dieną, t. y. 2022 m. balandžio 15 d., atsakovas VSD pateikė atsakovui VAT Išvadą, o VAT tą pačią dieną, t. y. 2022 m. balandžio 15 d., nedelsiant sušaukė Specialiosios ekspertų komisijos posėdį, kuriame, nedalyvaujant pareiškėjui, buvo nuspręsta siūlyti neišduoti jam leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. 2022 m. balandžio 19 d. VAT direktorius priėmė Įsakymą ir pareiškėjas tą pačią dieną (t. y., 2022 m. balandžio 19 d.) buvo atleistas iš tarnybos. Nuo 2022 m. balandžio 19 d. atleidus pareiškėją iš tarnybos, pareiškėjui prašyti kito tyrimo poligrafu subjekto atlikti pakartotinį tyrimą neteko prasmės, kadangi pareiškėjas įgijo teisę skųsti galutinį sprendimą (Įsakymą).

2.8. Pareiškėjo dalyvavimas UAB „Konfira“ veikloje jokiais priežastiniais ryšiais nėra susijęs su padidinta rizika (realia grėsme) įslaptintos informacijos saugumui. Išvada dėl pareiškėjo dalyvavimo UAB „Konfira“ veikloje nėra pagrįsta nei teisės normomis, nei faktinėmis aplinkybėmis ir turėtų būti laikoma spekuliatyvia bei sąmoningai klaidinančia. Tyrimo metu netirta aplinkybė, kad pareiškėjas UAB „Konfira“ direktoriumi buvo įdarbintas nuo 2020 m. kovo 14 d., kai nebuvo draudimo dirbti pagal darbo sutartį juridiniuose asmenyse. Taip pat nėra nurodyta ir netirta aplinkybė, kad pareiškėjas, nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymui, kuriame buvo įtvirtintas draudimas dirbti privačiuose ar viešuosiuose juridiniuose asmenyse pagal darbo sutartį, nutraukė darbo sutartį su UAB „Konfira“ nuo 2020 m. gruodžio 31 d. Todėl pareiškėjas nuo to momento turi būti laikomas, visų pirma, įstatyminiu juridinio asmens atstovu, kuris savo įgaliojimus yra įgijęs Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir juridinių asmenų veiklos įstatymuose numatytų sąlygų pagrindu, o ne darbo sutarties pagrindu, o tik po to, galėtų būti vadinamas vadovu, kuriam nėra mokamas darbo užmokestis ir su kuriuo nėra sudaryta darbo sutartis. Tyrimo metu nebuvo nustatytos ir tirtos aplinkybės, kad nuo 2022 m. sausio 21 d. UAB „Konfira“ dirba komercijos direktorius, kurio pagrindinės funkcijos yra vykdyti įmonės komercinę veiklą. Apie tai, kad pareiškėjas yra UAB „Kofira“ akcininkas, vienasmenis juridinio asmens atstovas, jis yra nurodęs privačių interesų deklaracijoje ir šio fakto niekada neslėpė.

2.9. Įsakymas yra neteisėtas, nes atsakovas nevertino ir nesudarė pareiškėjui galimybės būti perkeltam į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas, kurių ėjimui nėra reikalaujama turėti leidimo, suteikiančio teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Atsisakius pareiškėjui suteikti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Tarnyba turėjo apsvarstyti galimybę dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikimo ir atitinkamai siūlyti pareiškėjui laisvas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas, kurių ėjimui pakanka turėti suteiktą teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Tarnyba, nesiūlydamas pareiškėjui užimti pareigų, kurių ėjimui pakanka turėti suteiktą teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pažeidė VAĮ 60 straipsnio 10 punkto nuostatas.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. Įsakymas pagrįstas objektyviai nustatytais duomenimis ir teisės normomis, todėl yra teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti. Pareiškėjo leidimo išdavimo procedūra buvo vykdoma laikantis VTPĮ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820 patvirtinto Tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) reikalavimų. Patikrinimas atliktas išsamiai, visapusiškai buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Nustačius, kad pareiškėjas neatitinka VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 ir 20 punktuose nustatytų sąlygų, egzistavo objektyvi aplinkybė, nustatyta VTPĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte, sudaranti pagrindą pareiškėjui neišduoti leidimo. Pareiškėjas Klausimyne nenurodė savo ryšių su Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini). Taip pat pokalbio su VSD metu atskleidė ne visus savo ryšius su Rusijos Federacijos piliečiais.

4.2. Patikrinimo proceso metu (peržiūrint VSD turimus duomenis) VSD nustatė, kad yra informacijos, rodančios, jog pareiškėjas palaiko ryšius su buvusiais ir (ar) esamais Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini). Išvadoje konstatuota, kad visi pareiškėjo tikrinimo metu (pokalbio metu) nurodyti ryšiai su Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) yra asmeninio pobūdžio, nesusiję su jo tiesioginėmis pareigomis, t. y. būtinybės šiuos ryšius palaikyti nelėmė jo einamos pareigos Tarnyboje. Pareiškėjas neatliko pareigos sąžiningai pateikti valstybės institucijai, įgaliotai atlikti tikrinimą dėl jo teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, visos būtinos informacijos apie savo ryšius su kitais asmenimis, su kuriais bendravimas gali turėti įtakos jam patikėtos įslaptintos informacijos apsaugai. Šios pareigos nevykdymas gali būti pagrindas abejoti asmens sąžiningumu, atsakingumu ir patikimumu. Nesąžiningas informacijos pateikimas (ar reikšmingos informacijos nepateikimas) taip pat gali lemti tai, kad tikrinamajam būtų išduotas leidimas, neįvertinus visų rizikų (neturint informacijos apie jas), ir tokiu atveju su įslaptinta informacija galėtų susipažinti asmuo, kuris nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, ir taip kiltų grėsmė įslaptintos informacijos saugumui. Atsižvelgiant į tai, kad tikrinimo metu iškilo abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo, atsakant į klausimus apie jo ryšius su asmenimis, priklausančiais priešiškos valstybės – Rusijos Federacijos diplomatiniam korpusui, 2022 d. kovo 29 d. VSD atliko tyrimą poligrafu, kurio išvada buvo neigiama (tiriamasis sakė netiesą). Tiriamasis tyrimo poligrafu metu sakė netiesą, atsakydamas į klausimus apie ryšius su Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodyta, kad gauta neigiama tyrimo poligrafu išvada vertinama nustatytų aplinkybių kontekste kaip papildoma informacija, neigiamai apibūdinanti tiriamąjį asmenį ir jo aplinką.

4.3. Pareiškėjo teiginys, kad VAT ir VSD greitas, koordinuotas veiksmų atlikimas neva užkirto pareiškėjui kelią pasinaudoti Poligrafo naudojimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise kreiptis į kitą tyrimo subjektą, prašant atlikti pakartotinį tyrimą per vieną mėnesį po jo susipažinimo su galutine tyrimo poligrafu išvada, yra nepagrįstas. Išvados ir Įsakymo priėmimas neatėmė iš pareiškėjo teisės kreiptis į kitą tyrimo subjektą, prašant atlikti pakartotinį tyrimą. Šia teise pareiškėjas nepasinaudojo dėl savo paties aplaidumo ir nerūpestingumo.

4.4. Tarnyba privalėjo veikti operatyviai, kadangi pareiškėjo leidimas galiojo iki 2022 m. balandžio 17 d., todėl jis negalėjo leisti susidaryti situacijai, kad VAT OAV P2 skyriaus viršininko pareigas eitų asmuo, neturintis leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

4.5. Tikrinimo metu taip pat nustatyta, kad nuo 2020 m. vasario 18 d. pareiškėjas yra vienintelis UAB „Konfira“ akcininkas (naudos gavėjas) ir vadovas. Pokalbio su VSD pareigūnu metu pareiškėjas pripažino, kad yra įmonės savininkas, tačiau teigė, kad darbo sutarties su įmone neturi ir darbo užmokesčio negauna. VSD vertino, kad pareiškėjas, kaip vienintelis įmonės akcininkas (įmonės savininkas), siekdamas nuslėpti savo dalyvavimą UAB „Konfira“ veikloje (vadovavimą jai), nesudarė darbo sutarties su įmonės vadovu (šiuo atveju, su savimi) dėl Vadovybės apsaugos įstatymo Tarnybos pareigūnams taikomų ribojimų, nepaisydamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) nuostatų. VSD Išvadoje konstatavo, kad šie duomenys papildomai patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą ir neatsakingumą. Taip pat kritiškai turėtų būti vertintina pareiškėjo teismui su skundu pateikta 2022 m. sausio 19 d. Darbo sutartis Nr. 22/02, kuria pareiškėjas M. G. priėmė dirbti UAB „Konfira“ komercijos vadove, t. y. vykdyti įmonės vadovo funkcijas, kadangi šis dokumentas atsirado VSD atliekant patikrinimą, tokiu būdu pareiškėjas galbūt siekė išvengti neigiamų pasekmių.

4.6. Tikrinimo metu nustatytas informacijos nepateikimas (Klausimyno pildymo metu), ne visos informacijos nurodymas pokalbio metu, nustatyta veikla UAB „Konfira“ veikloje rodo asmens savybes – nesąžiningumą, nepatikimumą ir neatsakingumą, o tai sudaro pakankamą pagrindą teigti, jog patikrinimo metu nustatyta aplinkybė, nurodyta VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte, t. y., tikrinimo metu nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Tokia per objektyvius tikrinamo asmens poelgius pasireiškusi asmens savybė kaip nesąžiningumas lemia nepasitikėjimą asmeniu ir sudaro pagrindą abejoti, kad tikrinamasis atsakingai elgsis su įslaptinta informacija ir tinkamai bei sąžiningai vykdys teisės aktuose nustatytas asmens, kuriam yra išduotas leidimas, pareigas.

4.7. Tarnyba neturi pagrindo abejoti Išvados objektyvumu ir pagrįstumu. Nagrinėjamu atveju VSD patikrinimą atlikto išsamiai, visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, išsamiai įvertino pareiškėjo asmens savybes. Pareiškėjas nepateikė jokių prejudicinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, kurių VSD nebūtų įvertinęs patikrinimo metu, ar argumentų, kad VSD pažeidė teisės aktų, kuriais remiantis atliekamas patikrinimas, reikalavimus, kad priėmė jo atžvilgiu abstrakčią išvadą. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių VSD padarytas išvadas. Vien tik pareiškėjo subjektyvus suvokimas, kuris yra pagrįstas asmeniniais pojūčiais, nėra pakankamas pagrindas suabejoti VSD padaryto patikrinimo rezultatų objektyvumu ir jų pagrįstumu.

4.8. Nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Tarnybos priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo 2022 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5.1. Pareiškėjo pozicija ir argumentai, esą jis neprivalėjo nurodyti palaikomų asmeninių ryšių pakartotinio patikrinimo metu, nes apie juos anksčiau yra informavęs VSD, tėra jo subjektyvi nuomonė. Priešingai nei teigė pareiškėjas, VSD neneigė buvusio pareiškėjo bendradarbiavimo su VSD, pareiškėjui teikiant VSD informaciją (pareiškėjo disponuota dėl turimų kontaktų ir palaikomų asmeninių ryšių), kuri buvo reikšminga VSD funkcijoms atlikti. Pareiškėjas su VSD bendradarbiavo tam tikrą laikotarpį, teikdamas VSD funkcijoms reikšmingą informaciją, tačiau VSD neformavo pareiškėjui užduočių kurti naujų asmeninių pažinčių, neinicijavo, ir (ar) neskatino jų. Bendradarbiavimo faktas su VSD nėra ir negali būti vertinamas kaip lojalumo ir (ar) patikimumo patvirtinimas. Pareiškėjas bendradarbiavimo laikotarpiu buvo vienas iš informacijos šaltinių, tačiau tai neįrodo jo patikimumo, galinčio paneigti patikrinimo metu nustatytas asmens savybes, nurodytas VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte. Pareiškėjo pozicija, esą padarytos išvados dėl jo asmens savybių, patenkančių į VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktą, yra atmestina, nes patikrinimo metu pareiškėjo savybės nebuvo tirtos taikant moksliškai pagrįstas, validžias metodikas (asmenybės testus), negali būti laikytina kaip patvirtinanti patikrinimo metu padarytų išvadų (VSD Išvados) tariamą nepagrįstumą. Patikrinimo procedūrą reglamentuojantys teisės aktai nenumato nei pareigos, nei teisės tikrinimą atliekančioms institucijoms tokio pobūdžio testus atlikti ir (ar) jais naudotis, t. y. tokių testų atlikimas nėra validi patikrinimo procedūros dalis. Tikrinimo asmens patikimumas yra vertinamas pagal VTPĮ 17 straipsnyje numatytus kriterijus ir laikantis Tvarkos apraše nustatytos tvarkos.

5.2. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad VSD informaciją, susijusią su pareiškėjo ir (ar) jo „Facebook“ draugų susirašinėjimu, nuotraukų komentavimu, rinko pažeidžiant įstatymų reikalavimus.“. VSD patikrinimo metu laikėsi VTPĮ 18 straipsnyje numatytų reikalavimų ir pareiškėjo atžvilgiu patikrinimo tikslu neatliko jokių teismo sankcionuotinų veiksmų, susipažino tik su viešai prieinama informacija, „neįsiskverbdamas“ į privačius susirašinėjimus. Pareiškėjo abstraktaus pobūdžio teiginiai, kad tokio pobūdžio susirašinėjimai ir nuotraukų komentavimai paprastai būna prieinami tik socialinio tinklo vartotojo draugų ratui (draugų sąraše esantiems asmenims, jų profiliams), niekaip neįrodo pareiškėjo metamų kaltinimų, esą konkrečiu atveju VSD surinko informaciją, pažeisdamas įstatymus, pagrįstumo. Kiekvienas socialinio tinklo vartotojas pats savarankiškai pasirenka savo profilio ir (ar) talpinamos informacijos saugumo / privatumo lygį (galimybę elektroninėje erdvėje viešai surasti jo profilį socialiniame tinkle, jame talpinamas nuotraukas, jų komentarus ir susirašinėjimą juose), atitinkamai, teiginys, kad viešai prieinamos informacijos, kuriai asmuo, tikėtina, nebuvo nustatęs griežtesnių saugumo / privatumo apribojimų, „aptikimas“ elektroninėje erdvėje reiškia to asmens privataus gyvenimo pažeidimą, tėra pareiškėjo subjektyvi situacijos interpretacija.

5.3. Pareiškėjo dėstomi teiginiai bei rėmimasis administracinių teismų praktika dėl realių sąlygų apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimus nesudarymo (dėl tyrimo poligrafu), piktnaudžiavimo valdžia, gero viešojo administravimo principų, šiuo atveju nėra aktualūs ir tinkami patvirtinti VSD nesąžiningumą ir (ar) vykdytą suvaržymą pareiškėjui pasinaudoti Poligrafo naudojimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta teise. Pareiškėjas nenurodė VSD atliktų veiksmų (kaip pavyzdžiui, neinformavimas apie Poligrafo naudojimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę), kurie būtų objektyviai ir realiai sutrukdę pareiškėjui įgyvendinti savo teisę kreiptis į kitą tyrimo subjektą dėl pakartotinio tyrimo poligrafu atlikimo.

5.4. VSD neperėmė iš VAT tarnybinių patikrinimų atlikimo funkcijos, o surinktą informaciją dėl pareiškėjo veiklos UAB „Konfira“ vertino pagal VTPĮ nuostatas atliekamo patikrinimo kontekste. VSD patikrinimo metu surinkta informacija sukėlė pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo veiklos UAB „Konfira“ suderinamumo su jam, kaip VAT pareigūnui taikytais apribojimais (pastarųjų abejonių pareiškėjas objektyviai nepaneigė), ir tai rodo atitinkamas pareiškėjo savybes, nesuderinamas su savybėmis asmens, kuris galėtų būti vertinamas kaip sąžiningas ir patikimas VTPĮ prasme.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki 2022 m. balandžio 19 d. ėjo VAT Objektų apsaugos valdybos P2 skyriaus viršininko pareigas. 2012 m. balandžio 27 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Šis leidimo galiojo iki 2022 m. balandžio 17 d. 2021 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjui el. paštu buvo išsiųstas informacinio pobūdžio pranešimas, kuriuo jis buvo informuotas apie tikrinimą bei apie pareigą www.epis.lt svetainėje užpildyti klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. 2021 m. spalio 18 d. pareiškėjas užpildytą klausimyną pateikė VSD. 2022 m. kovo 24 d. VSD sprendimu pareiškėjui buvo paskirtas tyrimas poligrafu. 2022 d. kovo 29 d. VSD atliko pareiškėjui tyrimą poligrafu. Gauta galutinė tyrimo poligrafu išvada buvo neigiama (tiriamasis sakė netiesą). Su 2022 m. balandžio 7 d. pranešimu dėl galutinės tyrimo poligrafu išvados pareiškėjas buvo supažindintas 2022 m. balandžio 15 d. 2022 m. balandžio 15 d. VSD pateikė Asmens patikrinimo išvadą Nr. 18-3396 su siūlymu neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kadangi pareiškėjas neatitinka sąlygos, nurodytos VTPĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nes tikrinant kandidatūrą buvo nustatytos VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 ir 20 punktuose įtvirtintos aplinkybės. VAT Specialioji ekspertų komisija, atsižvelgdama į Išvadą, VAT direktoriui pasiūlė neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (Tarnybos specialiosios ekspertų komisijos 2022 m. balandžio 15 d. posėdžio protokolas Nr. KP-46). VAT direktorius 2022 m. balandžio 19 d. priėmė ginčijamą Įsakymą.

8. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas iki atleidimo ėjo VAT Objektų apsaugos valdybos P2 skyriaus viršininko pareigas. Pagal VAT Objektų apsaugos valdybos P2 skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-219, 26 punktą, VAT Objektų apsaugos valdybos P2 skyriaus viršininkas turi atitikti teisės aktuose nustatytus, reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. VSD tikrinimo metu iškilo abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo, atsakant į klausimus apie jo ryšius su asmenimis, priklausančiais priešiškos valstybės – Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini), todėl 2022 d. kovo 29 d. VSD atliko pareiškėjui tyrimą poligrafu. Gauta galutinė tyrimo poligrafu išvada buvo neigiama (tiriamasis sakė netiesą).

9. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo neigiama tyrimo poligrafu išvada, kaip numatyta Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnyje, papildomai patvirtino tikrinimo metu surinktą informaciją, rodančią VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 bei 20 punktuose numatytų aplinkybių buvimą. Poligrafo naudojimo 10 straipsnyje aiškiai numatyta, kad esant neigiamai poligrafo išvadai, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, jam leidimas neišduodamas arba turėtas panaikinamas.

10. Išanalizavęs teismų praktiką ir bylos medžiagą, teismas sprendė, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai konstatuota, jog nustatytos aplinkybės nustatytos VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 ir 20 punktuose ir pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo patikimumo bei galimybės jam patikėti įslaptintą informaciją. Ginčo atveju pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, paneigiančių tyrimo metu nustatytas aplinkybes, lemiančias VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 ir 20 punktuose numatytų pagrindų egzistavimą, nepagrindė, kad jo elgesys ir asmeninės savybės buvo netinkamai įvertinti, nepagrindė, kad tikrinimas buvo atliktas pažeidžiant pagrindines procedūras, o tik deklaratyviai teigė, kad tikrinimo institucijai – VSD, jis negalėjo atskleisti bendradarbiavimo faktų su Rusijos Federacijos piliečiais su kuriais bendradarbiauti jį skatino ta pati VSD. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjui jau ne vienerius metus nebuvo poreikio bendradarbiauti su Klausimyne nenurodytais asmenimis. Be to, pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad Išvadoje nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nenorėjo tikrinančiam subjektui – VSD neatskleisti visų Rusijos Federacijos asmenų su kuriais pareiškėjas palaikė ryšius per 10 m., nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus, turėjo pagrindo nebūti atviras, slėpti bei ne iš karto atskleisti tam tikrą informaciją, informaciją pateikti tik po to, kai pareigūnai pateikia ją patvirtinančius įrodymus.

11. Teismo vertinimu, pareiškėjas neatliko pareigos sąžiningai pateikti valstybės institucijai, įgaliotai atlikti tikrinimą dėl jo teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, visos būtinos informacijos apie savo ryšius su kitais asmenimis, su kuriais bendravimas gali turėti įtakos jam patikėtos įslaptintos informacijos apsaugai. Šios pareigos nevykdymas gali būti pagrindas abejoti asmens sąžiningumu, atsakingumu ir patikimumu. Nesąžiningas informacijos pateikimas (ar reikšmingos informacijos nepateikimas) taip pat gali lemti tai, kad tikrinamajam būtų išduotas leidimas, neįvertinus visų rizikų (neturint informacijos apie jas), ir tokiu atveju su įslaptinta informacija galėtų susipažinti asmuo, kuris nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, ir taip kiltų grėsmė įslaptintos informacijos saugumui.

12. Su 2022 m. balandžio 7 d. pranešimu dėl galutinės tyrimo poligrafu neigiamos išvados pareiškėjas buvo supažindintas 2022 m. balandžio 15 d., tačiau pranešime nėra jokių pastabų, kad pareiškėjas su šia išvada nesutinka. Pareiškėjas taip pat nepasinaudojo teise nuginčyti tyrimo poligrafu išvados. Pareiškėjo teigimu, VAT ir VSD greitas, koordinuotas veiksmų atlikimas užkirto pareiškėjui kelią pasinaudoti Poligrafo naudojimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise kreiptis į kitą tyrimo subjektą, prašant atlikti pakartotinį tyrimą per vieną mėnesį po jo susipažinimo su galutine tyrimo poligrafu išvada. Tačiau pareiškėjas net nebandė kreiptis į kitą tyrimo subjektą prašant atlikti pakartotinį tyrimą, todėl jo samprotavimus, kad jis nebegalėjo kreiptis teismas vertino kritiškai ir laikė juos pareiškėjo gynybine pozicija. Tarnyba privalėjo veikti operatyviai, kadangi pareiškėjo Leidimas galiojo iki 2022 m. balandžio 17 d., todėl VAT negalėjo leisti susidaryti situacijai, kad VAT OAV P2 skyriaus viršininko pareigas eitų asmuo, neturintis leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vadovybės apsaugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcija (pareigūnams draudžiama dirbti privačiuose ar viešuosiuose juridiniuose asmenyse pagal darbo sutartį) įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d. Pareiškėjas nuo 2020 m. vasario 18 d. yra vienintelis UAB „Konfira“ akcininkas bei vadovas ir tik siekdamas nuslėpti savo dalyvavimą UAB „Konfira“ veikloje (vadovavimą jai), nesudarė darbo sutarties su įmonės vadovu (šiuo atveju, su savimi) dėl Vadovybės apsaugos įstatymo VAT pareigūnams taikomų ribojimų, nepaisydamas Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų. Pareiškėjas savo sutuoktinę M. G. priėmė dirbti UAB „Konfira“ komercijos vadove - vykdyti įmonės vadovo funkcijas, tik tuo metu, kai VSD atlikinėjo pareiškėjo patikrinimą (iki to laiko minėta bendrovė gaudavo grynąjį pelną bei mokėjo mokesčius, nors nei vienas darbuotojas (vadovas) oficialiai nedirbo). Priešingai nei teigė pareiškėjas, teisės aktai nenumato teisės nesudaryti darbo sutarties su juridinio asmens atstovu, jeigu jis negauna jokio atlygio.

14. Pareiškėjas nurodė, kad VAT neperkėlė jo į kitas lygiavertes pareigas. Teismas pažymėjo, jog visoms VAT esančioms pareigybėms, kurias užima valstybės pareigūnai, reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar turėti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. VAT nurodė, jog pareiškėjo atleidimo dieną nebuvo jo kvalifikaciją atitinkančių laisvų pareigybių, kurias eiti nėra reikalavimo turėti leidimą, suteikiantį teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir (ar) „Konfidencialiai“ ar turėti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, todėl, teismo vertinimu, VAT negalėjo perkelti pareiškėjo į kitas pareigas. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat nurodė, jog jam nėra žinoma, kad VAT ginčui aktualiu metu būtų laisvos lygiavertės pareigos, kurioms nereikėtų leidimo.

15. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nurodydamas, kad teismui kilo abejonių dėl šioje byloje taikomų ir minėtų teisės aktų atitikties Konstitucijai.

III. 16. Pareiškėjas R. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes bylos aplinkybės yra susijusios su jo slapto bendradarbiavimo su VSD faktu bei jo teiktos informacijos VSD turiniu.

17. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Vienas pagrindinių pareiškėjo argumentų, dėl ko jo atleidimas yra neteisėtas, yra tai, jog Įsakymas neatitinka administraciniam sprendimui (individualiam administraciniam aktui) keliamų reikalavimų, kadangi jame nenurodyti motyvai, Įsakymas buvo priimtas už akių, nesuteikiant pareiškėjui teisės apsiginti. Nagrinėjamu atveju Išvada negali būti laikoma Įsakymo sudedamąja dalimi, nes Įsakymą ir Išvadą surašė skirtingi subjektai, kurių nesieja tarpusavio pavaldumas ir (ar) atsakomybė, taip pat administracinėje byloje skiriasi VAT ir VSD procesinis statusas, Išvada yra rekomendacinio pobūdžio VAT, kuri ir priima galutinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl motyvų Įsakyme nebuvimo ir tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

17.2. Teismo išvada, kad jis nuslėpė savo ryšius nuo VSD, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Be to, teismas nenurodė, kokius ryšius (su kokiais asmenimis) nuslėpė pareiškėjas. Visa informacija VSD buvo žinoma dar nuo tada, kai pareiškėjas VSD prašymu (2001 m.) užmezgė ryšius su Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini). Todėl kaltinti pareiškėją, nenurodžius VSD ryšių su Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini), yra nesąžininga.

17.3. VSD iš socialinio tinklo „Facebook“ informaciją gavo neteisėtai. Pareiškėjo vertinimu, prieiga prie jo socialiniame tinkle „Facebook“ skelbiamų duomenų ir susirašinėjimo, kuris vyksta jo draugų profilyje, nėra viešai prieinama informacija, o įsiterpimas į tokį asmenų bendravimą laikytinas asmens privataus gyvenimo pažeidimu (suvaržymu). VTPĮ 18 straipsnis nesuteikia teisės patikrinimą atliekančiai institucijai taikyti teismo sankcionuojamus veiksmus, naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, išskyrus apklausą ir duomenų, esančių kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje, peržiūrą (VTPĮ 18 str. 3 d.).

17.4. Teismas praktiškai nenagrinėjo klausimo, kodėl pareiškėjas negalėjo pasinaudoti teise skųsti galutinę tyrimo Išvadą. Po pareiškėjo atleidimo galutinė tyrimo poligrafu išvada tapo tik tarpiniu dokumentu, suteikusiu galimybę VAT direktoriui atleisti pareiškėją iš tarnybos. Neigiamus padarinius pareiškėjui sukėlė jo atleidimas, dėl kurio jis kreipėsi į teismą. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad VSD ir VAT, sąmoningai skubėdami priimti sprendimus pareiškėjo atžvilgiu, faktiškai užkirto jam galimybę užginčyti jam nepalankią tyrimo poligrafu išvadą ir pažeidė jo teisę kreiptis į kitą tyrimo subjektą, prašant atlikti pakartotinį tyrimą per vieną mėnesį nuo supažindinimo su galutine tyrimo poligrafu išvada.

17.5. Pareiškėjas buvo pateikęs teismui prašymą „Dėl Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 (redakcija nuo 2016 m. gegužės 19 d. Nr. XII-2377, paskelbta TAR, 2016 m. birželio 2 d., Nr. 14737) 10 straipsnio atitikimo konstituciniam teisinės valstybės principui“. Viena vertus, pagal Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnį tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinantis tiriamą asmenį ir jo aplinką, kita vertus, ši nuostata yra privaloma priimant sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

17.6. Pagal DK 101 straipsnio 1 dalį su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, darbo sutartis privalo būti sudaryta tik tuo atveju, jei jis dirba atlygintinai, todėl teismo išvada, jog teisės aktai nenumato teisės nesudaryti darbo sutarties su juridinio asmens atstovu, jeigu jis negauna jokio atlygio, yra nepagrįsta. Savo ryšius su UAB „Konfira“ pareiškėjas buvo deklaravęs 2020 m. liepos 28 d. privačių interesų deklaracijoje. Iki 2020 m. birželio 30 d. galiojusio Vadovybės apsaugos įstatymo redakcija nenumatė draudimo VAT pareigūnams dirbti privatiems ar viešiesiems juridiniams asmenims pagal darbo sutartį, o pareiškėjas UAB „Konfira“ direktoriumi buvo įdarbintas nuo 2020 m. kovo 14 d., todėl, vadovaujantis lex retro non agit (liet. Įstatymas atgal negalioja) principu, jam neturėjo būti taikomas minėtas draudimas. Be to, pareiškėjas buvo gavęs darbdavio leidimą neatlygintinai dirbti privačiam juridiniam asmeniui. Jis per pusę metų nuo leidimo gavimo pareiškėjas turėjo sutvarkyti vadovavimo UAB „Konfira“ klausimus ir nutraukti darbinius santykius. VSD, Išvados priėmimo metu, apie šią aplinkybę nežinojo.

18. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas atsiliepime nurodo:

19.1. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jei atitinkamas administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Šie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai aktualūs visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar viešojo administravimo subjektą, priėmusį tarpinį procedūrinį dokumentą, ir galutinį dokumentą priėmusį subjektą sieja ar ne tam tikri priklausomybiniai ryšiai (pavaldumas, atskaitingumas).

19.2. Įsakymas iš esmės atitinka VAĮ nustatytus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus. Įsakyme yra nurodyti teisiniai pagrindai, Įsakymas priimtas vadovaujantis Išvada, todėl jame yra nuoroda į šią Išvadą. Iš Įsakymo turinio matyti, kad Išvada yra sudėtinė Įsakymo dalis ir kad Įsakymą pagrindžiantys motyvai yra išdėstyti Išvadoje. Išvadoje nurodytos konkrečios Išvadą lėmusios aplinkybės ir motyvai. Tai, kad pareiškėjas suvokė (suprato) Tarnybos priimto Įsakymo faktinius ir teisinius pagrindus, priėmimo motyvus, įrodo ir tai, jog jis tinkamai ir laiku realizavo savo teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, ginčui persikėlus į teismą iš pareiškėjo nebuvo atimta galimybė suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Nors pareiškėjas teigia, kad Išvada yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau VTPĮ nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad Tarnyba, priimdama Įsakymą, negalėjo neatsižvelgti į Išvadoje nustatytas aplinkybes. Priešingu atveju Tarnyba pažeistų VTPĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Be to, teisės aktuose nėra numatyta, kad sprendimai dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (ne)išdavimo priimami dalyvaujant asmeniui, kuriuo atžvilgiu buvo atliekamas patikrinimas.

19.3. Tikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas, pildydamas Klausimyną, nenurodė asmeninių ryšių su asmenimis, dirbančiais ne (duomenys neskelbtini). Taip pat pokalbio su VSD metu atskleidė ne visus savo ryšius su Rusijos Federacijos piliečiais. Pažymėtina, kad Klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pildymo taisyklės (Tvarkos aprašo 4 priedas) nenumato išimčių, kada tam tikra informacija klausimyne gali būti nenurodoma. Tai, kad pareiškėjas tam tikru laikotarpiu bendradarbiavo su VSD teikiant jam informaciją, neatleidžia jo nuo pareigos deklaruoti / nurodyti palaikomus asmeninius ryšius pakartotinio patikrinimo metu. Be to, pasibaigus bendradarbiavimui su VSD, pareiškėjui jau ne vienerius metus nebuvo poreikio bendradarbiauti su Klausimyne nenurodytais asmenimis. Nepaisant to, jis toliau palaikė ryšius su Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini), sukūrė naujus ryšius, nors VSD neformavo pareiškėjui užduočių kurti naujų asmeninių pažinčių, neinicijavo ir (ar) neskatino.

19.4. VTPĮ 18 straipsnio 3 dalis numato, kad asmens tikrinimo metu negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės, išskyrus apklausą ir duomenų, esančių kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje, peržiūrą. Taigi minėtas įstatymas tikrinančiai institucijai (nagrinėjamu atveju VSD) suteikia galimybę (teisę) naudoti įvairius informacijos rinkimo būdus (taip pat tikrinant elektroninėje erdvėje viešai prieinamą informaciją), išskyrus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus (išimtis – apklausa ir duomenų, esančių kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje, peržiūra). Tai, kad tikrinanti institucija turi teisę tikrinti elektroninėje erdvėje viešai prieinamą informaciją, patvirtina ir Tvarkos aprašo 3 priedo (Klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija) 68 klausimas. Nagrinėjamu atveju buvo išnagrinėta elektroninėje erdvėje viešai prieinama informaciją. VSD prie atsiliepimo pridėtos pareiškėjo nuotraukos ir jų komentarai (susirašinėjimas komentaruose) buvo viešai prieinami visiems be išimtiems, nesiimant teisės aktams prieštaraujančių veiksmų.

19.5. Išvados ir Įsakymo priėmimas neatėmė iš pareiškėjo teisės Poligrafo naudojimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į kitą tyrimo subjektą, prašant atlikti pakartotinį tyrimą. Šia teise pareiškėjas nepasinaudojo dėl savo paties aplaidumo ir nerūpestingumo. Asmuo, norintis pasinaudoti galimybę kreiptis į kitą tyrimo subjektą, prašant atlikti pakartotinį tyrimą, kitam tyrimo subjektui turi pateikti prašymą atlikti pakartotinį tyrimą. Pateikti konkrečius motyvus ir argumentus nėra būtina. Tyrimo subjektas, gavęs prašymą, kreipiasi į pirminį tyrimą poligrafu atlikusį subjektą su prašymu, kad jam būtų pateikta susipažinti visa turima tyrimo medžiaga.

19.6. Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnyje nėra įtvirtintos dvi viena kitai prieštaraujančios teisės normos. Neigiama tyrimo poligrafu išvada, kaip numatyta Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnyje, papildomai patvirtino tikrinimo metu surinktą informaciją, rodančią VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 bei 20 punktuose numatytų aplinkybių buvimą. Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnyje aiškiai numatyta, kad esant neigiamai poligrafo išvadai, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, jam leidimas neišduodamas arba turėtas panaikinamas.

19.7. Pareiškėjas negalėjo eiti UAB „Konfira“ vadovo pareigų, kadangi: 1) Vadovybės apsaugos įstatymo (nauja redakcija nuo 2020 m. liepos 1 d.) 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas įtvirtina draudimą Tarnybos pareigūnams dirbti privačiuose ar viešuosiuose juridiniuose asmenyse pagal darbo sutartį; 2) Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio l dalis numato, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, su kuriuo, vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalimi, sudaroma darbo sutartis, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų. Be to, pareiškėjas savo sutuoktinę M. G. priėmė dirbti UAB „Konfira“ komercijos vadove – vykdyti įmonės vadovo funkcijas, tik tuo metu, kai VSD atlikinėjo jo patikrinimą. Darbo sutarties su M. G. sudarymas patvirtina faktą, kad pareiškėjas žinojo, kad su bendrovės vadovu privalo būti sudaryta darbo sutartis. DK 101 straipsnio 1 dalyje numatytos tik dvi išimtys, kai darbo sutartis su juridinio asmens vadovu nesudaroma, t. y. kai juridinio asmens vadovas yra – mažosios bendrijos ar individualiosios įmonės – vadovas. Pelno siekiančio juridinio asmens (nagrinėjamu atveju uždarosios akcinės bendrovės) vadovo veikla turi būti atlygintina. Neatlygintinai gali dirbti tik ne pelno siekiančių, juridinių asmenų vadovai, su kuriais tokiu atveju sudaroma ne darbo, bet savanoriškos veiklos atlikimo sutartis (Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 9 str.). Tuo tarpu, pagal DK 101 straipsnio 1 dalį, priešingai nei teigia pareiškėjas, privalo būti sudaryta darbo sutartis.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21. VSD atsiliepime nurodo:

21.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė motyvų, pagrindžiančių žodinio proceso būtinumą, ir tik apsiribojo teiginiu, kad šios bylos aplinkybės yra susijusios su pareiškėjo slapto bendradarbiavimo su VSD faktu bei pareiškėjo teiktos VSD informacijos turiniu. Pareiškėjas nenurodė kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

21.2. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertinus surinktus įrodymus bei nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

21.3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo nei vieno sprendimo panaikinimo pagrindo, numatyto ABTĮ 145–147 straipsniuose, o tik atkartoja argumentus, nurodytus patikslintame skunde.

21.4. Teismas vertino atsakovo ir VSD pateiktus įrodymus, kuriais remiantis buvo priimtas teismo sprendimas, o pareiškėjas nepateikė pagrįstų ir reikšmingų duomenų, kurie paneigtų patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, lemiančias VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 ir 20 punktuose numatytų pagrindų egzistavimą, bei, atitinkamai, ginčijamo administracinio akto (Įsakymo) teisėtumą ir pagrįstumą.

21.5. Pareiškėjas nepateikė jokių svarių duomenų, kad jo duomenys iš socialinio tinklo „Facebook“ bu surinkti pažeidžiant teisės aktus. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė atsakovas ir VSD, nelaukdami mėnesio, per kurį pareiškėjas galėjo realizuoti savo teisę kreiptis į kitą tyrimo subjektą, prašydamas atlikti pakartotinį tyrimą.

21.6. Bylos medžiaga patvirtina, kad Įsakyme nurodytas ir jo priėmimo teisinis pagrindas, pateikta aiški nuoroda į VSD Išvadą, kuri laikytina sudedamąja Įsakymo dalimi. Išvada, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pareiškėjui buvo pateikta tuo pačiu metu kaip ir atsakovui. Vadinasi, pareiškėjui buvo atskleistos faktinės aplinkybės (motyvai), nulėmusios tokio Įsakymo priėmimą.

21.7. Šios bylos dalykas yra Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o ne pareiškėjo ir VSD buvusių bendradarbiavimo santykių bei VSD veiklai reikšmingos informacijos teikimo VSD aplinkybių nagrinėjimas. Atitinkamai, teismas pagrįstai nesigilino į pareiškėjo iki 2014 m. II ketvirčio vykusį bendradarbiavimą su VSD.

21.8. Pareiškėjas, kaip vienintelis UAB „Kaufira“ akcininkas, dalį laiko dirbo įmonės direktoriumi pagal darbo sutartį nuo 2020 m. vasario 18 d. iki darbo sutarties nutraukimo 2020 m. gruodžio 31 d., vėliau esą įmonę atstovavo (jai vadovavo) neatlygintinai kaip vienintelis akcininkas, nesudarydamas ir neprivalėdamas sudaryti darbo sutarties (iki 2022 m. sausio 18 d. įmonėje nebuvo nė vieno darbuotojo, nors veikla vyko). Visgi, Akcinių bendrovių įstatymo 15 ir 16 straipsnyje išvadintos turtinės ir neturtinės akcininkų teisės, bet nėra numatytas atstovavimo institutas, t. y. akcininkas gali gauti bendrovės pelno dalį (dividendus) ar dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir pan., bet negali aktyviai veikti įmonės vardu. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį būtent bendrovės vadovas organizuoja kasdieninė bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis ir pan. Pareiškėjas savo sutuoktinę nuo 2022 m. sausio 18 d. įdarbino eiti komercijos direktorės pareigas, taigi veikė kaip įmonės vadovas. Be to, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad su bendrovės vadovu turi būti sudaroma darbo sutartis. DK 101 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Vadinasi, pareiškėjas, veikdamas UAB „Konfira“ interesais, privalėjo vadovauti įmonei pagal darbo sutartį, tačiau tokių veiksmų sąmoningai nesiėmė, siekdamas nuslėpti šiuos faktinius darbo santykius dėl įsigaliojusių apribojimų VAT pareigūnams nuo 2020 m. liepos 1 d. VSD pažymi, kad Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymas, kuriuo Vadovybės apsaugos įstatymas išdėstytas nauja redakcija, nenumatė nei pereinamojo laikotarpio „susitvarkyti turimus darbinius ryšius su privačiais asmenimis“, nei vėlesnio Vadovybės apsaugos įstatymo 31 straipsnio įsigaliojimo, nei suteikė įgaliojimus VAT vadovybei tokius leidimus teikti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus 2022 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. PK E-414 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija R. G. neišdavimo ir jo atleidimo iš tarnybos“, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Tarnybos įpareigojimo grąžinti pareiškėją į VAT Objektų apsaugos valdybos P2 skyriaus viršininko pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. balandžio 19 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos priteisimo.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes bylos aplinkybės yra susijusios su jo slapto bendradarbiavimo su VSD faktu bei jo teiktos informacijos VSD turiniu.

24. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

25. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatė. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

26. Nagrinėjimu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, paneigiančių tyrimo metu nustatytas aplinkybes, lemiančias VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 ir 20 punktuose numatytų pagrindų egzistavimą, nepagrindė, kad jo elgesys ir asmeninės savybės buvo netinkamai įvertinti, nepagrindė, kad tikrinimas buvo atliktas pažeidžiant pagrindines procedūras, taip pat pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad Išvadoje nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nenorėjo tikrinančiam subjektui – VSD neatskleisti visų Rusijos Federacijos asmenų, su kuriais pareiškėjas palaikė ryšius per 10 m., nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis, teikdamas paaiškinimus, turėjo pagrindo nebūti atviras, slėpti bei ne iš karto atskleisti tam tikrą informaciją, informaciją pateikti tik po to, kai pareigūnai pateikia ją patvirtinančius įrodymus. Be to, pareiškėjas, siekdamas nuslėpti savo dalyvavimą UAB „Konfira“ veikloje (vadovavimą jai), nesudarė darbo sutarties su įmonės vadovu (šiuo atveju, su savimi) dėl Vadovybės apsaugos įstatymo VAT pareigūnams taikomų ribojimų.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog Įsakymas neatitinka administraciniam sprendimui (individualiam administraciniam aktui) keliamų reikalavimų, kadangi jame nenurodyti motyvai, o Išvada negali būti laikoma Įsakymo sudedamąja dalimi, nes Įsakymą ir Išvadą surašė skirtingi subjektai, kurių nesieja tarpusavio pavaldumas ir (ar) atsakomybė; teismo išvada, kad jis nuslėpė savo ryšius nuo VSD, neatitinka bylos faktinių aplinkybių; VSD iš socialinio tinklo „Facebook“ informaciją gavo neteisėtai; teismas praktiškai nenagrinėjo klausimo, kodėl pareiškėjas negalėjo pasinaudoti teise skųsti galutinę tyrimo Išvadą; nepagrįsta teismo išvada, jog teisės aktai nenumato teisės nesudaryti darbo sutarties su juridinio asmens atstovu, jeigu jis negauna jokio atlygio.

28. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

29. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjui, kuris ėjo VAT Objektų apsaugos valdybos P2 skyriaus viršininko pareigas, 2012 m. balandžio 27 d. buvo išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Šis leidimo galiojo iki 2022 m. balandžio 17 d. 2021 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas buvo informuotas apie tikrinimą bei apie pareigą www.epis.lt svetainėje užpildyti klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. 2021 m. spalio 18 d. pareiškėjas užpildytą Klausimyną pateikė VSD, todėl VSD buvo pradėtas tikrinimas. 2022 m. kovo 1 d., siekiant papildyti tikrinimo metu gautą informaciją, VSD iš pareiškėjo paėmė rašytinį paaiškinimą. 2022 m. kovo 24 d.

VSD sprendimu pareiškėjui buvo paskirtas tyrimas poligrafu, su šiuo sprendimu pareiškėjas buvo supažindintas 2022 m. kovo 28 d. 2022 m. kovo 29 d. VSD atliko pareiškėjui tyrimą poligrafu. Galutinė tyrimo poligrafu išvada buvo neigiama (tiriamasis sakė netiesą). Su 2022 m. balandžio 7 d. pranešimu dėl galutinės tyrimo poligrafu išvados pareiškėjas buvo supažindintas 2022 m. balandžio 15 d. 2022 m. balandžio 15 d. VSD pateikė išvadą VAT direktoriui. Išvadoje nurodytas siūlymas pareiškėjui R. G. neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

VAT Specialioji ekspertų komisija, įvertinusi Išvadą, VAT direktoriui pasiūlė neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (Tarnybos specialiosios ekspertų komisijos 2022 m. balandžio 15 d. posėdžio protokolas Nr. KP-46). VAT direktorius, vadovaudamasis VTPĮ 17 straipsnio l dalies 4 punktu ir 17 straipsnio 2 dalies 11 ir 20 punktais, 19 straipsnio l dalimi, Vadovybės apsaugos įstatymo 50 straipsnio 13 dalimi, 60 straipsnio 10 punktu, 61 straipsnio l ir 2 dalimis, Tvarkos aprašo 19 punktu ir atsižvelgdamas į Išvadą, VAT Specialiosios ekspertų komisijos 2022 m. balandžio 15 d. posėdžio protokolą Nr. KP-46 bei į tai, kad nėra galimybės perkelti pareiškėją į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas, priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo neišdavė leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptina informacija R.

G., Objektų apsaugos valdybos P2 skyriaus viršininkui, atleido pareiškėją iš tarnybos, nutraukė su juo sudarytą pareigūno tarnybos sutartį, nurodė sumokėti už nepanaudotas kasmetines atostogas.

30. Pažymėtina, kad Vadovybės apsaugos įstatymo 60 straipsnis numato pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindus. Pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas ir su juo sudaryta tarnybos sutartis nutraukiama, kai jis teisės aktų nustatyta tvarka netenka specialiosios teisės, susijusios su jo pareigų atlikimu ir nėra galimybės perkelti jį į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas (Vadovybės apsaugos įstatymo 60 str. 10 p.).

31. Pagal VTPĮ 17 straipsnio 1 dalį asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, toks leidimas išduodamas, jeigu asmuo atitinka visas šias sąlygas: 1) asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) asmuo pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną; 3) asmuo pasirašytinai pasižada saugoti įslaptintą informaciją; 4) tikrinimo metu nenustatoma nė viena iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei. Asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu: asmuo nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui (VTPĮ 17 str. 2 d. 11 p.); tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (VTPĮ 17 str. 2 d. 20 p.).

32. Iš VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto matyti, kad jo dispozicijoje yra pateikiamas tik pavyzdinis (neišbaigtas) aplinkybių sąrašas (asmens atlikta ar atliekama veikla, turėti ar turimi ryšiais su kitais asmenimis, jo paties asmeninės savybės ar kitos su jo asmeniu susijusios savybės), kurių buvimas gali sudaryti pagrindą neišduoti, arba panaikinti turimą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tačiau tai turi būti ne bet kokios aplinkybės, o yra reikalaujama, kad viena kuri iš šių aplinkybių, ar jų visuma, sukeltų ir atitinkamas pasekmes – keltų grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2047-438/2019).

33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. ir 2011 m. liepos 7 d. nutarimuose yra pažymėjęs, kad pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant asmens lojalumą ir patikimumą nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą; jie apima ir informaciją apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklą bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nelojalumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius artimus asmenis. Tačiau asmens (ir siekiančio eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir jas jau einančio) patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis.

34. Atitinkamai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis, jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, teismas turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3779/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1932/2012; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3125-492/2017; 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3124-1062/2018; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2411-438/2021 ir kt.).

35. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatoje įtvirtintos elgesio taisyklės taikymui pakanka pagrįstų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei. Šiuo aspektu būtina nustatyti, ar ginčijamo įsakymo priėmimo metu atsakovas turėjo pakankami duomenų, leidžiančių įtarti, kad galėjo atsirasti minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (nuo 2016 m. spalio 10 d. galiojančioje įstatymo redakcijoje analogiška nuostata įtvirtinta 17 str. 2 d. 20 p.) numatytos aplinkybės (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4316-662/2019; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4967-629/2019).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi VSD 2022 m. balandžio 15 d. asmens patikrinimo išvadą Nr. 18-3396, pažymi, kad siūlymas neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija buvo duotas atsižvelgus į šias aplinkybes: 1) R. G. nuslėpė ryšius su (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijos piliečiais ir jų pobūdį; 2) R. G. dalyvavo UAB „Konfira“ veikloje, nors taip galėjo būti nesilaikoma Vadovybės apsaugos įstatymo ribojimų.

37. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, pildydamas Klausimyną, nenurodė asmeninių ryšių su asmenimis, dirbančiais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Klausimyne į klausimą (duomenys neskelbtini) atsakė neigiamai, vėliau pokalbio su VSD metu atskleidė ne visus ryšius su Rusijos Federacijos piliečiais, nurodytų ryšių pobūdį laikė nereikšmingu. VSD patikrinimo metu nustatė, kad yra informacijos, rodančios, jog. R. G. palaiko ryšius su buvusiais ir / ar esamais Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini). Pats pareiškėjas pokalbio su VSD pareigūnu metu nurodė, jog pažįsta Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini). Iš viešai skelbiamos informacijos socialiniame tinkle „Facebook“ matyti, jog R. G. nuotraukas komentuoja ir buvęs Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini), o R. G. šiame socialiniame tinkle yra jo draugų sąraše, nors pokalbio VSD metu R. G. apie savo ryšius su Z. L. nepaminėjo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog tyrimo poligrafu metu pareiškėjo buvo klausiama apie santykius su (duomenys neskelbtini), jis atsakė neigiamai, tačiau pagal poligrafo tyrimo metu surinktus fiziologinius duomenis buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas tyrimo poligrafu metu sakė netiesą.

38. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas R. G., kaip vienintelis UAB „Kaufira“ akcininkas, dalį laiko dirbo įmonės direktoriumi pagal darbo sutartį nuo 2020 m. kovo 14 d. iki darbo sutarties nutraukimo 2020 m. gruodžio 31 d., nors pagal Vadovybės apsaugos įstatymo (redakcija nuo 2020 m. liepos 1 d.) 31 straipsnio 1 dalies 5 punktą pareigūnams draudžiama dirbti privačiuose ar viešuosiuose juridiniuose asmenyse pagal darbo sutartį.

39. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių VSD Išvadoje nurodytus duomenis paneigiančių įrodymų, darytina išvada, jog tai, kad pareiškėjas nedeklaravo (nenurodė Klausimyne), pokalbio su VSD metu atskleidė ne visus ryšius su (duomenys neskelbtini), būdamas vieninteliu UAB „Konfira“ akcininku, nesudarė darbo sutarties su Bendrovės vadovu (šiuo atveju savimi) dėl Vadovybės apsaugos įstatymo Tarnybos pareigūnams taikomų ribojimų bei Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalies nuostatų, rodo, kad jis nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei pareigūnas.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog Išvada negali būti laikoma Įsakymo sudedamąja dalimi, nes Įsakymą ir Išvadą surašė skirtingi subjektai, kurių nesieja tarpusavio pavaldumas ir (ar) atsakomybė.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; ir kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1718-756/2015; 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-400-1047/2023).

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal VTPĮ 18 straipsnio 6 dalies 4 punktą asmenis, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrina Valstybės saugumo departamentas, kai leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pretenduoja gauti asmuo, nenurodytas šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose. Nagrinėjamu atveju Išvadą, kuria pasiūlyta R. G. neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, surašė būtent Valstybės saugumo departamentas, o Tarnyba, Įsakyme pateikdama nuorodą į Išvadą, kurioje išdėstyti argumentai, dėl kurių kyla abejonės dėl pareiškėjui patikėta įslaptinta informacija bus tinkamai apsaugota, ar jis tinkamai, sąžiningai vykdys asmens, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pareigas, nepažeis teisės aktais nustatytų reikalavimų, nepažeidė gero administravimo principo reikalavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Įsakymas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, iš Įsakymo turinio pareiškėjas suvokė (suprato) priimto Įsakymo faktinius bei teisinius pagrindus, todėl vien pareiškėjo nesutikimas su Įsakymu, nesudaro pagrindo pripažinti jį neteisėtu ar nepagrįstu.

43. VTPĮ 18 straipsnio 3 dalis numato, kad asmens tikrinimo metu negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės, išskyrus apklausą ir duomenų, esančių kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje, peržiūrą. Nagrinėjamu atveju VSD, atlikdama patikrinimą, įvertino elektroninėje erdvėje viešai prieinamą informaciją. Tai patvirtina ir VSD į bylą pateiktos socialinio tinklo „Facebook“ nuotraukos. Iš minėtos VTPĮ 18 straipsnio 3 dalies nuostatos matyti, kad neteisėta galėtų būti laikoma tik kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais ir priemonėmis gauta informacija, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo atžvilgiu buvo naudotos kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės, todėl jo argumentai, kad VSD iš socialinio tinklo „Facebook“ informaciją gavo neteisėtai, laikytini nepagrįstais.

44. Poligrafo naudojimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris buvo tiriamas poligrafu, per vieną mėnesį po susipažinimo su galutine tyrimo išvada gali kreiptis į kitą tyrimo subjektą, prašydamas atlikti pakartotinį tyrimą. Galutinį sprendimą dėl tokio prašymo priima tyrimo subjekto, kuriam buvo pateiktas prašymas atlikti pakartotinį tyrimą, vadovas. Pažymėtina, jog su 2022 m. balandžio 7 d. pranešimu dėl galutinės tyrimo poligrafu neigiamos išvados pareiškėjas buvo supažindintas 2022 m. balandžio 15 d., tačiau pranešime nėra jokių pastabų, kad pareiškėjas su šia išvada nesutinka. Pareiškėjas taip pat nepasinaudojo teise nuginčyti tyrimo poligrafu išvados. Pareiškėjas nepagrindė savo argumentų, kad jam nebuvo sudarytos galimybės apskųsti Išvadą, todėl šie pareiškėjo teiginiai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

45. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad su juo neturėjo būti sudaroma darbo sutartis, teisėjų kolegija pažymi, jog Akcinių bendrovių įstatymas reglamentuoja įmonių, kurių teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą, atskyrimą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas, taip pat užsienio bendrovių filialų steigimą bei jų veiklos nutraukimą. Akcinių bendrovių 37 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Pagal DK 101 straipsnio 1 dalį su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

47. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. G. (R. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas