2024-04-03 Nr. AB-5524-3-61-3-02340-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-185-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02340-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 11.7; 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centro AQUA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centro AQUA“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 24 „Dėl Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.1 papunktis toje dalyje, kurioje nustatyta, kad „Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones ir įmones, kuriose 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ar kitu pagrindu) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė)“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, saugančiai sąžiningos konkurencijos laisvę; 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, LAGK) 2021 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 21R-460(AG-386/02-2021) (toliau – ir LAGK sprendimas); 3) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VMI) 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. RSUB-40493 „Dėl subsidijų paraiškos“ (toliau – ir Sprendimas); 4) įpareigoti VMI iš naujo nagrinėti ir vertinti pareiškėjo paraišką; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaudamasis Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, Bendrovė 2021 m. balandžio 21 d. pateikė paraišką skirti subsidiją įmonės veiklai skatinti, siekiant įveikti COVID-19 pandemijos sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą. Paraiškoje nurodė, kad subsidija bus panaudota įmonės apyvartinėms lėšoms. Tačiau VMI Sprendimu nusprendė paraiškos netenkinti, kadangi įmonė neatitinka numatytų Aprašo sąlygų, t. y. įmonės 25 proc. (kultūros sektoriaus atveju – 50 proc.) akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių tiesiogiai arba netiesiogiai turi valstybė ir (ar) savivaldybė. Pareiškėjas teigė, kad nustatant subjektus, kuriems parama skiriama, buvo privalu laikytis Europos Komisijos komunikato nuostatų, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimų, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatų.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. vasario 18 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir Ministerija) neteisėtų veiksmų, prašydamas įvertinti Ministerijos veiksmus ir imtis visų reikiamų priemonių nustatyti paramos skirstymo tvarką, neprieštaraujančią imperatyvioms Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms. Skunde buvo nurodyta, kad Ministerija, eliminuodama iš subjektų, turinčių teisę į valstybės paramą, sąrašo valstybės ir savivaldybių kontroliuojamas įmones, sukūrė situaciją, kuomet toje pačioje rinkoje veikiantys, tomis pačiomis sąlygomis konkuruojantys subjektai nepagrįstai ir neteisėtai yra diskriminuojami dėl savo akcininkų statuso.

Aplinkybė, kad bendrovės akcijos priklauso savivaldybei, COVID-19 pandemijos situacijoje yra visiškai neaktualus kriterijus. Atitinkamų sektorių ir rinkų verslas patyrė vienodus neigiamus padarinius nepriklausomai nuo tokio verslo nuosavybės formos, todėl valstybės ir (ar) savivaldybės kontroliuojamos įmonės neturi jokio (-ių) pranašumo (-ų) COVID-19 pandemijos sukeltų neigiamų pasekmių kontekste lyginant su privačių asmenų kontroliuojamais subjektais. Tuo tarpu Apraše įtrauktas kriterijus dėl valstybės ir (ar) savivaldybės kapitalo akivaizdžiai diskriminuoja toje pačioje rinkoje veikiančius subjektus (pavyzdžiui, Druskininkų mieste veikiančius viešbučius).

Bendrovė nurodė, jog Konkurencijos tarnyba, atsakydama į skundą, 2021 m. kovo 5 d. raštu akcentavo, kad yra viešai pasisakiusi, jog „Vyriausybė nustatė apribojimus per karantiną pirmiausia siekdama apsaugoti gyventojų sveikatą precedento neturinčios pandemijos akivaizdoje. Tačiau būtina užtikrinti, kad nustatomi ūkinės veiklos apribojimai būtų proporcingi ir nesuteiktų nepagrįstų privilegijų vieniems ūkio subjektams, diskriminuodami kitus. Tai ypač svarbu todėl, kad krizei pasibaigus neatsirastų ar nepadidėtų privilegijuotoje padėtyje atsidūrusių ūkio subjektų rinkos galia, kai prastesnėje padėtyje buvę jų konkurentai patyrė didelių nuostolių ar net buvo priversti pasitraukti iš rinkos.

Jeigu ilguoju laikotarpiu susiformuotų toks rinkos galios pokytis, jis būtų itin žalingas vartotojams, kurie už prekes ir paslaugas būtų priversti mokėti daugiau.“ Taip pat Konkurencijos tarnyba pateikė atsakymą, jog, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės nutarimu yra įtvirtinta, jog valstybės ir savivaldybių kontroliuojami juridiniai asmenys, nepriklausomai nuo COVID-19 įtakos jų veiklai, neturi teisės į nutarime numatytas subsidijas, rekomenduojama Ministerijai įvertinti aptartų ribojimų pagrįstumą ir, esant poreikiui, atlikti projekto poveikio konkurencijai vertinimą.

Nustačius, jog nustatyti apribojimai nepagrįsti – imtis priemonių ribojimui panaikinti. Atliekant teisės akto poveikio konkurencijai vertinimą, vadovautis Konkurencijos tarybos parengtomis Viešojo administravimo subjektų sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gairėmis.

4. Pareiškėjas kreipėsi į LAGK, kuris jo skundą atmetė. Tačiau, pareiškėjo vertinimu, LAGK sprendimas neteisėtas, nes priimtas netinkamai įvertinus Europos Komisijos komunikato nuostatas, nevertinus Konkurencijos įstatymo reikalavimų, neatsižvelgiant į Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatas, formaliai įvertinus Aprašo 4.1 papunkčio nuostatą ir padarius nepagrįstą išvadą, kad kitos Aprašo nuostatos pareiškėjui netaikomos dėl jo neatitikimo minėtajam punkte išdėstytos įmonės apibrėžties.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Europos Komisija 2020 m. kovo 19 d. priėmė komunikatą „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ (laikinoji sistema) (2020 m. kovo 19 d. Komisijos komunikatas C(2020) 1863, OL C 091 I, 2020 3 20, p. 1.) (toliau – ir Komunikatas), kuriuo nustatė suderinamumo sąlygas, kurias ji iš esmės taikys valstybių narių pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 107 straipsnio 3 dalies b punktą teikiamai pagalbai. Todėl valstybės narės turi įrodyti, kad valstybės pagalbos priemonės, apie kurias remiantis šiuo Komunikatu pranešama Europos Komisijai, yra būtinos, tinkamos ir proporcingos siekiant atitaisyti didelius atitinkamos valstybės narės ekonomikos sutrikimus ir kad visiškai laikomasi visų šiame Komunikate nustatytų sąlygų. Aprašo 3 straipsnis nurodo, jog Aprašas parengtas atsižvelgiant į Komunikato nuostatas.

6. Ministerija, teikdama išvadoms gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Priemonės „Subsidijos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą, teikė pagrindimą, kodėl pasirinktas būtent toks įmonės apibrėžimas. Tačiau, pareiškėjo nuomone, Ministerijos pagrindime iš įvardintos mažos ir vidutinės įmonės apibrėžties buvo paimta tik nuostata dėl valstybės ir savivaldybių dalyvavimo įmonės kapitale. Ruošiant nutarimą dėl Aprašo patvirtinimo labiausiai nukentėjusiomis nuo COVID-19 pasekmių įmonėmis nebuvo apibrėžtos įmonės, atitinkančios Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme nustatytus kriterijus, pagal kuriuos vidutinė įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų dėl pajamų ir turto vertės.

7. Pareiškėjas nurodė, kad niekaip nepaaiškinama, kodėl kitas kriterijus – akcijų priklausymas valstybei ar savivaldybei, yra vertinamas kaip eliminuojantis subjektą iš paramos gavėjų tarpo, neteisėtai ir nepagrįstai Aprašo prasme teigiant, kad vien dėl to įmonė priskiriama mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – ir MVĮ) kategorijai ir jai taikytinas ribojimas dėl savivaldybei priklausančių akcijų. Komunikatas nenustatė jokio ribojimo gauti paramą įmonėms, kurių akcijos priklauso savivaldybei. Pareiškėjo nuomone, Aprašu taikomi dvigubi standartai: Bendrovės atveju konstatuojama, kad pagal Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 11 dalį įmonė nepriskiriama vidutinei, mažai ar labai mažai įmonei, nes 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių turi savivaldybė, o kitiems pareiškėjams, kurių akcijos nepriklauso valstybei ir (ar) savivaldybei, Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio nuostatos ir atitinkamai Aprašo 4.1 papunktis visai netaikomi.

8. Pareiškėjo teigimu, turėtų būti vertinama, kad Europos Komisijos patvirtintąja schema paramos lėšos turi būti skiriamos tik mažosioms ir vidutinėms nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, arba, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, vertinti, kad subsidijos skiriamos visiems atitinkantiems Aprašo reikalavimus pareiškėjams, nepriklausomai nuo to, kas yra įmonės akcininkai. Nesilaikius Komunikatu patvirtintos schemos dėl paramos skirstymo, dirbtinai ir be teisinio pagrindo nustačius ribojimą įmonėms priklausomai nuo jų akcininkų statuso, nusprendus savo nuožiūra parinkti įmonės apibrėžties kriterijus, buvo sukurta situacija, kuomet valstybės valdymo teisės aktas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl tokio sprendimo atsiranda konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, kurios nėra pagrįstos Europos Sąjungos Komunikato ir Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu. VMI sprendimas, pareiškėjo vertinimu, taip pat saistomas šalies ūkio konstitucinį pagrindą sudarančių principų ir kitų konstitucinių imperatyvų. VMI sprendimo neskirti Bendrovei subsidijos nelėmė nei Europos Komisijos Komunikatas, nei jo pagrindu priimto Aprašo nustatytų reikalavimų vykdymas.

9. Bendrovė paaiškino, kad ji yra savarankiška įmonė, subsidijų paraiškos pateikimo dieną dirbo bent vienas darbuotojas, ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 6.1. papunktyje nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 30 procentų. Įmonė įsteigta nuo 2019 m. lapkričio 1 d. ir vykdoma pagrindinė veikla yra įtraukta į karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 4-1171/A1-1301 „Dėl karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašo patvirtinimo“. Įmonė nevykdo nei vienos iš veiklų, numatytų Aprašo 16 punkte, subsidijos paraiškos pateikimo dieną nėra reorganizuojama, dalyvaujanti reorganizavime, pertvarkoma, dalyvaujanti atskyrime, bankrutuojanti, bankrutavusi, likviduojama, likviduojama dėl bankroto, jungiama peržengiant vienos valstybės ribas, dalyvaujanti jungimesi peržengiant vienos valstybės ribas. Įmonė subsidijos paraiškos pateikimo dieną atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnyje. Bendrovė niekada nebuvo gavusi valstybės pagalbos, kuri Europos Komisijos sprendimu būtų pripažinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka.

10. Bendrovė pažymėjo, kad pagal teisinę formą ji nėra valstybės ar savivaldybės įsteigta įmonė, t. y. Bendrovė savo turtą, kuris atskirtas nuo jos akcininko turto, valdo nuosavybės teise, neteikia viešųjų paslaugų, kurių teikimą pagal įstatymus turi užtikrinti savivaldybė, veikia laisvos konkurencijos sąlygomis, kaip ir bet kuris kitas privatus komercinis ūkio subjektas. Bendrovė negavo finansavimo iš akcininko – Druskininkų savivaldybės, nes pastaroji neturėjo nei teisės, nei pareigos finansuoti komercinę veiklą. Pareiškėjas yra verslo subjektas, susidūręs su sunkiomis COVID-19 pandemijos pasekmėmis, kuriam buvo būtina pagalba likvidumo užtikrinimui (išgyvenimui).

11. Pareiškėjo vertinimu, Apraše be sąvokos „Įmonė“ yra vartojamos ir kitos sąvokos: „Kultūros sektoriaus įmonė“, „Sunkumų patirianti įmonė“, „Viena įmonė“, o kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Aprašo 3 punkte nurodytuose Europos Sąjungos teisės aktuose, Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme ir Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatyme. Nagrinėjamu atveju VMI neatliko paraiškos vertinimo Aprašo 33–36 punktuose nustatyta tvarka, apsiribodama 15 punkte numatytu vertinimu, ar pareiškėjas atitinka Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą įmonės apibrėžtį. Tačiau pareiškėjo neatitikimas Aprašo 4.1 papunktyje numatytai apibrėžčiai, jo nuomone, nesudarė pagrindo paraiškos nevertinti ir ją atmesti. Pareiškėjas akcentavo, kad atitiko nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąlygas ir jo paraiška dėl negrąžinamos subsidijos skyrimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Aprašą turėjo būti tenkinama.

12. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti.

13. Atsakovas nurodė, kad gavęs pareiškėjo paraišką VMI atliko pareiškėjo atitikties Aprašo reikalavimams vertinimą. Patikrinus VMI informacinėse duomenų bazėse esančią informaciją nustatė, kad vienintelis pareiškėjo akcininkas paraiškos vertinimo metu buvo Druskininkų savivaldybė. Pareiškėjas, pasak atsakovo, šios aplinkybės neginčijo. Akcentavo, kad LAGK savo sprendime teisingai pažymėjo, jog nustačius, kad pareiškėjas neatitinka Aprašo 4.1 papunktyje numatytos įmonės apibrėžties, Bendrovės vertinimas pagal kitus Apraše numatytus kriterijus nelaikytinas tikslingu.

14. Atsakovas akcentavo, kad sąlygas, kurias atitinkančios įmonės gali kreiptis dėl negrąžinamos subsidijos pagal Priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ (toliau – ir Priemonė), numato būtent Aprašas. Atsakovo nuomone, tai reiškė, kad neaiškios Aprašo nuostatos galėtų būti aiškinamos atsižvelgiant į Komunikato nuostatas. Atsakovo manymu, Aprašo 4.1 papunktyje pateikta įmonės apibrėžtis suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl nebuvo teisinio pagrindo vadovautis kitais nei Aprašas teisės šaltiniais. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Aprašo nuostatų atitikties konstituciniam vertinimui atkreipė dėmesį, jog VMI nepriėmė Aprašo nuostatų, todėl manė, kad tikslinga įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu Ministeriją, kuri pagal kompetenciją galėtų pasisakyti dėl pareiškėjo išvardintų argumentų. Atsakovas, vykdydama Aprašo nuostatų keliamus reikalavimus, tik patikrino, ar pareiškėjas, kiti mokesčių mokėtojai, atitiko Aprašo nuostatų keliamus reikalavimus, atitinkamai priimant administracinius sprendimus.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centras AQUA“ skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad:

17.1. Pareiškėjas UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“, vadovaudamasis Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo nuostatomis, 2021 m. balandžio 21 d. pateikė paraišką skirti subsidiją įmonės veiklai skatinti, siekiant įveikti COVID-19 pandemijos sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą. Paraiškoje Bendrovė nurodė, kad subsidija bus panaudota įmonės apyvartinėms lėšoms.

17.2. Atsakovas VMI 2021 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą Nr. RSUB-40493, kuriuo, įvertinęs, ar pareiškėjas atitinka Aprašo nustatytus reikalavimus, paraiškos netenkino, kadangi įmonė neatitiko numatytų Aprašo sąlygų, t. y. įmonės 25 proc. (kultūros sektoriaus atveju – 50 proc.) akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių tiesiogiai arba netiesiogiai turi valstybė ir (ar) savivaldybė (pagal Aprašo 4.1 papunktį).

17.3. Bendrovė, nesutikdama su VMI Sprendimu, kreipėsi su skundu į LAGK, kuris 2021 m. birželio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

17. Teismas pažymėjo, kad sąlygas, kurias atitinkančios nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės gali kreiptis dėl negrąžinamos subsidijos pagal Priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ nustato Aprašas ir jo 4.1 papunktis. Iš nurodyto teisinio reguliavimo buvo matyti, jog įmone nelaikomos valstybės ir savivaldybių įmonės ir įmonės, kurių 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ar kitu pagrindu) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė. Pagal Aprašo 15 punktą VMI pagal Juridinių asmenų registro, VMI ir Lietuvos statistikos departamento duomenis turėjo įvertinti, ar pareiškėjas atitinka Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą įmonės apibrėžtį.

18. Teismas nustatė, kad VMI, 2021 m. balandžio 21 d. gavusi pareiškėjo paraišką, įvertino Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išraše esančią informaciją, iš kurios buvo matyti, jog UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ vienintelis akcininkas yra Druskininkų savivaldybė (LAGK bylos 13 lapas). Pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo, tačiau teigė, kad pagal teisinę formą jis nėra valstybės ar savivaldybės įsteigta įmonė, kadangi Bendrovė turi savo turtą ir negauna finansavimo iš akcininko – Druskininkų savivaldybės, nes pastaroji neturi nei teisės, nei pareigos finansuoti komercinę veiklą. Pareiškėjas tvirtino, kad jis yra verslo subjektas, susiduriantis su sunkiomis COVID-19 pandemijos pasekmėmis, kuriam yra būtina pagalba likvidumo užtikrinimui.

19. Teismas nustatė, kad VMI tinkamai įvykdė Aprašo II skyriaus 15 punkto nuostatas bei pagrįstai nustatė, jog Bendrovės vienintelis akcininkas yra savivaldybė, todėl sutiko su Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka vienos būtinos sąlygos, numatytos Aprašo 4.1 papunktyje, o pareiškėjo vertinimas pagal kitus Apraše numatytus kriterijus nėra tikslingas. Teismas darė išvadą, kad ši atsakovo nustatyta aplinkybė yra pakankama netenkinti Bendrovės paraiškos, todėl Sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai

20. Teismas, įvertinęs Komisijos sprendimo turinį ir jame pateiktus argumentus, darė išvadą, kad LAGK, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepaneigė VMI išvadų, tad panaikinti Komisijos sprendimo taip pat nebuvo teisinio pagrindo.

21. Teismui atmetus pareiškėjo skundo reikalavimus dėl VMI Sprendimo ir LAGK sprendimo panaikinimo, nebuvo pagrindo tenkinti ir jo skundo išvestinio reikalavimo įpareigoti VMI iš naujo nagrinėti ir vertinti pareiškėjo paraišką.

22. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytinų teisės aktų turinį ir pareiškėjo prašymą, konstatavo, kad pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl byloje taikytų teisės aktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

23. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį ir tai, kad Bendrovės skundas atmestas, sprendė, kad nebuvo teisinio pagrindo atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas.

III. 24. Pareiškėjas UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ apeliaciniame skunde prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 24 „Dėl Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.1 papunkčio toje dalyje, kurioje nustatyta, kad „Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones ir įmones, kuriose 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ar kitu pagrindu) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė)“, – neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, saugančiai sąžiningos konkurencijos laisvę; 2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ skundą patenkinti; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo faktines aplinkybes ir dėsto šiuos pagrindinius argumentus:

31.1. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliu ir niekaip nepagrįstu vertinimu, jog pareiškėjas neatitinka vienos iš Aprašo sąlygų, todėl vertinimas pagal kitus Apraše numatytus kriterijus nėra tikslingas. Pareiškėjas įrodinėjo, jog ta aplinkybė, kad UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ vienintelis akcininkas yra Druskininkų savivaldybė, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo Aprašo nuostatas taikyti itin formaliai, kad tokiu taikymu yra pažeidžiami Europos Komisijos Komunikato nuostatos, Konkurencijos įstatymo reikalavimai, Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatos. Tačiau pirmosios instancijos teismas minėtųjų pareiškėjo nurodomų aplinkybių netyrė ir dėl išdėstytų argumentų nepasisakė ir atitinkamai jokių išvadų nepadarė. Be to, pareiškėjas savo pažeistą teisę, pasireiškusią neteisėtu subsidijos nustatytąja tvarka neskyrimu ir pareiškėjo diskriminavimu, nuosekliai gynė dar iki kreipimosi į teismą.

31.2. Pirmosios instancijos teismas prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmetė visiškai netyręs, neanalizavęs bei nevertinęs nei vienos iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, nenurodęs, kokiu pagrindu yra atmestinos pareiškėjo nurodytosios aplinkybės ir argumentai, sudarantys pagrindą ne tik abejoti dėl akto ar jo dalies prieštaravimo Konstitucijai, bet ir teisiškai pagrindžiantys tokio kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą būtinumą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino Aprašo 4.1 papunkčio atitikimo Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo ir Konkurencijos įstatymo reikalavimams, kaip nevertino ir aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 24 „Dėl Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ privalo atitikti Europos Komisijos 2020 m. kovo 19 d. priimtam komunikatui „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ (laikinoji sistema) (2020 m. kovo 19 d.

Komisijos komunikatas C(2020) 1863, OL C0911, 2020 3 20, p. 1.). Pareiškėjo nuomone, Aprašu taikomi dvigubi standartai: (i) pareiškėjo atveju konstatuojama, kad pagal Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 11 dalį įmonė nepriskiriama vidutinei, mažai ar labai mažai įmonei, nes 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių turi savivaldybė; (ii) kitiems pareiškėjams, kurių akcijos nepriklauso valstybei ir (ar) savivaldybei, Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio nuostatos ir atitinkamai Aprašo 4.1 papunktis visai netaikomi.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 24 „Dėl Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, 4.1 papunktis toje dalyje, kurioje nustatyta, kad „Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones ir įmones, kuriose 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ar kitu pagrindu) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė)“, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, saugančiai sąžiningos konkurencijos laisvę.

Pareiškėjas tvirtina, kad Bendrovė atitinka Komunikate nustatytus kriterijus. Pažymi, kad nepaisant imperatyvių minėtųjų Konkurencijos įstatymo reikalavimų, Apraše yra įtvirtintas toje pačioje rinkoje veikiančių ūkio subjektų diskriminavimas vien dėl jų akcininkų struktūros. Tai niekaip nedera su sąžiningos konkurencijos principais. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl byloje taikytų teisės aktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir prašymą atmetė, nenurodydamas jokių tokio sprendimo motyvų.

31.3. Pareiškėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo vertinimas pagal kitus Apraše numatytus kriterijus nėra tikslingas. Pareiškėjo paraiškos vertinimas tik pagal vieną iš Apraše vartojamų sąvokų neatitinka ne tik paties Aprašo reikalavimų, bet ir prieštarauja Europos Komisijos Komunikatu nustatytiems principams, grubiai pažeidžia nesąžiningą konkurenciją ribojančius principus. Nagrinėdamas pareiškėjo paraišką VMI neatliko paraiškos vertinimo Aprašo 19 punkte, 33–37 punktuose nustatyta tvarka, apsiribodama 15 punkte numatytu vertinimu, ar pareiškėjas atitinka Aprašo 4.1. papunktyje nurodytą įmonės apibrėžtį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad VMI tinkamai įvykdė Aprašo reikalavimą dėl paraiškos vertinimo, nes teismas taip pat sprendė, jog vertinimas pagal Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą įmonės apibrėžtį yra pakankamas.

26. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad:

27.1. 2021 m. vasario 21 d. gavo pareiškėjo paraišką dėl subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms savarankiškoms įmonėms gavimo ir atliko pareiškėjo atitikties Aprašo reikalavimams vertinimą. Patikrinus atsakovo informacinėse duomenų bazėse esančią informaciją nustatyta, kad vienintelis pareiškėjo akcininkas paraiškos vertinimo metu buvo Druskininkų savivaldybė. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Tiek LAGK, tiek pirmosios instancijos teismas savo sprendimuose teisingai pažymėjo, kad nustačius, jog pareiškėjas neatitinka Aprašo 4.1 papunktyje numatytos įmonės apibrėžties, pareiškėjo vertinimas pagal kitus Apraše numatytus kriterijus nelaikytinas tikslingu. Aprašo 4.1 papunktyje pateikta įmonės apibrėžtis suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl nėra teisinio pagrindo vadovautis kitais nei Aprašas teisės šaltiniais (įskaitant ir Konkurencijos įstatymą bei Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą).

27.2. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Aprašo nuostatų atitikties konstituciniam vertinimui. atsakovas atkreipia dėmesį, jog vykdydamas Aprašo nuostatomis jam suteiktas funkcijas, tik patikrina ar pareiškėjas, kiti mokesčių mokėtojai, atitinka Aprašo nuostatų keliamus reikalavimus ir priima atitinkamus administracinius sprendimus. Kol Aprašo nuostatos nėra panaikintos, pakeistos ar pripažintos kaip prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijai, atsakovas neturi teisinio pagrindo jomis nesivadovauti arba vadovautis kitų teisės šaltinių nuostatomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl LAGK 2021 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 21R-460(AG-386/02-2021) ir dėl VMI 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. RSUB-40493 „Dėl subsidijų paraiškos“ teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka būtinos sąlygos, numatytos Aprašo 4.1 papunktyje, o pareiškėjo vertinimas pagal kitus Apraše numatytus kriterijus nėra tikslingas. Teismas darė išvadą, kad ši aplinkybė yra pakankama netenkinti Bendrovės paraiškos, todėl Sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Teismas, įvertinęs Komisijos sprendimo turinį ir jame pateiktus argumentus, darė išvadą, kad LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepaneigė VMI išvadų, tad panaikinti Komisijos sprendimo taip pat nebuvo teisinio pagrindo. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, konstatavo, kad pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl byloje taikytų teisės aktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, netinkamai jas aiškindamas ir jų netaikydamas, neteisėtai ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nemotyvuodamas tokio sprendimo, atitinkamai neteisėtai ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Byloje nustatyta, kad UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“, vadovaudamasis Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo nuostatomis, 2021 m. balandžio 21 d. pateikė paraišką skirti subsidiją įmonės veiklai skatinti, siekiant įveikti COVID-19 pandemijos sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą. Atsakovas VMI 2021 m. gegužės 10 d. priėmė Sprendimą, kuriuo, įvertinęs, ar pareiškėjas atitinka Aprašo nustatytus reikalavimus, paraiškos netenkino, kadangi Bendrovė neatitiko numatytų Aprašo 4.1 papunkčio sąlygų. Bendrovė, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi su skundu į LAGK, kuri 2021 m. birželio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

33. Aprašas nustato sąlygas, kurias atitinkančios nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės gali kreiptis dėl negrąžinamosios subsidijos pagal Priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“, subsidijų pareiškėjams skyrimo ir administravimo tvarką, reikalavimus subsidijai ir jos panaudojimui, taip pat įgyvendinant Priemonę dalyvaujančių institucijų funkcijas. Aprašo 6 punktas nustato, kad VMI dalyvauja įgyvendinant Priemonę ir atlieka Aprašo IV ir V skyriuose nustatytas funkcijas. Aprašo 15 punkte numatyta, kad VMI pagal Juridinių asmenų registro, VMI ir Lietuvos statistikos departamento duomenis turi įvertinti, ar pareiškėjas atitinka Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą įmonės apibrėžtį.

34. Aprašo 4.1 papunktyje nustatyta, kad įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones ir įmones, kuriose 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ar kitu pagrindu) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė), kurio metinės pajamos 2019 m. neviršijo 50 000 000 Eur (penkiasdešimt milijonų eurų) arba turto balansinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. neviršijo 43 000 000 Eur (keturiasdešimt trijų milijonų eurų). Vertinant metinių pajamų ir turto balansinės vertės ribas, įtraukiami atitinkami su juridiniu asmeniu susijusių ir Lietuvoje veikiančių įmonių duomenys.

35. Aprašo 33 punkte numatyta, kad VMI, gavęs subsidijų paraišką, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, išskyrus Aprašo 35 punkte nurodytą atvejį, įvertina, ar pareiškėjas atitinka Aprašo 14.1 arba 14.2, arba 14.3 papunkčiuose, 15, 16 ir 17 punktuose nustatytus reikalavimus, ir apskaičiuoja galimos skirti subsidijos dydį. Aprašo 36 punkto antroje pastraipoje numatyta, kad jeigu VMI Aprašo 33 ir 35 punktuose nustatyta tvarka įvertina, kad pareiškėjai neatitinka Aprašo 14.1 arba 14.2, arba 14.3 papunkčiuose, 15, 16 ir 17 punktuose nustatytų reikalavimų, jų subsidijų paraiškos netenkinamos.

36. Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas gavęs pareiškėjo paraišką, prieš priimdamas Sprendimą, įvertino Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išraše esančią informaciją, iš kurios matyti, jog UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ vienintelis akcininkas yra Druskininkų savivaldybė. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija.

37. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas Aprašas reglamentuoja Priemonės lėšų skyrimo įmonėms sąlygas ir tvarką, o jo II skyriuje nustatyti būtini reikalavimai paraiškų teikėjams, siekiantiems gauti valstybės teikiamą subsidiją. Aprašo II skyriaus 15 punkto nuostata imperatyviai įpareigoja VMI įvertinti, ar siekianti gauti subsidiją įmonė atitinka Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą įmonės apibrėžtį. Šiuo atveju nustatyta, kad VMI tinkamai įvykdė šį reikalavimą bei pagrįstai nustatė, jog Bendrovės vienintelis akcininkas yra savivaldybė, todėl sutiko su Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka vienos būtinos sąlygos, numatytos Aprašo 4.1 papunktyje, o pareiškėjo vertinimas pagal kitus Apraše numatytus kriterijus nėra tikslingas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ši atsakovo nustatyta aplinkybė yra pakankama netenkinti Bendrovės paraiškos, todėl Sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas ginčo faktines aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reguliavimą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei jų teisiniu vertinimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui nustačius, jog pareiškėjas neatitinka vienos būtinos sąlygos, numatytos Aprašo 4.1 papunktyje, pareiškėjo vertinimas pagal kitus Apraše numatytus kriterijus nėra tikslingas.

39. Pareiškėjas skunde, taip pat ir apeliaciniame skunde prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 24 „Dėl Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.1 papunktis toje dalyje, kurioje nustatyta, kad „Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones ir įmones, kuriose 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ar kitu pagrindu) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė)“, – neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai, saugančiai sąžiningos konkurencijos laisvę. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo prašymą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl byloje taikytų teisės aktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remiantis pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmestas, papildomai pažymėdama, jog pagal Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, vidutinė įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) įmonės metinės pajamos neviršija 50 mln. eurų; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 mln. eurų.

Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės gali deklaruoti esančios vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad įmonė nepriskiriama vidutinei, mažai ar labai mažai įmonei, jeigu 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė, išskyrus atvejus, kai ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų visų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi šio straipsnio 15 dalies 1–4 punktuose nurodyti investuotojai.

Komisija 2020 m. kovo 19 d. priėmė komunikatą „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“, kuriame, inter alia, nustatytos pagal Europos Sąjungos taisykles valstybių narių turimos galimybės užtikrinti įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, kurioms šiuo laikotarpiu staiga pritrūko lėšų, likvidumą ir galimybes gauti finansavimą, kad jos galėtų atsigauti po dabartinės situacijos. Tikslas – nustatyti sistemą, pagal kurią valstybės narės galėtų remti įmones, patiriančias sunkumų dėl COVID-19 protrūkio, kartu išlaikant ES vidaus rinkos vientisumą, užtikrinant vienodas sąlygas.

Taigi, Komunikatas yra orientuotas į mažųjų ir vidutinių įmonių, patiriančių sunkumų dėl COVID-19 protrūkio, rėmimo sistemos nustatymą. Atsižvelgiant į Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatas ir Komunikato tikslus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Aprašo 4.1 papunkčio toje dalyje, kurioje nustatyta, kad „Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones ir įmones, kuriose 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus (kultūros sektoriaus įmonių atveju – 50 procentų) ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ar kitu pagrindu) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė)“, atitikimo Konstitucijos nuostatoms.

41. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su tam tikru paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės dėl taikytino teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Įvertinusi pareiškėjo prašymo šiuo aspektu argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas ir apeliaciniame skunde negrindžia jo tuo, kad teisės aktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų kreipimuisi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

42. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas turi įvertinti bylos duomenis (įrodymus), nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas – visų šių nuostatų, priimant apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo laikomasi, todėl ir šiuo aspektu apeliacija pripažintina nepagrįsta.

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pateiktą įrodymų ir teisinio reguliavimo vertinimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas teisėtai netenkino pareiškėjo paraiškos skirti subsidiją įmonės veiklai skatinti, siekiant įveikti COVID-19 pandemijos sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą, kadangi Bendrovė neatitiko vienos būtinos sąlygos, numatytos Aprašo 4.1 papunktyje. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino LAGK sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

44. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pastarajam negali būti priteistas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centro AQUA“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Egidijus Šileikis

Dalia Višinskienė